2016-04-19 Nr. AB-8563-3-61-3-01738-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2418-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01738-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. T. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–11), prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2015 m. vasario 9 d. įsakymą „Dėl D. T. atleidimo iš pareigų“ Nr. 1P-179 (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Muitinės departamentą grąžinti pareiškėją į Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus pareigas; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. kovo 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovo 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2013 m. lapkričio 29 d. ėjo Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupės skyriaus (toliau – ir Skyrius) inspektoriaus pareigas. Laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 24 d. iki 2014 m. gruodžio 27 d. su šeima svečiavosi pas tėvus Utenoje. 2014 m. gruodžio 27 d. apie 01.45 val., po vakarėlio, būdamas neblaivus, ėjo prie gatvės pasitikti atvažiuojančio taksi automobilio, tačiau paslydo ir krito ant betoninio grindinio, ko pasėkoje patyrė daugybinių sužalojimų. Belaukdamas taksi automobilio, buvo sulaikytas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Utenos AVPK) pareigūnų, kurie pareiškėją įsodino į automobilį bei pristatė į Utenos AVPK.

Pareiškėjas tik vėliau sužinojo, jog nuo pat sulaikymo pradžios buvo filmuojamas LNK TV laidos „Pagalbos skambutis“ (toliau – ir Laida) žurnalisto P. K.. Pareiškėjo teigimu, žurnalistas, neatsižvelgdamas į sunkią pareiškėjo fizinę bei emocinę būklę, filmavo bei uždavinėjo provokuojamus klausimus bei siekė sumenkinti jo asmenį. Pareiškėjui prasitarus, jog yra muitinės pareigūnas, žurnalistas su ironija vis pabrėžė tarnybinę veiklą. Pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už girto pasirodymą viešoje vietoje ir paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Apie tai, jog buvo nubaustas, pareiškėjas informavo Skyriaus viršininką. 2015 m. sausio 15 d. per LNK televiziją buvo pradėtas transliuoti Laidos anonsas, kurio metu buvo akcentuojama, jog bus rodomas „girto muitininko šou“. Po parodytos Laidos anonso pareiškėjas buvo informuotas, kad Muitinės departamento vadovybė reikalauja pasitraukti iš užimamų pareigų savo noru, nepaisant jo gailėjimosi ir atsiprašymo. Po parodyto Laidos reportažo pareiškėjas buvo informuotas, kad pradėtas tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu dėl galimo tarnybinio nusižengimo ir muitinės pareigūno vardo diskreditavimo, o vėliau skundžiamo įsakymo pagrindu buvo atleistas iš tarnybos.

Pareiškėjo teigimu, Įsakymas yra nepagrįstas, ydingas, priimtas grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo teises ir teisėtus interesus bei neatsižvelgiant į padaryto pažeidimo formalų pobūdį, kaltės formą ir pažeidimo padarymo aplinkybes. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais, jog kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos už muitinės pareigūno vardo diskreditavimą, būtina konstatuoti pareigūno vardo diskreditavimo sudėtį sudarančių objektyvių ir subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą.

Anot pareiškėjo, Muitinės departamento generalinio direktoriaus sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) nebuvo objektyvi ir galimo tarnybinio nusižengimo patikrinimą atliko jau turėdama neigiamą išankstinį nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu, neteisingai ir nevisapusiškai įvertino visas faktines aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimus bei netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas. Komisija nesikreipė į pareiškėją ir netikslino faktinių aplinkybių, o paprašius susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, reikalaujamos medžiagos pateikti negalėjo.

A. S. (Komisijos narė) susisiekė su Komisijos pirmininku bei paprašė atsiųsti prašomą medžiagą, tačiau per valandą pareiškėjui buvo pateikta tik dalis prašomos tyrimo medžiagos. Taigi Komisijos nariai nebuvo tinkamai susipažinę su tarnybinio patikrinimo medžiaga, todėl objektyviai įvertinti visų aplinkybių negalėjo. Laidos reportaže pareiškėjo pasisakymai bei vaizdai buvo sumontuoti taip, kad apie pareiškėją būtų galima susidaryti neigiamą nuomonę. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos išvadomis, jog jis siekė paveikti policijos pareigūnus ir pabrėžė, kad jokio spaudimo policijos pareigūnams nedarė.

Priešingai – pareiškėjas norėjo, kad skiriant nuobaudą būtų objektyviai atsižvelgta į visas aplinkybes, t. y. kad į policijos pareigūnų akiratį pateko atsitiktinai. Pareiškėjo teigimu, sulaikymo metu jo ištartos frazės, negali būti vertinamos kaip bandymas paveikti pareigūnus, o tuo labiau bandymas pasinaudoti tarnybine padėtimi, siekiant išvengti atsakomybės, nes buvo sunkios fizinės ir emocinės būsenos. Jo ištartos frazės buvo klaidingai interpretuotos dėl neobjektyvaus žurnalisto reportažo pateikimo ir ištrauktos iš bendro konteksto iš pokalbio su policijos pareigūnais.

Pareigūno vardo diskreditavimui konstatuoti buvo būtina nustatyti dvi sąlygas – pareigūno kaltę dėl tam tikros veikos (neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo ir tai, ar ši veika turėjo sukelti pasekmes – pažeminti muitinės sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą muitinės įstaiga ar ją kompromituoti. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos išvada, kad veiksmus atliko tyčia, ir nurodė, kad patikrinimo metu net nebuvo analizuojamos lengvinančios aplinkybės. Pareiškėjas skunde detalizavo Muitinės departamento taikytų tarnybinių nuobaudų praktiką ir tvirtino, jog už panašaus pobūdžio tarnybinius nusižengimus dažniausiai buvo skiriamos švelnesnės nuobaudos nei atleidimas iš tarnybos.

Todėl, pareiškėjo manymu, kai kuriems pareigūnams Komisija taiko dvigubus standartus, o atsakovas, skirdamas nuobaudas, nėra objektyvus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įsakymas turi akivaizdžių turinio trūkumų ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų – nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir nustatytais faktais, nėra nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai. Taip pat pareiškėjas prašė teismo priteisti 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl nepagrįstai paskirtos per griežtos nuobaudos patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, jautė neviltį, depresiją ir baimę dėl tolimesnės ateities; tapo bedarbiu, prarado vienintelį šeimos pajamų šaltinį, o visuomenės, draugų ir artimųjų tarpe patyrė pažeminimą bei buvo sugriauti pareiškėjo karjeros lūkesčiai.

