3285c5e9-5a75-46af-91e5-3a244b60e4fc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-783-302/2016Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00283-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.4.2.1.; 3.3.1.21. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, ArtÅ«ro Driuko ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Šiaurės brokeris“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Šiaurės brokeris“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo – A.

K..Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUADBB „Šiaurės brokeris“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Turto valdymas“, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti 2009 m. gegužės 21 d. SusitarimÄ Nr. 22 dėl 2006 m. lapkričio 29 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. B-330/2006 pakeitimo negaliojančiu; priteisti iÅ¡ atsakovės ADB „Gjensidige“ 49 875,44 Eur skolos, susidariusios neiÅ¡mokėjus dalies teisėtai priklausančio komisinio atlyginimo, 6% dydžio palÅ«kanų už 5 metų laikotarpį, t. y. 14 962,63 Eur už 1825 pradelstas atsiskaityti dienas, 6% dydžio procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Nurodė, kad Å iaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartimi UADBB „Šiaurės brokeris“ iÅ¡kelta bankroto byla. Administratorius nustatė, kad 2006 m. lapkričio 29 d. tarp ieÅ¡kovės UADBB „Šiaurės brokeris“ ir atsakovės ADB „Gjensidige“ buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis Nr. B-330/2006, pagal kuriÄ atsakovė suteikė teisę ieÅ¡kovei, nepriklausomai draudimo tarpininkei, atsakovės vardu siÅ«lyti sudaryti ir/ar sudaryti bei pasiraÅ¡yti draudimo sutartis, priimti draudimo įmokas, tarpininkauti sudarant draudimo sutartis tarp kliento (draudėjo) ir atsakovės. 2006 m. gruodžio 19 d. tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas Nr. 1 dėl bendradarbiavimo sutarties Nr. B-330/2006 papildymo, kuris ieÅ¡kovei už verslinių gyvÅ«nų draudimo sutarčių sudarymÄ ir tarpininkavimÄ padidino mokėtinÄ komisinį atlyginimÄ iki 20%. 2009 m. gegužės 21 d. tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas Nr. 22 dėl bendradarbiavimo sutarties Nr. B-330/2006 papildymo, kuriuo 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimu nustatytas komisinis atlyginimas Å¡ioms konkrečioms sutartims buvo sumažintas nuo 20% iki 15%.

Atsakovė neiÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei dalies jai teisėtai priklausiusio komisinio atlyginimo pagal draudimo sutartis, kadangi mokėjo ieÅ¡kovei 15% dydžio komisinį atlyginimÄ , nors privalėjo mokėti 20% dydžio komisinį atlyginimÄ . Tokiu bÅ«du susidarė atsakovės 49 875,44 Eur įsiskolinimas ieÅ¡kovei. Atsakovė, jausdama pasaulinės ekonominės krizės padarinius draudimo sektoriuje, pasinaudodama savo dominuojančia padėtimi sutartiniuose santykiuose su ieÅ¡kove, inicijavo ieÅ¡kovei ekonomiÅ¡kai nenaudingo bei bendradarbiavimo sutarčiai prieÅ¡taraujančio 2009 m. gegužės 21 d. susitarimo sudarymÄ , kurio ieÅ¡kovė, įvertindama galimus ekonominius praradimus nutrÅ«kus verslo santykiams su atsakove, negalėjo atsisakyti.

Ginčijamas susitarimas prieÅ¡tarauja Sutarties 6.3.4 punktui. Å alys draudimo sutarčių galiojimo viduryje negalėjo pakeisti iÅ¡ anksto sulygto komisinio atlyginimo, kadangi tai galėjo bÅ«ti padaryta atskirų draudimo sutarčių sudarymo metu, nustatant joms kitokį nei bendras tai draudimo rÅ«Å¡iai taikomas komisinis atlyginimas. IeÅ¡kovė nuo 2009-ųjų metų Juridinių asmenų registrui neteikė savo finansinės atskaitomybės. Vengimas vieÅ¡ai skelbti bendrovės finansinius duomenis liudija prastÄ bendrovės finansinę bÅ«klę, prie kurios, neatmestina, galėjo prisidėti ir minėti atsakovės veiksmai.

Å iÄ prielaidÄ pagrindžia ir bendrovės bankroto byloje pateikti ir patvirtinti finansiniai reikalavimai. Bendrovės 2008-ųjų metų pelno (nuostolio) ataskaita bei aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas rodo, kad bendrovės pardavimo pajamos 2008 metais siekė 1 038 838,00 Lt (300 868,28 Eur), o 2007 metais 298 959,00 Lt (86 584,51 Eur), bendrovės pelnas 2008 ir 2007 metais buvo atitinkamai 52 225,00 Lt (15 125,41 Eur) ir 3 944,00 Lt (1 142,26 Eur). Visa atsakovo nesumokėto komisinio atlyginimo suma 49 875 ,44 Eur sudaro 57,60% bendrovės per visus 2008 metus bei 16,58% per 2008 metus gautų pajamų bei yra lygi 329,76% 2008 m. gauto ir net 4366,38% 2007 m. gauto bendrovės pelno.

Ä®vertinant tai, jog bendrovės įstatų 2.1 punkte numatyti bendrovės veiklos tikslai yra pelno siekimas, bendrovės ir akcininkų turto didinimas, tai žinodamas atsakovas bÅ«damas stipresniÄ ja sutarties Å¡alimi elgėsi nesÄ Å¾iningai ne tik atsisakydamas iÅ¡mokėti tarpininkui jam teisėtai priklausančiÄ komisinio atlyginimo dalį, tačiau taip pat ir sudarydamas 2009 m. gegužės 22 d. susitarimÄ . Pažymėjo, jog bankroto byla ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta tik 2014 m. spalio 6 d., todėl trejų metų senaties terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti dar nėra suėjęs.Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad draudikas ir tarpininkas nagrinėjamo ginčo kontekste yra laikomi lygiaverčiais partneriais, kuriems yra taikomi vienodi apdairumo ir konkrečios situacijos įvertinimo kriterijai. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad draudikas santykiuose su tarpininku veikė tikrai nesÄ Å¾iningai ir savo tokiais veiksmais siekė mažinti tarpininko akcininkų turtÄ . CK 6.189 str. 2 d. leidžia Å¡alims susitarti bei nustatyti, kad sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems jų santykiams. Å i teisės norma yra dispozityvi.

