32830167-e82f-4d7a-8326-c528a46dd235 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3206-580/2011(Proceso Nr. 3-61-3-01400-2011-2)                                                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)  VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henriko Sadausko, Halinos Zaikauskaitės ir JÅ«ros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei RÅ«tai AndriulevičiÅ«tei,atsakovo atstovui Linui SluÅ¡niui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Tele-3“ skundÄ atsakovui Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB ,,TV pro media“, R.

Ž. dėl sprendimo panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas UAB „Tele-3“ praÅ¡o teismo panaikinti atsakovo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2011-05-30 sprendimÄ Nr. 66.PaaiÅ¡kino, kad UAB „Tele-3“ yra vieÅ¡osios informacijos skleidėja. Tiek Visuomenės informavimo įstatymas, tiek Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas nesuteikia teisės Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai nagrinėti etikos pažeidimų bei priimti sprendimų vieÅ¡osios informacijos skleidėjų atžvilgiu.

SprendimÄ laikė nepagrįstu dėl to, kad advokatas V. B. nebuvo sudaręs atstovavimo sutarties su UAB ,,TV pro media“ Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23157-599/2010. UAB „TV pro media" atstovavimo sutartį buvo sudariusi tik su advokato padėjėja E. L. dėl konkretaus teisinio veiksmo atlikimo – atskirojo skundo padavimo dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-11-02 laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23157-599/2010, kuria uždrausta skelbti A.

T. atvaizdÄ ir informacijÄ apie jos privatų gyvenimÄ ir sveikatos bÅ«klę. Advokatas V. B., suteikdamas leidimÄ advokato padėjėjai parengti atskirÄ jį skundÄ , turėjo tik nuspręsti, ar advokato padėjėja yra kompetentinga įvykdyti kliento pavedimÄ . Todėl advokatas V. B., komentuodamas 2010-11-17 laidoje ,,Akistata“ filmuotÄ medžiagÄ buvo neÅ¡aliÅ¡ku ekspertu.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad laidos „Akistata" 2010-11-03 vaizdo įraÅ¡e, kuris kaip medžiaga buvo naudojamas 2010-11-17 laidoje, matyti, jog A.

T. pati sutiko bÅ«ti filmuojama ir klausinėjama žurnalistės. Tačiau Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija rėmėsi tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, o ne A. T. sutikimu ar nesutikimu. Nutartimi buvo uždrausta vieÅ¡ai publikuoti filmuotÄ medžiagÄ , kurioje A. T. užfiksuota žeminančiame kontekste, bet teismas neuždraudė skelbti filmuotos medžiagos, kurioje Å¡i nufilmuota nežeminančiame kontekste. Laidoje nebuvo atskleista A. T. tapatybė. Dar iki 2010-11-17 laidos pati A.

T. spaudai atskleidė savo tapatybę bei pavieÅ¡ino savo tikslius giminystės ryÅ¡ius su E. Ž.. Kai pats asmuo vieÅ¡ai paskelbia duomenis apie privatų gyvenimÄ , vėlesnis vieÅ¡ai paskleistų duomenų pakartojimas visuomenės informavimo priemonėse negali bÅ«ti laikomas neteisėtu.2010-11-17 laida buvo siekiama padėti A. T., atkreipiant visuomenės dėmesį į apleistus senyvus žmones. Todėl, nors ir buvo gautas A. T. sutikimas jÄ filmuoti, pareiÅ¡kėjas ir UAB „TV pro media" neprivalėjo gauti jos sutikimo, nes informacijas paskelbimÄ pateisina vieÅ¡as interesas.

Laidoje rodyta informacija apie A. T. gyvenimo sÄ lygas buvo tiksli, teisinga ir neiÅ¡kreipta.Atsakovas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad komisija, vadovaudamasi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatomis turi kompetencijÄ taikyti kodekso nuostatas tiek žurnalistų, tiek vieÅ¡osios informacijos rengėjų, tiek leidėjų atžvilgiu. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju atitiko tiek rengėjo, tiek leidėjo (skleidėjo) sÄ vokų turinį.