Atsakovas Muitinės departamentas su skundu nesutiko ir atsiliepime į skundą (b. l. 77–83) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime atsakovas rėmėsi LVAT praktika ir tvirtino, kad priimtas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo veiksmais suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad muitinės pareigūnai tarnybos metu, sulaikę policijos pareigūnus, darančius įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, jų nepatraukia atsakomybėn, taip tyčia nevykdydami teisės aktų reikalavimų, o tai neabejotinai akivaizdžiai žemina muitinės sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą muitine ir ją kompromituoja. Atsakovas neabejojo, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyti pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų tiek jų tarnybos metu, tiek ne tarnybos metu.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – ir Statutas) nenumato alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kuomet konstatuojamas muitinės pareigūno vardo diskreditavimo faktas. Atleidimas iš tarnybos nustačius pareigūno vardo diskreditavimo faktą – imperatyvi teisinė pasekmė. Nustačius muitinės pareigūno vardo diskreditavimo faktą, dėl muitinės pareigūno vardo diskreditavimo kylančių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys ir kitos jo asmenybę charakterizuojančios savybės neturi įtakos, nes pareigūno vardo diskreditavimas nesusijęs su tarnybinės nuobaudos skyrimu.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog pareigūno vardo diskreditavimas buvo konstatuotas tik dėl to, kad jo administracinis teisės pažeidimas buvo parodytas televizijoje. Pareiškėjo padarytas administracinis teisės pažeidimas 2015 m. sausio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl inspektoriaus D. T. veiksmų“ Nr. 7B-279 (toliau – ir Išvada) įvertintas daugiau kaip jo atliktos neteisėtos veikos aplinkybės – būdamas neblaivus ir dėl to sulaikytas policijos pareigūnų, piktnaudžiavo užimamomis pareigomis, siekė panaudoti dokumentus, patvirtinančius užimamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekdamas paveikti asmenis priimti jam palankų sprendimą.

Pareiškėjas, sulaikytas policijos pareigūnų, savo iniciatyva prisistatė jiems ir Laidos filmavimo grupei muitinės pareigūnu ir prašė policijos pareigūnų jį paleisti, siekė paveikti policijos pareigūnus savo, kaip muitinės pareigūno, statusu ir tariamomis abipusėmis nuolaidomis, t. y. „Mes, pavyzdžiui, jūsų nebaudžiam, kai pagaunam“, „mes jūsų kolegų nebaudžiam, nebaudžiam, pasakom, padaro ką jie nori“, „mes jūsų nevalgom, tai ir jūs manęs nevalgykit“, „aš esu pareigūnas irgi, kaip ir jūs“, „aš tau pažymėjimą parodysiu, gerai?“, „aš jums daugiau cigarečių nevešiu“.

Dėl argumento, jog reportažas buvo sumontuotas, atsakovas pažymėjo, kad pateikta pareiškėjo versija prieštarauja surinktiems įrodymams. Komisijai buvo pateikta visa Laidos medžiaga, kurią peržiūrėjus ir palyginus su rodytu reportažu, buvo nustatyta, kad pareiškėjo rodytas elgesys nėra sumontuotas. Be to, atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo argumentu, jog visus veiksmus jis atliko nesąmoningai, netyčia, nes buvo neblaivus. Kiekvienas asmuo savo elgesio modelį, įskaitant ir neblaivumo būseną, pasirenka pats, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu ir požiūriu į visuotinai priimtas etikos ir moralės normas, todėl neblaivumas negali būti vertinamas kaip atsakomybę švelninanti aplinkybė.

Nepagrįstais atsakovas laikė ir pareiškėjo argumentus, kad jo atžvilgiu atsakomybė taikyta skirtingai negu kitiems pareigūnams, o kai kuriuos teiginius vertino kaip išgalvotus. Dėl galimybės susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga atsakovas nurodė, kad pareiškėjas su medžiaga buvo susipažinęs ir tai patvirtino parašu. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ne Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko, o Muitinės departamento direktoriaus įsakymu. Sudarytos Komisijos pirmininkas ir dauguma narių taip pat buvo Muitinės departamento pareigūnai, todėl medžiagos originalai buvo saugomi Muitinės departamente.

Pareiškėjas atvyko ir prašymą dėl susipažinimo su medžiaga pateikė ne Muitinės departamente, bet Klaipėdos teritorinėje muitinėje. Apie tai, kad pareiškėjas pageidauja ne tik susipažinti su medžiaga, bet ir pasidaryti jos kopijas, buvo pranešta Komisijos pirmininkui, todėl, pareiškėjo prašymu, visos medžiagos kopijos, įskaitant įrašytus vaizdo įrašus, buvo pateiktos jo prašyme nurodytu adresu. Dėl Įsakymo apskundimo tvarkos atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo ir atsakovo santykiai buvo ne viešojo, o vidaus administravimo santykiai, todėl pareiškėjui Statuto nuostatos buvo žinomos.

Muitinės departamentas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas būtų patyręs neturtinę žalą, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu (b. l. 136–142) pareiškėjo D. T. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 4 punkto nuostatomis, 2014 m. gruodžio 29 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriuo informavo Skyriaus viršininką S. K., kad jam 2014 m. gruodžio 27 d. Utenos AVPK paskyrė įspėjimą už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 178 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą (b. l. 96). Skyriaus viršininkas 2014 m. gruodžio 29 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriuo informavo Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkę, kad 2014 m. gruodžio 29 d. buvo gautas pareiškėjo tarnybinis pranešimas (b. l. 95). Klaipėdos teritorinės muitinės Tarnybinės etikos komisija pranešė pareiškėjui, kad remiantis Skyriaus viršininko gautu 2014 m. gruodžio 29 d. tarnybiniu pranešimu dėl pareiškėjo galimai neetiško elgesio ne tarnybos metu, Klaipėdos teritorinės muitinės Tarnybinės etikos komisija 2015 m. sausio 19 d. pradėjo tarnybinės etikos pažeidimo tyrimą; paaiškino, kad pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinės etikos pažeidimą, t. y. galimai pažeidęs Etikos kodekso 23.1, 23.3, 24 straipsnių nuostatas; paprašė iki 2015 m. sausio 26 d. pateikti Tarnybinės etikos komisijai paaiškinimą dėl pareikšto įtarimo (b. l. 108).

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkė 2015 m. sausio 20 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (MM02)-20/14-1156 kreipėsi į Muitinės departamentą, nurodydama, kad remiantis Skyriaus viršininko pranešimu buvo atliktas pareiškėjo elgesio ne tarnybos metu tyrimas, tikslu išsiaiškinti visas aplinkybes. Įvertinus pareiškėjo žodinį paaiškinimą bei nustačius, kad jo atžvilgiu taikyta administracinė atsakomybė už pažeidimą, numatytą ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, 2015 m. sausio 19 d. pradėtas Tarnybinės etikos komisijos tyrimas 2015 m. sausio 20 d. nutrauktas, kadangi nustatyta, kad pareiškėjo veiksmuose akivaizdūs galimo Lietuvos muitinės pareigūno vardo diskreditavimo požymiai; perdavė medžiagą dėl pareiškėjo veiksmų sprendimo priėmimui (b. l. 94). Muitinės departamento direktoriaus 2015 m. sausio 21 d. įsakymu „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo“ Nr. 1B-29 sudaryta komisija Skyriaus inspektoriaus D. T. galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti ir pavesta sudarytai komisijai teisės aktų nustatyta tvarka atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti motyvuotą tarnybinio patikrinimo išvadą (b. l. 92). Komisija 2015 m. sausio 21 d. surašė pranešimą „Dėl tarnybinio nusižengimo“ Nr. 7B-177. Šiuo tarnybiniu pranešimu pranešė pareiškėjui, kad jis galimai padarė tarnybinį nusižengimą ar diskreditavo muitinės pareigūno vardą. Pranešime nurodė aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, kurias galimai pareiškėjas pažeidė ir paprašė pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto pažeidimo. Pareiškėjas su minėtu pranešimu „Dėl tarnybinio nusižengimo“ buvo supažindintas 2015 m. sausio 26 d. (b. l. 97).

