2024-06-06 Nr. BB-3104-1-01-1-34022-2021-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. P. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 13 d. nutarties priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2024-06-06 Nr. BB-3104-1-01-1-34022-2021-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu nuteistojo S. P. gynėjas advokatas E. Milašius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus, 150 straipsnio 4 dalį, bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir S. P. priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-1968/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34022-2021-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. birželio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. P. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 13 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo S. P. gynėjas advokatas E. Milašius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus, 150 straipsnio 4 dalį, bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir S. P. priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus, 150 straipsnio 4 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 184 straipsnio 3–5 dalių, 186 straipsnio 1–4 dalių nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, pažeistas asmenų lygybės įstatymui bei lygybės teismui principas ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai įvertino nukentėjusiosios ir liudytojos, nukentėjusios sesers parodymus, taip pat išvestinius įrodymus – ekspertizės aktus, specialisto išvadas, šias išvadas pateikusių specialistų paaiškinimus ir jais rėmėsi. Tai lėmė netinkamą S. P. veikų kvalifikavimą. Minėti įrodymai gauti neteisėtais būdais, be to, yra nepatikimi, neišsamūs ir neįrodo, kad S. P. padarė BK 150 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Nukentėjusiosios ir jos nepilnametės sesers parodymai išgauti apklausus jas po septynis kartus, prisidengus psichologinės pagalbos poreikiu, siekiant atitinkamai suformuoti jų parodymus, prieš apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui ir paskiriant teismo psichologinę ir teismo psichiatrinę ekspertizę. I. J. specialisto išvada pateikta, pažeidžiant BPK 89 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalių, 90 straipsnio 3 dalies, 235 straipsnio reikalavimus, be to, ji yra neinformatyvi bei formuojanti tendencingą bylos aplinkybių pakeitimą, pritempimą, iškreipianti objektyvią realybę, neigianti S. P. nekaltumo prezumpciją. Teismai nesivadovavo su S. P. ir jo vaikais tiesiogiai bendravusių, jų gyvenimą mačiusių ir stebėjusių liudytojų parodymais, kurie dažnai prižiūrėdavo ir nepilnamečius nuteistojo vaikus, bendraudavo su jais ir negalėjo nematyti kokių nors ypatingų pasikeitimų vaikų elgesyje ar jų atžvilgiu daromos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, labiau tikėtina ir įrodyta, kad S. P. padarė BK 153 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistojo S. P. gynėjas advokatas E. Milašius kasacinio apskundimo pagrindus, t. y., kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus, nurodo deklaratyviai. Kasacinio skundo analizė rodo, kad nesutinkama su teismų atliktu įrodymu vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis S. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose ir 150 straipsnio 4 dalyje. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, savo nutartyje dėl ginčijamų įrodymų atitikties teisėtumo reikalavimams, jų patikimumo, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių pateikė motyvuotas išvadas. Dėl jų kasatorius nepateikia jokių teisiškai pagrįstų argumentų, tik pakartoja apeliacinio skundo argumentus. Kasacinio skundo teiginiai, kurie iš esmės yra susiję su teismų atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su nustatytomis bylos aplinkybėmis bei pateiktomis išvadomis dėl jų vertinimo, deklaratyviai pareiškiant apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, baudžiamojo proceso įstatymo normų bei asmenų lygybės įstatymui ir lygybės teismui principo pažeidimus, įstatymų garantuotų kaltinamojo teisių suvaržymą nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo S. P. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Danutė Jočienė
Artūras Pažarskis