3275ff42-e310-44e9-bef6-73135f78e8a7 · Kauno apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-442-348/2014Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00618-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 48.1.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato virÅ¡ininko apeliacinį skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarimo R.

B. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : R. B. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2013 m. spalio 15 d. apie 17 val. medžioklės metu (duomenys neskelbtini), įžeidžiamai kibo prie A. M., spyrė jam į kojÄ , vadino necenzÅ«riniais žodžiais ir Å¡iais veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimÄ , už kurį administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 174 straipsnyje.

Å akių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 14 d. nutarimu R. B. administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato virÅ¡ininkas (toliau – Institucija) skundžia Å akių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarimÄ , praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant R. B. nuobaudÄ ATPK 174 straipsnyje numatytos sankcijos ribose.

Skunde Institucija nurodo, jog su skundžiamu nutarimu nesutinka, nes mano, kad R. B. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita byloje surinkta medžiaga. Tiek vykstant tyrimui policijoje, tiek bylÄ nagrinėjant teisme liudytojų parodymais užfiksuotos neginčijamos aplinkybės, kad R. B. įžeidžiamai kibo prie A. M., spyrė jam į kojÄ , vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Akivaizdu, kad tokiais veiksmais R. B. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

Institucija nesutinka su teismo vertinimu, jog R. B. elgesys A. M. atžvilgiu laikytinas privačiu konfliktu, neturėjusiu vieÅ¡umo pobÅ«džio, kadangi vien faktas, jog konfliktÄ matė paÅ¡aliniai asmenys, parodo R. B. elgesio vieÅ¡umÄ ir jo pasekmes. Institucijos teigimu, Å¡iuo atveju aplinkybė, kad R. B. konfliktavo su A. M. neginčijama, taip pat abejonių nekelia, kad veiksmai buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje, o tokie veiksmai visiÅ¡kai atitinka nedidelio chuliganizmo sudėtį.Skunde taip pat nurodoma, kad nepagrįstas teismo vertinimas, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas R.

B. galimai davė parodymus (paraÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ policijai) prieÅ¡ save ir tokiu bÅ«du buvo pažeistos jo teises. Atsižvelgiant į teismų suformuotÄ praktikÄ , administracinio teisės pažeidimo teisenos pradžia siejama su informacijos apie galimÄ administracinį teisės pažeidimÄ gavimu ir tokios informacijos tikrinimo pradžia. Konkrečiai nagrinėjamu atveju R. B. pareiÅ¡kimu policijai savo iniciatyva pateikė informacijÄ apie buvusį įvykį. Tikslinant įvykio aplinkybes, apklausiant įvykio liudytojus, renkant kitÄ medžiagÄ buvo gauti duomenys, kurių visuma atitiko ATPK 174 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėtį, todėl vadovaujantis jau minėtais principais ir atlikus neÅ¡aliÅ¡kÄ tyrimÄ surinktų duomenų pagrindu buvo priimtas sprendimas patraukti R.

B. administracinėn atsakomybėn, nepaisant to, kad apie įvykį pranešė jis pats. Skunde pažymima, kad inkriminuojant galimai R. B. padarytÄ pažeidimÄ visiÅ¡kai pakako paÅ¡alinių liudytojų parodymų.Institucija kategoriÅ¡kai nesutinka su teismo iÅ¡sakyta nuomone, kad Å¡ioje byloje spręstinas klausimas dėl pareigÅ«no, atlikusio tyrimÄ , Å¡aliÅ¡kumo, kadangi nuo pat R. B. pareiÅ¡kimo gavimo policijos komisariate A. K. neatliko nei vieno tyrimo veiksmo, jis tik buvo apklaustas tyrimo metu ir teisme kaip liudytojas.

PareiÅ¡kimo tyrimÄ atliko prevencijos padalinio vadovas V. S., kuriam yra pavaldus A. K., todėl nelogiÅ¡ka, kad pavaldinys galėjo padaryti poveikį savo vadovui. Institucijos teigimu, R. B. nepateikė jokių įrodymų, netgi apskritai nekėlė klausimo dėl tyrimo objektyvumo, pareigÅ«nų neÅ¡aliÅ¡kumo ar galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, tai pat neatliko jokių veiksmų, kurie įrodytų ar bent jau keltų abejones pareigÅ«nų veiksmų Å¡aliÅ¡kumu.Atsiliepime į Marijampolės apskrities VPK Å akių rajono PK virÅ¡ininko skundÄ R.

B. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato virÅ¡ininko apeliacinis skundas atmestinas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog R. B. veiksmuose nėra ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties. ATPK 174 straipsnis numato, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzÅ«riniai žodžiai ar gestai vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panaÅ¡Å«s veiksmai, pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

Apylinkės teismas skundžiamame nutarime teisingai pažymėjo, kad nedideliu chuliganizmu gali bÅ«ti laikomos tik veikos, turinčios vieÅ¡Ä pobÅ«dį, tuo tarpu įvairÅ«s privataus pobÅ«džio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne vieÅ¡osiose vietose, nepažeidžiant vieÅ¡osios tvarkos ir kitų, paÅ¡alinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių, rimties) negali bÅ«ti kvalifikuojami pagal ATPK 174 straipsnio nuostatas.R. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2013 m. spalio 15 d. medžioklės metu įžeidžiamai kibo prie A.

M., spyrė jam koja, vadino necenzÅ«riniais žodžiais ir tokiais veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad tarp R. B. ir A. M. vyko konfliktas, tačiau tiek iÅ¡ atsakomybėn traukiamo asmens R. B., tiek iÅ¡ A. M., tiek iÅ¡ liudytojo A. G., tiesiogiai stebėjusio konfliktÄ , parodymų matyti, kad konfliktÄ pradėjo pats A. M., užsiminęs R. B. apie ankstesnę medžioklę, kuriÄ Å¡is neva sukliudė. Teismo posėdžio metu A. M. nurodė, kad priekaiÅ¡tų dėl įvykusio konflikto R.

B. neturi, niekur nesiskundė ir neturėjo tokio ketinimo. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, Å¡ios aplinkybės rodo, kad A. M. nelaiko R. B. veiksmų tokiais pavojingais, kad dėl jų reikėtų ginti savo pažeistas teises. Tuo tarpu bylos medžiaga patvirtina, kad į policijos įstaigÄ gindamas savo galimai pažeistas teises kreipėsi R. B., kuriam, patikrinus jo pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, ir buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vertinant byloje esančiÄ medžiagÄ , pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad tarp R.

B. ir A. M. įvykęs konfliktas turėtų bÅ«ti laikomas privačiu tarpusavio konfliktu, neturėjusiu vieÅ¡umo pobÅ«džio, kadangi nė vienas iÅ¡ įvykio vietoje apklaustų asmenų nenurodė, kad R. B. veiksmais bÅ«tų buvusi sutrikdyta jų rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad konfliktÄ tiesiogiai stebėjo tik A. G., o kiti liudytojai apie šį konfliktÄ sužinojo jam jau įvykus.  AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrįstų abejonių administracinio teisės pažeidimo bylos proceso teisėtumu kelia tai, kad Å¡is procesas buvo pradėtas tikrinant R.

B. skundÄ policijos įstaigai dėl A. M. galimai neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu. Tokia situacija, kai asmuo, iÅ¡ esmės tik dėl to, kad gynė savo galimai pažeistas teises, yra pats patraukiamas administracinėn atsakomybėn, prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams ir yra neleistina. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai iÅ¡vadai, jog tai, kad prieÅ¡ R. B. panaudojus aplinkybes, kurias jis pats nurodė kreipdamasis į policijos įstaigÄ dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo, nors dėl jo paties veiksmų jokių nusiskundimų nebuvo gauta, vertintina kaip asmens parodymų prieÅ¡ save davimas, dėl ko R.

B. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti laikoma teisėta. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ir be R. B. pareiÅ¡kimo, jo padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ Ä¯rodo liudytojų parodymai, tačiau, viena vertus, kaip jau konstatuota, administracinio teisės pažeidimo sudėtis R. B. veiksmuose nenustatyta, o kita vertus, net ir nustačius R. B. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, požymius, jo patraukimas administracinėn atsakomybėn negalėtų bÅ«ti laikomas teisėtu jau vien dėl to, kad R.

B. nepateikus pareiÅ¡kimo policijos įstaigai, jo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena apskritai nebÅ«tų buvusi pradėta. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta ir skundo argumentus, susijusius su teismui iÅ¡kilusiomis abejonėmis dėl tyrimÄ atlikusio pareigÅ«no neÅ¡aliÅ¡kumo. Nors pareigÅ«nas A. K., kuris konflikte dalyvavo kaip medžiotojų bÅ«relio narys, tyrimo metu jokių procesinių veiksmų neatliko, o buvo tik apklaustas kaip liudytojas, aplinkybės, jog tyrimÄ atliko Å¡io liudytojo, nurodžiusio R.

B. nepalankias aplinkybes, virÅ¡ininkas, o R. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas remiantis tiriant jo pareiÅ¡kimÄ dėl galimai pažeistų teisių nustatytomis aplinkybėmis, kelia pagrįstų abejonių dėl tyrimÄ atlikusio pareigÅ«no nesuinteresuotumo bylos baigtimi.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes bei įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasn u t a r ė :

Å akių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato virÅ¡ininko apeliacinio skundo netenkinti. Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                                                     Svetlana Jurgaitienė