Pareiškėjas 2015 m. sausio 28 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2014 m. gruodžio 27 d. apie 1.45 val. Aušros g. Utenoje, esant apie 15 laipsnių šalčio ir labai slidžiai kelio dangai, po vakarėlio, būdamas išgėręs ir stipriai kraujuotu veidu, laukė atvažiuojančio taksi. Pažymėjo, kad fizinė ir emocinė būklė buvo sunki. Privažiavus patrulių automobiliui, buvo įsodintas į jį ir nuvežtas į Utenos AVPK. Kaip vėliau sužinojo, neteisėtai buvo filmuojamas, neteisėtai buvo daromi balso įrašai, buvo provokuojamas, siekiant sumenkinti jo asmenį ir su ironija buvo pabrėžiama jo darbinė veikla. Pabrėžė, kad rodytame siužete visi jo pasisakymai buvo sumontuoti taip, kad apie jį galima būtų susidaryti neigiamą nuomonę. Pasakyti posakiai buvo iškirpti iš konteksto. Nurodė, kad apie paskirtą nuobaudą informavo Skyriaus viršininką. Nurodė, kad dėl savo kalbų, kurios negali atspindėti jo asmenybės ir požiūrio, labai nuoširdžiai gailisi bei apgailestauja dėl galimai pažeisto Etikos kodekso, sumažinto pasitikėjimo muitine ir jos pareigūnais, ir dėl viso to, kas įvyko (b. l. 98–99). Komisija 2015 m. sausio 29 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl inspektoriaus D. T. veiksmų“ Nr. 7B-279. Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas tyčia šiurkščiai pažeidė Etikos kodekso 7.4.1, 7.8.7, 23.1, 23.3 punktų nuostatas, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, Mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus pareigybės aprašymo Nr. 4, patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. RŽ3-545, 7.14 punktą, piktnaudžiavo tarnyba, nes savo tarnybinę padėtį (prisistatė muitinės pareigūnu) naudojo ne tarnybos interesais, o savanaudiškais tikslais, sulaužė duotą priesaiką ir tuo diskreditavo muitinės pareigūno vardą. Komisija pasiūlė už muitinės pareigūno vardo diskreditavimą atleisti pareiškėją iš pareigų, vadovaujantis Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punktu (b. l. 86–91).

Muitinės departamento direktorius 2015 m. vasario 9 d. priėmė įsakymą „Dėl D. T. atleidimo iš pareigų“ Nr. 1P-179 (b. l. 84). Byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento Įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat neturtinės žalos atlyginimo.

Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyta, kad muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, kai savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja muitinės pareigūno vardą. Nurodyto punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 4 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Muitinės pareigūno vardo diskreditavimas“ išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, muitinės pareigūno vardo diskreditavimas – su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veika, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja. LVAT yra išaiškinęs, kad aiškinant šią materialinės teisės normą, esminis elementas, suponuojantis nurodyto (Statuto 55 str. 1 d. 19 p. numatyto) atleidimo iš pareigų pagrindo taikymą, yra visuomenės požiūris į tam tikrą muitinės pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai paliečia muitinės, kaip statutinės valstybės institucijos, autoritetą ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu šia institucija. Šiam pagrindui konstatuoti yra būtina nustatyti pareigūno kaltę dėl tokio veikimo ar neveikimo bei taikyti akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš (muitinės) pareigūnų, požiūriu (LVAT 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartis adm. byloje Nr. A-3014-143/2015).

Teismas pažymi, kad byloje ginčo dėl to, jog pareiškėjas 2014 m. gruodžio 27 d. apie 01.50 val. buvo sulaikytas neblaivus viešoje vietoje, nėra. Be kita ko, tai yra nustatyta įsiteisėjusiu Utenos AVPK 2014 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 89N-23613285-14 (kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas padaręs ATPK 178 str. 1 d. nustatytą administracinį nusižengimą ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas). Tačiau pareiškėjas nesutinka su atsakovo padarytomis išvadomis, jog jis savo poelgiu sulaikymo metu diskreditavo muitinės pareigūno vardą ir dėl to buvo atleistas ir tarnybos.

Pareiškėjo teigimu, jis nesiekė paveikti policijos pareigūnų, kad jie priimtų jam palankų sprendimą, o visos pasakytos frazės yra ištrauktos iš pokalbio su pareigūnu, konteksto ir specialiai sumontuotos. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais sutikti negali. Pažymėtina, kad Komisija, siekdama patikrinti pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad Laidoje jo posakiai buvo sąmojingai „iškirpti“ iš konteksto, kreipėsi į Laidos kūrėjus dėl viso vaizdo įrašo, daryto fiksuojant pareiškėjo veiksmus, pateikimo (b. l. 106). Laidos kūrėjai pateikė visą medžiagą iš budėjimų kartu su policijos pareigūnais ir žurnalisto P. K. paaiškinimą (b. l. 107).

Teismas, įvertinęs pateiktą filmuotą medžiagą (bylos priedas), daro išvadą, kad pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai pats ir savo iniciatyva, atsakydamas į užduotą klausimą „Ką šventėt?“ atsakė, kad „Nieko. Aš esu pareigūnas irgi, kaip ir Jūs“, o paklaustas, kokios srities, patikslino, kad muitinės. Pažymėtina ir tai, kad filmuota medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo provokuojamas. Pats pareiškėjas savo iniciatyva pasakė policijos pareigūnui, jog „jūsų nebaudžiam, kai pagaunam, kad mes jūsų nevalgom, tai ir jūs manęs nevalgykit“, toliau aiškino, kad po policijos pareigūnų sulaikymo jam bus pradėtas tarnybinis (patikrinimas), o po to jokių šansų pretenduoti į paaukštinimą jis neturės. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas savo veiksmais suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad muitinės pareigūnai tarnybos metu, sulaikę policijos pareigūnus, darančius teisės aktų pažeidimus, jų nepatraukia atsakomybėn, o tai akivaizdžiai žemina muitinės sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą muitine ir ją kompromituoja, menkina šios sistemos ir joje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų įvaizdį visuomenėje.

Taikant Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punktą, pareiškėjo elgesys policijos pareigūnų sulaikymo metu vertintinas pagal akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš (muitinės) pareigūnų, požiūriu. Teismas daro išvadą, kad, atsižvelgiant į nurodytus visuomenės požiūrio nustatymo kriterijus, tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pareiškėjo veiksmai (būdamas neblaivus, padaręs veiką įžeidžiančią žmogaus orumą ir visuomenės dorovę, piktnaudžiavimas užimamomis pareigomis, siekimas paveikti asmenį priimti jam palankų sprendimą) buvo nustatyti (ir buvo vertinami) viešai, t. y. ar jie buvo nustatyti matant visuomenės atstovams, ar jie turėjo atgarsį visuomenėje. Nereikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo uniformuotas. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo veiksmai policijos pareigūnų sulaikymo metu Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo prasme teisingai įvertinti (kvalifikuoti) kaip muitinės pareigūno vardo diskreditavimas. Pažymėtina, kad muitinės pareigūno vardo diskreditavimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš pareigų. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik ir ne tiek tam, kad būtų nubaustas (muitinės) pareigūno vardą diskreditavęs asmuo, bet, svarbiausia, tam, kad taip saugojamas muitinės, kaip statutinės organizacijos, autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios institucijos veiklos principingumą ir efektyvumą. Todėl pareiškėjo argumentai dėl galimybės netaikyti šio jo atleidimo iš tarnybos pagrindo nepagrįsti. Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punkto formuluotė nenumato galimybės muitinės pareigūno vardą diskreditavusiam asmeniui (pareigūnui) taikyti kitokio (drausminio) pobūdžio priemones.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo padaryti sąmoningi ir tyčiniai veiksmai akivaizdžiai nesiderina su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, pastariesiems atliekant tarnybines pareigas.