PareiÅ¡kėjas pats savo veiksmais jau yra patvirtinęs, jog yra atsakingas už TV3 laidų „Akistata" atitikimÄ kodekso nuostatoms, nes komisijos posėdžio metu, nagrinėjant pateiktus skundus, pareiÅ¡kėjas atstovavo svarstomÄ laidÄ , teikė argumentus dėl laidos atitikimo etikos normoms. Prie skundo pridėta Televizijos laidos sukÅ«rimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nepaisant to, jog pareiÅ¡kėjas laidos sukÅ«rimui pasitelkia trečiojo suinteresuoto asmens UAB „TV pro media" pajėgumus, pareiÅ¡kėjas tuo pačiu pats taip pat dalyvauja laidos kÅ«rimo procese ir todėl laikytinas atsakingu už tai, kÄ transliuojama per TV3 televizijos kanalÄ .Laidoje, kaip neÅ¡aliÅ¡kas ekspertas, pasirinktas advokatas V.

B., kurio padėjėja parengė skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-02 nutarties. Tiesioginių sÄ sajų ir kliento pavedimų nebuvimas nagrinėjamu atveju nelemė iÅ¡vados, jog minėtas advokatas galėjo bÅ«ti pakalbintas kaip nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas ekspertas. Visuomenei nebuvo pateikta informacija, jog advokato padėjėja, kurios vadovu bÅ«tent ir yra minėtas advokatas, teikia teisines paslaugas dėl su laida susijusio teisinio ginčo. Advokato padėjėjo ir jo vadovo santykiai nulemia advokato atsakomybę už padėjėjÄ , todėl negalima teigti, jog advokatas galėjo bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas.Atsakovas paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, straipsnio turinys apima draudimÄ tiesiogiai cituoti privatų asmenį ne garso ir vaizdo įraÅ¡ymo priemonių panaudojimo metu, o panaudojant garso ir vaizdo raÅ¡ymo priemones privataus asmens tiesioginio citavimo metu.

Todėl pareiškėjas, žinodamas, jog A. T. prašė nerodyti garso ir vaizdo įrašo ir tiesiogiai necituoti, privalėjo vadovautis privataus asmens valia ir necituoti jos tiesiogiai. Pareiškėjas buvo tinkamai ir laiku informuotas dėl A. T. prašymo netransliuoti 2010-11-17 laidos. Laidos metu paskelbtos žinios nebuvo susijusios su viešu asmeniu ir svarbios visuomenei. Iki laidos transliacijos ėję anonsai leido žiūrovui aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti ir žinoti, jog laida bus apie konkretų asmenį, nes A.

T. tapatybė buvo atskleista dar iki laidos transliacijos. Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjo skunde nurodomi argumentai niekaip nepateisina fakto, jog informacija apie A. T. buvo paskelbta be jos sutikimo. PareiÅ¡kėjas siekė ne pagelbėti A. T., bet patenkinti smalsumÄ dėl galimų giminystės ryÅ¡ių su Vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Ž. Å¡eima. Nors iÅ¡ tiesų, E. Ž. nėra giminaitė A. T..Tretysis suinteresuotas asmuo R. Ž. prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas tinkamo subjekto atžvilgiu. Vilniaus apygardos teismas 2011-07-04 nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, kuria uždrausta UAB „Tele-3" ir UAB „TV pro media" skelbti A. T. atvaizdÄ ir informacijÄ apie jos privatų gyvenimÄ bei sveikatos bÅ«klę. PareiÅ¡kėjas ignoravo teismo nutartį du kartus – 2010-11-03 ir 2011-11-17 laidose. R. Ž. manymu, 2010-11-17 laidos rengėjai sÄ moningai siekė suklaidinti laidos žiÅ«rovus, bandydami paaiÅ¡kinti, kodėl nevykdė teismo nutarties.

Laidoje kelis kartus buvo parodyti jos ir jos mamos asmens duomenys, siekiant, kad jos būtų dar labiau atpažįstamos, identifikuojamos ir siejamos su skleidžiama žeminančia informacija. Nurodė, kad tiek ji, tiek jos motina niekada nebuvo viešaisiais asmenimis, todėl žiniasklaidai nebuvo jokio pagrindo domėtis jų privačiu gyvenimu. Mano, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pabrėžė, kad abejose ,,Akistatos" laidose (2010-11-03 ir 2010-11-17) A. T., buvo atpažįstama, bėgančia eilute buvo paskelbta jos pavardė, kelis kartus iš labai arti parodyta teismo nutartis su R.

