32822cc4-45c2-4814-898c-e2cf66894dcd · Å akių rajono apylinkės teismas

NUORAŠAS                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Civilinė byla Nr. 2-86-876/2014Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01309-2012-3                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 26.6(N) (S) ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 9 d.Šakiai                  Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant ieškovei V.

B., jos atstovui advokato padėjėjui Donatui Ramanauskui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui R. B., atsakovų atstovui advokato padėjėjui T. R., trečiojo asmens atstovui advokato padėjėjui Donatui Ramanauskui, išnagrinėjo V. B. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. D., D. D., trečiaisiais asmenimis byloje esant Jurbarko rajono I-o notarų biuras notarei R. P., VĮ Valstybės žemės fondas, O.

M., S. J., dėl administracinių aktų panaikinimo ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia n u s t a t ė : ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o panaikinti Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2007 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 priedo 11 punktÄ dėl (duomenys neskelbtini) 2007 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pretendentui S. D. suformuoto 1,45 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo; panaikinti Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2009 m. gruodžio 7 d.

įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 18 d. valstybinės žemės pirkimo – pradavimo sutartį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė, o S. D. ir D. D. nupirko žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir taikyti restitucijÄ . Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad 2004 m. rugsėjo 29 d. ieÅ¡kovės tėvas B. G. B. iÅ¡ likviduojamos (duomenys neskelbtini) įsigijo 48/100 dalis pastato – remonto dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2019,11 kv.m., esančias (duomenys neskelbtini) B.G.

B. jam priklausančiÄ remonto dirbtuvių dalį (48/100) 2012 m. rugpjūčio 29 d. dovanojimo sutartimi perleido dukrai (ieÅ¡kovei) V. B., kuri Å¡iuo metu ir yra 48/100 dalių remonto dirbtuvių savininkė. IeÅ¡kovei priklausančių remonto dirbtuvių dalies patalpomis naudojasi jos Å¡eimos valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiimanti metalo laužo supirkimu, patalpose yra sandėliuojamas, rÅ«Å¡iuojamas ir vėliau sunkiasvoriais sunkvežimiais iÅ¡vežamas metalo laužas. LikusiÄ 52/10 remonto dirbtuvių dalį nuosavybės teise valdo atsakovas S. D., kuris su ieÅ¡kove yra pastato – remonto dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai.

Prie pastato – remonto dirbtuvių nuo pat jo pastatymo buvo numatytas ir įrengtas privažiavimas betonu sutvirtintu keliu, kuriuo buvo naudojamasi likviduojamai žemės Å«kio bendrovei priklausiusį statinių kompleksÄ iÅ¡pardavus atskiriems pirkėjams. Ä®sigiję remonto dirbtuves, Å¡iuo keliu privažiavimui prie patalpų naudojosi remonto dirbtuvių bendrasavininkai S. D. ir B.G. B. bei greta esančio pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė S. J.. IeÅ¡kovės tėvas B.G.

B., prieÅ¡ padovanojant jam priklausančias 48/100 dalis pastato – remonto dirbtuvių V. B., iÅ¡ matininkų sužinojo, jog nėra galimybės suformuoti žemės sklypo apie jam priklausančiÄ pastato – metalo dirbtuvių dalies, nes nėra galimybės numatyti kelio, kuriuo bÅ«tų galima naudotis privažiavimui prie formuojamo sklypo. Å iuo klausimu B.G. B. 2012 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko žemėtvarkos skyrių, kuriame 2012 m. spalio 26 d. buvo organizuotas susirinkimas dėl kelio nustatymo projektuojant sklypus laisvoje valstybinėje žemėje.

V. B. 2012 m. lapkričio 22 d. gavus Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. lapkričio 20 d. raÅ¡tÄ Nr. 32SP-(41.32.104)-995 su pridėtu 2012 m. spalio 26 d. susirinkimo protokolu, tapo žinoma, jog minėtas kelias, kuris buvo skirtas privažiavimui prie jai priklausančios remonto dirbtuvių dalies ir kuriuo buvo nuolat naudojamasi, yra įtrauktas į S. D. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, kuris buvo suformuotas žemėtvarkos projekto metu, vykdant Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2007 m. spalio 11 d.

įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini)“ bei Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)“ pagrindu 2009 m. gruodžio 18 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi parduotas S. D.. Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus 2012 m. spalio 26 d. susirinkimo protokolo iÅ¡vadoje buvo pripažinta, jog ieÅ¡kovė neturi realaus privažiavimo prie jai priklausančios pastato – remonto dirbtuvių dalies, buvo pasiÅ«lyta suinteresuotiems asmenims spręsti dėl servituto S. D.

žemės sklype nustatymo, o nesutarus gražiuoju kreiptis į teismÄ dėl servituto nustatymo atsakovui S. D. priklausančiame žemės sklype arba dėl S. D. priklausančio žemės sklypo ribų pakeitimo sudarant sÄ lygas ieÅ¡kovei V. B. privažiuoti prie jai priklausančios pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad iÅ¡samiai susipažinus su nurodytais administraciniais aktais, kurių pagrindu atsakovui S. D. buvo suformuotas ir parduotas žemės Å«kio paskirties 1,45 ha sklypas, akivaizdžiai matosi, jog sklypo projektas parengtas pažeidžiant žemės sklypo projektų rengimo tvarkÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Žemės reformos žemėtvarkos projekto metu atsakovui S. D. 1,45 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas buvo suformuotas pažeidžiant ieÅ¡kovės V. B. teises bei teisėtus interesus, tai yra į suformuoto žemės sklypo ribas nepagrįstai buvo įtrauktas betonu grįstas kelias, kuris buvo vienintelis privažiavimas ieÅ¡kovei prie jai priklausančio pastato – remonto dirbtuvių dalies. Tokiais neteisėtais veiksmai buvo atimta teisė ieÅ¡kovei ateityje formuoti valstybinės žemės sklypÄ apie jai priklausančio pastato – remonto dirbtuvių dalį.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad Žemės įstatymo 40 str. 2 d. 1 p. įtvirtinta įstatymų leidėjo nuostata, kad prie statinio ar įrenginio gali bÅ«ti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡yta jo tiesioginę paskirtį. Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ jo tiesioginę paskirtį. Nekilnojamojo turto registre pastato – remonto dirbtuvių tiesioginė paskirtis nurodyta – gamybos, pramonės. Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2007 m. spalio 11 d.

įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 priedo 11 punkte nurodyta, jog pretendentui S. D. pirkti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės suformuotas 1,45 ha žemės Å«kio paskirties sklypas. Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2009 m. gruodžio 7 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, jog parduodamas piliečiui S. D. 1,45 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas Nr. 363. Å ie duomenys patvirtina faktÄ , jog prie pastato – remonto dirbtuvių, kurių tiesioginė paskirtis yra gamybos, pramonės, suformuotas 1,45 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimÄ .

Nurodoma, kad prie pastato – remonto dirbtuvių žemės sklypas apskritai negalėjo bÅ«ti formuojamas žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu, kadangi pastato paskirtis buvo ne žemės Å«kio, o gamybos, pramonės. Tokiu atveju žemės sklypas prie remonto dirbtuvių galėjo bÅ«ti formuojamas parengiant detalųjį planÄ . Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad panaikinus nurodomus administracinius aktus, kurių pagrindu atsakovui S. D. suformuotas 1,45 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas ir leista jį pirkti, pripažintina negaliojančia ir jų pagrindu 2009 m. gruodžio 18 d. sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria Lietuvos Respublikos valstybė, pardavė, o sutuoktiniai S. D. ir D.

D. nupirko žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto metu atsakovui S. D. suformuojant ir leidžiant pirkti ginčo žemės sklypÄ buvo pažeista esminė žemės įstatyme įtvirtinto reikalavimo, keliamo formuojant žemės sklypÄ nuostata – jog prie statinio ar įrenginio gali bÅ«ti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ jo tiesioginę paskirtį, todėl atsakovai S. D. ir D.

D. negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu įgiėju. Atsakovai ginčo žemės sklypo savininkais tapo niekinio sandorio pagrindu. Žemės reformos įgyvendinimo proceso metu valstybinė nuosavybė į žemę buvo perduota atsakovų nuosavybės ir Å¡io proceso normos yra imperatyvaus pobÅ«džio pagal savo prasmę ir esmę, todėl imperatyvo pažeidimas negali sukurti teisėtų pasekmių, todėl atsakovai S. D. ir D. D. nelaikytini sÄ Å¾iningais įgijėjais objektyviÄ ja prasme. Pripažinus neteisėtai suformuoto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir administracinius aktus, kuriais buvo suformuotas žemės sklypas ir leista jį įsigyti S. D., negaliojančiais, taikytina dviÅ¡alė restitucija natÅ«ra ir visos ginčo sandorių Å¡alys grÄ Å¾intino į pirmykÅ¡tę padėtį. (t. 1 b.l. 88-93).

Atsakovų S. D. ir D. D. atstovas advokato padėjėjas T. R. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį V. B. reikalavimams panaikinti Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2007 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)“ 1 priedo 11 punktÄ dėl (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės 2007 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pretendentui S. D. suformuoto 1,45 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, panaikinti Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2009 m. gruodžio 7 d.

įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini)“, bei atmesti ieÅ¡kinį dėl praleisto administracinių aktų ginčijimo termino. Atsiliepime nurodoma, kad ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad dar iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. ieÅ¡kovė žinojo, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., žinojo jo ribas, taip pat žinojo visus ieÅ¡kinyje praÅ¡omus panaikinti individualius administracinius aktus: tiek Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2007 m. spalio 11 d.

įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Å iÄ aplinkybė patvirtina ieÅ¡kovės pateikiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Jurbarko skyriaus 2012 m. spalio 26 d. susirinkimo protokolas. Ä® teismÄ dėl minėtų individualių administracinių aktų panaikinimo ieÅ¡kovė kreipėsi 2012 m. gruodžio 20 d. ieÅ¡kiniu, tai yra praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo sužinojimo apie ginčijamus individualius administracinius aktus, todėl yra praleidusi vieno mėnesio terminÄ nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos minėtam aktui ginčyti. 2012 m. spalio 26 d. buvo pripažintas faktas, kad V.

B. neturi kito realaus privažiavimo prie savo pastato dalies, todėl jai pasiÅ«lyta Å¡iÄ situacijÄ spręsti arba kreipiantis dėl servituto nustatymo arba dėl žemės sklypo ribų pakeitimo. IeÅ¡kovė savo teisių negynė operatyviai, ir dar du mėnesius nesikreipė į teismÄ . Atsiliepime nurodoma, kad atsižvelgiant į atsakovo reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl praleisto administracinių aktų ginčijimo termino, kaip iÅ¡vestinis reikalavimas atmestinas ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymas pripažinti negaliojančia pirkimo – pardavimo sutartį.

Taip pat yra praÅ¡oma atsakovÄ laikyti sÄ Å¾iningu įgijėju, kuris neturi specialiųjų žinių dėl to, ar žemės sklypas suformuotas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir vadovautis CK 4.96 str. 2 d., kuri numato, kad iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 12 punkte numatyta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato matininkai arba matininkai ekspertai.

Atsiliepime nurodoma, kad ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovui priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas pažeidžiant žemės sklypo projektų rengimo tvarkÄ reglamentuojančius teisės aktus. Su tokia ieÅ¡kovės pozicija atsakovai nesutinka. Jai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Jurbarko skyriuje 2012 m. spalio 26 d. vykusio susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad ieÅ¡kovė savo pažeistas teises turi teisę ginti kreipdamasi į teismÄ ir praÅ¡ydama nustatyti kelio servitutÄ Å¾emės sklype.

IeÅ¡kovė nenurodė aplinkybių, kodėl nesirenka Å¡io teisių gynimo bÅ«do, o vietoj to praÅ¡o panaikinti individualius administracinius aktus ir pirkimo – pardavimo sutartį. Be to, atsakovui suformuotas žemės sklypas yra suformuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, nes jame yra numatyta galimybė privažiuoti prie kelio teritorijos. Pažymima, kad ieÅ¡kovei nepriklauso nuosavybės teisė į žemės sklypÄ po jos valdomu pastatu, Å¡is žemės sklypas nėra suformuotas, todėl negalima teigti, kad ieÅ¡kovė neturi galimybės patekti į jai priklausančio pastato dalį.

IÅ¡ žemės sklypo plano M 1:5000 matyti, kad žemės sklypui Nr. 354 (juo naudojasi ieÅ¡kovė) yra suteikta galimybė patekti į keliÄ Å½-18 (gretimybės 10-11). Be to, patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nebÅ«tų apgintos jos neva pažeidžiamos teisės, nes panaikinus teisės aktus, nėra nurodoma, kokiu bÅ«du praÅ¡oma užtikrinti patekimÄ Ä¯ ieÅ¡kovei priklausančiÄ pastato dalį, nėra nurodoma, kokios žemės sklypo ribos turėtų bÅ«ti formuojamos, nėra praÅ¡oma įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ suformuoti ieÅ¡kovės teises apginančios žemės sklypo ribas.

Atsiliepime taip pat nesutinka su nuostata, kad žemės sklypas suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai yra žemės sklypas negalėjo būti formuojamas žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu, kadangi pastato paskirtis yra ne žemės ūkio, o pramonės , gamybos. Nurodoma, kad žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, o atsakovui nuosavybės teise priklausančiame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatas – sandėlis, kurios paskirtis – kita (pagalbinio ūkio), todėl žemės sklypas yra suformuotas toks, koks yra būtinas eksploatuoti žemės ūkio paskirties sandėliui su pagalbinėmis patalpomis.

Tai patvirtina pridedamas VÄ® „Registrų centro“ Tauragės filialo pažymėjimas, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, pažyma apie statinio (jo dalies) paskirties pakeitimÄ , kurioje nurodyta, kad atsakovas pakeitė 52/100 pastato – remonto dirbtuvių paskirtį į žemės Å«kio paskirties sandėlį su pagalbinėmis patalpomis. Atsakovas žemės sklype turi nuosavybės teise statinį, naudojamÄ Å¾emės Å«kio veiklai, nes minėto pastato – remonto dirbtuvių atsakovui priklausančioje dalyje yra patalpa – sandėlis, kurios paskirtis – kita (pagalbinio Å«kio).

Žemės reformos įstatyme nėra imperatyviai nurodyta, kad statinio paskirtis turi bÅ«ti žemės Å«kio veikla, minėtoje normoje yra reikalavimas statinį naudoti žemės Å«kio veiklai, todėl žemės sklypo suformuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Vien formalus argumentas, kad 52/100 dalies pastato paskirtis nėra žemės Å«kio, nors jame esanti patalpa yra kitos (pagalbinio Å«kio) paskirties, pažeistų asmens teisę įsigyti naudojamÄ valstybinės žemės sklypÄ lengvatinėmis sÄ lygomis. (t. 1, b.l. 46-51, 107-112, 115-116).

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Jurbarko skyrius pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o pateikto ieÅ¡kinio netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos sutinka, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu neturi kito realaus privažiavimo prie nuosavybes teise turimos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 48/100 dalies, tačiau nesutinka su tuo, kad privažiavimo klausimas bÅ«tų sprendžiamas ieÅ¡kinyje pateiktais sprendimo bÅ«dais, tai yra naikinti atsakovo S. D. nuosavybės teisę į įgytÄ turtÄ iÅ¡ valstybės 1,45 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Atsiliepime nurodoma, kad Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2007 m. spalio 11 d.

įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)“ 1 priedo 11 punkto, kuriuo (duomenys neskelbtini) 2007 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte pretendentui S. D. suformuotas 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, nurodo, kad šis žemės sklypas yra suformuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio nuostatomis, kad žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės plotai užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba.

Žemės reformos žemėtvarkos projekte rengimo ir įgyvendinimo metu S. D. pateikė praÅ¡ymÄ ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis vykdo veiklÄ , susijusiÄ su žemės Å«kio produkcijos gamyba. Å is straipsnis nereglamentuoja specifinių reikalavimų statiniams, reikalingų žemės Å«kio produkcijos gamybai. Todėl atsakovų nuomone, nėra teisinio pagrindo naikinti šį įsakymÄ , kuriuo buvo suformuotas 1,45 ha žemės sklypas apie atsakovo nuosavybės teise turimÄ ir naudojamÄ Å¾emės Å«kio paskirties gamybai statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 52/100 dalį.

Taip pat atsiliepime nurodoma, kad Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)“ bei Å¡io įsakymo pagrindu sudaryta 2009 m. gruodžio 18 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., yra Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2007 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)“ iÅ¡dava, tai yra teisėtu pagrindu paruoÅ¡to teisinio akto pagrindu paruoÅ¡ti kiti teisiniai aktai ir atlikti procedÅ«riniai administraciniai bei turtu disponavimo veiksmai.

Todėl nėra pagrindo jų naikinti.Atsiliepime nurodoma, kad formuojant S. D. žemės sklypÄ buvo paliktas Å¡io sklypo rytinėje pusėje 50,5 m ilgio ir 10 m, pločio laisvos valstybinės žemės ruožas, esantis tarp vietinės reikÅ¡mės kelio „Šilinė – VencloviÅ¡kiai“, skirtas suformuoti privažiavimÄ prie bÅ«simos žemės sklypo prie ieÅ¡kovės pastato dalies. Å is žemės ruožas, neturintis jokios dangos, gali bÅ«ti tinkamas važiuoti žemės Å«kio transportui, o kitam transportui – iÅ¡imtinais atvejais (priklausomai nuo metų sezono ir metereologinių sÄ lygų).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Jurbarko skyriuje 2012m. spalio 11 d. dalyvaujant ieÅ¡kinio Å¡alims, buvo svarstytas klausimas dėl privažiavimo kelio nustatymo prie ieÅ¡kovei priklausančios pastato dalies. 2012 m. spalio 26 d. susirinkimo protokolu siÅ«lyta Å¡alims susitarimo bÅ«du nustatyti servitutÄ formuojant ieÅ¡kovei sklypÄ . Tarnyba ir dabar laikosi tos pačios nuostatos, kad kelio servituto nustatymas yra pakankamas problemos sprendimas dėl privažiavimo prie ieÅ¡kovės statinio dalies.

IeÅ¡kovė nedisponuoja žemės sklypu apie savo pastato dalį, todėl ji privalėtų vadovaujantis Vyriausybės 1999 m.kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai)“ nuostatomis susiformuoti ir įsigyti žemės sklypÄ nuosavybėn statinio eksploatacijai bei atsižvelgiant į sklypo formÄ spręsti klausimÄ dėl servituto nustatymo arba laikino pasinaudojimo svetimu žemės sklypu susisiekimui, kol pasigerintų numatyto privažiavimui žemės ruožo gruntÄ , tinkamÄ važiuoti įvairiam transportui. (t. 1,b.l. 61-63, 119-122).Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodoma, kad Valstybės žemės fondas sutinka, kad ieškovė šiuo metu neturi kito realaus privažiavimo prie nuosavybės teise turimo pastato, bet prieštarauja tam, kad privažiavimo prie turimo pastato dalies klausimas būtų sprendžiamas naikinant Tauragės apskrities viršininko 2007 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini)kadastro vietovėje 2007 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte pretendentui S. D. suformuotas 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio nuostatomis, kad žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės plotai užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba.

Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo metu S. D. pateikė praÅ¡ymÄ ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis vykdo veiklÄ , susijusiÄ su žemės Å«kio produkcijos gamyba. Å is straipsnis nereglamentuoja kokių taip specifinių reikalavimų statiniams, reikalingų žemės Å«kio produkcijos gamybai, tik nurodo, kad tokie statiniai yra naudojami žemės Å«kio gamybai. Valstybės Žemės fondas mano, kad nėra teisinio pagrindo naikinti 2007 m. spalio 11 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini)“ 1 priedo 11 punktÄ dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2007 m.

žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pretendentui S. D. suformuoto 1,45 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo“, kuriuo buvo suformuotas 1,45 ha žemės sklypas prie atsakovo nuosavybės teise turimo ir naudojamo žemės Å«kio produkcijos gamybai statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 52/100 dalies. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovui žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus, todėl tikslinant Å¡io sklypo plotÄ kadastriniais matavimais yra galimybė nustatyti keliÄ , jo plotÄ iÅ¡imant iÅ¡ atsakovo turimo žemės sklypo ploto, trÅ«kstamÄ Å¾emės plotÄ kompensuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ .

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad CK numato galimybę pasinaudoti svetimu žemės sklypu susisiekimui. Å ių teisės normų įgyvendinimui asmenys turi disponuoti nuosavybės teise konkrečiais suformuotais žemės sklypais. IeÅ¡kovė nedisponuoja žemės sklypu prie nuosavybės teise turimo pastato dalies, todėl mano, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai“ nuostatomis turėtų susiformuoti ir įsigyti žemės sklypÄ , reikalingÄ statinio eksploatacijai bei spręsti klausimÄ dėl servituto nustatymo. (t. 1, b.l. 137-139).

Trečiasis asmuo S. J. pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o panaikinti Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2007-10-11 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)“ 1 priedo 11 punktÄ Jurbarko rajono Skirsnemunės seniÅ«nijos Vytėnų kadastro vietovės 2007 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pretendentui S. D. suformuoto 1,45 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo; panaikinti Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2009-12-07 įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2009-12-18 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė, o S. D. ir D.

D. nupirko žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Pilies II k., Skirsnemunės sen., Jurbarko raj., ir taikyti restitucijÄ . IeÅ¡kinyje nurodoma, kad jai sužinojus apie Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ , reiÅ¡kia savarankiÅ¡kus reikalavimus, tiesiogiai susijusius su ginčo objektu. Tokiu bÅ«du bus užtikrinama galimybė jai apginti savo interesus, padėti ieÅ¡kovei apginti jos interesus bei iÅ¡spręsti ginčus viename procese. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Pastatas yra pastatytas ant valstybinės žemės. Vienintelis privažiavimas prie pastato, kuriuo ji visÄ laikÄ naudojosi yra betonu sutvirtinta kelias, kuris buvo nutiestas prieÅ¡ daug metų ir skirtas bÅ«tent privažiavimui prie Ūkininkų kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pastatų komplekso. Å iuo keliu taip pat naudojosi V. B. ir S. D., kurie yra įsigiję likviduotos Ūkininkų kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvusių remonto dirbtuvių pastatÄ . 2012 m. nusprendė kreiptis dėl žemės sklypo aplink jai priklausantį pastatÄ suformavimo, tačiau matininkas pasakė, kad nėra galimybės suformuoti žemės sklypÄ , nes nėra galimybės numatyti kelio, kuriuo bÅ«tų galima privažiuoti prie formuojamo sklypo.

Po 2012 m. spalio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko žemėtvarkos skyriuje organizuoto susirinkimo, 2012 m. lapkričio 22 d. gavusi Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. lapkričio 20 d. raÅ¡tÄ Nr. 32SP-(14.32.104)-995 su pridėtu 2012 m. spalio 26 d. susirinkimo protokolu, oficialiai sužinojo, jog minėtas kelias, kuris buvo skirtas privažiavimui prie jai priklausančio pastato – sandėlio ir remonto dirbtuvių pastato, priklausančio V. B. ir S. D., bei kuriuo buvo nuolat naudojamasi, yra įtrauktas į S. D. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, kuris buvo suformuotas žemėtvarkos projekto metu, vykdant Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2007 m. spalio 11 d.

įsakymÄ NR. (duomenys neskelbtini)“ bei Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)“ pagrindu 2009 m. gruodžio 18 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi parduotas sutuoktiniams S. D. ir D. D.. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad S. D. suformuoto sklypo riba yra Å¡alia jos pastato vakarinės sienos, ko pasekoje, yra paliktas per mažas atstumas nuo žemės sklypo ribos iki pastato sienos ir tai trukdo naudotis sienoje įrengtomis durimis, kai prie durų privažiuojama transportu.

Be to, buvusį betonu sutvirtintÄ keliÄ Ä¯traukus į S. D. suformuoto žemės sklypo sudėtį, ji prarado galimybę privažiuoti prie pastato. Nors 2012 m. spalio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos susirinkimo protokole nurodyta, kad prie jai priklausančio pastato privažiavimas yra, tačiau faktiÅ¡kai norėdama privažiuoti prie pastato, ji greta esančioje valstybinėje žemėje – pievoje kelis Å¡imtus metrų turėtų pilti naujÄ keliÄ . Dėl kelio tiesinimo didelės darbų kainos to padaryti jai bÅ«tų neįmanoma, be to, neaiÅ¡ku, ar bÅ«tų leidžiama valstybinėje žemėje tiesti keliÄ .

IÅ¡ prieÅ¡ingos pusės tiesti keliÄ bÅ«tų neįmanoma dėl ten esančių privačių žemės sklypų. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto metu atsakovui S. D. 1,45 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas buvo suformuotas pažeidžiant jos teises bei teisėtus interesus, tai yra į suformuoto žemės sklypo ribas nepagrįstai buvo įtrauktas betonu grįstas kelias, kuris buvo vienintelis privažiavimas prie jai priklausančio pastato – sandėlio.

Å iÄ aplinkybę neabejotinai patvirtina 2004 m. sklypo planas, kuriame nurodytas privažiavimas prie pastatų, kurie plane pažymėti sutartiniai žymėjimais – taÅ¡keliais. Po to, kai Å¡ie privažiavimai buvo įtraukti į S. D. suformuoto sklypo ribas, naujame žemės sklypo plane jie netikėtai iÅ¡nyko, net nebuvo nustatyti jokie kelio servitutai. Ji, kaip ir ieÅ¡kovė liko be privažiavimų prie jiems priklausančių pastatų. Tokiais neteisėtais veiksmais buvo apribota teisė naudoti nuosavybės teisės objektÄ bei atimta teisė ateityje formuoti valstybinės žemės sklypÄ apie jai priklausantį pastatÄ â€“ sandėlį.

Norint atkurti iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėti, nėra kito teisinio bÅ«do kaip tik panaikinti šį žemėtvarkos projekto autoriaus neteisėtai suformuotÄ Å¾emės sklypo projektÄ . Nurodoma, kad ginčijamo valstybinės žemės sklypo projekto formavimas buvo atliktas nesilaikant tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 20 punkte nurodyto reikalavimo, kuriame nurodyta, jog žemės sklypai turi bÅ«ti formuojami taip, kad bÅ«tų galima racionaliai naudoti žemė ir kad nepablogėtų ekologinės, rekreacinės Å¡ių teritorijų sÄ lygos ir galimybės Å«kinei veikslai vystyti bei veiklos sÄ lygos gretimų žemės sklypų naudotojams bei 29 punkte įtvirtinto reikalavimo, įpareigojančio prie kiekvieno žemės sklypo palikti privažiavimo keliÄ arba nustatyti žemės servitutÄ .

Deja, S. D. formuojant žemės sklypÄ Å¡ios teisės normos nebuvo laikomasi dėl ko buvo pažeisto jos teisės bei teisėti interesai. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad valstybinės žemės Å«kio paskirties 1,45 ha sklypas S. D. suformuotas nepagrįstai didelis. Žemės sklypai po pastatais ir prie jų privalo bÅ«ti formuojami tokio ploto, kad bÅ«tų galima užtikrinti tinkamÄ pagal paskirtį statinio eksploatacijÄ . Atsakovams priklausančio pastato eksploatacijai tikrai nebuvo pagrindo suformuoti 1,45 ha žemės sklypÄ , tuo tarpų gretimų pastatų savininkams ir valstybinės žemės naudotojams paliekant teisę ateityje susiformuoti ir vėliau įsigyti kelis kartus mažesnius valstybinės žemės sklypus nei buvo suformuota S. D..

Panaikinus administracinius aktus, kurių pagrindu atsakovui S. D. suformuotas 1,45 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas ir leista jį pirkti pripažintina negaliojančia ir jų pagrindu sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ji yra praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numatytÄ vieno mėnesio terminÄ , todėl praÅ¡o jį atnaujinti, nes terminÄ praleido ne dėl aplaidaus elgesio, o dėl objektyvių priežasčių.