Pareiškėjo argumentai, susiję su Muitinės departamento taikytų tarnybinių nuobaudų praktika, laikytini teisiškai nereikšmingais, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad Muitinės departamentas atsiliepime detaliai nurodė pareiškėjo minėtus faktus (kitiems pareigūnams taikytas nuobaudas) ir pilnai juos paneigė. Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos nariai, priimdami ir surašydami išvadą, nebuvo susipažinę su visa medžiaga bei aplinkybėmis. Teismas ir su šiais pareiškėjo argumentais sutikti negali ir vertina juos kaip visiškai nepagrįstus. Sutiktina su atsakovo argumentu, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas Muitinės departamento direktoriaus įsakymu, todėl pagrįstai visa tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo saugoma Departamente ir būtent atsakovas teikė medžiagą pareiškėjui, o ne Klaipėdos teritorinė muitinė. Departamento 2015 m. vasario 9 d. raštas Nr. (5.34)3B-1514 „Dėl medžiagos pateikimo“ patvirtina, jog pareiškėjui jo prašoma medžiaga buvo išsiųsta (b. l. 117).

Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, kad Įsakymas nemotyvuotas bei neišaiškinta jo apskundimo tvarka. Atsakant į šiuos pareiškėjo argumentus, pažymėtina, kad skundžiamas įsakymas yra priimtas atsižvelgiant į Išvadą, kuri laikytina neatskiriama Įsakymo dalimi. LVAT ne vienoje iš savo nutarčių yra nurodęs, kad konkrečios nuobaudos skyrimas valstybės tarnautojui, nurodant, kokia teisei priešinga veika padaryta, kaip šis teisės pažeidimas kvalifikuojamas, pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, kaltės forma, padariniai, jei jie nėra atspindėti įsakyme, gali būti ir kitame įsakymo lydinčiajame dokumente.

Taigi, Išvada laikytina Įsakymo sudedamąja (motyvuojamąja) dalimi, todėl pareiškėjo argumentas, kad skundžiamas įsakymas nemotyvuotas, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas, įvertinęs Išvadą, konstatuoja, kad Komisija surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo tiriamą pažeidimo faktą, motyvavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši išvada yra grindžiama, nurodė pažeidimo padarymo laiką, aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad skundžiamame įsakyme nėra nurodyta jo apskundimo tvarka ir tai laikytina skundžiamo įsakymo trūkumu, tačiau ši aplinkybė yra tik Įsakymo formos trūkumas ir šis procedūrinis pažeidimas neturi ir neturėjo jokios įtakos ginčo Įsakymo teisėtumui.

Pažymėtina, kad pareiškėjas suprato, kur ir kaip reikia skųstis, o pradėtas ginčas dėl jo galimai pažeistų teisių atstatymo nagrinėjamas teisme. Tačiau, teismo vertinimu, būtina pažymėti ir atkreipti atsakovo dėmesį, jog LVAT jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas ar netinkamas išaiškinimas nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas (LVAT 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis adm. byloje Nr. AS146-423/2008).

Teismas daro išvadą, kad ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo D. T. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo reikalavimai įpareigoti Muitinės departamentą grąžinti pareiškėją į Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupės skyriaus inspektoriaus pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. kovo 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir priteisti iš atsakovo 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Įsakymą. Teismui konstatavus, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas, yra atmestini ir išvestiniai reikalavimai.

Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

III. Pareiškėjas D. T. apeliaciniu skundu (b. l. 147–157) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde.

Papildomai apeliantas pažymi, kad:

1. Teismas neteisingai ir nevisapusiškai vertino bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Be to, pareiškėjo manymu, teismas netinkamai įvertino 2015 m. sausio 29 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos surašytą Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-279, nes šiai išvadai nepagrįstai suteikė prioritetą prieš pareiškėjo parodymus, neatsižvelgė į neblaivaus pareiškėjo provokavimo faktą jį filmuojant, bei paskyrė netinkamą, neproporcingą nuobaudą padarytam pažeidimui.

2. Komisija, taip pat ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, peržiūrėję vaizdo įrašą bei susipažinę su Utenos AVPK pateikta medžiaga, padarė tą pačią išvadą – kad išprovokuoto neblaivaus ir veidu ant betoninio grindinio nukritusio, sunkios fizinės ir emocinės būklės asmens ištartos frazės žemina muitinės sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą muitine bei ją kompromituoja. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas praktiškai perrašė Komisijos Išvadoje esančius argumentus, jog tokiais veiksmais pareiškėjas neva suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad muitinės pareigūnai tarnybos metu sulaikę policijos pareigūnus darančius įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, juos paleidžia ir nepatraukia atsakomybėn, nevykdo teisės aktų reikalavimų, o visa tai, neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą muitinės sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje.

Pareiškėjas su šiomis išvadomis nesutinka. Pirma, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo objektyviai ištirtos, o pareiškėjo galimas tarnybinio nusižengimo patikrinimas buvo atliekamas turint išankstinį neigiamą nusistatymą jo atžvilgiu. 2015 m. sausio 21 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu tarnybiniam patikrinimui sudarytoje komisijoje buvo 4 nariai: Ž. B. – Muitinės departamento Personalo administravimo skyriaus viršininko pavaduotojas (Žalgirio g. 127, Vilnius), J. G. – Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė – juriskonsultė (S. Nėries g. 2, Klaipėda), M. P. – Muitinės departamento Personalo administravimo skyriaus vyriausiasis inspektorius – juriskonsultas (A. Jakšto g. 1/25, Vilnius) bei A. S. – Muitinės departamento Personalo ir administravimo skyriaus vyriausioji inspektorė (S. Nėries g. 4, Klaipėda). Iš šių 4 asmenų sudaryta komisija (išskyrus Z. B., skambinusi pareiškėjui telefonu, klausinėjusi neesminių dalykų ir pareiškėjo 2014 m. gruodžio 27 d. video reportaže užfiksuotą elgesį pavadinusį „žygdarbiu“) niekada nesikreipė į pareiškėją ir nesitikslino faktinių aplinkybių, t. y. nebendradarbiavo siekiant objektyviai išsiaiškinti realias faktines aplinkybes.

