3276a6a0-e9cc-42d3-b484-bb33cf3c7ae2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2161/20112-55-3-01382-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 110.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Kazio KailiÅ«no, Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo akcinės bendrovės „Swedbank“ praÅ¡ymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „Valbis“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Elektromarktas“), uždarosios akcinės bendrovės „Elmoslita“ ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir kredito sutarčių sÄ lygų pakeitimo, trečiasis asmuo V.

S. . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi, tenkindamas ieÅ¡kovų UAB „Valbis“ ir UAB „Elmoslita“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti:1. Uždraudė atsakovui nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯: (i) prekybos sandėlį, esantį Pramonės pr. 25, Kaunas, su kiemo statiniais, nuosavybės teise priklauso UAB „Elmoslita“; (ii) sargybos postÄ , esantį Pramonės pr. 25, Kaunas, nuosavybės teise priklauso UAB „Elmoslita“; (iii) parduotuvę, esančiÄ Parko g. 37A, Vilnius, nuosavybės teise priklauso UAB „Elmoslita“; (iv) parduotuvę, esančiÄ P.LukÅ¡io g. 70, Kaunas, su kiemo statiniais, nuosavybės teise priklauso UAB „Elmoslita“; (v) parduotuvę, esančiÄ Draugystės pr. 16, Å iauliai, nuosavybės teise priklauso UAB „Elmoslita“; (vi) nuomos teises į žemės sklypÄ , esantį Pramonės pr. 25, Kaunas, nuomininkas – UAB „Elmoslita“; (vii) nuomos teises į žemės sklypÄ , esantį Parko g. 37A, Vilnius, nuomininkas – UAB „Elmoslita“; (viii) nuomos teises į žemės sklypÄ , esantį P.LukÅ¡io g. 70, Kaunas, nuomininkas – UAB „Elmoslita“; (ix) į visas apyvartoje esančias UAB „Elektromarktas“ (dabar UAB „Valbis“) prekių atsargas, kurių minimali balansinė vertė yra 7 385 000 Eur; (x) UAB „Elektromarktas“ (dabar UAB „Valbis“) įrengimus, kurių minimali vertė yra 4 500 000 Lt; (xi) žemės sklypÄ , esantį V.

Kudirkos g., Marijampolė; (xii) UAB „Elektromarktas“ (dabar UAB „Valbis“) įrangÄ , kurios minimali vertė yra 1 000 000 Lt; (xiii) butÄ , esantį Žėručio g. 1-18, Vilnius, nuosavybės teise priklauso UAB „Elmoslita“; (xiv) poilsio apartamentus nuo 33-1 iki 33-3 su bendro naudojimo patalpomis, esančius Mokyklos g. 62, Palanga;

2. Uždraudė atsakovui nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯: (i) parduotuvę, esančiÄ Parko g. 37A, Vilnius, nuosavybės teise priklauso UAB „Elmoslita“; (ii) parduotuvę, esančiÄ P. LukÅ¡io g. 70, Kaunas, su kiemo statiniais, nuosavybės teise priklauso UAB „Elmoslita“; (iii) parduotuvę, esančiÄ Draugystės pr. 16, Å iauliai, nuosavybės teise priklauso UAB „Elmoslita“; (iv) prekybos sandėlį, esantį Pramonės pr. 25, Kaunas, su kiemo statiniais, nuosavybės teise priklauso UAB „Elmoslita“; (v) sargybos postÄ , esantį Pramonės pr. 25, Kaunas, nuosavybės teise priklauso UAB „Elmoslita“; (vi) nuomos teises į žemės sklypÄ , esantį Parko g. 37A, Vilnius, nuomininkas – UAB „Elmoslita“; (vii) nuomos teises į žemės sklypÄ , esantį P.LukÅ¡io g. 70, Kaunas, nuomininkas – UAB „Elmoslita“; (viii) nuomos teises į žemės sklypÄ , esantį Pramonės pr. 25, Kaunas, nuomininkas – UAB „Elmoslita“;

3. Uždraudė atsakovui įgyvendinti iš 2009-06-18 Laidavimo sutarties Nr.02-003192-LA1/02-003193-LA1 sudarytos tarp atsakovo ir V. S. atsirandančias atsakovui laidavimo realizavimo teises;

4. Uždraudė atsakovui įgyvendinti iš 2009-06-18 Laidavimo sutarties Nr.02-003192-LA2/02-003193-LA2, sudarytos tarp atsakovo ir ieškovo UAB „Elmoslita“ atsirandančias atsakovui laidavimo realizavimo teises;