Ž. ir A. T., duomenimis, abi buvo vaizduojamos tik žeminančiame kontekste. Laidoje situacijÄ komentuojantis advokatas V. B. gindamas savo kontoros kliento interesus sÄ moningai klaidino žiÅ«rovÄ , pasakodamas, kad teismas galėtų uždrausti rodyti laidÄ tik vardan vieÅ¡o intereso, pamirÅ¡damas ar nutylėdamas, kad Konstitucija garantuoja teisę į privatų gyvenimÄ .Skundas atmestinas.Byloje nustatyta, kad Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje gautas 2010-11-21 R. Ž. skundas (b. l. 39-40), kuriame nurodoma, kad 2010-11-17 laidoje „Akistata“ buvo pažeistas jos privatus gyvenimas ir nesilaikyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties, kuria laidos „Akistata“ rengėjams uždrausta skelbti jos mamos A.

T. atvaizdÄ , informacijÄ apie jos privatų gyvenimÄ bei sveikatos bÅ«klę, t. y. vieÅ¡ai publikuoti filmuotÄ medžiagÄ , kurioje A. T. užfiksuota žeminančiame kontekste. Skunde nurodoma, kad laidoje pateikiami neteisingi faktai, nes laidoje neatskleista, kad artimiausi kaimynai, kurie rÅ«pinasi mama, yra giminaičiai. Be pagrindo Å¡aipomasi dėl vandentiekio nebuvimo, nes tokia situacija yra dažna. Laidoje nepriklausomu ekspertu dalyvavęs advokatas V. B. gynė kontoros interesus, nes jo padėjėja rengė skundÄ Vilniaus apygardos teismui dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties.

Laidoje rodytas mamos vardas, pavardė, jos namai, anonsuose rodytas veidas ir balsas. Dėl žurnalistų elgesio mama turėjo iÅ¡sikelti iÅ¡ namų, kreiptis į gydytojus. Laidoje sumontuotas kaimynės sakinys neparodant, kad mama kaimynei skundėsi dėl žurnalistų spaudimo ir prarastos ramybės. Skunde praÅ¡oma pripažinti, kad buvo pažeisti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8, 14, 16, 36 straipsniai, o TV3 televizija priskirta profesinės etikos nesilaikančių vieÅ¡osios informacijos rengėjų kategorijai.Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija 2011-06-03 sprendimu Nr. 66 pripažino, kad, 2010-11-17 TV3 laidoje „Akistata“ pateikiant informacijÄ apie A.

T., buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8, 14, 16 ir 36 straipsniai ir pareiÅ¡kėjas įpareigotas apie priimtÄ sprendimÄ paskelbti artimiausioje laidoje „Akistata“.  PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis transliavo UAB „TV pro media“ pagal Televizijos laidos sukÅ«rimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sukurtÄ laidÄ ir turi bÅ«ti laikomas vieÅ¡osios informacijos skleidėju, o ne rengėju. Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalis nurodo, kad Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija yra kolegiali vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija.

Pagal to paties straipsnio 3 dalies 2 punktÄ Å¡i institucija įpareigota nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, vieÅ¡osios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę, t. y. Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 3 dalies 2 punkte tiesiogiai nėra nurodyta, kad komisija nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė vieÅ¡osios informacijos skleidėjai. VieÅ¡osios informacijos rengėjo ir skleidėjo sÄ vokos pateikiamos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 ir 76 punktuose.

Rengėju laikomas visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryÅ¡ių agentÅ«ra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kÅ«rėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti vieÅ¡Ä jÄ informacijÄ . Skleidėjas – tai visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, retransliuotojas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantys vieÅ¡Ä jÄ informacijÄ visuomenei ir atsakantys už tos informacijos teisėtumÄ .Teismo vertinimu, pagal atliktÄ funkcijÄ paskelbiant laidÄ â€žAkistata“ UAB „Tele-3“ laikytina vieÅ¡osios informacijos rengėju.