Nurodo, jog visÄ laikÄ buvo įsitikinusi, jog kilęs ginčas dėl privažiavimo prie pastatų iÅ¡sispręs gražiuoju, tarpininkaujant ar kitaip padedant Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus darbuotojams. Tik sužinojusi apie teisme pradėtas ginčo procesÄ , suprato, kad be teismo įsikiÅ¡imo problema neiÅ¡sispręs. Ji yra senyvo amžiaus, neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir nežino teisinio reguliavimo ypatumų. Apie tai, kad kreipimuisi į teismÄ yra nustatyti terminai, sužinojo neseniai.

Termino atnaujinimas nepažeistų kitų asmenų interesų, prieÅ¡ingai bus sudaryta galimybė apginti ne tik jos pažeistus privačius interesus, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , kuris buvo pažeistas nesilaikius valstybinės žemės sklypų formavimo taisyklių. (t. 2, b.l. 118-123). IeÅ¡kovė V. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ trečiojo asmens ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad visiÅ¡kai sutinka su ieÅ¡kiniu, nes S. J. ir jos materialusis ir procesinis interesas Å¡ioje byloje yra tapatÅ«s. (t. 2, b.l. 149-150).

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Jurbarko skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ trečiojo asmens ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad su pateiktu ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-460-4/2002 trečiasis asmuo įgijo nuosavybės teisę į pastatÄ â€“ sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2012 m. spalio 9 d. ieÅ¡kovė raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Jurbarko skyrių iÅ¡duoti leidimÄ rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ prie jos pastato – sandėlio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, tarnybos Jurbarko skyrius 2012 m. lapkričio 14 d. ieÅ¡kovei iÅ¡davė leidimÄ rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , tai yra sudarė teisines sÄ lygas jai formuoti žemės sklypÄ apie nuosavybės teise turimÄ pastatÄ â€“ sandėlį bei tokį sklypÄ teisėtai disponuoti nuomos pagrindu arba įsigyjant jį iÅ¡ valstybės nuosavybėn. Å iai dienai trečiasis asmuo nepateikė suformuoto žemės sklypo kadastro bylos tarnybos Jurbarko skyriui, kuri bÅ«tų pagrindas teigti apie ieÅ¡kinyje keliamas problemas dėl žemės sklypo ribų ir įvažiavimo.

Atsiliepime nurodoma, kad trečiasis asmuo praleido teisės aktais nustatytus terminus ginčyti administracinius aktus. Sprendžiant klausimÄ dėl termino kreiptis į teismÄ , svarbus yra momentas, nuo kurio turi bÅ«ti skaičiuojamas Å¡is terminas, nustatymas. Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ . Tarnybos Jurbarko skyriuje 2012 m. spalio 11 d. trečiasis asmuo, veikdamas per įgaliotinį V. D., dalyvavo susirinkime dėl privažiavimo per atsakovo S. D.

žemės sklypÄ , prie savo statinio klausimo iÅ¡sprendimo. Žinojo arba galėjo žinoti gaudama ataskaitas per savo įgaliotinį. Tarnybos Jurbarko skyrius 2012 m. lapkričio 20 d. raÅ¡tu trečiÄ jį asmenį tiesiogiai buvo informuota apie vykusio pasitarimo rezultatus, jai pateikiant protokolo kopijas, todėl ji tikrai gavusi šį raÅ¡tÄ sužinojo apie galimai pažeistus jos interesus ir galėjo laiku ginčyti Tauragės apskrities virÅ¡ininko įsakymus. Trečiasis asmuo nenurodo svarbių priežasčių, dėl kurių bÅ«tų galima terminÄ atnaujinti, todėl ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas.

Atsiliepime nurodoma, kad trečiasis asmuo savo ieÅ¡kinį grindžia tik subjektyviai, nepateikia realių faktinių įrodymų apie galimai per arti esančias atsakovo sklypo ribas prie jos pastato ir įvažiavimo nebuvimo į planuojamÄ formuoti žemės sklypÄ . Trečiasis asmuo nepateikė teismui užsakovo ir vykdytojo sutartį, kuria remiantis bÅ«tų galima teigti, kad tikrai matininkas atliko matavimus ir nustatė faktÄ , kad nėra galimybės suformuoti žemės sklypÄ apie jos pastatÄ â€“ sandėlį bei numatyti privažiavimÄ . (2 t., b.l. 153-163).

Atsakovų S. D. ir D. D. atstovas advokato padėjėjas T. R. atsiliepime nurodė, kad trečiasis asmuo S. J. savo ieÅ¡kinyje pati pripažino, kad praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams reikÅ¡ti bei praÅ¡o senaties terminÄ atnaujinti. Atsakovų nuomone, nėra jokio teisinio ar kito pagrindo minėtam senaties terminui atnaujinti, kadangi S. J. apie visÄ faktinę situacijÄ puikiai viskÄ Å¾ino nuo to laiko, kai atsakovams buvo suformuotas ginčo žemės sklypas, be to, S. J. turi net kelis privažiavimus prie savo pastato.

Nurodoma, kad trečiasis asmuo savo neva pažeistų teisių negynė operatyviai, todėl yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsižvelgiant į atsakovų reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl praleisto administracinių aktų ginčijimo termino, kaip iÅ¡vestinis reikalavimas atmestinas ir trečiojo asmens praÅ¡ymas pripažinti negaliojančia pirkimo – pardavimo sutartį. Nurodoma, kad trečiojo asmens S. J. ieÅ¡kinys su savarankiÅ¡kais reikalavimais, kuris pareikÅ¡tas byloje pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovams, yra nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas.

Pažymima, kad trečiojo asmens padėtis ir galimybės privažiuoti prie jai priklausančio pastato pagal faktinę situacijÄ skiriasi nuo ieÅ¡kovės faktinės situacijos, kadangi galimybės privažiuoti prie S. J. pastato yra net kelios. Å i pozicija skiriasi ir dėl to, jog trečiojo asmens ir ieÅ¡kovės pastatai stovi skirtingose vietose. (3 t., b.l. 9-12). Trečiasis asmuo Valstybės įmonės Valstybės žemės fondas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ trečiojo asmens ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad trečiojo asmens reikalavimus panaikinti priimtus Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracinius teisės aktus, atmestinas dėl ieÅ¡kovės praleistų terminų juos skųsti.

Trečiojo asmens praÅ¡ymu teismas ieÅ¡kinio padavimo terminus gali atnaujinti tik jeigu bus pripažinta, kad terminas kreiptis į teismÄ dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, praleistas dėl svarbios priežasties. Valstybės žemės fondo nuomone, trečiasis asmuo nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių bÅ«tų galima įstatymo nustatytÄ ir ieÅ¡kovės praleistÄ terminÄ kreiptis į tesimÄ atnaujinti. Atsiliepime nurodoma, kad 2012 m. spalio 9 d. ieÅ¡kovės raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu kreipėsi į Tarnybos Jurbarko skyrių iÅ¡duoti leidimÄ rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato – sandėlio. . 2012 m. lapkričio 14 d. trečiajam asmeniui buvo iÅ¡duotas leidimas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , tai yra sudarė teisines sÄ lygas suformuoti žemės sklypÄ prie pastato – sandėlio bei suformuotÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯sigyti iÅ¡ valstybės arba iÅ¡sinuomoti.

Å iai diena trečiasis asmuo nepateikė suformuoto žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo bylos, iÅ¡ kurios bÅ«tų matyti, kad rengė ieÅ¡kovei žemės sklypo prie nuosavybės teise turimo pastato – sandėlio formavimo ir pertvarkymo projektÄ . (3 t., b.l. 19-20). IeÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Byloje nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 29 d. ieÅ¡kovės tėvas B. G. B. įsigijo 48/100 dalis pastato – remonto dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugpjūčio 29 d. dovanojimo sutartimi B.G.

B. jam priklausančiÄ dirbtuvių dalį padovanojo savo dukrai V. B., kuri Å¡iuo metu ir yra 48/100 dalių remonto dirbtuvių savininkė. LikusiÄ 52/100 remonto dirbtuvių dalį nuosavybės teise valdo atsakovai Saulius ir D. D., kurie su ieÅ¡kove yra pastato – remonto dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. IeÅ¡kovės tėvas B.G. B. prieÅ¡ padovanojant jam priklausančias 48/100 dalis pastato – remonto dirbtuvių ieÅ¡kovei, pateikė praÅ¡ymÄ Nacionalinei žemės tarnybai dėl žemės sklypo jam suformavimo.

Siekiant suformuoti sklypÄ jam matininkai nurodė, kad nėra galimybės suformuoti žemės sklypo apie jam priklausančiÄ pastato – metalo dirbtuvių dalį, nes nėra galimybės numatyti kelio, kuriuo bÅ«tų galima naudotis privažiavimui prie formuojamo sklypo. 2012 m. rugpjūčio 24 d. B.G. B. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko žemėtvarkos skyrių, kuriame buvo organizuotas susirinkimas dėl kelio nustatymo projektuojant sklypus laisvoje valstybinėje žemėje. IeÅ¡kovei gavus 2012 m. lapkričio 22 d.

Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. lapkričio 20 raÅ¡tÄ Nr. 32SP-(14.32.104)-995 su pridėtu 2012 m. spalio 26 d. susirinkimo protokolu, tapo žinoma, kad kelias, kuris buvo skirtas privažiavimui prie jai priklausančio remonto dirbtuvių dalies ir kuriuo buvo nuolat naudojamasi, yra įtrauktas į S. ir D. D. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus 2012 m. spalio 26 d. susirinkimo protokolo iÅ¡vadoje buvo pripažinta, jog ieÅ¡kovė neturi realaus privažiavimo prie jai priklausančios pastato – remonto dirbtuvių dalies.

