A-520-2362-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520–2362/2012

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00919-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. A. (toliau – ir pareiškėjas) Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK) viršininko 2011 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. 86-TE-268 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui E. A. ir atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas), priteisti iš atsakovo Telšių AVPK atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2011 m. lapkričio 13 d. vakare pasijuto blogai, pykino, vėmė, sutriko virškinimas, viduriavo, dėl blogos sveikatos būklės gėrė įvairius vaistus. Atsigulė apie antrą valandą nakties, negalėjo užmigti, būklė negerėjo, todėl išgėrė vaistinio preparato „Bitnerio balzamas“. Atsikėlė šeštą valandą ryto, buvo silpna, svaigo galva, skaudėjo pilvą, dar išgėrė iš to paties buteliuko ir išėjo į darbą. Nurodė, kad dirbti neketino, ėjo turėdamas tikslą pasikeisti su kitu pareigūnu. Prieš 8 val., neradęs viršininko, persivilko uniformą ir nuėjo į rytinį pasitarimą. Ginklo pasiėmęs nebuvo, tarnybos priėmimo knygoje nepasirašė, nes nežadėjo tą dieną dėl blogos savijautos dirbti. Po pasitarimo su viršininku ir dar vienu pareigūnu nuėjo į viršininko kabinetą, kur jam buvo pasakyta, jog yra įtariamas, kad gali būti girtas, bei pasiūlyta pasitikrinti girtumą alkotesteriu. Pareiškėjas sutiko, nes buvo įsitikinęs savo blaivumu, kadangi alkoholio nebuvo vartojęs. Alkotesteris parodė 1,71 ‰. Teigė, kad jam alkotesteris buvo paduotas ne pagal instrukcijas, jį tikrinęs pareigūnas pats uždėjo antgalį, nors turėjo duoti pačiam pareiškėjui tai padaryti. Pareiškėjas nurodė, kad pamatęs alkotesterio parodymus pasimetė, susijaudino, prašė leisti dar kartą pūsti į alkotesterį, tačiau jam to nebuvo leista padaryti. Dėl susijaudinimo pasirašė visus dokumentus, kokius jam padavė, jų net neskaitė. Tą dieną dėl girtumo buvo nušalintas nuo tarnybos. Dirbo iki lapkričio 8 dienos, kai jam buvo pranešta, kad yra atleistas iš tarnybos. Iki to laiko buvo porą kartų siunčiamas į kursus, mokymus, dirbo įprastu grafiku, todėl nesitikėjo, kad gali būti atleistas, iki pensijos buvo likę tik trys mėnesiai, todėl manė, kad dar bus leista tiek laiko dirbti. Teigė, kad su juo buvo pasielgta neteisingai, tarnybinio patikrinimo išvada yra neobjektyvi, jaučiasi neteisingai apkaltintas pareigūno vardo pažeminimu. Nusižengimo padarymo dieną drausminių nuobaudų neturėjo, charakterizuojamas teigiamai, ne kartą buvo skatinamas.

Atsakovas Telšių AVPK atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Įsakymas yra teisėtas, išleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 26 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 53 straipsnio 1 dalies 14 punktu bei atsižvelgiant į 2011 m. lapkričio 8 d. Telšių AVPK Vidaus tyrimų grupės tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-88 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno E. A. neblaivumo darbe“ (toliau – ir Išvada). Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas E. A., Telšių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialistas, būdamas darbo metu apsvaigęs nuo alkoholio padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, taip pat pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d.

įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 4.6, 4.28 punktų, Telšių AVPK viršininko 2011 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 86-V-127 patvirtinto Telšių AVPK darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 181 punkto bei Telšių rajono policijos komisariato viršininko 2008 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 86-V-63 (Telšių AVPK viršininko 2010 m. spalio 11d. įsakymo Nr. 86-V-247 redakcija) patvirtinto Telšių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.10 punkto nuostatas ir padarė tarnybinį nusižengimą.

Atsakovas nesutiko, kad pareiškėjas buvo neteisėtai apkaltintas pareigūno vardo pažeminimu. Iš Įsakymo matyti, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktu (už buvimą darbo metu apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų), 26 straipsnio 1 dalies 6 punktu (atleidimas iš vidaus tarnybos), 53 straipsnio 1 dalies 14 punktu (jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos), o ne Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) nuostatomis.

Tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, kad E. A. tarnybos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tai patvirtina alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARBH-0053 atliktas specialisto E. A. blaivumo patikrinimas, kurio metu jam nustatytas 1,71 ‰ girtumas (alkoholio kiekio matuoklio šaknelė Nr. 117). Taip pat 2011 m. spalio 14 d. Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktu (toliau – ir Aktas) Nr. 86-IL-2151, pareigūno A. B. 2011 m. spalio 14 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 86-PR5-4504.

Pažymėjo, jog specialistui E. A. 2011 m. spalio 14 d. buvo išrašytas siuntimas „Dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo“ Nr. 86-S-15748, kuriame E. A. ranka parašė „Nuo medicininės apžiūros atlikimo atsisakau“ bei patvirtino parašu. Iš Akto matyti, kad E. A. pateikti paaiškinimą atsisakė, su Aktu susipažino, sutiko, patvirtino parašu. Pareiškėjas neblaivumo nustatymo metu dėl sveikatos sutrikimų nesiskundė, nesisakė vartojęs vaistinio preparato „Bitnerio balzamas“, nuo medicininės apžiūros atsisakė, paaiškinimų neteikė.

Į gydytojus kreipėsi tik 2011 m. spalio 17 d. ir apie tai tyrimo atliekančio pareigūno neinformavo, dokumentų kopijų nepateikė. Kad pareiškėjas kreipėsi į medikus, tapo aišku tik 2011 m. gruodžio 22 d. iš Šiaulių apygardos administracinio teismo gavus atitinkamus dokumentus. Vaistų, turinčių sudėtyje alkoholio, vartojimas prieš tarnybą, žinant šių vaistų sudėtį (kad yra alkoholio), vertintinas kaip aplaidus požiūris į tarnybą. Duomenų, kad pareiškėjas prieš patikrinimą vartojo vaistus, neužfiksuota. 2011 m. spalio 27 d. paaiškinime Nr. 86-IL-2252 nenurodė, jog jautėsi blogai, todėl vartojo vaistus.

Atsakovo vertinimu, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje minima „jog pareiškėjas tarnybines pareigas vykdė neblaivus“ neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas pamainos perdavimo žurnale nepasirašė ir pamainos nepriėmė. Šiuo atveju Reglamento 22 punkte nurodyta, kad Telšių AVPK dirbama pirmadienį-ketvirtadienį nuo 8.00 valandos iki 17.00 valandos, o penktadienį – nuo 8.00 valandos iki 15 valandos 45 minučių. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti – nuo 12 valandos iki 12 valandos 45 minučių, išskyrus pamainomis dirbančius padalinius. Šeštadienis ir sekmadienis – poilsio dienos, išskyrus pamainomis dirbančius darbuotojus. Jiems pertraukų ir poilsio laikas bei trukmė nustatoma teisės aktų nustatyta tvarka. Pamainomis dirbančių darbuotojų darbo ir poilsio laikas nustatomas tvirtinant darbo ar budėjimo grafikus. Telšių AVPK viršininko 2010 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 86-V-191 „Dėl pareigų, kurias einantys policijos pareigūnai laikomi dirbančiais pamainomis, sąrašo ir patvirtinimo“ 2 punkte nustatytas pamainos paros darbo laiko trukmės bei pamainų darbo pradžios ir pabaigos sąrašas (toliau – ir Sąrašas). Sąrašo 1 punkte numatyta, jog Telšių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus pamainos pareigūnų pamainos trukmė – 23.00 val., kurios pradžia 8.00 val., pabaiga 8.30 val. Telšių A VPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2011 m. spalio mėnesio patikslintame darbo grafike Nr. 86-05-IL-1971 nurodyta, kad pareigūnas E. A. dirba nuo 2011 m. spalio 14 d. 8.00 val. iki 2011 m. spalio 15 d. 8.30 val. Iš Telšių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2011 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio (2011 m. lapkričio 2 d. Nr. 86-Z-125) matyti, jog E. A. 2011 m. spalio 14 d. dirbo 1 val. 30 min. ir jam už išdirbtą laiką išmokėtas darbo užmokestis.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo E. A. skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui nurodė tris pagrindinius motyvus, dėl kurių Telšių AVPK viršininko 2011 m. lapkričio 8 d. įsakymas Nr. 86-TE-268 turėtų būti panaikintas. E. A. nurodė, jog jis buvo blaivus, teigė, jog jam alkotesteriu girtumas buvo nustatytas ne tarnybos metu bei kad nėra įrodyta visų pareigūno vardo pažeminimo sąvoką apibrėžiančių elementų.