5. Uždraudė atsakovui įgyvendinti iš 2009-06-18 Laidavimo sutarties Nr.04-036611-LA1 atsirandančias atsakovui laidavimo realizavimo teises;

6. Uždraudė atsakovui ne ginčo tvarka automatiniu bÅ«du nuraÅ¡yti kreditų mokėjimo sumas iÅ¡ AB „Swedbank“ ir kitose kredito įstaigose esančių UAB „Elektromarktas“ (dabar UAB „Valbis“) sÄ skaitų;

7. Uždraudė atsakovui ne ginčo tvarka automatiniu bÅ«du nuraÅ¡yti kreditų mokėjimo sumas iÅ¡ AB „Swedbank“ ir kitose kredito įstaigose esančių UAB „Elmoslita“ sÄ skaitų. Atsakovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ UAB „Valbis“ ir/arba ieÅ¡kovÄ UAB „Elmoslita“ per 10 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , pateikiant banko garantijÄ 8 000 000 Lt sumai, arba įmokant 8 000 000 Lt į teismo depozitinę sÄ skaitÄ .Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį paliko nepakeistÄ .2010 m. gruodžio 14 d. atsakovas vėl pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieÅ¡kovus UAB „Valbis“ ir UAB „Elmoslita“ pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , pateikiant banko garantijÄ 5 000 000 Lt sumai, arba įmokant 5 000 000 Lt į teismo depozitinę sÄ skaitÄ .Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartį paliko nepakeistÄ .2011 m. gegužės 23 d. teisme gautas atsakovo AB „Swedbank“ praÅ¡ymas dėl galimų nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atlyginimo, kuriuo atsakovas praÅ¡o įpareigoti ieÅ¡kovus UAB „Valbis“ ir UAB „Elmoslita“ per 10 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , pateikiant banko garantijÄ 10 425 501 Lt sumai, arba įmokant 10 425 501 Lt į teismo depozitinę sÄ skaitÄ , o to nepadarius, panaikinti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Nurodo, kad UAB „Valbis“ įkeistų prekių atsargų kiekį neteisėtai sumažino 10 425 501 Lt suma, todėl netaikius nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutÄ , ieÅ¡kovai, ieÅ¡kinio atmetimo atveju, neturės papildomų finansinių galimybių padengti atsakovo nuostolius. Be to, aplinkybę, kad galimų nuostolių atlyginimas bus apsunkintas patvirtina ieÅ¡kovų nurodytos aplinkybės pateiktame ieÅ¡kinyje, kur teigiama, kad jų finansinė padėtis yra bloga.

IeÅ¡kovai atsiliepimu prašė atmesti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 14 d. nutartimi atmetė atsakovo AB „Swedbank“ praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Teismas atmetė atsakovo argumentÄ dėl prekių atsargų sumažinimo, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 28 d. bei 2010 m. gruodžio 29 d. nutartimis atmesdamas atsakovo praÅ¡ymus dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, konstatavo, kad atsakovo naudai įkeistos visos ieÅ¡kovo UAB „Valbis“ apyvartoje esančios prekių atsargos yra trumpalaikis turtas, skirtas realizuoti, perparduoti, o ieÅ¡kovas UAB „Valbis“ neneigia ir neginčija, kad yra įsipareigojęs nesumažinti prekių atsargų vertės, o ne pačių prekių vertės. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad ieÅ¡kovas UAB „Valbis“ pagal 2002-05-05 kredito sutartį yra įsipareigojęs Å¡ios sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeisti prekių atsargų, kurių balansinė vertė sutarties galiojimo metu negali bÅ«ti mažesnė kaip 7 385 000 EUR, o atsakovas nepagrįstai teigia, kad sustabdžius iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeistų prekių bankas gali patirti nuostolių, nes, kaip minėta, bankui yra įkeistos ne konkrečios prekės, o tam tikras prekių atsargų kiekis.

Taigi įsiteisėjusia teismo nutartimi yra konstatuota, kad atsakovas dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių nuostolių patirti negali. Tai pat nepagrįstas atsakovo argumentas, kad galimų nuostolių atlyginimas bus apsunkintas ir tai patvirtina ieÅ¡kovų nurodytos aplinkybės pateiktame ieÅ¡kinyje, kur teigiama, kad jų finansinė padėtis bloga, kadangi atsakovas AB „Swedbank“ nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių blogÄ ieÅ¡kovo finansinę padėtį (CPK 178 str.).