Televizija yra visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas. UAB „Tele-3“ sudaryta Televizijos laidos sukÅ«rimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad pareiÅ¡kėjas bendradarbiauja su laidÄ kuriančiu asmeniu laidos kÅ«rimo, transliavimo ir reklamavimo srityje (1.1 punktas). Sutarties 1.3 punktu Å¡alys susitaria teikti viena kitai reikalingÄ pagalbÄ , atsižvelgti į viena kitos rekomendacijas bei pageidavimus, susijusius su laidos kÅ«rimu. Sutarties 2.1 punkte įtvirtintas bendradarbiavimo principas, kuris numato UAB „TV pro media“ pareigÄ laidÄ kurti kartu su pareiÅ¡kėju, visus kÅ«rybinius sprendimus, susijusius su laidos gamyba priimti bendru sutarimu kartu su TV3; 3.1.1 punkto XVIII papunktyje numatyta UAB „TV pro media“pareiga iÅ¡ anksto prieÅ¡ protingÄ terminÄ su TV3 derinti numatomas laidos temas; 3.2.2 punkto VI papunktyje numatyta TV3 teisė atsisakyti transliuoti laidÄ ir nemokėti atlygio, jei laida sukuriama nesilaikant sutartyje numatytų reikalavimų, tame tarpe bendradarbiavimo principo.

Å ios sutarties nuostatos rodo, jog pareiÅ¡kėjas yra vienas iÅ¡ laidos rengėjų, o ne tik laidos transliuotojas. Todėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija turėjo teisinį pagrindÄ nagrinėti prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ pateiktÄ skundÄ .Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas yra taikomas ir rengėjams, ir skleidėjams. Visuomenės informavimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios vieÅ¡osios informacijos rengimÄ bei platinimÄ , ir Å¡is įstatymas.

Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nauja redakcija buvo priimta 2005-04-15 įvykusiame žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkime ir paskelbta remiantis 2005-06-10 Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus sprendimu Nr. SPR-11. Å iame kodekse nėra pateikta skleidėjo sÄ voka. Tuo metu galiojusios redakcijos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnyje buvo pateiktos tik vieÅ¡osios informacijos platintojo ir rengėjo sÄ vokos. Platintojo sÄ voka iÅ¡ esmės atitiko Å¡iuo metu įtvirtintÄ skleidėjo sÄ vokÄ .

Skleidėjo nurodymas Visuomenės informavimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje yra pakankama sÄ lyga jam taikyti atsakomybę remiantis Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu. Sprendžiant dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teisės nagrinėti skundus dėl vieÅ¡osios informacijos skleidėjų veiksmų atitikimo Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksui, pažymėtina Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 8 dalis, sakanti, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimais, gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

IÅ¡ Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos kompetencijos nematyti, kad Å¡i institucija bÅ«tų įgaliota nagrinėti skleidėjų veiksmus kitose srityse. Todėl skundo teisės suteikimas rodo, jog Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 3 dalies 2 punkte įstatymų leidėjas padarė teisinio reguliavimo spragÄ .Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimas yra paremtas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8, 14, 16 ir 36 straipsnių pažeidimais.

Kodekso 8 straipsnis numato, kad informacija turi bÅ«ti renkama ir skelbiama tik etiÅ¡kais ir teisėtais bÅ«dais, 14 straipsnis numato, kad žurnalistas ir vieÅ¡osios informacijos rengėjas neturi tiesioginiam citavimui naudoti garso ir vaizdo įraÅ¡ymo priemonių, jeigu to nenori informacijÄ teikiantis privatus asmuo, 16 straipsnis numato, kad pateikdamas informacijÄ Å¾urnalistas ir vieÅ¡osios informacijos rengėjas privalo informacijÄ , kurios paskelbimÄ iÅ¡ tikrųjų pateisina visuomenės (vieÅ¡asis) interesas, atskirti nuo informacijos, kuri tik tenkina smalsumÄ , 36 straipsnis numato, kad žurnalistas ir vieÅ¡osios informacijos rengėjas be žmogaus sutikimo negali skelbti žinių apie privatų to žmogaus gyvenimÄ , nebent tos žinios yra susijusios su vieÅ¡uoju asmeniu ir svarbios visuomenei arba yra fiksuojama nusikalstama veika.Laidoje advokatas V.