Spręsdamas ginčą teismas vadovavosi vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustatančio Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 bei tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuojančios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatomis. Nurodė, kad Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik esant tarnybinio nusižengimo sudėčiai – neteisėtai veikai, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltei, jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, nuobaudą skiriant atsižvelgiama į tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, kitas aplinkybes (Statuto 26 straipsnio 1 dalis, Tvarkos 3 punktas). Pažymėjo, kad prie tarnybinių nusižengimų yra priskiriami Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimai ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 straipsnio 6 punktas).

Teismas nurodė, kad Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, laipsnio pažeminimas viena pakopa, perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas, atleidimas iš vidaus tarnybos. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas.

Teismas pažymėjo, kad pagal Tvarkos 6 punktą, nuobaudų skyrimo procedūra būtina, kad ji pati ir jos pagrindu priimti administraciniai aktai griežtai atitiktų teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veikos ar neveikimo konstatavimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius pareigūno tiriamą pažeidimo faktą, kaltę, patikrinti pareigūno paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka tik nurodyti faktines aplinkybes; išvadoje turi būti motyvuojama, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši išvada yra grindžiama. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

2011 m. lapkričio 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 86-IS-88 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno E. A. neblaivumo darbe“ konstatuota, kad 2011 m. spalio 14 d. Telšių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas A. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2011 m. spalio 14 d. 8 val. 30 min. pastebėjo, kad Operatyvaus valdymo skyriaus specialistas E. A. yra galimai neblaivus. Iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, neadekvati elgsena, nerišli kalba. E. A. buvo darbo metu. Alkotesteriu E. A. nustatytas 1,71 ‰ girtumas, ant atspausdintos asmens blaivumo testo šaknelės yra E. A. parašas ir jo ranka parašyta „Sutinku“. 9 val. 15 min. E. A. išrašytas siuntimas Nr. 86-S-15748 „Dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo“, kuriame E. A. parašė, kad nuo medicininės apžiūros atsisakė. 9 val. 30 min. E. A. surašytas nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas Nr. 86-IL-2151. Minėtame akte įvardyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad E. A. yra neblaivus: iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena, alkoholio nustatymo iškvėptame ore alkotesterio rezultatai – 1,71 ‰ girtumas. E. A. su šiuo aktu susipažino, sutiko su juo ir pasirašė. 2011 m. spalio 19 d. pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo ir jam buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimą. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytus faktus tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad E. A. buvimas darbo metu apsvaigus nuo alkoholio vertinamas kaip priešingas teisei tyčinis veikimas, už kurį turi būti patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, bei pasiūlyta Telšių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialistui E. A. už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, už Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6 ir 4.28, Telšių AVPK darbo reglamento 181 ir Telšių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.10 punktų pažeidimus skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų. Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ 1.2 punkte numatyta darbuotojo neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą tarnybos metu vertinti kaip šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą, už kurį Statute ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatyta galimybė skirti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Pažymėjo, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą, taip pat proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (Telšių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko A. B. tarnybinį prašymą „Dėl E. A. girtumo darbe“, siuntimą „Dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo“, alkotesterio blaivumo testo parodymus), Telšių AVPK atstovo M. T. paaiškinimą teismo posėdžio metu, kad jis pats 2011 m. spalio 14 d. rytą bendravo su pareiškėju ir pastebėjo jo neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas su visais minėtais dokumentais, su alkotesterio parodymais buvo supažindintas pasirašytinai, su jais sutiko, konstatavo, jog 2011 m. spalio 14 d. pareiškėjas E. A. į darbą atvyko neblaivus. Teismas nustatė, kad įtarus pareiškėją esant neblaivų darbe, buvo atliekamas vienas iš objektyvių tyrimų girtumui nustatyti – patikrinimas alkotesteriu, kuriuo buvo nustatytas 1,71 ‰ girtumas. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad pareiškėjas atsisakė nuo medicininės apžiūros, reiškia, jog jis vengė atlikti medicininę apžiūrą. O vengimas atlikti testus, tyrimus, ekspertizes ir pan., vertinant įrodymus, yra traktuojamas nenaudai to asmens, kuris atsisakė atitinkamo tyrimo.

Teismas pažymėjo, kad nustatinėjant darbuotojų apsvaigimą nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų turi būti vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) nuostatomis, nes neblaivumo sampratos neaiškina nei Statutas, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Darbo kodeksas taip pat nereglamentuoja, kaip turi būti nustatyti darbuotojo neblaivumo ar apsvaigimo faktai, reikšmingi Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 8 punktui taikyti. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šiuos faktus darbdavys gali nustatyti jam prieinamomis priemonėmis ir tvarka, kuri neturi prieštarauti teisės aktams. Įrodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, gali būti tiek medicinos išvados, tiek tą dieną surašyti darbe atitinkami aktai ir kitokie faktiniai duomenys. Kai atitinkama darbuotojo būsena fiksuojama tą dieną darbe surašytu aktu, jame turėtų būti nurodyti požymiai, pagal kuriuos ta būsena yra nustatyta. Pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą, darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo masto.

Teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnui, atsižvelgiant į jo statusą ir padėtį visuomenėje, į visuomenės lūkesčius, į tarnybos pobūdį bei tarnybos metu jam patikėtas priemones (specialiosios priemonės, tarnybinis ginklas) tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai, todėl tokio pareigūno biologinėse terpėse negali būti apskritai jokios alkoholio koncentracijos ir ypač tarnybos metu.

Teismo nuomone, įtardamas darbuotoją neblaivumu, neblaivumo faktą turi įrodyti darbdavys; darbuotojas, nesutikdamas su nustatytu neblaivumu, turi įrodyti savo pateiktų argumentų, faktinių aplinkybių tikrumą. Taigi pareiškėjas, nesutikdamas su darbdavio nustatytų aplinkybių vertinimu, galėjo ir turėjo pateikti savo įrodymus, kurie jį paneigtų. Tačiau teismui posėdžio metu pateikė tik savo paaiškinimus, pamąstymus ir subjektyvią nuomonę, dėl ko jo iškvepiamame ore galėjo būti nustatyta 1,71 ‰ alkoholio koncentracija. Teismo nuomone, tai nėra įrodymas, paneigiantis nustatyta tvarka patikrinto ir sertifikuoto alkoholio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARBH-0053 parodymus bei su pareiškėju bendravusių pareigūnų rašytinius ir žodinius parodymus.

Taip pat teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis 2011 m. spalio 14 d. nedirbo, į Telšių AVPK nuvyko tik pranešti viršininkui, kad blogai jaučiasi, ir susitarti dėl jo pamainos perdavimo kitam pareigūnui. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pats pareiškėjas, atvykęs į darbą ir kabinete neradęs viršininko, jis apsivilko tarnybinę uniformą, nuėjo į rytinį pasitarimą. Tai, kad pareiškėjas nepasiėmė ginklo bei nepasirašė Pajėgų ir priemonių paskirstymo žurnale, nereiškia, kad jis nebuvo darbe. Telšių AVPK viršininko 2010 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 86-V-191 „Dėl pareigų, kurias einantys policijos pareigūnai laikomi dirbančiais pamainomis, sąrašo ir patvirtinimo“ nustatytas pamainos paros darbo laiko trukmės bei pamainų darbo pradžios ir pabaigos sąrašas (toliau – ir Sąrašas). Sąrašo 1 punkte numatyta, jog Telšių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus pamainos pareigūnų pamainos trukmė – 23.00 val., kurios pradžia – 8.00 val., pabaiga – 8.30 val., Telšių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2011 m. spalio mėnesio patikslintame darbo grafike Nr. 86-05-IL-1971 nurodyta, kad pareigūnas E. A. dirba nuo 2011 m. spalio 14 d. 8.00 val. iki 2011 m. spalio 15 d. 8.30 val. Teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentais, kad darbo pradžia nesietina su pasirašymo knygoje ar ginklo paėmimo laiku, pripažinęs, jog tarnyboje susiklosto įvairių situacijų ir pareigūnai ne visada turi galimybę būtent 8 val. pasirašyti, tačiau faktas, jog pareigūnas atlieka savo pareigas nepasirašęs Pajėgų ir priemonių paskirstymo žurnale, nereiškia, kad jis yra ne tarnyboje. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas į Telšių AVPK atvyko grafike jo pamainos nurodytu laiku, apsivilko tarnybinę uniformą, nuėjo į rytinį darbuotojų pasitarimą, teismas padarė išvadą, kad E. A. 2011 m. spalio 14 d. nuo 8 val. 00 min. dirbo. Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, kad pareiškėjas E. A. 2011 m. spalio 14 d. tarnybos metu buvo neblaivus.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad buvo neteisėtai apkaltintas pareigūno vardo pažeminimu. Iš skundžiamo įsakymo Nr. 86-TE-268 matyti, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 2 dalie 4 punktu (už buvimą darbo metu apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų), 26 straipsnio 1 dalies 6 punktu (atleidimas iš vidaus tarnybos), 53 straipsnio 1 dalies 14 punktu (jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos), o ne Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) nuostatomis, todėl šioje byloje nėra įrodinėjama, ar E. A. veiksmai pripažįstami kaip pareigūno vardo pažeminimas.