Teismas nurodė, kad atsakovas, vėl kreipdamasi į teismÄ su analogiÅ¡ku praÅ¡ymu, turėjo pateikti naujus įrodymus arba nurodyti naujas ar naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, pagrindžiančias Å¡io procesinio instituto taikymo bÅ«tinybę. Tačiau atsakovo praÅ¡yme iÅ¡dėstyti argumentai bei nurodomos faktinės aplinkybės, jau buvo iÅ¡nagrinėtos pirmos bei apeliacinės instancijos teismuose ir nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti pagrindu taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu apeliantas AB „Swedbank“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – įpareigoti ieÅ¡kovÄ UAB „Valbis“ per 10 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo pateikti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , pateikiant banko garantijÄ 10 425 501 Lt sumai, arba įmokant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ , o to nepadarius – panaikinti byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iai argumentais:Kredito sutartimi ieÅ¡kovas UAB „Valbis“ buvo įsipareigojęs visÄ kredito sutarties galiojimo laikotarpį palaikyti ne mažesnį kaip 7 385 000 eurų vertės apeliantui įkeistų prekių atsargų kiekį, tai reiÅ¡kia, kad realizavęs įkeistas prekių atsargas UAB „Valbis“ privalo įsigyti tokios pačios vertės prekių atsargų. Tačiau ieÅ¡kovas kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, nepateikdavo apeliantui įkeistų prekių sÄ rašų, prekes pardavinėjo ir taip mažino apeliantui įkeisto turto masę.

IeÅ¡kovo UAB „Valbis“ į bylÄ pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2010 metus patvirtina, kad ieÅ¡kovas realizavo 10 425 501 Lt vertės apeliantui įkeistų prekių atsargų ir neįsigijo tokios pačios vertės naujų prekių, kurios taptų įkeistomis apeliantui, todėl minėtos sumos dydžiu apeliantas negalės gauti savo reikalavimo patenkinimo iÅ¡ ieÅ¡kovų turto, o dėl draudimo imtis bet kokių priemonių dėl ieÅ¡kovų ir trečiojo asmens skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo apeliantas patiria tiesioginius ir realius nuostolius.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡skyrė dvi sÄ vokas – prekių atsargų vertė ir prekių vertė bei dėl to padarė netinkamas iÅ¡vadas.

Apelianto praÅ¡ymas taikyti galimų nuostolių atlyginimo institutÄ yra susijęs su tuo, kad ieÅ¡kovas neteisėtai parduoda apeliantui įkeistas prekių atsargas, taip mažindamas jų balansinę vertę, tai yra ieÅ¡kovas ne perkainavo įkeistas prekes, sumažindamas kiekvienos prekės vertę, o jas pardavė ir už gautas lėšas neįsigijo naujų prekių atsargų.Kiti byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai (apelianto praÅ¡ymai pateikti įkeistų prekių atsargų sÄ raÅ¡us ir ataskaitas apie parduotuves, UAB „Valbis“ atsakymai į Å¡iuos praÅ¡ymus, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, patvirtinantis, jog įkeistos prekių atsargos yra pardavinėjamos) patvirtina, kad ieÅ¡kovai ginÄÄ su apeliantu naudoja savo neteisėtiems tikslams pasiekti, tai yra neteisėtai perleisti apeliantui įkeistÄ turtÄ ir taip iÅ¡vengti įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo.Galimus apelianto nuostolius, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, patvirtina ne tik byloje esantis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, bet ir ieÅ¡kovų teismui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas neįrodė blogos ieÅ¡kovų finansinės padėties, bei nepagrįstai nurodė, jog apeliantas, ieÅ¡kinio atmetimo atveju, turi teisę reikalauti, kad ieÅ¡kovai atlygintų nuostolius, kuriuos apeliantas patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas siekia turėti ne teisę, bet realia galimybę gauti nuostolių užtikrinimÄ , o blogÄ ieÅ¡kovų finansinę padėti pripažįsta patys ieÅ¡kovai praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos.

Apeliantas pažymi, kad pradelsta ieÅ¡kovų skola yra didesnė nei 28 000 000 Lt, minimali įkeistų prekių atsargų suma turi bÅ«ti 25 498 928 Lt, bet Å¡iuo metu ji yra tik 9 514 342 Lt, tai yra beveik 20 000 000 Lt mažesnė nei pradelsti įsipareigojimai.Atsiliepimu į atsakovo atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovai UAB „Valbis“ ir UAB „Elmoslita“ prašė apelianto skundÄ atmesti, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantas atskirajame skunde dėsto argumentus, kurie sietini ne su skundžiamos nutarties galimu neteisėtumu, o su tarp UAB „Valbis“ ir apelianto sudaryta kredito sutartimi.