Trečiasis asmuo S. J. pateiktame ieÅ¡kinyje nurodė, kad formuojant žemės sklypÄ S.D. D. buvo pažeisti ir jos interesai, tai yra jai nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2012 m. ji kreipėsi dėl žemės sklypo suformavimo, jai buvo paaiÅ¡kinta, kad nėra galimybės suformuoti žemės sklypÄ , nes nėra galimybės numatyti kelio, kuriuo bÅ«tų galima privažiuoti prie formuojamo sklypo. Trečiasis asmuo nurodo, kad S.D.

D. suformuoto sklypo riba yra šalia jos pastato vakarinės sienos, yra paliktas per mažas atstumas nuo žemės sklypo ribos iki pastato sienos ir tai trukdo naudotis sienoje įrengtomis durimis, kai prie durų privažiuojama transportu. Iš 2012 m. spalio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus susirinkimo protokolo matyti, kad šio susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl kelio nustatymo prie V. B. nuosavybės teise priklausančio pastato dalies ir prie S. J. pastato.

Å iame protokole nurodoma, kad susirinkime dalyvavę asmenys konstatavo faktÄ , kad V. B. neturi kito realaus kelio privažiavimo prie savo pastato dalies, siÅ«loma suinteresuotiems asmenims spręsti dėl servituto nustatymo S. D. žemės sklype bendru sutarimu; nesusitarus dėl servituto nustatymo žemės sklype, siÅ«loma kreiptis į teismÄ dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype teismo keliu arba dėl žemės sklypo ribų pakeitimo, sudarant sÄ lygas važiuoti prie pastato, kitu realiu keliu; taip pat pripažintas faktas, kad prie S. J. pastato privažiavimas yra.

Dėl per arti prie statinio esamos S. D. žemės sklypo rytinė ribos ginÄÄ siÅ«loma spręsti teismo keliu. (t. 1, b.l. 12-14). Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Atsakovų atstovas savo atsiliepimuose nurodo, kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas, nes yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas, tačiau teismas nesutinka su tokiu ieÅ¡kovų atstovo vertinimu.Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta, kad skundas, praÅ¡ymas teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos.

Atsakovų atstovas nurodo, kad Å¡alys apie įstatymo normoms galimai prieÅ¡taraujančius administracinius aktus tapo žinoma 2012 m. rugpjūčio 24 d., su ieÅ¡kiniu į teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi 2012 m. gruodžio 21 d. Formaliai atrodytų, jog 30 dienų terminas buvo pažeistas, tačiau bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad po to, kai buvo sužinota apie galimai pažeistas teises, ieÅ¡kovė kreipėsi į kompetetingÄ institucijÄ dėl ginčo sprendimo, kad paaiÅ¡kėjęs faktas bÅ«tų iÅ¡spręstas.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad susirinkimo protokolas, kuriame buvo konstatuota bÅ«tinybė kreiptis į teismÄ , gautas 2012 m. lapkričio 22 d., o ieÅ¡kinys teisme gauta 2012 m. gruodžio 21 d. Tad teismas laiko, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo pažeistas. Atsakovų atstovas nurodo, kad ieÅ¡kovei dar iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. buvo žinoma, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypas, žinojo jo ribas, taip pat žinojo praÅ¡omus panaikinti administracinius aktus, nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 24 d.

į Nacionalinę žemės tarnybÄ kreipėsi B.G. B. dėl jo pažeistų teisių. Vadinasi, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės tėvas ir ieÅ¡kovė apie jų pažeistus interesus sužinojo 2012 m. rugpjūčio mėn. bei kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek trečiasis asmuo kreipdamasis į Nacionalinės žemės tarnybÄ tikėjosi, kad susiklosčiusiÄ situacijÄ bus galima iÅ¡spręsti paprastesniu, ne teisminiu keliu, nesuvokė savo teisių pažeidimo mÄ sto, bei pagrįstai tikėjosi, kad jų interesai gali bÅ«ti užtikrinti Nacionalinės žemės tarnybos priimtais sprendimais.

IeÅ¡kovės ir trečiojo asmens interesų pažeidimas tiksliai buvo konstatuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Jurbarko skyriaus susirinkime, o apie Å¡ių teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovė V. B. sužinojo, gavusi vykusio surinkimo protokolÄ . (1 t., b.l. 11-14). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad protokolas jai buvo iÅ¡siųstas 2012 m. lapkričio 20 d. (1 t., b.l. 11), tad ieÅ¡kovė pagrįstai nurodo, kad ji raÅ¡tÄ su protokolu gavo 2014 m. lapkričio 22 d. Å iÄ dienÄ ieÅ¡kovė laiko sužinojimu apie jos pažeistas teises ir teismas sutinka su Å¡iuo argumentu, nes gavus susirinkimo protokolÄ , ieÅ¡kovei tapo aiÅ¡ku, jog dėl ginčo turi kreiptis į teismÄ , kÄ ir padarė 2012 m. gruodžio 21 d., tai yra nepraleidusi 30 d. termino.

             Trečiasis asmuo S. J. taip pat pateikė ieÅ¡kinį su savarankiÅ¡kais reikalavimais. Savo ieÅ¡kinyje trečiasis asmuo nurodė, kad yra praleidusi 30 d. skundo padavimo terminÄ ir prašė jį atnaujinti. S. J. nurodė, kad terminÄ praleido ne dėl aplaidaus elgesio, o dėl objektyvių priežasčių. Ji buvo įsitikinusi, kad kilęs ginčas dėl privažiavimo prie pastatų iÅ¡sispręs gražiuoju, tarpininkaujant ar kitaip padedant Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojams.

Tik sužinojusi apie vykstančius teisminius ginčus suprato, kad ginčas be teismo sprendimo neiÅ¡sispręs. Teismas priimdamas ieÅ¡kinį atnaujino praÅ¡omÄ terminÄ , nes bÅ«tent buvo atsižvelgta į susiklosčiusiÄ situacijÄ . Teismas laiko, kad S. J. turėjo pagrindo manyti, kad ginčas gali iÅ¡sispręsti be teisminių ginčų, dėl ko buvo surengtas susirinkimas Nacionalinėje žemės tarnyboje. Netrukus po to, buvo pradėtas teisminis procesas pagal ieÅ¡kovės V. B. ieÅ¡kinį, tad S. J. neturėdama teisinių žinių, turėjo pagrindo manyti, kad galbÅ«t vykstantis procesas apgins ir jos interesus.

Tik, kai asmuo teismo iniciatyva buvo įtrauktas į procesÄ trečiuoju asmeniu ir jam pasitarus su advokatu, ji nusprendė prisidėti prie pateikto ieÅ¡kinio reikalavimų ir apginti savo interesus. Teismas laiko, kad Å¡ios aplinkybės laikytinos objektyviomis bei atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teismas laiko, kad S. J. reikalavimams netaikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas. Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡ioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl administracinių aktų panaikinimo, tai yra teismas turi nustatyti, ar valstybės institucijų priimti aktai yra teisėti, ar ne.

Kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigÅ«nų funkcijų vykdymas taip pat yra vieÅ¡ojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigÅ«nas ir institucija privalo be jokių iÅ¡lygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Kai valstybės institucija ar pareigÅ«nas pažeidžia įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , kartu pažeidžiamas ir vieÅ¡asis interesas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis generalinis prokuroras v.

D. P., E. T. ir kt. byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2010 m. kovo 30 d. nutartis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. E. M. ir kt. byloje Nr. 3K-3-141/2010). Nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas klausimas bÅ«tent dėl valstybės institucių administracinių aktų teisėtumo, kas parodo, jog Å¡ioje byloje yra ginamas ir vieÅ¡as interesas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieÅ¡kinio senaties instituto, kurio paskirtis – užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , normų taikymas yra vieÅ¡ojo intereso dalys; teismas nustato, kurį iÅ¡ Å¡ių dviejų viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis generalinis prokuroras v.

F. Z. ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sÄ junga ir kt. byloje Nr. 3K-7-38/2008). Taigi tai, kad net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų konstatuotas senaties termino kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereikÅ¡tų absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieÅ¡kinį. Teismas turi suderinti ieÅ¡kinio senaties termino nustatymu siekiamÄ tikslÄ â€“ įtvirtinti stabilumÄ nuosavybės teisiniuose santykiuose tam, kad be pakankamo pagrindo negalėtų bÅ«ti užginčytos nuosavybės teisės, - ir siekti teisingumo bei teisėtumo nuosavybės teisiniuose santykiuose.

Teismo turi bÅ«ti pasverta, kuri iÅ¡ vertybių – teisingas nuosavybės įgijimas ar stabilumas nuosavybės santykiuose – yra svarbesnė konkrečioje vieÅ¡ojo intereso gynimo byloje. Jeigu konstatuojama, kad teisingumas turinčiuose vieÅ¡Ä jį interesÄ nuosavybės atkÅ«rimo santykiuose nusveria nuosavybės stabilumo siekį, tokiu atveju netgi ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas, ypač nežymus, nėra kliÅ«tis teismui iÅ¡spręsti teisingo nuosavybės teisių įgijimo klausimÄ . Atsižvelgiant į nurodytÄ teismas konstatuoja, jog Å¡ioje byloje laikytina, kad ieÅ¡kovė V.

B. ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido, o S. J. jį praleido nežymiai ir dėl svarbių priežasčių, todėl laikytina, kad tai nėra kliÅ«tis iÅ¡spręsti teisingo nuosavybės teisių įgijimo klausimÄ . Dėl administracinių aktų teisėtumo              IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ginčas dėl atsakovams suformuoto žemės sklypo ribų kilo 2012 m., kai paaiÅ¡kėjo, jog ieÅ¡kovė negali privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato dalies privažiavimu, kuriuo buvo ilgÄ laikÄ naudojamasi, nes Å¡is privažiavimas buvo įtrauktas į atsakovams suformuotÄ Å¾emės sklypÄ .

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Jurbarko skyriaus susirinkimo metu buvo pripažintas faktas, kad V. B. 48/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė neturi kito realaus kelio privažiuoti prie savo pastato dalies. Tuo pačiu protokolu buvo pasiÅ«lyta spręsti dėl servituto nustatymo atsakovų žemės sklype bendru susitarimu, o jiems nesusitarus kreiptis į teismÄ . Tai pat buvo pripažintas faktas, kad prie trečiojo asmens S. J. pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavimas yra, tačiau dėl per arti prie statinio esamos S. D.

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rytinės ribos siÅ«lyta ginÄÄ spręsti teismo keliu. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba pripažino, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu, kad ginčo klausimus ribų atstatyti administracine tvarka be savininkų sutikimo nėra galimybės, todėl Å¡is klausimas nagrinėtinas teismine tvarka. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad administraciniai aktai, kurių pagrindu atsakovams buvo suformuotas ir parduotas žemės Å«kio paskirties 1,45 ha sklypas, parengtas pažeidžiant žemės sklypo projektų rengimo tvarkÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Byloje yra pateiktas trečiojo asmens S. J. ieÅ¡kinys su savarankiÅ¡kais reikalavimais, kuriame nurodoma, kad formuojant žemės sklypÄ atsakovams taip pat buvo pažeisti ir jos interesai, nes Å¡iuo metu ji neturi privažiavimo prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato dalies, taip pat yra paliktas per mažas atstumas nuo žemės sklypo ribos iki pastato sienos ir tai trukdo naudotis sienoje įrengtomis durimis, kai prie durų privažiuojama transportu. IeÅ¡kovė nurodo, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto metu įtraukus į atsakovams suformuoto sklypÄ vienintelį privažiavimÄ , yra apribotos ieÅ¡kovės teisės ateityje formuoti valstybinės žemės sklypÄ .

Atsakovų S.ir D. D. atstovas nurodė, kad reikalavimas negalėtų bÅ«ti tenkinamas, nes ieÅ¡kovė nesikreipė dėl servituto nustatymo, be to ieÅ¡kovei yra numatyta galimybė privažiuoti prie kelio teritorijos. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovas nurodė, kad formuojant atsakovams žemės sklypÄ buvo paliktas Å¡io sklypo rytinėje pusėje 50,5 m. ilgio ir 10 m pločio laisvos valstybinės žemės ruožas, esantis tarp vietinės reikÅ¡mės kelio „Šilinė – VencloviÅ¡kiai“, skirtas suformuoti privažiavimÄ prie bÅ«simo žemės sklypo prie ieÅ¡kovės pastato dalies.

Be to nurodoma, kad buvo siÅ«lyta Å¡alims susitarimo pagrindu nustatyti servitutÄ formuojant ieÅ¡kovei sklypÄ . Teismas laiko, jog formuojant atsakovams žemės sklypÄ buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, priimti administraciniai teisės aktai pažeidžia kitų asmenų interesus, todėl naikintini. Byloje Nacionalinės žemės tarnybos protokolu yra konstatuota, jog ieÅ¡kovė V. B. neturi privažiavimo prie jais nuosavybės teisei priklausančio pastato dalies. Tokia situacija susiklostė, nes formuojant atsakovams žemės sklypÄ , į Å¡io sklypo ribas buvo įtrauktas privažiavimas, kuriuo iki to laiko naudojosi ir ieÅ¡kovė, ir trečiasis asmuo.

Atsakovai nurodė, jog ieÅ¡kovė neiÅ¡naudojo visų galimybių kitais bÅ«dais užtikrinti savo interesus, tačiau teismas laiko, jog net ir ėmusis priemonių dėl servituto nustatyto, nebÅ«tų užtikrinami visų proceso dalyvių interesai. IÅ¡ byloje esančio susirinkimo protokolo matyti, kad atsakovai kategoriÅ¡kai nesutiko tartis dėl servituto nustatymo, tokiÄ savo pozicijÄ jie iÅ¡sakė ir teisme. Atsakovai S. ir D. D. savo atsiliepime nurodė, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu, kad dėl privažiavimo buvo susitarta žodžiu, tai yra ieÅ¡kovės sutuoktinis buvo nurodęs, kad jis pasidarys keliÄ kitoje vietoje.

Atsiliepime atsakovai nurodo, kad iš žemės sklypo plano M1:5000 (1 t., b.l.

29) matyti, kad žemės sklypui Nr. 354 (kuriuo naudojasi ieÅ¡kovė) yra suteikta galimybė pateikti į keliÄ Å½-18 (gretimybės 10-11). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog Å¡iuo metu atsakovų nurodytoje vietoje yra trečiajam asmeniui O. M. priklausantis žemės sklypas (1 t., b.l. 22-23), kas paÅ¡alina galimybę net svarstyti apie kito kelio įsirengimÄ . Nacionalinės žemės tarnybos protokole konstatuojama, kad trečiajam asmeniui S. J. privažiavimas prie jos pastato dalies yra. Nors pats trečiasis asmuo savo ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu teigė, jog yra apribotos jos privažiavimo galimybės, tačiau tiek Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, tiek apklaustas liudytojas matininkas G. S. nurodė, kad privažiavimas yra ir Å¡i aplinkybė netrukdo formuoti žemės sklypÄ trečiajam asmeniui. Teismo posėdžio metu parodyta byloje esančiame plane (3 t., b.l.

23) Nr. 1,2,3 pažymėtÄ keliÄ , taip pat byloje yra pateiktos Å¡io privažiavimo fotonuotraukos (3 t., b.l. 24-25). Taigi trečiasis asmuo nenuginčijo aplinkybės, jog prie jai priklausančio pastato yra privažiavimas, tad teismas laiko, jog Å¡is jos argumentas nepagrįstas. IÅ¡ pateiktų privažiavimo fotonuotraukų galima matyti, kad trečiojo asmens netenkina palikto privažiavimo kokybė, tačiau negalėtų bÅ«ti laikytina pagrindiniu argumentu dėl reikalavimų tenkinimo. Teismas sutinka su trečiojo asmens iÅ¡sakytais argumentais, jog atsakovams suformuoto sklypo riba yra per arti pastato, kas apsunkina Å¡io pastato eksploatavimÄ .

Tai, kad atsakovams S. ir D. D. suformuoto sklypo riba yra per arti, konstatuota Nacionalinės žemės tarnybos susirinkimo metu bei pasiÅ«lyta rytinės ribos ginÄÄ spręsti teisminiu keliu. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas matininkas G. S. nurodė, kad privažiavimas yra apsunkintas ir tai pažeidžia trečiojo asmens interesus. Liudytojas nurodė, kad jo nuomone, riba turėjo bÅ«ti pažymėta toliau, taip užtikrinant pastato tinkamÄ eksploatavimÄ . Taigi teismas laiko, kad formuojant ginčo žemės sklypÄ nebuvo užtikrintas tinkamos sÄ lygos pastatui eksploatuoti, kas neatitinka įstatymuose numatytų reikalavimų.Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2007 m. spalio 11 d.

įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad šis įsakymas buvo priimtas vadovaujantis 1998 m. balandžio 23 d. Žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“. Šis teisės aktas yra poįstatyminis teisės aktas, kuriuo įgyvendinamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“.

Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 5 str. nurodoma, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grÄ Å¾inamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iÅ¡ valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sÄ lygos.

Vyriausybės nutarimo Nr. 385 „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraÅ¡o“ 5.2.2. dalyje nurodoma, kad žemės reformos žemėtvarkos projektÄ rengiantis fizinis ir juridinis asmuo, žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoja fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantiems pastatams ir statiniams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingus žemės sklypus.Å ie teisės akai parodo, kad projektuojant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ Å¡Ä¯ projektÄ atliekantis asmuo privalėjo numatyti, suprojektuoti žemės sklypus, kurie yra bÅ«tini V.

B. ir trečiojo asmens S. J. turimiems pastatams eksploatuoti, neatsižvelgiant į tai, kad tuo metu ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo nebuvo kreipėsi dėl žemės sklypų jiems suformavimo, tai yra projekto rengėjas privalėjo užtikrinti sklandų ir netrukdomÄ jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimÄ . Lietuvos Respublikos Žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ 20.4. dalyje nurodoma, kad kadastro vietovėje žemėtvarkos projektÄ rengiantis autorius patikrina, ar prie visų patvirtintame žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais arba ar yra nustatyti reikalingi kelio servitutai.

Nustačius, kad ne prie visų žemės sklypų yra privažiuojamieji keliai, parengia asmenų, kuriems suprojektuoti Å¡ie žemės sklypai, sÄ raÅ¡Ä , jame nurodo fizinio asmens vardÄ ir pavardę ar juridinio asmens pavadinimÄ , žemės sklypo projektinį numerį ir bloko, kuriame yra žemės sklypas, numerį, bei pasiÅ«lymus dėl privažiuojamųjų kelių prie Å¡ių žemės sklypų suprojektavimo ar kelio servituto nustatymo. IÅ¡ Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2007 m. spalio 11 d.

įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Å¡io projekto autorė yra N. K., kuri proceso metu buvo apklausta. Teismo posėdžio metu N. K. nurodė, kad jai rengiant projektÄ ji matė, kad nėra privažiavimo prie ieÅ¡kovės pastato, tačiau tame pastate buvęs asmuo, kurį ji įvardijo kaip Bakšį, jai nurodė, kad jam nereikia kelio, nes jis ketina įsigyti žemės sklypÄ iÅ¡ O. M. ir ten įsirengs keliÄ . Liudytoja N. K. įvardino, kad tai buvo susitarimas, kurio jai pakako dėl žemės sklypo suformavimo.

N. K. teigė, kad toks žemės sklypo formavimas nepažeidžia teisės aktų, tačiau ji negalėjo įvardinti teisės aktų, kurie reglamentuoja žemės sklypų formavimo procedÅ«rÄ . Tai, kad buvo žodinis susitarimas su ieÅ¡kovės tėvu, ar jos sutuoktiniu, nurodė ir atsakovai duodami paaiÅ¡kinimus, tačiau teismui nebuvo pateiktas šį susitarimÄ patvirtinantys duomenys, nebuvo nurodyti argumentai, jog toks susitarimas atitinka įstatymų reikalavimus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Jurbarko skyrius pateikė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktÄ , kuriame yra tik S. D. paraÅ¡as. (3 t., b.l. 108).

Taip pat jie paaiÅ¡kino, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. punktu žemės sklypo ribų paženklinimo metu dalyvauja esamas ir bÅ«simas ženklinamo sklypo savininkas ir gretimų žemės sklypų savininkai ar jų įgalioti asmenys. Tuo tarpu atsakovui S. D. ženklinant žemės sklypÄ , ieÅ¡kovai V. B., trečiasis asmuo S. J., tiek prieÅ¡ tai buvęs savininkas Z.

B. nebuvo gretimų žemės sklypų savininkas ar jų įgaliotais asmenimis, todėl jų dalyvavimas nebuvo galimas pagal teisės aktus. (3 t., b.l. 107-108). Teismas sutinka su atsakovo iÅ¡sakytu argumentu, jog ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo tuo metu nebuvo sklypų savininkai, tačiau tai neleidžia pripažinti, jog žemės sklypo ribos buvo nustatytos teisėtai ir nepažeidžiant kitų proceso dalyvių interesų. Kaip jau buvo nurodyta, teisės aktuose yra numatyta užtikrinti nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ valdančių asmenų interesÄ .

Tad tam, kad bÅ«tų užtikrinta ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens interesai, užtenka vien to fakto, kad jie turi nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ . Teisės aktuose imperatyviai nurodoma, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektÄ privalo suprojektuoti žemės sklypÄ reikalingÄ eksploatuoti pastatams. Atitinkamai suprojektavus tokį žemės sklypÄ , projekto autorius privalo patikrinti ar prie visų žemės sklypų yra privažiuojamieji keliai, nustatyti servitutai. Nustačius, jog privažiavimo nėra, privalo teikti pasiÅ«lymus dėl kelių suprojektavimo, ar servituto nustatymo.

Å ių teisės aktų reikalavimai parodo, jog jau vykdant žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , Å¡io projekto autorė privalėjo numatyti privažiavimus, servitutus, o jiems nesant apie tai informuoti suinteresuotus asmenis. Taip pat Å¡ių nesklandumų galėjo bÅ«ti iÅ¡vengta, jei bÅ«ti laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 385 „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraÅ¡o“ 15 dalyje numatyto žemės reformos žemėtvarkos projektų svarstymo su visuomene, nustatyta tvarka žemėtvarkos skyriui organizuojant, bei dalyvaujant žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriui.

Teismui nebuvo pateikta duomenų, jog toks svarstymas buvo organizuotas, atitinkamai ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui buvo atimta galimybė susipažinti su projektu ir iÅ¡sakyti savo pastabas. Atitinkamai teismas sutinka, jog ieÅ¡kovės teisės buvo pažeistos ne tik nepaliekant privažiavimo prie nuosavybės teise naudojamo pastato, tačiau jai yra apribota galimybė suformuoti žemės sklypÄ , kurį ji norėtų įsigyti. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ankstesnis sklypo savininkas B. G. B. buvo pateikęs praÅ¡ymÄ Nacionalinės žemės tarnybai dėl žemės sklypo jam suformavimo. (3 t., b.l. 13-16).

IeÅ¡kovė nurodė, kad į vietÄ atvykęs matininkais jai nurodė, kad sklypo suformuoti nėra galimybių, nes nėra privažiavimo.  Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iuo ieÅ¡kovės argumentu. Pagal anksčiau nurodytus teisės aktus matyti, kad formuojant žemės sklypÄ , turi bÅ«ti numatyti privažiavimai. Å iuo atveju yra konstatuota, kad privažiavimo nėra, kas akivaizdžiai leidžia suprasti, jog formuojant žemės sklypÄ privažiavimas yra bÅ«tina, o nesklandumai kyla, kai nėra numatytas privažiavimas.

Kaip matyti nagrinėjamu atveju, teisės aktų reikalavimų visiÅ¡kai nebuvo laikomasi. Apie tai, kad ieÅ¡kovė neturi privažiavimo, ji nebuvo informuota, pati kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybÄ dėl ginčo iÅ¡sprendimo, kur tik buvo konstatuotas, jog privažiavimo nėra. Tesimas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos Žemėtvarkos projektas buvo vykdomas nesilaikant įstatymų reikalavimų, dėl ko buvo pažeisti ieÅ¡kovės V.

B. interesai, todėl Å¡ie administraciniai teisės aktai naikintini. Vieni pagrindinių teisės principų, kuriais grindžiama bet kuri civilizuota teisės sistema, teigia, kad asmuo iÅ¡ savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) ir iÅ¡ neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (lot. ex injuria ius non oritur). Å ių fundamentalių teisės principų svarbÄ yra ne kartÄ akcentavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylos Nr. 3K-3-905;

Nr. 3K-3-512; Nr. 3K-7-4/2007; Nr. 3K-3-338/2007, ir kt.).  Pažymėtina, kad aukščiau paminėti teisės aktai yra imperatyvaus pobÅ«džio ir turi tam tikrus vieÅ¡uosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta alternatyvų galimybė, todėl jų privalu laikytis. Žemėnaudų formavimas yra reglamentuotas eile teisės aktų, todėl Å¡io ginčo atveju tiek Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracija, tiek Nacionalinės žemės tarnybos, tiek žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė N. K. privalėjo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymÄ si.

Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju yra teisinga priimtus individualius teisės aktus naikinti. Atsakovų argumentai, jog ieÅ¡kovė gali susiformuoti privažiavimÄ ir dėl to jų buvo susitarta, teismas laiko, jog įstatymas nenumato tokios alternatyvos, kad bÅ«tų žodinis susitarimas dėl bÅ«simo privažiavimo susiformavimo, tuo tarpu tai, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu neturi privažiavimo yra konstatuota Nacionalinės žemės tarnybos (1 t., b.l. 12-14).

Bylos duomenys patvirtina, kad iÅ¡kilusį ginÄÄ sprendė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM (t.1. b.l. 12-14). Minimos institucijos, pripažino ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens teisių pažeidimÄ . IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas argumentas, jog prie pastato, kurio paskirtis yra gamybos, pramonės, suformuotas žemės Å«kio paskirties sklypas neteisėtai, yra neteisingas. Atsakovai pateikė duomenis, jog jų pastato dalies paskirtis buvo pakeista į žemės Å«kio paskirties sandėlį su pagalbinėmis patalpomis, Å¡is statinis buvo pripažintas tinkamais naudoti.

Å ie pakeitimai buvo atlikti dar 2006 m., jie yra nenuginčyti. (1 t. b.l. 57-58), kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad galėjo bÅ«ti formuojamas žemės Å«kio paskirties pastatas. Atsakovai nurodo, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys netenkintinas, nes ieÅ¡kovė pirmiausia turėjo iÅ¡naudoti galimybes pateikdama reikalavimÄ dėl servituto nustatyto ir tai bÅ«tų pakankamas situacijos sprendimo bÅ«das. Teismas nesutinka su tokiu aiÅ¡kinimu, nes ieÅ¡kovas kreipdamasis į teismÄ turi teisę pats formuluoti reikalavimus ir pasirinkti tokį savo teisių gynybos bÅ«dÄ , kuris geriausiai atitiktų jo interesus.

Å iuo atveju teismas nustatė, jog žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo atliktas pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus ne tik dėl ieÅ¡kovei nepalikto privažiavimo, tačiau ir dėl trečiojo asmens pažeistų interesų per arti esančios sklypo sienos. Å iuo atveju negalime neabejotinai tvirtinti, kad iÅ¡kilęs ginčas galėtų iÅ¡sispręsti tik nustačius servitutÄ , ir kad toks sprendimas atitiktų visų proceso dalyvių interesus. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog atsakovai ne kartÄ pabrėžė, jog jie nesutinka dėl servituto nustatymo per jų sklypÄ .

Antra, net ir nustačius teismui servitutÄ , akivaizdu, kad esant tokiems proceso dalyvių tarpusavio santykiams, tai bÅ«tų priežastis galimiems kitiems ginčams kilti. Kitu atveju teismas laiko, jog jeigu bÅ«tų keliamas reikalavimas dėl servituto nustatymo, tai neatitiktų pačių atsakovų intereso, nes jeigu bÅ«tų nepažeidžiant teisės aktų tinkamai atliktas žemėtvarkos projektas, atsakovams galimai bÅ«tų suprojektuotas žemės sklypas, kuriame nebÅ«tų bÅ«tinybės projektuoti servituto, o tai geriau atitiktų pačių atsakovų interesus.