2015 m. sausio 30 d., prieš pasirašydamas Komisijos parengtą tarnybinio patikrinimo išvadą, pareiškėjas paprašė Komisijos narės A. S. susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, kuria buvo remtasi rengiant Išvadą, tačiau Komisijos narė pareiškėjo reikalaujamos pateikti medžiagos negalėjo, nes apskritai jos neturėjo ir nebuvo su ja susipažinusi. A. S. pareiškėjo akivaizdoje susisiekė su komisijos pirmininku Ž. B. bei paprašė atsiųsti pareiškėjo reikalaujamus dokumentus el. paštu. Per valandą pareiškėjui buvo perduota tik dalis prašomos tyrimo medžiagos. Nepaisant išreikšto pageidavimo, su Komisijos nagrinėta žurnalisto P. K. užfiksuota video medžiaga pareiškėjas nebuvo supažindintas motyvuojant tuo, jog A. S. darbo kompiuteris yra „per lėtas“ video failų peržiūrai. Be to, pareiškėjui pradėjus klausinėti A. S. apie atlikto tyrimo eigą bei papildomą medžiagą ir jos turinį, Komisijos narė iš pradžių tylėjo, o vėliau atsakė, jog apie tai nieko nežinanti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog visi Komisijos nariai nebuvo tinkamai susipažinę su tarnybinio patikrinimo medžiaga ir apskritai neturėjo techninių galimybių susipažinti ir objektyviai įvertinti gautos video medžiagos; 2015 m. sausio 29 d. Vilniuje parengta tarnybinio patikrinimo Išvada galimai buvo parengta tik vieno asmens, gavusio išankstinius nurodymus iš Muitinės departamento generalinio direktoriaus.

3. Išankstinį neigiamą Komisijos nusistatymą bei tendencingumą pareiškėjo atžvilgiu įrodo ir kiti atsakovo padaryti procedūriniai pažeidimai inicijuojant pareiškėjo veiklos tarnybinį patikrinimą bei atleidžiant pareiškėją iš tarnybos. Pareiškėjas ne tik nebuvo tinkamai supažindintas su prašoma gauti informacija apie atliekamą jo tarnybinės veiklos tyrimą bet ir nebuvo supažindintas su atliekamo tyrimo eiga, paskirtos nuobaudos apskundimo tvarka ir pan. Vis dėlto Vilniaus apygardos administracinis teismas, nors ir pripažino esant šiuos procedūrinius pažeidimus, skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo padaryti procedūriniai pažeidimai neturi jokios įtakos ginčijamo Įsakymo teisėtumui (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).

4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į 2015 m. kovo 18 d. pareiškėjo skunde nurodytus argumentus ir teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog į policijos pareigūnų akiratį pareiškėjas pateko visiškai atsitiktinai: išėjęs iš vakarėlio pareiškėjas tiesiog ėjo pasitikti prie pagrindinės gatvės atvažiuosiančio taksi automobilio, tačiau paslydo, krito veidu į priekį ant betoninio grindinio, skaudžiai susižeidė, o galiausiai sunkiai besiorientuodamas dar ir pasipainiojo pro šalį važiavusiems policijos pareigūnams. Nei tarnybinį patikrinimą rengusi Komisija, nei Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino pareiškėjo 2015 m. sausio 27 d. rašytinių paaiškinimų, skunde ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, jog prieš pareiškėjo sulaikymą esant apie 15° šalčio ir labai slidžiai kelio dangai pareiškėjas paslydo ir krito ant betoninio grindimo. Nepaisant to, jog pareiškėjas buvo sužalotas ir visas kruvinas, o jo fizinė ir emocinė būsena buvo sunki, policijos pareigūnai pareiškėjui nesuteikė pirmosios medicininės pagalbos, nesikreipė į greitosios medicinos pagalbos darbuotojus.

Negana to, visą kruviną pareiškėją filmavęs žurnalistas P. K. pareiškėją vis provokavo įvairiais klausimais, kurie buvo užduodami tik žurnalisto iniciatyva bei tendencingai formuluojami jam naudinga (pareiškėją kompromituojančia) linkme. Pareiškėją filmuojantis žurnalistas P. K. nuolat stabdydavo vaizdo įrašą, kalbindavo sunkiai besiorientuojantį ir sąmonę beprarandantį pareiškėją. Nei tyrimą neobjektyviai atlikusi Komisija, nei pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo akcentuotas pastabas, jog LNK televizijos darbuotojo darytas vaizdo įrašas buvo nuolat stabdomas, filmavimo kamera nuolat išjungiama, o „už kadro“ pareiškėjas žurnalisto buvo nuolat kalbinamas, kamantinėjamas, provokuojamas ir skatinamas „tartis“, nes priešingu atveju „video reportažas bus neįdomus ir nebus ko parodyti“. Aplinkybių dėl pareiškėjo provokavimo teismas netyrė. Galiausiai, nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas objektyviai nenustatė ir apskritai netyrė, ar žurnalisto Komisijai atsiųstas ir teismui pateiktas vaizdo įrašas buvo vientisas ir neiškarpytas. Byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad Komisijai pateikti vaizdo įrašo failai buvo nuoseklūs, vientisi, neiškarpyti ir nesumontuoti, siekiant kuo labiau sukompromituoti pareiškėją. Apelianto nuomone, žurnalisto P. K. pateikto vaizdo įrašo vientisumą galėjo konstatuoti tik kompetentingo specialisto išvada arba ekspertizės aktas. Tokių dokumentų bylos medžiagoje nėra. Teismas į šias apelianto pastabas visiškai neatsižvelgė ir aplinkybių, susijusių su vaizdo įrašo vientisumu netyrė.

5. Atkreiptinas dėmesys, kad per Laidą rodytame reportaže buvo akivaizdžiai ir sąmoningai pašiepiama pareiškėjo tarnybinė veikla. Iš video medžiagos matyti, jog žurnalistas filmavimo kamerą pareiškėjui buvo prikišęs prie pat veido tikrąją to žodžio prasme bei pasitikslindavo kiekvieną sąmonę beprarandančio pareiškėjo sumurmėtą žodį. Bendraudamas su jį sulaikiusiais policijos pareigūnais bei atsakinėdamas į jį filmavusio žurnalisto klausimus pareiškėjas buvo labai prastos emocinės ir fizinės būklės, jautė didelis skausmus ir buvo beprarandantis sąmonę. Dėl šių priežasčių pareiškėjas net negalėjo suregzti normalaus sakinio. Įlaipintas į policijos automobilį bei nugabentas į policijos komisariatą pareiškėjas jautė didelę gėdą, tiesiog norėjo, jog visa ši nemaloni situacija kuo greičiau baigtųsi, būtų atlikti visi reikiami formalumai ir pareiškėjas galėtų grįžti namo, kur jam būtų buvusi suteikta pirmoji medicininė pagalba. Kaip matyti iš byloje esančios video medžiagos, nuo pat pareiškėjo sulaikymo pradžios pareiškėjas atsiprašinėjo policijos pareigūnų, nes jam buvo gėda dėl susiklosčiusios situacijos. Atsižvelgiant į tai atmestinos kaip nepagrįstos teismo išvados, jog pareiškėjas neva siekė paveikti policijos pareigūnus, kad pastarieji priimtų jam naudingą sprendimą ir nebaustų už administracinį teisės pažeidimą, kuris, pareiškėjo nuomone, buvo visiškai mažareikšmis. Pažymėtina, jog girto asmens pasirodymas viešoje vietoje (ATPK 178 str. 1 d.) nėra laikomas sunkiu administraciniu teisės pažeidimu. Jeigu neblaivus asmuo neatlieka kokių nors kitokių nepagarbą aplinkiniams rodančių veiksmų, girto asmens pasirodymas viešoje vietoje negali būti laikomas savaime įžeidžiančiu žmogaus orumą ir visuomenės dorovę.

Teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad bendraudamas su pareigūnais, pareiškėjas nekėlė jokios konfliktinės situacijos, elgėsi mandagiai, nesipriešino.

6. Teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl žurnalisto P. K. duotų parodymų raštu. Į bylą pateiktame T. K. pranešime yra nurodoma, jog žurnalistas neva girdėjo kaip sulaikytas pareiškėjas policijos komisariate pareigūnams pasakė „aš jums daugiau cigarečių nevešiu“. Pažymėtina, jog šie šmeižikiško pobūdžio žurnalisto parodymai buvo užfiksuoti Komisijos išvadoje, tačiau tiriant bylą šios žurnalisto nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo patikrintos. Nei pareiškėjo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą atlikusi Komisija, nei Vilniaus apygardos administracinis teismas šių faktinių aplinkybių visiškai netyrė ir neapklausė pareiškėją sulaikiusių policijos pareigūnų. Pareiškėjo nuomone, jeigu tarnybinio patikrinimo metu ar nagrinėjant administracinę bylą iš esmės šios aplinkybės būtų buvusios išsamiai patikrintos ir ištirtos, būtų buvę galima daryti neabejotiną išvadą jog žurnalisto duoti parodymai yra aiškiai melagingi, o pats vaizdo įrašas – nevientisas ir sumontuotas taip, jog kuo labiau būtų sukompromituotas pareiškėjas.

7. Be to, Komisijos išvadoje nėra nustatytos visos pareigūno vardo diskreditavimui konstatuoti būtinos sąlygos. Pareiškėjo nuomone, vien jo pasirodymas viešoje vietoje neblaiviam bei prisistatymas muitinės pareigūnu tarnybinį patikrinimą atlikusios Komisijos visiškai nepagrįstai įvertintas kaip sąmoningas elgesys. Pareiškėjas objektyviai nenumatė ir negalėjo numatyti, jog 01.50 val. ryto visiškai tuščiame mieste po vakarėlio (buvo antra Kalėdų diena), laukdamas taksi automobilio, pareiškėjas bus atsitiktinai sulaikytas policijos pareigūnų ar tuo labiau filmuojamas įžūlaus ir jį provokavusio LNK televizijos žurnalisto.

8. Tarnybinį patikrinimą rengusi Komisija bei teismas nepagristai konstatavo, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.4.1, 7.8.7, 23.1 ir 23.3 punktų ir kitų teisės aktų nuostatas pažeidė tyčia. Be to, neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjas niekada nebuvo baustas už ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymą, o jo tarnybinių pareigų atlikimas visada buvo vertinamas teigiamai.

9. Atleidimas yra neproporcinga padarytam nusižengimui nuobauda.

Atsakovas Muitinės departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 164–167) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pažymi, kad apeliantas ginčija vaizdo įrašuose užfiksuotus jo veiksmus, išreikšdamas savo nuomonę dėl vaizdo įrašo galimo neautentiškumo ir laidos operatoriaus veiksmų. Apelianto pateikiami argumentai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teismo ir atmesti kaip nepagrįsti, be to, neatitinka ir paties apelianto teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakydamas į atsakovo klausimus apie tai, ar jis prisimena, kaip laidos operatorius išjungdavo kamerą ir ją įjungdavo, darydamas pertraukas tarp apelianto pasisakymų, apeliantas patvirtino, kad nematė tokių operatoriaus veiksmų ir negali patvirtinti jų buvimo fakto.

Taigi apeliacinio skundo argumentai, kad vaizdo įrašas buvo nuolat stabdomas nebuvo patvirtinti net paties apelianto paaiškinimais. Be to, pateikta vaizdo medžiaga (tiek pilna, tiek redaguota versija) patvirtina, kad apelianto pasisakymai šioje vaizdo medžiagoje yra nuoseklūs ir nenutrūksta tais atvejais, kai jis išreiškia savo pageidavimus policijos pareigūnams, įtikinėdamas juos atsižvelgti į jo statusą, motyvuodamas abipusėmis nuolaidomis. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad LNK kanalo pateiktas pilnas laidos „Pagalbos skambutis“ vaizdo įrašas yra aiškiai sumontuotas, siekiant iškirpti apelianto frazes.

Nėra pagrindo abejoti paties laidos operatoriaus pateiktu paaiškinimu ir pateiktu vaizdo įrašu, nes jame aiškiai ir nedviprasmiškai matomas apelianto elgesys, atkreipiant dėmesį į tai, kad pats apeliantas dažnai niekieno neklausiamas savo iniciatyva pradeda pokalbį su policijos pareigūnais, aiškindamas abipusių nuolaidų sistemą ir prašydamas atsižvelgti į tai, kad jis taip pat yra pareigūnas, kuriam jo parodytas elgesys yra neleistinas ir dėl ko jis gali tarnyboje patirti neigiamų pasekmių. Kad D. T. elgesys nėra sumontuotas, liudija ir tai, kad D.

T. aiškiai pats, savo iniciatyva, pateikia su administraciniu teisės pažeidimu niekaip nesusijusią informaciją, atsakydamas į klausimus, kuriais siekiama išsiaiškinti visai kitokias aplinkybes, pavyzdžiui, atsakydamas į kausimą „Ką šventėt?“ pareiškėjas atsakė „Nieko. Aš esu pareigūnas irgi, kaip ir Jūs“. Paklaustas, kokios srities, patiksimo, kad muitinės. Vėliau, diktuodamas savo gyvenamąjį adresą, pasakė „Aš tau pažymėjimą parodysiu, gerai?“ ir įdėjo ranką į vidinę striukės kišenę, pakartodamas „Aš pažymėjimą jums parodysiu“.

Vaizdo medžiaga taip pat įrodo, kad niekieno neprovokuojamas ir neverčiamas pareiškėjas pateikia savo versiją dėl muitinės ir policijos pareigūnų tarpusavio santykių, aiškindamas, kad „mes, pavyzdžiui, jūsų nebaudžiam, kai pagaunam“, „mes jūsų kolegų nebaudžiam, nebaudžiam, pasakom, padaro ką jie nori“, „mes jūsų nevalgom, tai ir jūs manęs valgykit“. Visi pareiškėjo išsakyti žodžiai ir jų kontekstas yra aiškiai ir nedviprasmiškai suprantami bet kuriam laidą žiūrinčiam asmeniui, pateikti tokie, kokius išsakė pats pareiškėjas.

Pastebėtina, kad ir apeliaciniame skunde patvirtinama, kad apie savo kaip muitinės pareigūno statusą apeliantas prasitarė pats.

Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl jo provokavimo esant neblaiviam. Pateikta vaizdo medžiaga rodo, kad apeliantas atsakinėjo į daugelį klausimų. Net atsakinėdamas į klausimus apie nubrozdinimų ant jo kūno atsiradimo aplinkybes, nors šie klausimai buvo užduodami kelis kartus skirtingu metu, pareiškėjas aiškiai ir neabejodamas atsakydavo, kad jie atsirado jam nukritus. Taigi jis aiškiai suprato užduodamų klausimų esmę ir sąmoningai, suvokdamas savo atsakymų turinį, pateikdavo paaiškinimus apie prašomas aplinkybes. Buvimas neblaiviam nelaikoma atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Pasirinkdamas šį elgesio modelį, asmuo prisiima riziką dėl savo veiksmų pasekmių, todėl apelianto argumentai, kad atsakovas turėjo įrodyti jo galimybę veikti taip, kaip nustato teisės aktai, apeliantui būnant neblaiviam, yra visiškai nepagrįsti.

Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjo argumentais, kad visus veiksmus jis atliko nesąmoningai, netyčia, nes buvo neblaivus ir į tai būtina atsižvelgti vertinant jo elgesį. Teisės šaltiniuose vertinama, kad moralinio pobūdžio muitinės pareigūno vardo diskreditavimas yra tyčinio pobūdžio. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant jo teises, t. y. kad patikrinimą atlikusi Komisija į jį nesikreipė ir nesiaiškino aplinkybių, kad jis nebuvo supažindintas su visa tyrimo eiga ir kad jam nebuvo pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga. Tarnybiniai patikrinimai Muitinės departamente atliekami pagal teisės aktuose nustatytas taisykles. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai įrodo, kad apeliantas iš tinkamo subjekto (t. y. Muitinės departamento, o ne teritorinės muitinės), gavo visos medžiagos kopijas, o būdamas teritorinėje muitinėje susipažino su visa rašytine bylos medžiaga, ką patvirtino savo parašu 2015 m. sausio 29 d. prašyme dėl susipažinimo su medžiaga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje tarnybinis ginčas yra kilęs dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. 1P-179 „Dėl D. T. atleidimo iš pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu įsakymu pareiškėjas atleistas iš Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus pareigų jam savo poelgiu ne tarnybos metu diskreditavus muitinės pareigūno vardą. Įsakyme nurodyta atleidimo diena laikyti pirmą darbo dieną pasibaigus D. T. laikinojo nedarbingumo laikotarpiui. Įsakymas priimtas vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio 4 dalimi, 12 straipsnio 2 ir 6 dalimis, 55 straipsnio 1 dalies 19 punktu, 56 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1B-29 sudarytos komisijos 2015 m. sausio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-279.

Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punkte (2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2261 redakcija) nustatyta, kad muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, kai savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja muitinės pareigūno vardą. Muitinės pareigūno vardo diskreditavimo sąvoka yra atskleista Statuto 2 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią muitinės pareigūno vardo diskreditavimas - su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veika, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl statutinių pareigūnų atleidimo už pareigūno vardo diskreditavimą, ne kartą yra išaiškinęs (ABTĮ 13 str.1 d., 20 str.3 d.), kad pareigūno vardo diskreditavimas yra siejamas su šiomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis: 1) pareigūno kaltės dėl tam tikros jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, nustatymu; 2) ši veika turi sukelti pasekmes – akivaizdžiai menkinti, žeminti sistemos, kurioje pareigūnas tarnauja, autoritetą, griauti pasitikėjimą ja (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A556-27/2010; 2010 m. liepos 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A575-945/2010; 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartis Nr. A-3014-143/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad akivaizdžiu sistemos, kurioje tarnauja statutinis pareigūnas, autoriteto menkinimu ir visuomenės pasitikėjimo ta sistema griovimu, laikytinas toks pareigūnų elgesys, kuris akivaizdžiai kertasi įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš atitinkamos sistemos pareigūnų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A143-231/2008; 2008 m.spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A143-520/2009; 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A556-27/2010, 2010 m. liepos 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A575-945/2010, 2012 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A520-2412/2012 ir kt.).

Atlikus tarnybinį patikrinimą muitinės pareigūno vardą diskredituojančiomis veikomis buvo pripažintas D. T. poelgis ne tarnybos metu – pareiškėjas, 2014 m. gruodžio 27 d. apie 1 val. 50 min. viešoje vietoje (Utenoje, Aušros g. Ties pastatu Nr. 78), neuniformuotas, ne tarnybos metu, akivaizdžiai girtas (jam nustatytas 3,04 prom. girtumo laipsnis, kuris priskiriamas sunkiam) stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje, svirduliavo, gestikuliavo rankomis, sunkiai orientavosi aplinkoje, šiais veiksmais įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Sulaikytas policijos pareigūnų, policijos automobilyje prisistatė muitinės pareigūnu ir netiesiogiai prašė jį paleisti, siekė paveikti policijos pareigūnus, kad jie priimtų jam palankų sprendimą, kalbėdamas apie savo (muitinės) galimai neteisėtus poelgius ir sprendimus, duodamas policijos pareigūnams suprasti, jog kai sulaikomi policijos pareigūnai, darantys nusižengimus, juos muitinės pareigūnai paleidžia („jūsų nebaudžiam, kai pagaunam“; „mes jūsų nevalgom, tai jūs manęs irgi nevalgykit“). Minėtos aplinkybės įrodytos Utenos apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus mobiliojo būrio vyr. patrulio A. S. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. Nr. 89N-23613285-14 bei priimtu 2014 m. gruodžio 27 d. įsiteisėjusiu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, taip pat vyr. patrulio A. S. 2014 m. gruodžio 27 d. tarnybiniu pranešimu ir televizijos kanalo LNK laidos „Pagalbos skambutis“ gautu vaizdo įrašu „reportažas apie neblaivų muitininką“.

Taikant Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punktą, pareiškėjo buvimas akivaizdžiai girtam viešoje vietoje, prisistatymas muitinės pareigūnu, siekimas, kad policijos pareigūnai priimtų jam palankų sprendimą, aiškinant, kad muitinės pareigūnai taip pat nebaudžia policijos pareigūnų, kai juos pagauna ir pan., vertintinas pagal akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš (muitinės) pareigūnų, požiūriu. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nurodytus visuomenės požiūrio nustatymo kriterijus, tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar D. T. padaryti pažeidimai buvo nustatyti ir vertinami viešai, t. y. matant visuomenės atstovams, ar jie turėjo atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo uniformuotas. Todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais, jiems pritaria ir konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas (anksčiau paminėtas) pareiškėjo padarytų pažeidimų faktas Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo prasme teisingai kvalifikuotas kaip muitinės pareigūno vardo diskreditavimas.

Pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai konstatuota, kad Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punktas numato savarankišką muitinės pareigūno atleidimo iš tarnybos muitinės pagrindą – kai muitinės pareigūnas savo poelgiu tarnybos metu ar ne tarnybos metu diskredituoja muitinės pareigūno vardą, kuris nėra susijęs su tarnybinės nuobaudos taikymu. Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punkto formuluotė nenumato galimybės muitinės pareigūno vardą diskreditavusiam asmeniui (pareigūnui) taikyti kitokio (drausminio) pobūdžio priemones. Todėl šiuo aspektu nėra pagrindo vertinti apeliacinio skundo argumentų dėl per griežtos nuobaudos jam paskyrimo.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra teisinis bei faktinis pagrindas pripažinti atitinkamas pareiškėjo veikas diskredituojančiomis muitinės pareigūno vardą ir atleisti jį iš tarnybos, nagrinėjamu atveju aiškiai išdėstyta, kokiais konkrečiais pažeidimais yra kaltinamas pareiškėjas, kaip muitinės pareigūnas ir kokius konkrečius teisės aktus bei jų normas jis pažeidė, įvardijami konkretūs pareiškėjo veiksmai, kurie pripažinti diskredituojančiais muitinės pareigūno vardą. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, be kita ko, tyčia šiurkščiai pažeidė Muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.4.1 punkto (laikytis duotos priesaikos ir pasižadėjimų), 23.1 punkto (ne tarnybos metu pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, kad jo elgesys nesukeltų abejonių dėl muitinės ir jos pareigūnų patikimumo ir gero vardo), 23.3 punkto (ne tarnybos metu pareigūnas privalo privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai, muitinės prestižas ir pareigūno reputacija) reikalavimus, taip pat pareigybės aprašymo (patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2011-12-13 įsakymu Nr. RŽ3-545) 7.14 punkto (laikytis muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų) nuostatas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnio tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Nė vienos proceso šalies pozicija dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privaloma. ABTĮ 57 straipsnyje yra suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė ta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis atitinka ABTĮ 57 straipsnyje ir 86 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus.