Tarpininkas savo pateikiamose ataskaitose dėl komisinio atlyginimo suderinimo nei karto nenurodė 20 proc. komisinio atlyginimo, todėl tikėtina, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl mažesnio komisinio atlyginimo. Tokie tarpininko veiksmai dar kartÄ patvirtina, jog Å¡alys susitarė dėl 15 proc. komisinio atlyginimo. Atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį CK 2.160 str. 7 d. pagrindu.Trečiasis asmuo A. K. atsiliepime prašė ieÅ¡kinio netenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog ginčijamÄ susitarimÄ pasirašė vykdydama įmonės valdybos įpareigojimÄ .

PasiraÅ¡ius draudimo sutartį patys padaliniai tiesiogiai derino ataskaitas su atsakove, tikrino ir stebėjo uždirbtų pajamų įplaukimÄ Ä¯ bendrovės sÄ skaitas, planavosi savo iÅ¡laidas. Bendrovės finansinė bÅ«klė 2009 m. pabaigai buvo geresnė nei 2008 m. atitinkamam laikotarpiui, nors tuo metu tiek Lietuvos, tiek pasaulinėje rinkoje buvo stebimas stiprus ekonomikos nuosmukis. Pardavimo pajamos 2009 m. lyginant su 2008 m. iÅ¡augo apie 25 %, o pelnas padidėjo beveik 4 kartus. Skirtingai, nei ieÅ¡kinyje teigia ieÅ¡kovės atstovas, bendrovė bÅ«dama nelanksti santykiuose su atsakovu, t. y., nekeisdama sutartyje nustatyto komisinio atlyginimo dydžio, 2008-10-13 Nr. VGD 106142 ir 2008-10-29 Nr. VGD 106150 draudimo polisų galėjo ir visiÅ¡kai nesudaryti, t. y., galėjo klientų visiÅ¡kai neapdrausti, dėl ko ji bÅ«tų visiÅ¡kai negavusi pajamų.

BÅ«tent bendrovės darbuotojų lankstumas ir tinkamas situacijos vertinimas leido jai uždirbti pakankamai lėšų ir veiklÄ vykdyti pelningai. Pareiga pateikti įmonės finansinę atskaitomybę už 2009 metus perėjo naujai paskirtam bendrovės direktoriui M. L.. Jam buvo atiduoti visi bendrovės dokumentai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismo vertinimu ginčijamas susitarimas neprieÅ¡tarauja Sutarties 6.3.4 punktui, numatančiam, kad komisinis atlyginimas už draudimo sutarties sudarymÄ ar tarpininkavimÄ nustatomas sutarties sudarymo metu. 2009 m. gegužės 21 d. susitarimui, pakeitusiam 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimÄ , netaikomos imperatyvių taisyklių nuostatos, bei CK 1.7 str. 2 d. bendrasis teisės principas.

Ginčijamame susitarime Å¡alys galėjo susitarti dėl komisinio atlyginimo dydžio mažinimo, jį taikant ir iki tol sudarytoms konkrečioms draudimo sutartims. Bylos įrodymai – trečiojo asmens A. K. paaiÅ¡kinimai, susitarimai dėl komisinio atlyginimo pakeitimo 2007 – 2009 metų laikotarpiu patvirtina, kad buvo nusistovėjusi Å¡alių bendradarbiavimo praktika, kuria Å¡alys derino, keitė, didino bei mažino komisinio atlygio dydžius priklausomai nuo daugelio sÄ lygų. Dėl Å¡ių priežasčių teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės reikalavimas ginčijamÄ susitarimÄ pripažinti niekiniu CK 1.80 straipsnio pagrindu yra teisiÅ¡kai nepagrįstas. 15 proc. komisinis atlyginimas buvo nurodomas tarpininko per visÄ tarpininkavimo santykių tarp Å¡alių egzistavimo laikÄ ir iÅ¡ sutarties turinio akivaizdu, kad sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems santykiams.

Pasisakydamas dėl 2009 m. gegužės 21 d. susitarimo prieÅ¡taravimo juridinio asmens veiklos tikslams, teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad ginčijamo susitarimo sudarymo laikotarpiu atsakovė ADB „Gjensidige“ buvo įsitvirtinusi tarp penkių didžiausių draudimo bendrovių Lietuvoje, savaime nereiÅ¡kia jos piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir jos nesÄ Å¾iningumo. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė po ginčijamo susitarimo sudarymo bÅ«tų teikusi pretenzijas dėl atsakovės naudojimosi dominuojančia padėtimi ir tuo pagrindu sumažintų komisinio atlyginimo dydį.

Draudimo brokeriai yra draudimo verslo profesionalai. Aplinkybė, jog įmonė ne visada sudaro jai palankiausius sandorius, jei jie nėra akivaizdžiai nenaudingi ir prieštaraujantys įmonės veiklos tikslams, nereiškia šių sandorių prieštaravimo įmonės veiklos tikslui siekti pelno. Pasisakydamas dėl ieškovės finansinės būklės, teismas nustatė, jog pagal bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, ji 2009 metais dirbo pelningai, o jos pelnas, lyginant su 2008 m., išaugo apie 4 kartus, finansinė būklė 2009 m. laikotarpiui pasibaigus buvo ženkliai geresnė.

