327ea585-db8d-4c95-bd14-c417797ef06e · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2917-394/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01876-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 2 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui B. V.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo B.

V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas B. V. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ryÅ¡ium su laisvės apribojimu buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2011-08-25 iki 2012-12-12, jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai, dėl ko jis iÅ¡gyveno sunkumus dėl Å¡eimos.PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (18, 20 b. l.).

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai – teismo Å¡aukimu (19 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (6-10 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o taikyti senatį, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos, pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2011-08-25 iki 2012-12-12 su praÅ¡ymu suteikti ilgalaikį pasimatymÄ Ä¯ Å iaulių TI administracijÄ nesikreipė ir ilgalaikio pasimatymo įstaigoje neturėjo.

Pareiškėjo procesinė padėtis jo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo suimtasis. Bausmių vykdymo kodekso 98 str. 4 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, paliktiems atlikti ūkio darbų kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių sutiekti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiai pasimatymais. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte įtvirtinta, kad pasimatymai tardymo izoliatoriuose vyksta be fizinio kontakto, taigi teisės aktų formuluotės rodo, kad ilgalaikių pasimatymų suteikimas Šiaulių TI nėra numatytas.

Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, atsakovas mano, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – valstybinės valdžios institucijų darbuotojų neteisėtos veikos ir žalos fakto. Nenustačius neteisėtos veikos ir žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės.PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas.PareiÅ¡kėjas B.

V. skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad per visÄ jo laikymo Å iaulių TI laikotarpį nuo 2011-08-25 iki 2012-12-12 nebuvo sudaryta galimybė turėti ilgalaikius pasimatymus su Å¡eimos nariais.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

LR ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).Pasimatymų rÅ«Å¡is nustato LR Bausmių vykdymo kodeksas, kurio 94 straipsnyje sakoma, kad trumpalaikiai pasimatymai yra iki keturių valandų, o ilgalaikiai – iki dviejų parų, trumpalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu bei artimaisiais giminaičiais ir kitais asmenimis vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma, ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais, nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali bÅ«ti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba dviem telefoniniais pokalbiais.

Nuteistiesiems, paliktiems atlikti Å«kio darbų kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasimatymais.LR Suėmimo vykdymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2009-04-01 iki 2013-01-01) 22 straipsnyje nurodyta, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymÄ tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu, Å¡is sutikimas gali bÅ«ti vienkartinis arba daugkartinis, jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi bÅ«ti pateikiamas motyvuotas sprendimas; vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas; pasimatymų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

LR Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 62 punkte nurodyta, kad asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, registruojami tardymo izoliatoriaus direktoriaus nustatyta tvarka, o 65-70 punktuose numatyta, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto pasimatymų salėje, kurioje vienu metu gali bÅ«ti ne daugiau kaip 10 suimtųjų, pasimatymÄ kontroliuojantys pareigÅ«nai privalo nuolat stebėti asmenis, atvykusius į pasimatymÄ , ir suimtuosius. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiÅ¡kėjas B.

V. Å iaulių TI buvo periodiÅ¡kai laikomas nuo 2011-08-25 iki 2012-12-12, jo statusas buvo suimtasis (12 b. l.), per visÄ laikymo Å iaulių TI laikotarpį B. V. su praÅ¡ymais suteikti jam ilgalaikius ar trumpalaikius pasimatymus į Å iaulių TI administracijÄ nesikreipė (13, 14 b. l.). IÅ¡analizavęs nurodytas teisės normas ir įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad byloje nėra duomenų, jog valdžios institucijos darbuotojai – Å iaulių TI pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ar neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kad praÅ¡ydamas ilgalaikio pasimatymo jis kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ , kada tai buvo, ir kad jam buvo atsisakyta tokį pasimatymÄ suteikti, o iÅ¡ byloje esančių pažymų matosi, kad dėl pasimatymų (ilgalaikių ar trumpalaikių) jis iÅ¡ viso nesikreipė. Be to, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės nenumato galimybės suteikti tardymo izoliatoriuje laikomam asmeniui ilgalaikio pasimatymo, tokio, kaip jį apibrėžia Bausmių vykdymo kodeksas, nes pagal Taisyklių 65-70 punktus, pasimatymai tardymo izoliatoriuose vyksta pasimatymų salėje be fizinio kontakto stebint kontroliuojantiems pareigÅ«nams, o pagal Suėmimo vykdymo įstatymÄ , vienas suimtojo pasimatymas negali trukti ilgiau kaip 2 valandas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Taigi pagrindu neturtinei žalai atlyginti pripažįstama tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų; nenustačius tokių aplinkybių negalima konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasines kančias ar nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , kurių intensyvumas bÅ«tų virÅ¡ijęs neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu, t.y. nėra pagrindo laikyti, kad asmuo patyrė neturtinę žalÄ .

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ir nenustatęs nei neteisėtų Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmų, nei neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygų, teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p. teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo B. V. skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ .Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                              Jarūnė Sedalienė