Apeliantas akcentuoja, kad girto asmens pasirodymas viešoje vietoje (ATPK 178 str. 1 d.) yra tik mažareikšmis pažeidimas, jeigu neblaivus asmuo neatlieka kokių nors kitokių nepagarbą aplinkiniams rodančių veiksmų, ir negali būti laikomas savaime įžeidžiančiu žmogaus orumą ir visuomenės dorovę, kad jis objektyviai nenumatė ir negalėjo numatyti, jog gruodžio 27 d. 01.50 val. ryto visiškai tuščiame mieste po vakarėlio (anot jo, tai buvo antra Kalėdų diena), laukdamas taksi automobilio, bus atsitiktinai sulaikytas policijos pareigūnų ar tuo labiau filmuojamas jį LNK televizijos žurnalisto, kad bendraudamas su jį sulaikiusiais policijos pareigūnais bei atsakinėdamas į jį filmavusio žurnalisto provokuojamus klausimus pareiškėjas buvo labai prastos emocinės ir fizinės būklės, jautė didelius skausmus ir buvo beprarandantis sąmonę.

Dėl šių priežasčių pareiškėjas teigia net negalėjęs suregzti normalaus sakinio. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi vaizdo įrašą, konstatuoja, kad pareiškėjas iškreipia faktines aplinkybes ir bando jas vertinti sau palankia linkme. Iš vaizdo įrašo matyti, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas pats, niekieno neprovokuojamas, tik pasodintas į policijos automobilį ir paklaustas ką šventė, pareiškė taip pat esąs pareigūnas, o paklaustas kokios srities pareigūnas, atsakė, kad muitinės ir pareiškė parodysiąs pažymėjimą bei bandė kažko ieškoti striukės vidinėje kišenėje.

Vėliau aiškino, kad mes (reikia suprasti – muitinės pareigūnai) jūsų (policijos pareigūnų) nebaudžiam, kai pagaunam ir t.t. Nuvežus pareiškėją į policijos komisariatą ir policijos pareigūnui pasiūlius atsisėsti, jis stovėjo, taigi atmestini jo motyvai, kad buvo labai prastos emocinės ir fizinės būklės, jautė didelius skausmus ir buvo beprarandantis sąmonę. Visi pareiškėjo veiksmai, užfiksuoti 2014 m. gruodžio 27 d. naktį, tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendime buvo įvertinti visumoje.

Pareiškėjas netinkamai suvokia iš Statuto 3 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių tarnybos muitinėje principų ir priesaikos (Statuto 18 str.) bei Etikos kodekso normų kylančias pareigas ir reikalavimus, kad muitinės pareigūnas tiek tarnyboje, tiek ne tarnyboje (Statuto 2 str. 4 d., 55 str. 1 d. 19 p.) turi elgtis pagal įstatymus ir visuotinai priimtas elgesio normas, kad nesukeltų abejonių dėl muitinės prestižo ir jos pareigūnų reputacijos. D. T. ne tik 2014 m. gegužės 22 d. davė muitinės pareigūno priesaiką, bet ir 2013 m. lapkričio 29 d. pasirašė įsipareigojimą laikytis Muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų bei atsakyti už jų pažeidimą.

Be kita ko, akivaizdumas Statuto 2 straipsnio 4 dalies prasme nesiejamas su sąlyga, kad apie pareigūno priešingą teisei ar pažeidžiančią etikos normas veiką būtų viešai paskelbta ir taptų žinoma visai visuomenei, ar atitinkamai jos daliai. Akivaizdumo įrodymui šia prasme pakanka nustatyti tokius priešingus teisei ir pareigūnų etikos normoms pareigūno poelgius, kuriuos visuomenė pagal statutiniams pareigūnams keliamus elgesio standartus vertintų vienareikšmiai neigiamai.

Kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių dėl pareiškėjo provokavimo, nenustatė, ar žurnalisto Komisijai atsiųstas ir teismui pateiktas vaizdo įrašas buvo vientisas ir neiškarpytas. Pirmosios instancijos teismo sprendime šios faktinės aplinkybės yra ištirtos ir atitinkamai įvertintos. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat teisingai nurodyta, jog atsakydamas į atsakovo atstovo klausimus apie tai, ar jis prisimena, kaip laidos operatorius išjungdavo kamerą ir ją įjungdavo, darydamas pertraukas tarp pareiškėjo pasisakymų, šis patvirtino, kad nematė tokių operatoriaus veiksmų ir negali patvirtinti jų buvimo fakto. Pateikta vaizdo medžiaga (tiek pilna, tiek redaguota versija) patvirtina, kad apelianto pasisakymai vaizdo medžiagoje yra užfiksuoti nuosekliai ir nenutrūksta tais atvejais, kai jis išreiškia savo pageidavimus policijos pareigūnams, pasisakydamas apie savo statusą, motyvuodamas abipusėmis nuolaidomis. Byloje nesant jokių duomenų, kad LNK kanalo pateiktas pilnas laidos „Pagalbos skambutis“ vaizdo įrašas yra aiškiai sumontuotas, siekiant iškirpti apelianto frazes, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad vaizdo įrašas gali būti netikras (suklastotas ar pan.).

Kaip visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys bylos duomenims atmetami apelianto argumentai, kad pareiškėjas neturėjo galimybės susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga. Su tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėjas pasirašė susipažinęs 2015 m. sausio 30 d.; administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas jam buvo įteikti 2014 m. gruodžio 27 d.; su medžiaga (išskyrus vaizdo medžiagą) pareiškėjas pasirašė susipažinęs 2015 m. sausio 30 d.; pagal pareiškėjo prašymą jo nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Klaipėda) tarnybinio patikrinimo išvada ir su ja susijusių dokumentų kopijos bei vaizdo įrašas (DVD-R „Verbatim“) jam buvo išsiųstas 2015 m. vasario 9 d.

Apeliacinio skundo motyvai, kad nebuvo patikrintos žurnalisto nurodytos aplinkybės apie D. T. pasakytus policijos komisariate pareigūnams žodžius „aš jums daugiau cigarečių nevešiu“, (kurie, anot jo, yra šmeižtas) esminės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi, nes šio teiginio kaip pažeidimo pareiškėjui atsakovas neinkriminavo.

Apibendrinusi visus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažįsta teisėtu ir pagrįstu, kurio naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo D. T. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė