3281657e-e10b-43f1-abdc-656a4b01bb19 · Kauno apygardos teismas

                                                      1S-1610-238/2013;                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Jurgio Kiškio ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo A.

R. skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties, n u s t a t ė : A. R. nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams 5 dienoms ir laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2011-04-26, bausmės pabaiga – 2014-10-25. Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) priimtu 2013-09-11 nutarimu dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. R., nutarta nuteistÄ jį lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, siÅ«lant teismui nustatyti nuteistajam auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones.Alytaus rajono apylinkės teismas 2013-10-09 nutartimi nutarė atsisakyti tvirtinti 2013-09-11 Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimÄ Nr. 94-390 taikyti nuteistajam A.

R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas nurodė, kad A. R. bausmės atlikimo metu nors ir buvo 2 kartus paskatintas už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį ir mokymÄ si, tačiau buvo drausmine tvarka baustas 2 kartus už TCA vartojimÄ ir atsisakymÄ iÅ¡eiti į patikrinimÄ . Sprendė, kad tai rodo, jog A. R. elgesys atliekant bausmę nebuvo nepriekaiÅ¡tingas. Pataisos namuose nuteistasis baigė 11 ir 12 klases, tačiau nedirbo, neturi profesijos. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. R. iÅ¡ viso teistas 6 kartus, nusikaltimus pradėjo daryti bÅ«damas jauno amžiaus, pirmÄ kartÄ teistas 16 metų.

Pažymėjo, kad, nuteistojo teigimu, nusikaltimų darymÄ lėmė jo gyvenimo bÅ«das ir draugų neigiama įtaka. Akcentavo, kad nuteistasis Lietuvoje bÅ«damas legaliai nėra dirbęs, jo darbinė patirtis menka. Daugelis jo teistumų už smurtinius nusikaltimus ir nusikaltimus, susijusius su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu ir platinimu, nusikaltimai padaryti neiÅ¡nykusių teistumų metu. Nurodė, kad A. R. iÅ¡ buvusių teistumų iÅ¡vadų nepadarė, bÅ«damas laisvėje tuoj vėl nusikalsdavo.

Sprendė, kad visa tai nuteistÄ jį charakterizuoja neigiamai. Å iuo metu nuteistasis atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymÄ . A. R. pataisos namuose palaiko nuteistųjų kriminalinę subkultÅ«rÄ . Nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau pagal surinktus balus (80 balų) yra artima aukÅ¡tai (100-168 balai). Pažymėjo, kad Psichologinės tarnybos iÅ¡vadoje nurodyta, kad A. R. valios savybės iÅ¡ugdytos tik patenkinamai. Nurodė, kad pagrindiniai nuteistojo pakartotinio nusikaltimo rizikÄ didinantys veiksniai yra ankstesni teisės pažeidimai, netinkamas gyvenimo stiliaus pasirinkimas, iÅ¡silavinimo ir įsidarbinimo problemos.

Pažymėjo, kad A. R. likusi gana ilga neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis.Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jos neduoda pagrindo taikyti nuteistojo A. R. atžvilgiu lygtinį paleidimÄ , nes Å¡iuo atveju taikant lygtinį paleidimÄ bÅ«tų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai.A. R. skundu praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-10-09 nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti lygtinį paleidimÄ .

Skunde nurodoma, kad nors jis ir buvo baustas bausmės atlikimo metu, tačiau buvo ir 2 kartus skatintas. Pažymi, kad savo elgesį vertina ir analizuoja, stengiasi pozityviai spręsti kylančias problemas ir iÅ¡ anksto numatyti elgesio pasekmes. Akcentuoja, kad įvykdė visas jam nurodytas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones. Nurodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėja. Mano, kad yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti neizoliuojant jo nuo visuomenės.Teigia, kad turi Å¡eimÄ , ateityje yra pasiruošęs nebenusikalsti.

Nurodo, kad išėjęs į laisvę, galės gyventi pas motinÄ , o ateityje planuoja iÅ¡vykti dirbti pas žmonÄ Ä¯ AirijÄ . Skundas atmestinas.Konstatuojama, jog BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnis nustato, kad lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos gali bÅ«ti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos darant iÅ¡vadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristikÄ , socialinio tyrimo iÅ¡vadas, nusikalstamo elgesio rizikÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , pobÅ«dį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Kolegijos nuomone, nuteistasis A. R. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamÄ dalį paskirto bausmės laiko. Tačiau vertinamos kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobÅ«dis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės), kurios Å¡iuo metu dar neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos darant iÅ¡vadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristikÄ , teistumus, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobÅ«dį, nusikalstamo elgesio rizikÄ .Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, asmenybės vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio ir pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kitų veiksnių. Pažymėtina tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga.Apylinkės teismas pažymėjo, kad daugelis A. R. teistumų už smurtinius nusikaltimus ir nusikaltimus, susijusius su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu ir platinimu, nusikaltimai padaryti neiÅ¡nykusių teistumų metu.

Tai rodo, kad jis, bÅ«damas laisvėje, linkęs nusikalsti ir iÅ¡vadų nedaro. Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad A. R. pataisos namuose palaiko nuteistųjų kriminalinę subkultÅ«rÄ , Lietuvoje bÅ«damas legaliai nėra dirbęs, jo darbinė patirtis menka. Å ios aplinkybės, prieÅ¡ingai, negu mano nuteistasis, lemia nemaÅ¾Ä pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ . Atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodikÄ vertinimo rezultatas yra 80 balų, ir tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau gana artima aukÅ¡tai.

Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad jis nebenusikals, nes jis bausmės atlikimo metu nors ir buvo 2 kartus paskatintas už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį ir mokymÄ si, tačiau buvo drausmine tvarka baustas 2 kartus už TCA vartojimÄ ir atsisakymÄ iÅ¡eiti į patikrinimÄ .Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytÄ nusikaltimÄ , atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimÄ padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 str.).

Todėl vertintina Å¡i įstatymo nuostata nagrinėjamos medžiagos kontekste. Konstatuotina, kad A. R. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra gana didelė.Esant Å¡ioms aplinkybėms apylinkės teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad taikant lygtinį paleidimÄ bÅ«tų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai. Taigi komisijos nutarimo nepatvirtino pagrįstai. Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti pagal skundo argumentus nėra pagrindo.

Konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo A. R. skundo, todėl jis atmetamas. Teismo nutartis paliekama galioti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r ė : A. R. skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį. Nutartis neskundžiama. Kolegijos pirmininkė                                                                                             Danguolė Å iugždinytė Kolegijos teisėjai                                                                                             Jurgis KiÅ¡kis                        Giedrius Endriukaitis