Pardavimo pajamos iÅ¡augo: 2008 m. – 1 038 838 Lt (300 868,28 Eur), 2009 m. – 1 299 703 Lt (376 420,01 Eur), pelnas prieÅ¡ apmokestinimÄ 2008 m. – 52 225 Lt (15 125,41 Eur), 2009 m. – 214 432 Lt (62 103,80 Eur). IeÅ¡kovė, bÅ«dama nelanksti santykiuose su atsakove, nekeisdama sutartyje nustatyto komisinio atlygio dydžio, 2008-10-13 Nr. VGD 106142 ir 2008-10-29 Nr. VGD 106150 draudimo polisų galėjo ir visiÅ¡kai nesudaryti, t. y. galėjo klientų visiÅ¡kai neapdrausti, dėl ko ji bÅ«tų visiÅ¡kai negavusi pajamų.

BÅ«tent sutarčių derinimas leido jai uždirbti pakankamai lėšų ir veiklÄ vykdyti pelningai. Teismas sprendė, kad skolos kreditoriams UAB „Renaldvika“, AB „Šiaulių energija“ ir UAB „Omnitel“ nebuvo ženklios lyginant su bendrovės 2008-2009 metais gautomis pajamomis. IeÅ¡kovė neįrodė, jog įsiskolinimai kreditoriams atsirado ir yra susiję su ginčijamo susitarimo pasiraÅ¡ymu. Už sudarytas draudimo sutartis VGD 106142 ir 106150 ieÅ¡kovei sumokėtas 516 630,07 Lt, (149626,39 Eur) tarpininkavimo mokestis sumine iÅ¡raiÅ¡ka buvo ženklus, pelningas ir atitiko abiejų Å¡alių interesus.Spręsdamas dėl atsakovės praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas nurodė, jog ieÅ¡kovės bankroto administratoriui iki Å¡iol nėra perduoti visi įmonės dokumentai, o bankroto byla įmonei iÅ¡kelta 2014 m. spalio 6 d.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos ir ieÅ¡kinio senatis nagrinėjamoje byloje nėra praleista.             Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovė BUADBB „Šiaurės brokeris“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje pakartotinai apklausti liudytojÄ A. Z.. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi trečiojo asmens pateiktais ieÅ¡kovės finansinės atskaitomybės dokumentais už 2009 m., kadangi jie nėra patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat neteisingai nustatė patvirtintų įmonės kreditorinių reikalavimų dydį, dėl ko padarė nepagrįstas ir neteisingas iÅ¡vadas apie jos finansinę padėtį.

Byloje nekyla ginčas dėl to ar Å¡alys galėjo susitarti dėl konkrečioms sutartims taikomo komisinio atlyginimo, tačiau keliamas klausimas kada toks susitarimas turėjo bÅ«ti sudarytas. Apeliantės nuomone, susitarti dėl kitokio komisinio atlyginimo dydžio pagal atskirÄ draudimo sutartį buvo galima tik jos sudarymo metu. Teismo iÅ¡vada, jog byloje esantys įrodymai patvirtina tarp Å¡alių buvus susitarimÄ visoms sutartims taikyti 15 proc. komisinį atlyginimÄ , yra nepagrįsta. Draudimo brokeris yra visiÅ¡kai priklausomas nuo draudimo paslaugas teikiančių draudimo kompanijų, kadangi jis pats jokių paslaugų neparduoda, o tik tarpininkauja draudimo kompanijai ir klientui sudarant sutartį.

Atsakovei bÅ«nant didžiausia ieÅ¡kovės „darbdave“, akivaizdu, jog ji negalėjo reikÅ¡ti jai jokių pretenzijų dėl komisinio atlyginimo sumažinimo. Byla turėtų bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kadangi bÅ«tina byloje pakartotinai apklausti buvusiÄ Ä¯monės valdybos narę A. Z..Net ir pripažinus, kad ginčijamas susitarimas nėra niekinis ir negalioja, atsakovės elgesys taikant 2009 m. gegužės 21 d. susitarimu įtvirtintÄ komisinio atlyginimo dydį visam draudimo sutarčių Nr. VGD 106142 ir VGD 106150 laikotarpiui, laikytinas neteisėtu, todėl teismas turėjo priteisti iÅ¡ atsakovės komisini atlyginimÄ už laikotarpį nuo draudimo sutarčių sudarymo iki ginčijamo susitarimo sudarymo.Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ o bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:Tarp Å¡alių egzistavo žodinis susitarimas konkrečioms sutartims taikyti kitokį nei bendrasis komisinio atlyginimo dydis, todėl apeliantės argumentai apie negalimumÄ iki raÅ¡ytinio susitarimo sudarymo taikyti kitokį komisinio atlyginimo dydį laikytini nepagrįstais. Be to, ieÅ¡kovės veiksmai visÄ sutarties galiojimo laikÄ nereiÅ¡kiant priekaiÅ¡tų dėl taikyto komisinio atlyginimo dydžio patvirtina, jog tokie veiksmai buvo priimtini abejoms Å¡alims. Atsakovė lyginant su ieÅ¡kove negali bÅ«ti laikoma stipresniÄ ja Å¡alimi, kadangi jos abi yra profesionalės, veikiančios draudimo santykių srityje.

Trečiasis asmuo A. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:Apeliantė nepaneigė aplinkybės, jog tarp Å¡alių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl komisinio atlyginimo dydžio nustatymo, kuris vėliau buvo įtvirtintas ir raÅ¡ytiniu susitarimu. SÄ skaitos – faktÅ«ros atsakovei buvo iÅ¡raÅ¡omos remiantis komisinio atlyginimo ataskaitomis, todėl negalima sutikti su ieÅ¡kovės argumentu, jog ataskaitos yra tik informacinio pobÅ«džio.

Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojo apklausosIeÅ¡kovė BUADBB „Šiaurės brokeris“ apeliaciniame skunde pateikė praÅ¡ymus nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka bei teismo posėdyje pakartotinai apklausti liudytojÄ A. Z.. Å ie praÅ¡ymai grindžiami tuo, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos A. Z. parodymų įraÅ¡as yra prastos kokybės ir tam tikrose vietose nėra galimybės jos pilnai suprasti. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Å alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

Pastebėtina, kad tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, pagal kuriÄ tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas (plačiÄ ja prasme – aukÅ¡tesnės instancijos teismas), siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylÄ gali iÅ¡spręsti remdamasis raÅ¡ytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų bÅ«ti tinkamai iÅ¡spręsti remiantis bylos medžiaga ir Å¡alių raÅ¡ytiniais pareiÅ¡kimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimÄ nėra absoliuti – dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobÅ«džio raÅ¡ytinis procesas gali bÅ«ti pateisinamas aukÅ¡tesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (žr.

Oganova v. Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007, par. 27, 28).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodyti motyvai apie nepakankamai kokybiÅ¡kÄ teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä nepatvirtina bÅ«tinybės skirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas, iÅ¡klausęs garso įraÅ¡Ä , sutinka, jog tam tikrose vietose jis nėra kokybiÅ¡kas, tačiau tai netrukdo suprasti liudytojos parodymų esmės. Be to, apariamame teismo posėdyje ieÅ¡kovę atstovavo bankroto administratoriaus įgalioti asmenys.

Jie liudytojos A. Z. duotus parodymus girdėjo, uždavė jai klausimus, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė kokie bÅ«tent jos pateikti argumentai yra reikÅ¡mingi nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ . Dėl Å¡ių priežasčių apeliantės praÅ¡ymai dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir pakartotinės liudytojos apklausos netenkinami ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Dėl raÅ¡ytinių įrodymų prijungimo prie bylos Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė BUADBB „Šiaurės brokeris“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui draudimo iÅ¡mokų už sutartis Nr. VGD106142 ir Nr. VGD 106150 kopijas, UADBB „Šiaurės brokeris“ balansÄ už 2008 metus, 2011-03-03 UAB DK „PZU Lietuva“ raÅ¡tÄ Nr. 01-699.

Nurodė, jog Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, kadangi pirmosios instancijos teismas iÅ¡kreiptai vertino kai kuriuos ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktus įrodymus, taip pat pateikė prieÅ¡ingÄ pozicijÄ dėl aplinkybių, kurias ieÅ¡kovės manė esant neginčijamomis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tai, jog pateiktais naujais įrodymais apeliantė siekia paneigti skundžiamame sprendime padarytas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovės finansinės padėties bei santykio su atsakove, be to, atsakovė ir trečiasis asmuo turėjo galimybę su Å¡iais įrodymais susipažinti ir pateikti savo argumentus, sprendžia, jog yra tikslinga priimti juos į bylÄ ir vertinti.

Faktinės aplinkybės2006 m. lapkričio 29 d. tarp ieÅ¡kovės UADBB „Šiaurės brokeris“ ir atsakovės ADB „Gjensidige“ (anksčiau UAB DK „PZU Lietuva“) buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis Nr. B-330/2006, pagal kuriÄ atsakovė suteikė teisę ieÅ¡kovei, kaip nepriklausomai draudimo tarpininkei, atsakovės vardu siÅ«lyti sudaryti ir/ar sudaryti bei pasiraÅ¡yti draudimo sutartis, priimti draudimo įmokas, tarpininkauti sudarant draudimo sutartis tarp kliento ir atsakovės. Atsakovė sutarties 1.2 punktu įsipareigojo ieÅ¡kovei mokėti sutarties 1 priede nustatytÄ komisinį atlyginimÄ nuo draudimo įmokų.

Verslinių gyvÅ«nų draudimo sutarčių sudarymui ir tarpininkavimui buvo numatytas 15 proc. dydžio komisinis atlyginimas. 2006 m. gruodžio 19 d. tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas Nr. 1 dėl bendradarbiavimo sutarties Nr. B-330/2006 papildymo, kuriuo Å¡alys susitarė, jog už verslinių gyvÅ«nų draudimo sutarčių sudarymÄ ir tarpininkavimÄ yra nustatomas 20 proc. dydžio komisinis atlyginimas. 2008 m. spalio 13 d. tarp UAB „Žemaitijos žuvis“ ir ADB „Gjensidige“, tarpininkaujant UADBB „Šiaurės brokeris“, sudaryta Verslinių gyvÅ«nų draudimo sutartis Nr. VGD 106142, o 2008 m. spalio 29 d. tarp UAB „Šilo Pavėžupis“ ir ADB „Gjensidige“, tarpininkaujant UADBB „Šiaurės brokeris“, sudaryta Verslinių gyvÅ«nų draudimo sutartis Nr. VGD 106150. 2009 m, gegužės 21 d. tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas Nr. 22 dėl bendradarbiavimo sutarties (toliau taip pat – ginčijamas susitarimas, 2009 m. gegužės 21 d. susitarimas), kuriame nustatyta, jog už tarpininkavimÄ sudarant draudimo sutartis VGD 106142, 106149 ir 106150 atsakovė moka ieÅ¡kovei 15 procentų komisinį atlyginimÄ nuo gautų įmokų.