Teismas nenustatė, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, būtų pažeidęs Tvarkos nuostatas, bylos nagrinėjimo metu nepaneigtos tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės dėl padaryto tarnybinio pažeidimo, ginčijamame įsakyme teisingai įvertintos tarnybinio pažeidimo faktinės aplinkybės ir nurodyti galiojantys teisės aktai, kuriuos pareiškėjas pažeidė, taip pat nenustatė kitų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis), todėl konstatavo, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pareiškėjo atleidimas iš tarnybos – yra teisėta, naikinti ginčijamą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr.86-TE-268, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką teisinio pagrindo nėra.

III. Pareiškėjas E. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą ir grąžinti pareiškėją į vidaus tarnyboje eitas pareigas Telšių AVPK bei priteisti visą vidutinio dydžio darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Apeliaciniame skunde nurodo:

1. Tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Apelianto vertinimu, jo veiksmuose nėra tyčios, t. y. vartodamas skystį nuo virškinimo sutrikimų, jis nežinojo jo sudėties, net neįtarė, kad jame gali būti alkoholio, todėl niekaip negalėjo numatyti tokių padarinių. Todėl neaišku, kuo remdamasis M. T. padarė išvadą, kad pareiškėjo veiksmai yra tyčiniai, ką pripažino ir Šiaulių apygardos administracinis teismas. Nesutinka su teismo sprendime nurodytu teiginiu, kad savo paaiškinime pareiškėjas buvo nurodęs, kad žinojo apie minėtų „vaistų“ sudėtį. Tvirtina taip nerašęs, atvirkščiai – rašė, kad jaučiasi blogai, todėl vartojo po mamos mirties likusius, kaip ji vadino, vaistus nuo virškinimo sutrikimų, kurių sudėties teigia nežinojęs. Pažymą iš šeimos gydytojo teigia turėjęs jau tarnybinio patikrinimo atlikimo metu, tačiau pareiškėjo jos net nepaprašė, nors jis apie tai žodžiu informavo tarnybinį patikrinimą atliekantį pareigūną M. T. Vadovaujantis Tvarkos 15.5 punktu tikrintojas turi teisę gauti kitą reikiamą informaciją (šiuo atveju informaciją raštu iš Šeimos klinikos, kurioje pareiškėjas gydėsi), ko M. T. nepadarė, net netyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Tokiais savo veiksmais M. T. pažeidė Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ 1.5 punktą, nustatantį, kad „atliekant tarnybinius patikrinimus sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti darbuotojų nusižengimų aplinkybes ir priežastis“.

2. Teismas, remdamasis tik policijos pareigūnų parodymais bei pareiškėjo parašais ant alkotesterio parodymų ir siuntimo šaknelės, pripažino, kad pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus. Pareiškėjo teigimu, jam pats M. T. liepė pasirašyti ant minėtų dokumentų, sakė, kad taip bus visiems geriau, o jis jautėsi blogai dėl ligos, manė, kad jį kas nors pakeis tarnyboje ir nepagalvojęs pasirašė. Į tai teismas neatsižvelgė, netyrė ir pareiškėjo pateiktų įrodymų, o būtent šeimos gydytojos pažymos apie tai, kad 2011 m. spalio 17 d. pareiškėjui buvo diagnozuota žarnyno disfunkcija, kurios požymiai yra panašūs į tuos, kurie nurodyti tarnybinio patikrinimo išvadoje: silpnumas, galvos skausmas, viduriavimas, vidinio virpulio pojūtis, be to, gydytoja nustatė, kad pirmi šios ligos požymiai jau buvo ir 2011 m. spalio 13 d., kaip užrašyta pareiškėjo ambulatorinėje kortelėje. 2011 m. spalio 14 d. pareiškėjas teigia kalbėjęs su gydytoja telefonu, ji jam nurodžiusi ateiti pirmadienį t. y. 2011 m. spalio 17 d., nes penktadienį dar atostogavo.

3. Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ 1.2 punkte nurodyta darbuotojo neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą tarnybos metu vertinti kaip šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą, už kurį Statute ir Valstybės tarnybos įstatyme numatyta galimybė skirti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš pareigų, tačiau net šiame įsakyme nėra nustatyta, kad pareigūnas privalo būti atleistas iš vidaus tarnybos. Tuo policijos vadovams paliekama diskrecijos teisė, nes gali būti taikomos ir kitos tarnybinių nuobaudų rūšys, atsižvelgiant į pareigūno asmenybę. Pareiškėjui paskiriant nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę: policijos pareigūnu dirba beveik dvidešimt metų, nėra turėjęs ir tarnybinio patikrinimo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, charakterizuojamas tik teigiamai, į jo kaltės laipsnį, pažeidimo padarymo priežastis. Šiaulių apygardos administracinis teismas šio klausimo visai nenagrinėjo, neišdėstė jokių motyvų, neįvertino pareiškėjo kaltės formos, neanalizavo ir nepadarė jokių išvadų, ar jam pritaikyta drausminė nuobauda atitinka įstatymus ir kitus norminius aktus, numatančius drausminių nuobaudų taikymą, tik konstatavo, kad pareiškėjui paskirta nuobauda yra teisėta.

Atsakovas Telšių AVPK atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia teismo sprendime nurodytais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Telšių AVPK viršininko 2011 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 86-TE-268 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui E. A. ir atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktu (už buvimą darbo metu apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų), 26 straipsnio 1 dalies 6 punktu (atleidimas iš vidaus tarnybos) ir 53 straipsnio 1 dalies 14 punktu (jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos) bei atsižvelgiant į Telšių AVPK 2011 m. lapkričio 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-88, pareiškėjui E. A. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.

Pareiškėjas E. A. yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538. Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo prasme šios procedūros ir taisyklės laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Šių taisyklių nesilaikymas gali būti pagrindas pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal Tvarkos 6 punktą, nuobaudų skyrimo procedūra būtina, kad ji pati ir jos pagrindu priimti administraciniai aktai griežtai atitiktų teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veikos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tiriamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius pareigūno tiriamą pažeidimo faktą, kaltę, patikrinti pareigūno paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka tik nurodyti faktines aplinkybes; išvadoje turi būti motyvuojama, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši išvada yra grindžiama. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Taigi teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, kurioje ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, privalo įvertinti, ar vidaus reikalų statutinė įstaiga, paskyrusi pareigūnui tarnybinę nuobaudą, laikėsi tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimų, ar buvo padaryti pažeidimai, jeigu buvo – įvertinti jų pobūdį ir įtaką priimto administracinio akto (įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo) pagrįstumui ir teisėtumui.

ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu inter alia numatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Būtinybę vadovautis nurodyta ABTĮ nuostata patvirtina ir teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A14–736/2004). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, įvertino Išvadą dėl tarnybinio nusižengimo ir jos pagrindu priimtą skundžiamą Įsakymą, kuriuose atsispindi tarnybinio patikrinimo rezultatai, taip pat kitus tarnybinio patikrinimo duomenis, ir, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir palaikydama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad jokių esminių (turinčių įtakos galutiniams tyrimo rezultatams ir juos paneigiantiems) tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos (atleidimo iš valstybės tarnybos) skyrimo procedūros reikalavimų pažeidimų nebuvo padaryta. Nagrinėjamoje byloje įvertinus atsakovo Išvadoje nurodytas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atliekant patikrinimą buvo objektyviai nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, kurioms esant buvo faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam buvo skirta minėta tarnybinė nuobauda.

Išvadoje nustatyta, kad pagrindas tikrinti pareiškėjo blaivumą – Telšių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko A. B. įtarimas, kad pareiškėjas galimai neblaivus: iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, neadekvati elgsena, nerišli kalba. 2011 m. spalio 14 d. 9 val. 15 min. pareiškėjui išrašytas siuntimas Nr. 86-S-15748 „Dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo“, kuriuo pareiškėjas buvo siunčiamas į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Ant minėto siuntimo pareiškėjas ranka parašė, kad nuo medicininės apžiūros atlikimo atsisako (b. l. 18). Patikrinimas alkoholio tikrintuvu Alcotest 6810 Nr. ARBH-0053 įvyko 9 val. 28 min., nustatytas 1,71 ‰ girtumas, pareiškėjas ant alkoholio tikrintuvo išvados prirašė „sutinku“ ir pasirašė (b. l. 19). Pareiškėjo teiginius, esą jis ant alkotesterio parodymų ir siuntimo tikrintis blaivumą pasirašė įkalbėtas tarnybinį patikrinimą atlikusio M. T., teisėjų kolegija vertina kaip gynybinę poziciją. Pastebėtina, kad 2011 m. spalio 27 d. teikdamas paaiškinimą šios versijos (apie M. T. spaudimą pasirašyti) jis nenurodė. 2011 m. spalio 14 d. tarnybiniu pranešimu Telšių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas A. B. informavo policijos įstaigos vadovą apie E. A. blaivumo patikrinimo policijos komisariate rezultatus (b. l. 17). Gavęs šį tarnybinį pranešimą, policijos įstaigos vadovas pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą

Tarnybinio patikrinimo išvadoje aptartos aplinkybės, į kurias pagal Statuto 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintą Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką turi būti atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą (E. A. per 19 tarnybos metų 15 kartų skatintas, drausmine tvarka nebaustas). Atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį (šiurkštus, pavojingas), taip pat į minėtas pareiškėjo tarnybą apibūdinančias aplinkybes, tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo pasiūlyta E. A. už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6 ir 4.28 punktų, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 86-V-127 patvirtinto Telšių AVPK darbo reglamento 181 punkto ir Telšių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 6.10 punkto pažeidimus skirti griežčiausią Statute numatytą tarnybinę nuobaudą – atleisti jį iš tarnybos. Telšių AVPK viršininkas šią tarnybinio patikrinimo išvadą patvirtino be jokių pastabų ir į ją atsižvelgdamas priėmė Įsakymą skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.

Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Statuto 26 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta už kokius tarnybinius nusižengimus gali būti skiriama statutiniams pareigūnams šiuo įstatymu numatyta greičiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, tarp jų - už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų (Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Minėtos Statuto normos suteikia vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, diskreciją parinkti tarnybinės nuobaudos rūšį, atsižvelgiant į Statuto 26 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes.

Statutas apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Statuto 26 straipsnio 12 dalis). Statutas tarnybinių nusižengimų pagal sunkumą nediferencijuoja. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 dalis nustato, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo <...>, 29 straipsnio 5 ir 6 dalys, <...> taikomi be išlygų. Šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje yra pateikta šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoka – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1-10 dalyse yra pateiktas nebaigtinis šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašas, kuriam priskirtas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punktas). Kaip yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, darbo metu buvimas neblaiviam savaime laikytina žala įstaigos reputacijai, nes toks pažeidimas žemina pareigūno vardą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje A822-573/2009, 2010 m. gruodžio mėn. 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1597/2010). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin aukšti nepriekaištingos reputacijos, pavyzdinio elgesio ir tarnybinės drausmės standartai. Statutinio valstybės tarnautojo buvimas tarnyboje neblaiviam neabejotinai kenkia statutinės įstaigos įvaizdžiui, menkina jos autoritetą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-347/2012).

Pagal Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų. To paties Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-347/2012 ir kt.).

Apeliantas ginčija tarnybinio nusižengimo (buvimo darbo metu apsvaigus nuo alkoholio) faktą ir savo kaltę, teigdamas, kad nei 2011 m. spalio 14 d., nei iš vakaro jis alkoholio nevartojo. Paaiškinime, pateiktame tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, bei skunde teismui pareiškėjas teigė, kad vartojo galimai namudinės gamybos vaistus virškinimui gerinti, kurie buvo supilti į buteliuką su užrašu „Bitnerio balzamas“. Šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepaneigia atsakovo nustatytų aplinkybių, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda.

Pažymėtina, kad Išvada, jog pareiškėjas 2011 m. spalio 14 d. tarnyboje buvo neblaivus, pateikta atlikus išsamią visos tarnybinio patikrinimo metu sutrinktos medžiagos (paaiškinimo, E. A. blaivumo patikrinimo rezultatų, tarnybinio pranešimo) analizę. Tarnybinio patikrinimo medžiagos turinys ir tarnybinio patikrinimo išvados motyvai paneigia apelianto argumentus, esą alkoholio jis nevartojęs.

Darbuotojo neblaivumo faktą turi įrodyti darbdavys. Šis faktas atsakovo nustatytas (įrodytas) tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje surinktų duomenų teisminę patikrą atliko pirmosios instancijos teismas. Patikrinusi bylą teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti į bylą pateiktų įrodymų visumą kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kurie sukeltų pagrįstų abejonių atlikta pirmine jo neblaivumo patikrinimo procedūra ir suteiktų pagrindą suabejoti jos rezultatu (1,71 ‰). Į bylą pateikti įrodymai, kad pareiškėjo neblaivumas policijos įstaigoje buvo tikrintas matavimo priemone, turinčia galiojantį patikros sertifikatą Nr. 0987780, todėl abejoti matavimo rezultatais nėra jokio pagrindo. Byloje nustatyta, kad, pareiškėjas abejones dėl šios matavimo priemonės pareiškė tik po to, kai jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda, t. y. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau paaiškinime, pateiktame tarnybinio patikrinimo metu, dėl alkoholio matuoklio ir testavimo procedūros jokių pastabų nenurodė.

