327cf357-5dfd-4ea4-b8aa-76929aba0ab4 · Panevėžio apygardos teismas

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Byla NrTeisėja Malvyra Bučienė                                              Baudžiamoji byla Nr. 1S-873-719/2013                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. spalio 28 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos V.

R. skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties ir n u s t a t ė : 2013-08-19 RokiÅ¡kio rajono policijos komisariate buvo gautas V. R. pareiÅ¡kimas, kuriuo praÅ¡oma pradėti ikiteisminį tyrimÄ V. V. ir jo dukters atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 str. 1 d., 208 str. 2 d., 182 str. 1 d., nes dėl Å¡ių asmenų neteisėtų veiksmų nusikalstamo skolininko nesÄ Å¾iningumo nusipirkus gyvulius ir už juos nesumokėjus, buvo padaryta 22665 Lt turtinė ir 5000 Lt neturtinės žala.2013-08-26 RokiÅ¡kio rajono policijos komisariato tyrėja V.

Č. priėmė nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ motyvuodama tuo, jog nagrinėjamu atveju visi turtiniai klausimai yra iÅ¡spręsti civilinio proceso tvarka teisme, piniginės lėšos yra atskaičiuojamos iÅ¡ V. V. sÄ skaitos ir pervedamos V. R., o V. V. nevengia grÄ Å¾inti skolos.2013-09-09 RokiÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«roje buvo gautas V. R. skundas, kuriuo buvo praÅ¡oma panaikinti tyrėjos 2013-08-26 nutarimÄ ir ikiteisminį tyrimÄ pradėti.2013-09-17 prokurorė D. S. – M. nutarimu atsisakė tenkinti V.

R. praÅ¡ymÄ ir paliko galioti tyrėjos V. Č. nutarimÄ .2013-09-25 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teisme buvo gautas V. R. skundas, kuriuo buvo praÅ¡oma panaikinti prokurorės 2013-09-17 nutarimÄ ir pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Skundžiama 2013-10-19 nutartimi RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas V. R. skundÄ atmetė iÅ¡ esmės motyvuodamas tuo, jog tarp V. R. ir V. V. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurių spręsti baudžiamosios teisės priemonėmis nėra pagrindo. Skundu V. R. iÅ¡ esmės praÅ¡o panaikinti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013-10-09 nutartį, 2013-09-17 RokiÅ¡kio rajono apylinkės prokurorės nutarimÄ ir pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Nurodo, jog skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju galimai pažeistų teisių gynimas yra galimas civilinio proceso tvarka. Pabrėžia, jog Å¡iuo atveju į teisėsaugos institucijas kreipėsi dėl to, jog skolingas žmogus (V. V.), žinodamas apie skolÄ , paslėpė turtÄ tokiu bÅ«du siekdamas iÅ¡vengti atsiskaitymo, t.y. vengė turtinės prievolės paslepiant turtÄ (V. V. nusipirkęs karves iÅ¡ pareiÅ¡kėjos po keturių mėnesių jas perrašė savo Å¡eimos nariui – dukrai), kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog V.

V. veiksmuose yra BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Skunde nurodoma ir tai, jog V. V. ir jo dukters veiksmuose yra ir BK 186 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, kadangi V. V. dukra, dirbdama kartu su tėvu, žino finansines Å«kio bėdas ir sudarydama sandorį dėl karvių perėmimo sÄ moningai apgaule vengė atsiskaityti už tėvo nupirktas karves. Pabrėžiama ir tai, jog V. V. dukters veiksmuose yra ir BK 208 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, kadangi elgėsi kaip nesÄ Å¾iningas skolininkas.

Teigiama, jog dėl V. V. ir jo dukters nusikalstamų veiksmų patyrė 22665 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos.Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reiÅ¡kia, kad arba nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamÄ veikÄ , arba įvykis, pasireiÅ¡kęs prieÅ¡ingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika, arba buvo įvykis be niekieno kaltės. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus iÅ¡aiÅ¡kinta nusikalstama veika ir jÄ padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija, o proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų bÅ«ti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas.IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog 2012 m. rugpjūčio 15 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis tarp V.

