3274bc97-e4e4-429b-ab51-5eb7208f923d · Vilniaus apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-653-1020/2016                                                                   Teisminio proceso Nr.: 1-20-9-00668-2014-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. liepos 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas RimÅ¡elis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.

L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria netenkintas A. L. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio tyrėjo 2016 m. sausio 3 d. nutarimo, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį – 28 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių) eurų dydžio baudÄ , n u s t a t ė :

A. L. nubaustas už tai, kad 2016 m. sausio 2 d., 13.45 val., Neringos savivaldybėje, kelyje Smiltynė-Nida, 45,00 km., vairuodamas transporto priemonę, sukdamas į kairę, nedavė kelio pagrindiniame kelyje jį lenkusiai transporto priemonei ir susidÅ«rė su ja, dėl ko buvo sugadintos transporto priemonės. Nurodytais veiksmais A. L. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniame skunde A. L. atstovas advokatas M. G. nesutinka su 2016 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir nurodo, kad jokių kitų įrodymų, iÅ¡skyrus kito vairuotojo, kuris yra suinteresuotas pats nebÅ«ti nubaustas dėl galimo KET pažeidimo, paaiÅ¡kinimus, nėra, jokie kiti duomenys nepatvirtina A.

L. neteisėtų veiksmų ir kaltės. Siekiant išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes nebuvo vertinamas kito vairuotojo greitis, transporto priemonės po įvykio nebuvo tinkamai nufotografuotos. Skunde nurodoma, kad nepagrįstai nekeltas kito vairuotojo atsakomybės klausimas. Apelianto atstovas teigia, kad A. S. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, yra prieštaringi ir pirmosios instancijos teismas šiuos prieštaravimus nepagrįstai įvertino kaip neesminius ir nereikšmingus. Skunde kritikuojamas ir tyrėjo I.

A. parodymų vertinimas, nurodant, kad jis nebuvo tiesioginis įvykio liudytojas, į įvykio vietÄ atvyko pagal gautÄ iÅ¡kvietimÄ . Apelianto atstovas akcentuoja, kad apelianto atžvilgiu nepagrįstai netaikytas in dubio pro reo principas, kadangi įvykio aplinkybės yra neaiÅ¡kios, negalima nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai sudarė pagrindinę sÄ lygÄ eismo įvykiui, tokiu atveju visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos A. L. naudai. Skunde nurodoma, kad kitas vairuotojas elgėsi labai nerÅ«pestingai ir neatsakingai, kadangi, pamatęs priekyje manevrÄ ketinantį atlikti apeliantÄ , pažeisdamas KET reikalavimus, pradėjo lenkimo iÅ¡ kairės pusės manevrÄ , dėl ko ir įvyko eismo įvykis, nors turėjo pareigÄ , pastebėjęs sustojusį eismo dalyvį, imtis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir įvertinti situacijÄ , o ne dideliu greičiu atlikti lenkimo manevrÄ .

Apelianto atstovas pabrėžia, kad įvykis iÅ¡tirtas neiÅ¡samiai, kadangi netirti galimai neteisėti kito vairuotojo veiksmai. Skundu praÅ¡oma panaikinti 2016 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ A. L. atžvilgiu nutraukti.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos AVPK Neringos PK virÅ¡ininkas A. B. nesutinka su A. L. atstovo apeliacinio skundo reikalavimais. Nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas remiantis surinktais įrodymais.

Atsiliepime, detalizuojant faktines situacijos aplinkybes, nurodoma, kad A. L., prieÅ¡ sukdamas į kairę, buvo pasitraukęs į deÅ¡inę kelio pusę, kas A. S. leido pagrįstai, kad A. L. vairuojamas automobilis stabtels, tačiau jis pradėjo apsisukimÄ ir nutraukti pradėtÄ lenkimo manevrÄ A. S. neturėjo galimybės. Atsiliepime akcentuojama kiekvieno vairuotojo pareiga laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių. A. L. netinkamai įvertino kelyje susidariusiÄ situacijÄ , nebuvo pakankamai atsargus, nedavė kelio jį lenkusiai kitai transporto priemonei ir atliko posÅ«kį į kairę.

Atsiliepime praÅ¡omas netenkinti A. L. reikalavimų ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį. Apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 30211 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neprisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos darytina iÅ¡vada, kad A. L. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.Pirmosios instancijos teismas vieÅ¡ame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjęs asmuo, atliko iÅ¡samų ir visapusį įrodymų tyrimÄ . Teismas objektyviai įvertino surinktus duomenis, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė ar kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta.