Å iaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartimi ieÅ¡kovei UADBB „Šiaurės brokeris“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Turto valdymas“.IeÅ¡kovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms bei juridinio asmens veiklos tikslams, 2009 m. gegužės 21 d. tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ Nr. 22, kuriuo sumažintas atsakovės ieÅ¡kovei mokėtinas komisinis atlyginimas už konkrečias draudimo sutartis.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ . Dėl susitarimo prieÅ¡taravimo juridinio asmens veiklos tikslamsNagrinėjamu atveju vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės nurodytų 2009 m. gegužės 21 d. susitarimo negaliojimo pagrindų – jo prieÅ¡taravimas juridinio asmens veikslo tikslams (CK 1.82 str.). Šį prieÅ¡taravimÄ apeliantė grindžia sandorio finansine nenauda ieÅ¡kovei, iÅ¡imtinai pabloginusia jos finansinę bÅ«klę.CK 1.82 straipsnyje reglamentuojamos juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimo teisinės pasekmės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jo valdymo organų kompetencijÄ , ar prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, bÅ«tina nustatyti Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi bÅ«ti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieÅ¡taravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi bÅ«ti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesÄ Å¾iningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016).Juridinio asmens veiklos tikslai yra nustatyti juridinio asmens įstatuose.

Bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iÅ¡ privačių interesų tenkinimo bÅ«dų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Å i aplinkybė galėtų turėti reikÅ¡mės juridinio asmens sudaromų sandorių galiojimui tik tada jei juridinio asmens teisnumÄ ir veiklos tikslus apibrėžiančiuose įstatymuose ar jų pagrindu sudarytuose steigimo dokumentuose bÅ«tų nurodyta pareiga sudaryti tik komerciÅ¡kai naudingus sandorius.

Priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Pažymėtina, kad ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Jei sandorius, kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui, būtų leidžiama ginčyti vien dėl to, kad jie tiesiog komerciškai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai šaliai komerciškai nenaudingi sandoriai galėtų būti ginčijami.

Suprantama, kad tokiu atveju svarbus civilinės teisės tikslas – užtikrinti sÄ Å¾iningÄ ir teisėtÄ civilinę apyvartÄ â€“ nebÅ«tų pasiektas, nes bÅ«tų sudarytos kliÅ«tys egzistuoti pačiai civilinei apyvartai. Å i iÅ¡vada grindžiama ir ankstesne kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiÅ¡kai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sÄ lygomis (pvz., su didesnėmis palÅ«kanomis, nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiÅ¡kai nepalankiomis sÄ lygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiÅ¡kia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali bÅ«ti ekonomiÅ¡kai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

Jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumÄ apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas Å¡io straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) bÅ«tų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčijamÄ susitarimÄ sudarė du privatÅ«s juridiniai asmenys – draudikas ir draudimo brokerių bendrovė. IÅ¡ byloje esančių ieÅ¡kovės UADBB „Šiaurės brokeris“ įstatų matyti, jog bendrovės veiklos tikslas yra pelno siekimas, bendrovės akcininkų turto didinimas, vykdant teisėtÄ Å«kinę-komercinę veiklÄ . Aplinkybė, jog ieÅ¡kovės steigimo dokumentuose bÅ«tų nurodyta pareiga jos valdymo organams sudaryti tik komerciÅ¡kai naudingus sandorius, byloje nenustatyta.

Tai reiÅ¡kia, jog bendrovės sudaryti sandoriai, sprendžiant dėl jų atitikimo bendrovės veiklos tikslams, negali bÅ«ti vertinami tik remiantis jų komercine nauda bendrovei. IeÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ginčijamo susitarimo sudarymas ženkliai prisidėjo prie įmonės finansinės padėties pablogėjimo, sutrukdė jai laiku atsiskaityti su turimais kreditoriais bei nulėmė bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais nesutinka.

Apeliantė teismui nepateikė realių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog bÅ«tent ginčijamo susitarimo sudarymas ženkliai pablogino įmonės finansinę bÅ«klę. Nors sutiktina su ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ neturėjo remtis trečiojo asmens A. K. pateiktais įmonės finansiniais dokumentais už 2009 m, kadangi jie nėra pateikti Juridinių asmenų registrui bei tinkamai patvirtinti, pažymėtina, jog kitų duomenų, pagrindžiančių Å¡ias aplinkybes teismui taip pat nepateikta.

Bankroto byloje patvirtintas kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as bendrai 22 415,47 Eur sumai, nėra pakankamas daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ios skolos susidarė bÅ«tent dėl ginčijamo sandorio sudarymo. Pripažintina, jog susitarimas ketvirtadaliu sumažino atsakovės mokėtinas sumas ieÅ¡kovei už konkrečių draudimo sutarčių sudarymÄ tiesiogiai finansiÅ¡kai ieÅ¡kovei naudingas nebuvo, tačiau manytina, jog, atsižvelgiant į draudimo santykių specifikÄ bei draudimo brokerio siekį ir toliau palaikyti jau užmegztus santykius su draudimo bendrove bei sudarinėti naujas draudimo sutartis, jis Å¡iuo atveju galėjo bÅ«ti pagrįstas bei reikalingas abejoms Å¡alims.

Dėl Å¡ių priežasčių laikytina, jog ginčijamas sandoris, vien dėl sÄ lyginio komercinio nenaudingumo ieÅ¡kovei, neįrodžius kitų svarbių jo sukeltų pasekmių, negali bÅ«ti laikomas prieÅ¡taraujančiu juridinio asmens veiklos tikslams. Aptariant atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , kaip bÅ«tinÄ sÄ lygÄ pripažinti sandorį prieÅ¡taraujančiu juridinio asmens veiklos tikslams, pažymėtina, jog pareigÄ tai įrodyti turi Å¡iÄ aplinkybę teigianti Å¡alis (ieÅ¡kovė). Ji savo procesiniuose dokumentuose atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė, pasinaudodama savo dominuojančia padėtimi, pateikė ieÅ¡kovei pasiraÅ¡yti susitarimÄ , kurio ji – silpnesnioji sutartinių santykių Å¡alis, negalėjo atsisakyti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog vien ta aplinkybė, kad sandorio sudarymo metu atsakovė buvo viena iÅ¡ didžiausių draudimo bendrovių Lietuvoje bei užėmė didelę rinkos dalį Å¡alyje, neleidžia daryti iÅ¡vados apie atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ ar dominavimÄ sudarant ginčijamÄ sandorį. Draudimo brokerių įmonės yra nepriklausomi draudimo tarpininkai (Draudimo įstatymo 5 str. 1 d. 2 p., 163 str. 1 d.). Jie veikia kaip tarpininkai, siekdami draudiko vardu sudaryti draudimo sutartį su draudėju.