B. dalyvauja nepriklausomo teisės eksperto teisėmis, teisiniu ir moraliniu požiÅ«riu vertina aplinkybes, susijusias su laidoje rodomu siužetu apie A. T. padėtį bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi. Lietuvos advokatÅ«ros tinklapyje pateikiama informacija rodo, kad V. B. yra E. L. advokato padėjėjo praktikos vadovas. Advokato padėjėja E. L. Vilniaus apygardos teismui yra padavusi atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-02 nutarties, kuria buvo uždrausta demonstruoti laidÄ â€žAkistata“ (b. l. 50-54).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis rodoma ir komentuojama laidoje. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad advokatas V. B. neturėjo susitarimo su UAB „TV pro media“, o jo padėjėja veikusi savarankiÅ¡kai. Tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. UAB „TV pro media“ 2011-05-12 raÅ¡tu Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai pripažino faktÄ , kad laidoje nepriklausomu ekspertu dalyvavęs advokatas V. B. ir/ar jo padėjėja E. L. turėjo teisinį pavedimÄ parengti skundÄ Vilniaus apygardos teismui dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo, nes E. L. surašė skundÄ Vilniaus apygardos teismui (b. l. 49).

Pareiškėjas, nors yra Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos, kurioje buvo priimta apskųsta nutartis, dalyvis, atstovavimo sutarties teismui nepateikė, todėl vadovaujamasi byloje esančiais duomenimis. Atstovavimo sutarties subjektai – ar sutartį pasirašė tik padėjėja ar padėjėja kartu su advokatu, reikšmės šiame ginče neturi. Advokato padėjėja dirba advokato V. B. kontoroje, todėl advokatas yra su padėjėja susijęs asmuo nepriklausomai nuo kitų aplinkybių.

Ant atskirojo skundo uždėtas advokato V. B. kontoros antspaudas bei advokato padėjėjo priskyrimas advokatui rodo, jog pasisakydamas laidoje advokatas atstovavo savo kontoros interesams, kurie pasireiÅ¡kia piniginio atlygio gavimu už suteiktas teisines paslaugas ir profesinės reputacijos, priklausomos nuo laimėtų bylų, užsitikrinimu. Kviečiant ekspertu advokatÄ , kurio kontora pateikė skundÄ dėl laidos kÅ«rėjams aktualios teismo nutarties, buvo siekiama ne objektyvių žinių pateikimo visuomenei, bet visuomenės nuomonės formavimo iki atskirojo skundo nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme. Priimdama sprendimÄ Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija vadovavosi UAB „TV pro media“ 2011-05-12 raÅ¡tu bei advokato padėjėjos pasiraÅ¡ytu skundu.

Šie duomenys yra pakankami sprendimui priimti, todėl pareiškėjo motyvas dėl duomenų nepakankamumo nepagrįstas.Šios aplinkybės rodo, jog advokato V. B. dalyvavimas laidoje kaip nepriklausomo eksperto klaidino žiūrovus ir pagrįstai buvo pripažintas neetišku informacijos skelbimu, pažeidžiančiu Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8 straipsnį.Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendime nurodyta, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 14 ir 36 straipsnio pažeidimas pasireiškia tuo, kad neįvykdyta teismo nutartis, kuria uždrausta skelbti A.

T. atvaizdÄ ir informacijÄ apie jos privatų gyvenimÄ . PareiÅ¡kėjas ginčija tokias iÅ¡vadas, nurodydamas, kad A. T. davė sutikimÄ dėl informacijos pateikimo, pati žurnalistams pasakojo apie gyvenimo sÄ klygas, suprato, jog yra filmuojama.2010-11-17 „Akistatos“ laida buvo rodoma tada, kai teisme buvo gautas ieÅ¡kovių R. Ž. ir A. T. praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir pareiÅ¡kėjui bei UAB „TV pro media“ buvo žinoma ieÅ¡kovių pozicija dėl informacijos skleidimo.