Tokios aplinkybės nenustatytos ir apygardos teismui apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylÄ .Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, nurodydamas, kad nėra patikimai aiÅ¡ku, kurio vairuotojo veiksmai lėmė eismo įvykį. Apygardos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija. Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad dėl eismo įvykio kaltas A.

L.. Asmens kaltė įrodyta liudytojų A. S., I. A. paaiÅ¡kinimais, nukentėjusiojo A. S. bei paties A. L. paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytine bylos medžiaga (tarnybiniu I. A. praneÅ¡imu, įvykio vietos schema, įvykio vietos nuotraukomis ir kt.) Ä®rodymus sieja loginis ryÅ¡ys, jais nustatytų aplinkybių visuma paneigia bet kokias abejones dėl A. L. kaltės.Apygardos teismui, iÅ¡nagrinėjus bylos medžiagÄ , nekyla abejonių dėl eismo įvykio priežasties ir kalto asmens nustatymo pagrįstumo. IÅ¡ A.

L. parodymų matyti, kad asmuo vertino už jo važiuojančio automobilio greitį, spręsdamas dėl manevro – apsisukimo atlikimo (b. l. 36). Kaip teisingai pastebėta pirmosios instancijos teismo nutartyje, pats A. L. pripažino, kad negali tiksliai atsakyti ar prieÅ¡ apsisukdamas įsitikino, kad saugu atlikti manevrÄ . Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo neginčijamai nustatyta ar A. L. parodė posÅ«kį į kairę ir ar A. S. matė šį posÅ«kį. Tačiau apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad posÅ«kio rodymas savaime nesuteikia vairuotojui pirmumo prieÅ¡ kitus eismo dalyvius atlikti pasirinktÄ manevrÄ .

Kiekvienu atveju vairuotojas privalo įsitikinti, kad atlikti manevrÄ yra saugu. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad A. L. to nepadarė, vairuotojas manevrÄ pradėjo atlikti nesant saugioms eismo sÄ lygoms – už jo važiuojančiam A. S. vairuojamam automobiliui atliekant lenkimo manevrÄ , taigi bÅ«tent A. L. yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio. Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , motyvuotai atsakė į visus teismo posėdyje ir skunde iÅ¡dėstytus argumentus, teismo nutartis pagrįsta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad apygardos teismas nenustatė pagrindo abejoti liudytojų parodymų patikimumu, nenustatė jų suinteresuotumo bylos baigtimi ar prielaidų abejoti jų nešališkumu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tyrėjo I. A., apklausto liudytoju, gyvenimas tame pačiame mieste, kaip ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nėra pagrindas abejoti tyrėjo nešališkumu. Jokios kitos aplinkybės neleidžia daryti priešingos išvados. Nurodytina, kad abejoti liudytojo A.

S. – nukentėjusiojo brolio – parodymais teismas taip pat nemato pagrindo, kadangi liudytojo parodymai atitinka kitas bylos aplinkybes, taigi vien giminystės su nukentėjusiuoju ryÅ¡ys nėra pagrindas atmesti liudytojo parodymus.Apygardos teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nukentėjusiojo įvykio vertinimų prieÅ¡taringumas negali bÅ«ti vertinamas kaip esminė abejonė dėl įvykio aplinkybių, trukdanti priimti teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , jeigu kita bylos medžiaga padeda aiÅ¡kiai nustatyti įvykio aplinkybes ir patvirtinti ar paneigti nurodomas įvykio versijas.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, išties, nustatyti apelianto ir nukentėjusiojo nurodomų įvykio aplinkybių neatitikimai, tačiau juos galima paneigti kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Dėl šios priežasties atmetamas apelianto atstovo argumentas dėl in dubio pro reo principo taikymo. Teismas pažymi, kad šiuo principu turi būti vadovaujamasi tik tais atvejais, kai nėra galimybės objektyviai nustatyti aplinkybių, kurių pagrindu turi būti padaroma išvada dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, kai identifikuojamos abejonės yra tiek neaiškios, jog akivaizdu, kad teisingo sprendimo priimti nėra įmanoma dėl informacijos trūkumo.

Å ioje byloje tokių abejonių nustatyti nėra pagrindo, taigi in dubio pro reo principas netaikytinas.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus ir įvertinus nustatytas aplinkybes, taigi jos keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:netenkinti A. L. atstovo advokato apeliacinio skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                                  Ernestas Rimšelis