Nors ir sutiktina su ieÅ¡kovės argumentu, jog tarpininkui vykdant savo veiklÄ yra pravartu turėti galimybę pasiÅ«lyti draudėjui kuo daugiau skirtingų draudikų pasiÅ«lymų, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jis privalo pateikti jiems visų Lietuvoje veikiančių draudikų pasiÅ«lymus ar kurių nors konkrečių draudikų pasiÅ«lymus. Draudimo brokeris, bÅ«damas nepriklausomu draudimo santykių dalyviu, gali ir turi galimybę pasirinkti su kokiais draudikais sudaryti bendradarbiavimo sutartis ir kÄ tomis sutartimis sulygti.

BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties, draudimo brokeris negali bÅ«ti laikomas silpnesniÄ ja sutarties su draudiku Å¡alimi, o draudikas dėl užimamos padėties – nesÄ Å¾iningu. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, įvertinus tai, byloje nebuvo konstatuotas 2009 m. gegužės 21 d. susitarimo prieÅ¡taravimas juridinio asmens tikslams bei kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pripažinti ginčijamÄ susitarimÄ negaliojančiu CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

Dėl susitarimo prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normomsIeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 2009 m. gegužės 21 d. Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ , kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.). CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 1.80 straipsnyje įtvirtintas sandorio negaliojimo pagrindas taikytinas konstatavus sÄ lygų visumÄ : pirma, teisės norma, kuriai prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nurodo, jog ginčijamas susitarimas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, reglamentuojančioms bendruosius teisės principus, o bÅ«tent teisingumÄ , protingumÄ ir sÄ Å¾iningumÄ (CK 1.5 str., 6.4 str., 6.158 str.).

Pažymi, jog sudarant minėtÄ susitarimÄ Å¡ie principai buvo pažeisti, kadangi atsakovė, pasinaudodama savo dominuojančia padėtimi padarė įtakÄ ieÅ¡kovei, ko pasėkoje ieÅ¡kovė negalėjo atsisakyti sudaryti jai ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, jog imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , todėl aiÅ¡kinantis normos imperatyvumÄ turi bÅ«ti nustatyta, ar egzistuoja vieÅ¡asis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-421/2016).

Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 str.). Civilinių santykių subjektai yra varžomi ne tik tiesiogiai įstatyme įtvirtintų elgesio laisvės apribojimų, bet ir teisės principų. Kiekviena sutarties Å¡alis, bÅ«dama sutartinių santykių dalyvė, privalo elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 straipsnis). <...> CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji teisės principai įpareigoja įgyvendinant civilines teises ir atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Civiliniai santykiai turi bÅ«ti tvarkomi nepažeidžiant jų reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 1.2 straipsnyje, inter alia subjektų lygiateisiÅ¡kumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kt. Civilinių teisių įgyvendinimas pažeidžiant imperatyviuosius teisės principus gali bÅ«ti pagrindu konstatuoti teisės subjekto veiksmų neteisėtumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010).

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad bendrieji teisės principai įtvirtinti CK 1.5, 6.4 ir 6.158 straipsniuose, pasižymi imperatyviu pobūdžiu ir jų pažeidimas gali būti pakankamu savarankišku pagrindu pripažinti negaliojančiu konkretų sandorį CK 1.80 straipsnio pagrindu.Sprendžiant dėl aplinkybės ar sandorio sudarymas pažeidžia minėtas imperatyvias teisės normas, nustatančias bendruosius teisės principus, svarbu įvertinti šalių galimybę sudaryti tokio pobūdžio sandorį.

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.). Å alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Sutarties laisvės principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys laisvos spręsti dėl sutarties sudarymo ir jos sÄ lygų nustatymo.

Draudžiama versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį, iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÄ sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį (6.156 str. 2 d.)Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog 2006 m. lapkričio 29 d. bendradarbiavimo sutartimi už verslinių gyvÅ«nų draudimo sutarčių sudarymÄ ir tarpininkavimÄ nustatytas komisinis atlyginimo dydis (15 proc.) buvo padidintas 2006 m. gruodžio 19 d. sudarius papildomÄ susitarimÄ bei sumažintas sudarius ginčijamÄ 2009 m. gegužės 21 d. susitarimÄ .

Byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų pagrindu nustatyta, jog tarp Å¡alių per visÄ bendradarbiavimo sutarties galiojimo laikÄ taip pat buvo sudaromi ir kiti papildomi susitarimai dėl komisinio atlyginimo dydžių padidinimo bei sumažinimo kitoms draudimo sutartims. Tai reiÅ¡kia, jog tokių susitarimų pasiraÅ¡ymas Å¡alių bendradarbiavimo santykiuose buvo įprastas ir tenkino abiejų jų interesus. Be to, sutiktina su atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktu argumentu, jog ieÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad bÅ«tent 20 proc. dydžio komisinis atlyginimas buvo tinkamas, teisingas ir sÄ Å¾iningas abiejų Å¡alių atžvilgiu.