Pripažinus, kad S. D. ir D. D. žemės sklypas buvo suformuotas pažeidžiant administracinius teisės aktus, Å¡ie aktai pripažintini neteisėtais bei naikintini, tad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl nurodytos pirkimo-pardavimo sutarties dalies, kuria perleistas žemės sklypas, pripažinimo negaliojančia tenkintinas.    SÄ Å¾iningo įgijimo prezumpcija, restitucija Panaikinus administracinį teisės aktÄ ir pripažinus sandorį negaliojančiu, teismas toje pačioje byloje privalo iÅ¡spręsti restitucijos klausimÄ (CK 6.145 str.).

CK 1.80 str. 4 d. nustato, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ jį sÄ Å¾iningai įgijusio trečiojo asmens, iÅ¡skyrus CK 4.96 str. 1, 2, 3 dalyse numatytus atvejus. Pagal LAT formuojamÄ vienodÄ teismų praktikÄ sÄ Å¾iningu įgijėju yra laikomas asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad daiktas įgyjamas iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti. Neturėjimas teisės perleisti daiktÄ yra įgijėjo teisių atsiradimo kliÅ«tis.

Jei asmuo žinojo ar turėjo žinoti apie galimÄ administracinio akto prieÅ¡taravimÄ Ä¯statymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sÄ Å¾iningumu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktikÄ , kad asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iÅ¡ neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų, pripažįstamas nesÄ Å¾iningu įgijėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylÄ skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3223/2006).

Kriterijais, į kuriuos bÅ«tina atsižvelgti, sprendžiant įgijėjo sÄ Å¾iningumo klausimÄ , yra pripažįstami sutarčių sudarymo laikas, Å¡alių gyvenamoji vieta, giminystės ryÅ¡iai, įgijėjo veiksmai po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-274/2005).    Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog sÄ Å¾iningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia.

Teisės klausimas yra tai, ar teisingai teismai aiÅ¡kino sÄ Å¾iningumo sÄ vokÄ susiklosčiusiuose santykiuose, kai turtÄ perleido skolininkas, siekdamas iÅ¡vengti atsiskaitymo su savo kreditoriumi ar asmeniu, reiÅ¡kiančiu turtines pretenzijas į ginčo turtÄ . Atsakovų S. D. ir D. D. nesÄ Å¾iningumÄ rodo atlikto sandorio aplinkybės. Labai svarbu tai, kad įsigyjant sklypÄ , nustatant jo ribas atsakovams buvo žinoma aplinkybė, kad privažiavimas prie Å¡iuo metu ieÅ¡kovei priklausančios pastato dalies yra per betonu grįstÄ keliÄ , kuris formuojant sklypÄ buvo įtrauktas į jų žemės sklypÄ .

Tad esant tokiai situacijai bÅ«dami rÅ«pestingi ir atsakingi jie privalėjo įsitikinti, ar toks sklypo suformavimas nepažeidžia ieÅ¡kovų interesų, numatyti, ar nekils ateityje dėl to nesklandumų. Atsakovai nurodo, kad jie žodžiu susitarė su ieÅ¡kovės sutuoktiniu, kuris nurodė, kad jis pasidarys kitÄ privažiavimÄ ir esamas jam nereikalingas. Tačiau atsakovai nepasidomėjo, ar toks, jų teigimu, žodinis susitarimas yra teisėtas ir atitinkantis įstatymų reikalavimus, net nesirÅ«pino Å¡io susitarimo įteisinti oficialesne, pvz. raÅ¡ytine, forma.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. B. bei B. G. B. nurodė, kad jie su atsakovais nesitarė dėl privažiavimo, jiems nebuvo žinomos aplinkybės apie tai, kad jų naudojamas privažiavimas yra atsakovų žemės sklype. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai prieš atliekant sklypo matavimus suvokė, kad į jų sklypo ribas įtraukiamas kelių asmenų naudojamas privažiavimas, tačiau nesidomėjo šių veiksmų teisėtumu, nesiėmė priemonių, kad situacija būtų išspręsta teisingai ir nepažeistų kitų asmenų interesų.

Atsakovai privalėjo suprasti, kad privažiavimo įtraukimas į jiems formuojamÄ sklypÄ gali sukelti neaiÅ¡kumų kitiems tuo pačiu privažiavimų besinaudojantiems asmenims, tačiau nesiėmė priemonių informuoti apie Å¡iÄ situacijÄ kitų asmenų, arba siekiant iÅ¡vengti kilsiančių nesklandumų, negavo raÅ¡ytinių dokumentų, kuriais galėtų pagrįsti savo sÄ Å¾iningumÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių Saulius ir D. D. negali bÅ«ti pripažinti sÄ Å¾iningais įgijėjais. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai turėjo žinoti, kad į formuojamo žemės sklypo ribas įeina privažiavimas, kuriuo naudojasi ir kiti asmenys, todėl turėjo suprasti, kad šį privažiavimÄ Ä¯traukiant į jiems nuosavybės teise priklausantį plotÄ , gali bÅ«ti pažeisti kitų asmenų interesai.

Tačiau atsakovai prieÅ¡ingai nei Å¡ioje situacijoje bÅ«tų elgiÄ sis atidus ir rÅ«pestingas bei atsargus žmogus tokiomis aplinkybėmis, susiformavo žemės sklypÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių S.ir D. D. negali bÅ«ti pripažinti sÄ Å¾iningais įgijėjais, todėl taikytina restitucija. 1,75 ha žemės sklypas iÅ¡reikalautinas iÅ¡ S.ir D. D. ir perduotinas valstybei, o atsakovams grÄ Å¾intina jų sumokėta 4800 Lt suma. LR CK 4.96 str. 2 d. numatyta, kad iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus atvejį, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

Tuo tarpu iÅ¡ nesÄ Å¾iningo įgijėjo nekilnojamasis daiktas gali bÅ«ti iÅ¡reikalautas visais atvejais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sÄ Å¾iningu įgijėju yra laikomas asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad daiktas įgyjamas iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti. Neturėjimas teisės perleisti daiktÄ yra įgijėjo teisių atsiradimo kliÅ«tis. DaiktÄ perleidžiantis asmuo gali neturėti teisės perleisti daikto, jeigu jo pardavimÄ draudžia ar riboja imperatyviosios įstatymo nuostatos.

Asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iÅ¡ neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų, gali bÅ«ti pripažintas nesÄ Å¾iningu įgijėju. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimÄ administracinio akto prieÅ¡taravimÄ Ä¯statymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sÄ Å¾iningumu. Administracinio akto pagrindu civilines teises ar pareigas įgyjantis asmuo gali bÅ«ti pripažintas nesÄ Å¾iningu ne tik dėl to, kad atliko kaltus ar prieÅ¡ingus teisei veiksmus.

Asmens nesÄ Å¾iningumas siejamas su žinojimu ar turėjimu žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių įgijimo kliÅ«tis (LAT 2006-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006, 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007, 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2008). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo Kadangi ieÅ¡kinys buvo patenkintas, iÅ¡ atsakovų turi bÅ«ti priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos. CPK 93 str. nurodoma, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1200 Lt (3 t., b.l. 76-77) atstovavimo išlaidų ir 144 Lt žyminio mokesčio. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (iš kiekvieno po 448 Lt). Trečiasis asmuo patiekė duomenis apie patirtas 600 Lt atstovavimo išlaidas (3 t., b.l. 78-79) ir 144 Lt žyminio mokesčio, kurios priteistino iš atsakovų lygiomis dalimis (po 248 Lt iš kiekvieno). Taip pat valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos dokumentų įteikimo išlaidos – 303, 14 Lt (iš kiekvieno po 101, 05 Lt). .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas                                                                 n u s p r e n d ž i a : ieškinį, priešieškinį tenkinti visiškai.             Panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2007 m. spalio 11 d.

įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 priedo 11 punktÄ dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2007 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pretendentui S. D. suformuoto 1,45 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo.             Panaikinti Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2009 n, gruodžio 7 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini)“.Pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 18 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė, o S. D. ir D.

D. nupirko žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).   Taikyti restitucijÄ natÅ«ra, ir įpareigoti panaikinti S. D. ir D. D. nuosavybės teisių į 1,45 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ nekilnojamojo turto registre bei perduoti Å¡iuos žemės sklypus į laisvos žemės fondÄ .Priteisti ieÅ¡kovei V. B. iÅ¡ atsakovų S. D., D. D., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos lygiomis dalimis 1200 Lt (tÅ«kstantį du Å¡imtus Lt) atstovavimo iÅ¡laidų, bei lygiomis dalimis 144 Lt (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis Lt) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti trečiajam asmeniui S. J. iÅ¡ atsakovų S. D., D. D., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos lygiomis dalimis 600 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Lt) atstovavimo iÅ¡laidų, bei lygiomis dalimis 144 Lt (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis Lt) sumokėto žyminio mokesčio.. Priteisti iÅ¡ atsakovų S. D., D. D., Nacionalinės žemės tarnybos lygiomis dalimis 303, 14 Lt (tris Å¡imtus tris Lt 14 cnt) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu iÅ¡ kiekvieno po 101 Lt 05 cnt. (Å¡imtÄ vienÄ Lt. 05 cnt.), į valstybės biudžetÄ , įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                                      Judita Sungailaitė