R. (pardavėjas) ir V. V. (pirkėjas) dėl 15 vienetų karvių bandos, kurios vertė yra 45000 Lt (4 bylos medžiagos lapas), nustatant, jog Å¡iÄ sumÄ pirkėjas sumoka pardavėjui per vienerius metus nuo sutarties sudarymo. Tačiau V. V. įvykdė tik dalį pirmiau nurodyta sutartimi prisiimto įsipareigojimo, t.y. sumokėjo tik 23000 Lt, dėl ko 2013-05-15 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas priėmė teismo įsakymÄ , kuriuo nutarė iÅ¡ skolininko V. V. iÅ¡ieÅ¡koti 22000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo, 165 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų kreditorės V.

R. naudai (5 bylos medžiagos lapas). Kaip matyti iÅ¡ 2013-07-24 antstolės I. B. raÅ¡to V. R. „Dėl 2013-07-09 raÅ¡to – praÅ¡ymo“, antstolė, gavusi 2013-05-15 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo iÅ¡duotÄ teismo įsakymÄ , šį vykdomÄ jį dokumentÄ užregistravo atitinkama tvarka, priėmė patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ ir pradėjo vykdomÄ jÄ bylÄ . Pastarajame dokumente antstolė taip pat pažymėjo, jog per įstatyme nustatytÄ ir raginime nurodytÄ terminÄ V.

V. skolos nesumokėjo, dėl ko buvo pradėta priverstinio vykdymo procedÅ«ra, o be to iki vykdomosios bylos pagal V. R. praÅ¡ymÄ pradėjimo I. B. kontoroje jau buvo vykdomi vykdomieji dokumentai dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko V. V. ir kitų kreditorių naudai. Antstolė I. B. taip pat nurodė, jog vykdant anksčiau pateiktus vykdomuosius dokumentus areÅ¡tuotas skolininkui V. V. priklausantis turtas, paskirta ekspertizė areÅ¡tuoto turto vertei nustatyti, o atlikus turto vertės ekspertizę, antstolės patvarkymu, turtas įkainotas. 2013-08-19 RokiÅ¡kio rajono policijos komisariate gavus V.

R. pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodoma V. V. ir jo dukters atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamų veikų, susijusių su pirmiau nurodytos karvių bandos pirkimo – pardavimo sutarties nevykdymu, padarymo, Å¡iame dokumente nurodytos aplinkybės buvo tikslinamos. Tiek iÅ¡ 2013-08-21 policijos pareigÅ«nės tarnybinio praneÅ¡imo, tiek iÅ¡ 2013-08-26 liudytojo V. V. apklausos protokole nurodytų aplinkybių matyti, jog V. V. turimas skolas iÅ¡ieÅ¡ko antstolės, tarp kurių yra ir antstolė I.

B., kuri vykdo V. R. turimÄ Ä¯siskolinimÄ už 2012-08-15 parduotÄ karvių bandÄ (15, 16 bylos medžiagos lapas). Be to, pats V. V. taip pat nurodė ir tai, jog jokių nusikalstamų tikslų pirkdamas gyvulius iÅ¡ V. R. neturėjo, iÅ¡ karto nusipirkęs karves jas perrašė savo dukrai, kuri dalyvavo jaunojo Å«kininko programoje, o V. R. turimÄ Ä¯sipareigojimÄ mokėjo pats iki to laiko kol pakako lėšų, tačiau Å¡iuo metu jau tai daro antstolė atskaičiuodama dalį jo gaunamų pajamų (16 bylos medžiagos lapas).

Taigi iÅ¡ pirmiau nurodytų aplinkybių matyti, jog V. V., nusipirkęs iÅ¡ V. R. karvių bandÄ , visus Å¡iuos galvijus perrašė savo dukrai, o pats sumokėjęs beveik pusę skolos, toliau nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų V. R., dėl ko nustatyta tvarka Å¡iuo metu likusi skolos dalis antstolės yra iÅ¡ieÅ¡koma V. R. naudai iÅ¡ gaunamų V. V. pajamų.BK 182 str. numatyto nusikaltimo (sukčiavimo) esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui, turtinei teisei įgyti, turtinei prievolei iÅ¡vengti ar jai panaikinti.

Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriÅ¡kai pats perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui (ar kitam asmeniui) manydamas, kad Å¡is turi teisę jÄ gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiÅ¡kiasi įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint jų apsisprendimui esmines aplinkybes ir pan.

Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto bei darantis patį turto užvaldymÄ neteisėtu, yra apgaulės panaudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti turtÄ (įgyti nuosavybės teisę). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo bÅ«das, turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimui dėl kaltininko turimos, tariamos teisės į turtÄ arba dėl jo ketinimų.

Tokiu bÅ«du jis priverčiamas perduoti turtÄ kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei. Apgaulės požymį atitinkantys veiksmai turi bÅ«ti esminiai nukentėjusiojo apsisprendimui, kad Å¡is pats perduotų kaltininkui savo ar kito asmens turtÄ .BK 186 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos bÅ«tinasis elementas – taip pat apgaulė, reiÅ¡kiantis, jog turtinės žalos padarymas turi bÅ«ti atliekamas panaudojant apgaulę. Kaip jau minėta, apgaulė panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ ar paslaugų teikėjÄ bei gali pasireikÅ¡ti turto savininko ar paslaugų teikėjo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, nuslepiant reikÅ¡mingÄ informacijÄ ir pan.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių V. V. ir jo dukters veiksmuose buvus nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. ir 186 str., požymių – V. V. ir jo dukra neatliko jokių veiksmų, kurie leistų teigti, jog jis ar jo dukra galimai panaudojo apgaulę prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ V. R. ir tokiu bÅ«du sukčiavo sudarydami sutartį dėl galvijų pirkimo ar apgaule padarė turtinės žalos pareiÅ¡kėjai.Be to, BK 208 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik esant bent vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių:

a) sunki kaltininko įmonės ekonominė padėtis, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir kaltininko įmonė neturi galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų;

b) kaltininko įminės nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir kaltininko įmonė neturi galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. BK 208 str. subjektu gali būti individualios įmonės savininkas, ūkinės bendrijos valdytojas, AB ar UAB administracijos vadovas ar kitas asmuo, kuris pagal užimamas pareigas įmonėje turėjo teisę ir galimybę disponuoti įmonės – skolininkės turtu. Kaip matyti iš pirmiau aptartų duomenų, šiuo atveju iš pareiškėjos V.

R. galvijus pirko V. V., kaip fizinis asmuo, sudaręs pirkimo – pardavimo sutartį iÅ¡kart Å¡iuos gyvulius perrašė dukrai, ir tik sumokėjęs dalį už karvių bandÄ mokėtinos sumos jis toliau dėl finansinių problemų negalėjo vykdyti priimtų įsipareigojimų, kas nagrinėjamu atveju neleidžia daryti iÅ¡vados, jog V. V. ar jo dukters veiksmuose yra BK 208 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Taigi Å¡iuo atveju tarp pareiÅ¡kėjos V. R. ir V. V. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, o pareiÅ¡kėjos skunde nurodomos pretenzijos dėl laiku nesumokėtos likusios skolos dalies taip pat yra civilinės teisės normų reglamentavimo sritis ir nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti sprendžiamos baudžiamosios teisės priemonėmis.

Teismų praktikoje yra suformuluota, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Nagrinėjamu atveju skundžiama apylinkės teismo nutartis yra priimta vadovaujantis formuojama teismų praktika bei teisės principu, kuris teigia, kad baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė, kuri taikoma padarius teisės pažeidimÄ .

Tik kai kitomis teisės normomis negalima užtikrinti visuomeninių santykių apsaugos, gali bÅ«ti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Toks visuomeninių santykių apsaugos diferencijavimas yra visapusiÅ¡kai naudingas: pirma, didinama galimybė spręsti klausimus įvairiose teisės Å¡akose nustatytomis normomis, antra, siaurinamas pačių griežčiausių baudžiamosios teisės represinių priemonių panaudojimas.Atsižvelgęs į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiama 2013-10-09 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl ko jos naikinti pareiÅ¡kėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi BPK 442 str. 1 d. 1 p. teismas n u t a r i a : PareiÅ¡kėjos V. R. skundÄ atmesti ir palikti galioti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį. Å i nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                              ArtÅ«ras Ridikas