Jis nurodo, kad UAB „Valbis“ nesilaikė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tuo iÅ¡ esmės apeliantas kvestionuoja ne skundžiamÄ nutartį, o kredito sutarties vykdymÄ . Atskirojo skundo dalykas turėtų bÅ«ti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas, o ne tarp Å¡alių sudarytos sutarties vykdymo/nevykdymo teisinis vertinimas, kuris yra civilinės bylos dalykas ta apimtimi, kiek tai susiję su kredito sutarties nutraukimo teisėtumu ir jos galiojimo/negaliojimo problematika pagal ieÅ¡kovų pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį apeliantui.Apeliantas nesieja galimo skundžiamos nutarties teisėtumo su pirmosios instancijos teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir galimais apelianto nuostoliais tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys nebÅ«tų patenkintas ir dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas Å¡ių priemonių galiojimo metu patirtų tam tikrus galimus nuostolius.

Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nutartyje nurodė, kad apeliantas turi teisę kitu bÅ«du apginti savo teises, jeigu jos, apelianto manymu, yra ieÅ¡kovų pažeidžiamos.Atskirajame skunde nurodyti teiginiai neįrodo ieÅ¡kovų nesÄ Å¾iningumo, jie nėra pagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ar konkrečiais įrodymais.Apelianto atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesudaro draudimo perleisti bylinėjimosi laikotarpiu tretiesiems asmenims įkeistas prekių atsargas, tai yra ne nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalykas, o kredito sutartimi prisiimtas įsipareigojimas.Apeliantas pripažįsta, jog siekia realizuoti CK 4.208 straipsnio nuostatas, tačiau tai jis jau daro atskira civiline byla, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį UAB „Valbis“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl jo argumentai dėl UAB „Valbis“ neleidimo patikrinti prekių atsargas nėra susiję su nagrinėjamoje byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.Apeliantas teigdamas, jog bus nesÄ Å¾iningai realizuotos visos jam įkeistos prekių atsargos, niekuo tokio teiginio nepagrindžia.

Prekės negali nuolat bÅ«ti sandėlyje, jos turi judėti iÅ¡ sandėlio į prekybos centrus pardavimui, tokiu bÅ«du vyksta nuolatinis prekių atsargų atnaujinimas naujomis prekėmis. Prekių atsargų įkeitimo esmė ir suponuoja tai, jog prekės gali judėti iÅ¡ sandėlio į prekybos centrus, todėl apelianto argumentas, kad prekės negali bÅ«ti realizuotos yra atmestinas. Tai prieÅ¡tarautų visai prekių atsargų įkeitimo esmei ir tuo pačiu ieÅ¡kovų galimybei grÄ Å¾inti gautÄ kreditÄ .Apeliantas blogÄ ieÅ¡kovų finansinę padėtį įrodinėja tuo, kad patys ieÅ¡kovai praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pripažino, jog jų finansinė padėtis yra sudėtinga.

Tačiau ieÅ¡kovai Å¡iuo metu neteigia, jog jų situacija yra finansiÅ¡kai sudėtinga. Jeigu vienokiÄ finansinę situacijÄ ieÅ¡kovai turėjo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo metu, ieÅ¡kinio pateikimo metu, negalima teigti, kad tokia situacija bus ir iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ .Apeliantas pateikė teismui analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kuris jau buvo du kartus pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų iÅ¡nagrinėtas.

Naujų įrodymų ar naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, pagrindžiančių Å¡io procesinio instituto taikymo bÅ«tinybę, apeliantas teismui nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo AB „Swedbank“ praÅ¡ymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones teismas gali pareikalauti, jog ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ (CPK 147 str. 1 d.).

Nustatydamas galimybę pareikalauti iÅ¡ asmens, kuris praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva Å¡ios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimÄ , įstatymų leidėjas siekė, jog bÅ«tų garantuojama ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumas, praÅ¡ymų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones sÄ Å¾iningumas bei Å¡ių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau pažymėtina, kad ieÅ¡kovas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimÄ gali bÅ«ti įpareigojamas esant Å¡ioms sÄ lygoms, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieÅ¡kovas yra finansiÅ¡kai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, praÅ¡ančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009).Nagrinėjamoje byloje apeliantas su praÅ¡ymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo į pirmosios instancijos teismÄ kreipėsi trečiÄ kartÄ .