Darbuotojo neblaivumo darbe faktas gali būti nustatytas ne vien tik alkoholio matuoklio duomenimis, bet ir kitomis įstatyme numatytomis (ABTĮ 57 straipsnis) įrodinėjimo priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo ir atsakovo atstovo paaiškinimus, rašytinius įrodymus, šių įrodymų visuma pagrindė (motyvavo) savo išvadas, pateikė argumentus, dėl kurių atmetė kai kuriuos įrodymus, kaip to reikalauja ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis. Tai, kad teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje atskirai nepasisakė dėl byloje esančios medicininės pažymos, nereiškia, kad ji apskritai nebuvo vertinama. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pažyma nėra reikšminga atskleidžiant bei nustatant padarytą pažeidimą, kadangi joje yra konstatuota pareiškėjo sveikatos būklė 2011 m. spalio 17 d. (pastebėtina, kad pati pažyma datuota 2011 m. spalio 18 d. (b. l. 7)), t. y., jau po pažeidimo padarymo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ši pažyma nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus.

Pareiškėjas tvirtina nežinojęs galimai namų gamybos vaistų, kuriais gydėsi skrandžio skausmus, sudėties. Teisėjų kolegija pažymi, kad neblaivumo (būklės) prasme nėra svarbu, kokią būtent medžiagą (namudinės ar gamyklinės kilmės) asmuo vartojo, jei atitinkamas suvartotas kiekis sukėlė asmeniui tokią būklę, kuri pagal alkoholio koncentraciją atitinkamose žmogaus organizmo terpėse kvalifikuojama kaip neblaivumas. Pareiškėjas, kaip nurodyta tarnybinio patikrinimo išvadoje, tarnavo policijoje daugiau nei 19 metų, todėl jo profesinės žinios ir gyvenimiška patirtis turėjo būti pakankama tokių aplinkybių tinkamam suvokimui. Tokią praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-347/2012).

Apelianto argumentą, esą pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino netinkamai ir neobjektyviai, atmeta kaip nepagrįstą. Šie apelianto argumentai pagrįsti jo subjektyvia nuomone, kad jo nurodytam įrodymui (gydytojo pažymai, liudijančiai, kad 2011 m. spalio 17 d. pareiškėjas kreipėsi į gydymo įstaigą, kurioje jam buvo diagnozuotas ūmus gastritas (b. l. 7)), byloje turėtų būti suteiktas prioritetas prieš kitus įrodymus. Be to, apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad teismas šio dokumento nevertino.

Ši apelianto pozicija prieštarauja įstatymu nustatytoms įrodymų vertinimo taisyklėms, kurių turi laikytis teismas nagrinėdamas bylą. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ABTĮ 86 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimą, priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių rašytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktą argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d.

Nr. P525-194/2009 ir kt.). Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra būtinieji motyvuojamosios dalies elementai (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis), teismas atskleidė bylos esmę, motyvuotai išsprendė pareiškėjo reikalavimus, priimtą sprendimą pagrindė pagal įrodymų vertinimo taisykles ištirtais įrodymais.

Pareiškėjo teigimu, paskiriant nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę: policijos pareigūnu dirba beveik dvidešimt metų, nėra turėjęs ir tarnybinio patikrinimo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, charakterizuojamas tik teigiamai, į jo kaltės laipsnį, pažeidimo padarymo priežastis. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad E. A. yra statutinis valstybės tarnautojas, kurio teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, tarnyba policijos sistemoje grindžiama statutiniais santykiais, o šių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams ir didesnius reikalavimus. Teismų praktika yra nuosekli – neblaivaus valstybės tarnautojo, statutinio pareigūno (darbuotojo) buvimas tarnyboje (darbe) laikomas nesuderinamu su tolesne jo tarnyba (darbu). Esant nustatytam neblaivumo faktui iš pareigų (darbo) gali būti atleistas ir nemažą tarnybos (darbo) stažą turintis, teigiamai charakterizuojamas tarnautojas (darbuotojas) už vienkartinį pažeidimą, jeigu nėra svarių argumentų, kurie paveiktų teismą nukrypti nuo bendros taisyklės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-347/2012, 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2682/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2228/2011, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1597/2010, 2010 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-327/2010, 2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje A822-573/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2004, 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2011, kt.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. A. apeliacinį skundą atmesti. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis Ričardas Piličiauskas Dalia Višinskienė