IÅ¡ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-02 nutartyje nurodytų aplinkybių matyti, kad teismui pateiktame skunde ieÅ¡kovės nurodė, jog 2010-11-03 laidos metu bus pavieÅ¡intas ieÅ¡kovės A. T. atvaizdas, ruoÅ¡iamasi publikuoti, jog ieÅ¡kovė A. T. yra neprižiÅ«rima, jos nosį, kojas bei rankas sukandžiojo žiurkės, o taip pat pasakojama ir apie tai, kad kiti Å¡eimos nariai ieÅ¡kovės tinkamai neprižiÅ«ri. IeÅ¡kovės A. T. ir R. Ž. nesutinka, jog apie jas ir apie jų Å¡eimos narių privatų gyvenimÄ butų renkama ir vieÅ¡ai publikuojama informacija.

Tai rodo, kad laidos pasirodymo eteryje metu tiek pareiÅ¡kėjas, tiek UAB „TV pro media“ žinojo, kad A. T. neduoda sutikimo, jog apie jos gyvenimÄ bÅ«tų rodoma vieÅ¡ai. Tokios asmens valios nepaisymas teisingai kvalifikuotas kaip Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 14 ir 36 straipsnio pažeidimas. 2010-11-17 laida buvo transliuojama kaip laidos tęsinys, joje rodytas asmuo, jo aplinka, iÅ¡ papildomai paskleistos informacijos buvo žinoma, apie kÄ rodomas reportažas, todėl A. T. veido uždengimas neturi įtakos analizuojant pažeidimo buvimo faktÄ .

Laidoje A. T. buvo parodyta akivaizdžiai žeminančiame kontekste. A. T. yra garbingo amžiaus ir silpnos sveikatos moteris, todėl jos sutikimo informuoti apie privatų gyvenimÄ gavimas galėtų turėti teisinę reikÅ¡mę tik tada, kai ji suprastų kokio pobÅ«džio informacija bus teikiama ir kokios aplinkybės laidoje akcentuojamos. Bylos atveju toks sutikimas apimtų A. T. žinojimÄ , kad laidoje bus kalbama apie tai, kad artimieji jÄ netinkamai prižiÅ«ri, pateikiami hiperbolizuoti vaizdai apie jos gyvenimÄ .

Tačiau duomenų, kad A. T. suprato tokias aplinkybes nepateikta. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 16 straipsnio reikalavimų pažeidimas grindžiamas vieÅ¡ojo intereso gauti informacijÄ apie privatų A. T. gyvenimÄ nebuvimu. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnis numato, kad rengiant ir platinant vieÅ¡Ä jÄ informacijÄ , privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobÅ«džio informacijos apsaugÄ . InformacijÄ apie privatų gyvenimÄ galima skelbti tik jei tas žmogus sutinka.

Informacija apie ne vieÅ¡o asmens privatų gyvenimÄ gali bÅ«ti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama vieÅ¡ai nagrinėjant bylÄ . Informacija apie A. T. gyvenimÄ neatitinka nei vienos iÅ¡ Å¡ių kategorijų. PareiÅ¡kėjo nurodomi argumentai, kad laida buvo siekiama padėti A. T., atkreipti dėmesį į vaikų pareigÄ iÅ¡laikyti, prižiÅ«rėti tėvus nesudaro teisinio pagrindo laikyti, kad informacija galėjo bÅ«ti paskelbta Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Aplinkybė dėl informacijos paskleidimu padarytos žalos ar naudos reikalauja gilesnės analizės. R. Ž. atsiliepime nurodyta, kad dėl laida sukelto skandalo A. T. turėjo iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios vietos, pablogėjo jos sveikata. Laida buvo paremta tik vienos kaimynės nuomone bei Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamo atskirojo skundo nagrinėjimo rezultatais suinteresuoto advokato pasisakymais. Todėl pareiÅ¡kėjų teiginys apie naudos A. T. siekimÄ ir objektyvių faktų parodymÄ negali bÅ«ti laikomas pagrįstu.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas pareiÅ¡kėjo skundÄ laiko nepagrįstu ir jį atmeta.    Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, n u s p r e n d ė : SkundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .                    Teisėjai                                                                                         Henrikas Sadauskas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                JÅ«ra Marija Strumskienė                                                                                                                      Halina Zaikauskaitė                                                   Â