Pirmi du praÅ¡ymai buvo iÅ¡nagrinėti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi, kuriÄ Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi paliko galioti, bei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartimi, kuriÄ Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi taip pat paliko nepakeistÄ . Taigi, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai nutartimis, kurios yra įsiteisėjusios ir Å¡iuo metu galiojančios, iÅ¡ esmės jau pasisakė dėl apelianto praÅ¡ymo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ .

Å iais procesiniais sprendimais konstatuota, kad nėra pagrindo, apelianto praÅ¡ymu taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ . Apeliantas, pakartotinai kreipdamasis į teismÄ su analogiÅ¡ku praÅ¡ymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, Å¡io procesinio instituto taikymo bÅ«tinybę iÅ¡ esmės grindžia jo manymu naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe, kad ieÅ¡kovas UAB „Valbis“ neteisėtai mažina įkeistų prekių atsargų vertę, taip siekdamas iÅ¡vengti įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo, kÄ patvirtina UAB „Valbis“ į bylÄ pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, kad 2010 m. gruodžio 31 d. prekių atsargų vertė sumažėjo 10 425 501 Lt suma.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Å¡alių sudarytÄ kredito sutartį apeliantui yra įkeistos ne konkrečios ieÅ¡kovo UAB „Valbis“ prekės, o tam tikros vertės prekių atsargos, kÄ Å¡ioje nagrinėjamoje byloje nekartÄ yra pabrėžę tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Toks prekių atsargų įkeitimas suponuoja tai, kad dalis prekių gali bÅ«ti ir yra apyvartoje, kas leidžia ieÅ¡kovui UAB „Valbis“ nenutrÅ«kstamai vykdyti savo tiesioginę veiklÄ bei siekti pagrindinio juridinio asmens tikslo, tai yra pelno.

Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, kad UAB „Valbis“ netesėtai pardavinėja prekes, yra nepagrįstas. Apeliantas taip pat nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas, pardavinėdamas prekes, siekia būtent atsiskaitymo su apeliantu pagal kredito sutartį išvengimo (CPK 178 str.). Iš tikrųjų, ieškovo UAB „Valbis“ apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2010 m. gruodžio 31 d. balansas patvirtina, kad balanso sudarymo metu ieškovo prekių atsargų vertė buvo sumažėjusi iki 9 446 336 Lt.

Tačiau Å¡i aplinkybė nepatvirtina apelianto teiginio, kad ieÅ¡kovas, pardavęs prekes, tyčia, neteisėtai bei nesÄ Å¾iningai nepapildo atsargų naujomis prekėmis. Be to, šį apelianto teiginį paneigia ieÅ¡kovo pateiktas 2011 m. gegužės 31 d. balansas, iÅ¡ kurio matyti, kad prekių atsargų vertė padidėjo iki 14 231 130 Lt, taigi atsargos yra atnaujinamos naujomis prekėmis. Kadangi atsargomis esančios prekės yra apyvartoje, tai natÅ«ralu, kad tam tikru momentu atsargų vertė gali bÅ«ti sumažėjusi.Apeliantas praÅ¡ymÄ taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutÄ taip pat grindžia tuo, kad ieÅ¡kovas UAB „Valbis“ neleidžia apeliantui patikrinti įkeistas prekių atsargas, tretieji asmenys pardavinėja apeliantui įkeistas prekių atsargas bei bloga ieÅ¡kovų finansine padėtimi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartį, 2011 m. balandžio 15 d. nutartyje, kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti, dėl Å¡ių apelianto argumentų jau yra pasisakęs, todėl teisėjų kolegija plačiau jų nenagrinėja. Teisėjų kolegija tik pažymi, kad apelianto nurodyti argumentai dėl prekių atsargų patikrinimo yra Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos pagal apelianto ieÅ¡kinį UAB „Valbis“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus dalyku ir nėra susiję su nagrinėjamoje byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ar nuostoliais, galimais dėl Å¡ių priemonių taikymo.

Apeliantas neįrodė, kad dėl ieÅ¡kovų blogos finansinės padėties jie negalės atlyginti galimai apelianto patiriamus nuostolius. IeÅ¡kovai atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ Å¡iÄ aplinkybę neigia, o UAB „Valbis“ pateikti 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gegužės 31 d. balansai nepatvirtina, kad UAB „Valbis“ finansinė padėtis yra tokia, kad Å¡is ieÅ¡kovas negalėtų atlyginti galimus apelianto nuostolius. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovai gali vengti galimų nuostolių atlyginimo, apeliantas teismui nepateikė (CPK 178 str.).Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                          Kazys KailiÅ«nas                                                                                        Danutė MilaÅ¡ienė                                                                                        Gintaras Pečiulis            Â