Dėl iÅ¡vardintų priežasčių negalima pripažinti, jog bÅ«tent 2009 m. gegužės 21 d. susitarimu buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, o bÅ«tent – bendrieji sÄ Å¾iningumo, proporcingumo ir teisingumo principai. Kaip jau aptarta aukščiau Å¡ioje nutartyje, atsakovės nesÄ Å¾iningumas byloje nebuvo įrodytas, jos dominuojanti padėtis bei galimybė daryti įtakÄ ieÅ¡kovei taip pat nepripažinta. Dėl Å¡ių priežasčių laikytina, jog ginčijamo susitarimo prieÅ¡taravimas imperatyviems bendriesiems teisės principams nebuvo nustatytas, dėl ko nėra ir pagrindo pripažinti susitarimÄ negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

Dėl susitarimo prieÅ¡taravimo bendradarbiavimo sutarčiaiApeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog ginčijamas susitarimas neprieÅ¡tarauja 2006 m. lapkričio 29 d. bendradarbiavimo sutarties 6.3.4 punkto nuostatai. Nurodo, jog už konkrečios draudimo sutarties sudarymÄ skaičiuotinas komisinis atlyginimas galėjo bÅ«ti keičiamas, tačiau tai, remiantis minėta bendradarbiavimo sutartimi, galėjo bÅ«ti atliekama tik sudarant tÄ sutartį, o ne jos vykdymo metu. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo ieÅ¡kovės argumentu taip pat negali sutikti.2006 m. lapkričio 29 d. bendradarbiavimo sutarties 6.3.4 punkte nustatyta, jog komisinis atlyginimas už draudimo sutarties sudarymÄ ar tarpininkavimÄ nustatomas sutarties sudarymo metu.

Visoms tos pačios sutarties įmokoms skaičiuojamas komisinis atlyginimas, kuris buvo nustatytas sutarties sudarymo metu, nežiūrint į tai, kad dalinės įmokos gavimo metu galioja naujas sudarymo ar tarpininkavimo komisinis atlyginimas naujai sudaromoms draudimo sutartims.Kitaip tariant, minėta sutarties nuostata įtvirtina, jog naujai sudaromoms draudimo sutartims nustatytas komisinis mokestis negali būti taikomas anksčiau sudarytoms sutartims. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju susiklostė iš esmės kitokia situacija, nei yra reglamentuojama minėtame sutarties punkte.

Nagrinėjamu atveju anksčiau sudarytoms sutartims taikytas 20 proc. komisinis atlyginimas buvo sumažintas ne sumažinant naujoms sutartims nustatytÄ ar bendrÄ sutartims taikytinÄ komisinį atlyginimÄ , bet pakeičiant toms pačioms, jau galiojančioms ir vykdomoms sutartims nustatytÄ atlyginimÄ . Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė laikytina nepagrįstai kelianti klausimÄ dėl susitarimo neprieÅ¡taravimo bendradarbiavimo sutarčiai, nes nei minėtame sutarties punkte, nei kituose jos punktuose nėra draudžiama Å¡alims atskirai susitarti dėl komisinio atlyginimo dydžio konkrečiai sutarčiai pakeitimo.

Dėl sutartinių įsipareigojimų tinkamo vykdymoIeÅ¡kovė BUADBB „Šiaurės brokeris“ byloje taip pat kėlė klausimÄ dėl atsakovės įsipareigojimų pagal sutartį tinkamo įvykdymo, nurodydama, jog net ir pripažinus, kad ginčijamas susitarimas nėra niekinis ir negalioja, atsakovės elgesys taikant 2009 m. gegužės 21 d. susitarimu įtvirtintÄ komisinio atlyginimo dydį visam draudimo sutarčių Nr. VGD 106142 ir VGD 106150 laikotarpiui, laikytinas neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismo tiesėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei raÅ¡ytinius įrodymus, laiko, jog Å¡is apeliantės argumentas yra iÅ¡ esmės pagrįstas.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str. 1 d.), todėl Å¡alys privalo tinkamai, sÄ Å¾iningai ir laiku vykdyti sutartines prievoles (CK 200 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 1 d.). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 str.).2006 m. lapkričio 29 d. bendradarbiavimo sutarties 3 dalyje yra iÅ¡vardintos atsakovės teisės ir pareigos vykdant Å¡iÄ sutartį.

Sutarties 3.1.7 punkte nurodyta, jog atsakovė turi pareigÄ mokėti ieÅ¡kovei komisinį atlyginimÄ , o 3.1.8 punkte įtvirtinta pareiga atsakyti už ieÅ¡kovei pateikiamos informacijos patikimumÄ ir savalaikiÅ¡kumÄ , sutarties sÄ lygų laikymÄ si ir vykdymÄ . Tuo tarpu sutarties 4.2.4 punkte yra įtvirtinta ieÅ¡kovės teisė reikalauti iÅ¡ atsakovės tinkamai laikytis sutarties sÄ lygų ir jas vykdyti.Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė, skaičiuodama ieÅ¡kovei mokėtinÄ komisinį atlyginimÄ už draudimo sutarčių Nr. VGD 106142 ir VGD 106150 sudarymÄ , rėmėsi ginčijamame 2009 m. gegužės 21 d. susitarime nustatytu komisinio atlyginimo dydžiu.

Atsakovės teigimu, Å¡iame susitarime įtvirtinta nuostata, jog už minėtas verslinių gyvÅ«nų draudimo sutartis draudikas moka brokeriui 15 proc. komisinį atlyginimÄ nuo gautų įmokų, taikytina ir Å¡alių santykiams iki susitarimo sudarymo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia iÅ¡vada nėra pagrįsta. Bendroji taisyklė, kad pagal sutartį atsiranda prievoliniai Å¡alių tarpusavio santykiai, orientuoti į ateitį, tačiau CK 6.189 straipsnio 2 dalyje reglamentuota iÅ¡imtis iÅ¡ minėtos bendrosios taisyklės, ir įtvirtina, jog Å¡alys gali nustatyti, kad sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems jų santykiams.

Toks Å¡alių susitarimas turi bÅ«ti aiÅ¡kiai įtvirtintas ir dėl taikymo į praeitį negali kilti jokių abejonių.Nagrinėjamu atveju matyti, jog ginčijamu 2006 m. lapkričio 29 d. susitarimu atsakovė įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovei 15 proc. komisinį atlyginimÄ nuo gautų įmokų už draudimo sutartis Nr. VGD 106142 ir VGD 106150, kurios buvo sudarytos ir draudimo įmokos joms buvo skaičiuojamos dar nuo 2008 m. spalio 13 d. ir 2008 m. spalio 29 d. Nuostata, jog sumažintas komisinio atlyginimo dydis turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ir už iki susitarimo sudarymo pagal draudimo sutartį gautas įmokas, susitarime įtvirtinta nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas laikytinas nepagrįstai pripažinusiu, jog Å¡alys susitarė dėl ginčijamo susitarimo taikymo į praeitį.

Šios aplinkybės nepaneigia ir atsakovės bylos nagrinėjimo metu pateikti argumentai, jog ginčijamu susitarimu buvo raštiškai įforminta šalių valia aptariamiems santykiams taikyti 15 proc. komisinio atlyginimo dydį. Įrodymų pagrindžiančių šiuos argumentus (susitarimų, ketinimų protokolų, susirašinėjimo dokumentų ar pan.) atsakovė teismui nepateikė, o byloje esančios komisinio atlygio ataskaitos nėra ir negali būti laikomos šalių teises ir pareigas sukuriančiu dokumentu.

Jei vien komisinio atlygio ataskaitos bÅ«tų pakankamos nustatyti Å¡alių susitarimus, tuomet byloje esančių visos eilės papildomų susitarimų, kuriais keisti konkrečių draudimo sutarčių komisinio atlyginimo dydžiai, Å¡alims nebÅ«tų reikėję. Kaip jau buvo minėta, bendroji taisyklė yra jog sutartis galioja į ateitį, todėl susitarime aiÅ¡kia neįtvirtinus, jog jame nustatyti įsipareigojimai galioja į praeitį ir bylos nagrinėjimo metu neįrodžius tokio susitarimo egzistavimo, laikytina, jog atsakovė nepagrįstai neiÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei jai teisėtai priklausiusio papildomo 5 proc. komisinio atlyginimo už laikotarpį nuo sutarčių sudarymo iki ginčijamo susitarimo sudarymo.Dėl aukščiau aptartų priežasčių teismas laiko, jog Å¡iuo atveju yra pagrįsta ir teisinga ieÅ¡kovei BUADBB „Šiaurės brokeris“ priteisti iÅ¡ atsakovės ADB „Gjensidige“ nepagrįstai neiÅ¡mokėtÄ komisinį atlyginimÄ už laikotarpį nuo draudimo sutarčių VGD 106142 ir VGD 106150 sudarymo (208-10-13 ir 2008-10-29) iki 2009 m. gegužės 21 d., kada buvo sudarytas ginčijamas sandoris.

Teismui susipažinus su ieÅ¡kovės pateiktais paskaičiavimais ir atsakovei Å¡ių paskaičiavimų bylos nagrinėjimo metu neginčijus, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog ieÅ¡kovės nurodyta 14 546,92 Eur (50 227,59 Lt) suma yra pagrįsta ir teisėta, todėl priteitina iÅ¡ atsakovės. Dėl procesinės bylos baigties Aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pagrįstai konstatavo nesant pagrindų pripažinti 2009 m. gegužės 21 d. susitarimÄ Nr. 22 dėl bendradarbiavimo sutarties Nr. B-330/2006 papildymo negaliojančiu, tačiau nepagrįstai laikė nesant pagrindo priteisti ieÅ¡kovei komisinio atlyginimo nepriemokÄ už laikotarpį iki ginčijamo susitarimo sudarymo.

Dėl Å¡ios priežasties egzistuoja pagrindas minėtoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoPagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ , pakeičiamos sprendimu priteistos Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos.Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas – BUADBB „Šiaurės brokeris“ ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, iÅ¡ jos priteistina tik pusė pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme atsakovės, trečiojo asmens bei valstybės patirtų iÅ¡laidų, o kita pusė Å¡ių iÅ¡laidų priteistina iÅ¡ atsakovės. Dėl Å¡ių priežasčių iÅ¡ ieÅ¡kovės BUADBB „Šiaurės brokeris“ atsakovės ADB „Gjensidige“ naudai priteistina 38,09 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų pirmosios instancijos teisme, trečiojo asmens A.

K. naudai priteistina 25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų pirmosios instancijos teisme, o valstybės naudai priteistina 6,33 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti padengiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės administravimo iÅ¡laidų. Atitinkamai iÅ¡ atsakovės ADB „Gjensidige“ atsakovės A. K. naudai priteistina 25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų pirmosios instancijos teisme, o valstybės naudai priteistina 6,33 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Informacijos apie bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas apeliacinės instancijos teisme byloje dalyvaujantys asmenys teismui nepateikė.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,n u t a r i a:Å iaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„Bankrutavusios uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Šiaurės brokeris“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (į. k. 110057869) ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Šiaurės brokeris“ (į. k. 300619087) naudai 14 546,92 Eur (keturiolika tÅ«kstančių penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 92 centus) neiÅ¡mokėto komisinio atlyginimo. KitÄ bankrutavusios uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Šiaurės brokeris“ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Šiaurės brokeris“ (į. k. 300619087) atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (į. k. 110057869) naudai 38,09 Eur (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 9 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Priteisti trečiojo asmens A.

K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Šiaurės brokeris“ (į. k. 300619087) ir atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (į. k. 110057869) po 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.             Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Šiaurės brokeris“ (į. k. 300619087) ir atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (į. k. 110057869) po 6,33 Eur (šešis eurus 33 centus) išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Šiaurės brokeris“ priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti padengtos iš įmonės administravimo išlaidų.“ Teisėjai                                                                                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė Artūras Driukas Romualda Janovičienė