327315fa-1cee-4fa2-be42-e69e5d9ddef1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1849-330/2017Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00346-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 26 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs atsakovės likviduojamos K. V. tikrosios Å«kinės bendrijos „Amanga“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-905-856/2017 pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus pareiÅ¡kimÄ atsakovei likviduojamai K.

V. tikrajai Å«kinei bendrijai „Amanga“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas VSDFV Å iaulių skyrius prašė iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovei K. V. TŪB „Amanga“. Nurodė, kad atsakovė privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ , tačiau Å¡ios prievolės nevykdo. Atsakovės skola 2017 m. liepos 12 d. sudarė 3 553,17 Eur. Siekdamas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės nesumokėtas įmokas, ieÅ¡kovas atsakovės atžvilgiu taikė priverstinio poveikio priemones, kurios nebuvo sėkmingos.

Atsakovė, net įspėta dėl ketinimo inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , nesiėmė priemonių įsiskolinimui likviduoti. K. V. TŪB „Amanga“ likvidatorius R. Č. prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir pateiktÄ netinkamo ieÅ¡kovo. Nurodė, kad atsakovė yra likviduojamas juridinis asmuo, jokios veiklos nevykdo. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2010 metų visi iÅ¡ieÅ¡kojimai yra nukreipti į du fizinius asmenis – R. Č. ir K. V., iÅ¡ kurių pajamų antstoliai kas mėnesį vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimus įmonės kreditorių naudai.

Be to, ieÅ¡kovas neturi subjektinės teisės inicijuoti bankroto procesÄ , todėl teismas neturėjo pagrindo priimti ieÅ¡kinio. Likvidatorius nurodė, kad Å¡iuo metu kreditoriams mokėtina suma yra mažesnė nei 8 000 Eur, todėl bankroto bylos iÅ¡kėlimas atsakovei yra beprasmis. Ä®monė jokios veiklos nevykdo jau 7 metus, tačiau už jos prievoles subsidiariai atsakingi asmenys Å¡ias prievoles vykdo sÄ Å¾iningai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad įmonė neatsiskaitys su kreditoriais. Nė vienas antstolis negrÄ Å¾ino iÅ¡ieÅ¡kotojams vykdomojo raÅ¡to dėl negalimumo jį įvykdyti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsakovei K. V. TŪB „Amanga“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , įmonės bankroto administratore paskyrė B. M.. Teismas konstatavo, kad atsakovė nemoka privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų, o ieÅ¡kovo taikytos priemonės skolai iÅ¡ieÅ¡koti nebuvo sėkmingos. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių jos argumentus, jog tikrosios Å«kinės bendrijos nariai kasmėnesinėmis įmokomis mažina įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui.

Byloje nustatyta, kad mokėjimai nuo 2014 metų neatliekami. Teismas nustatė, kad atsakovė skolinga valstybės biudžetui 2 738,08 Eur, o Å¡is įsiskolinimas susidarė nuo 2008 metų. Pažymėjo, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog Å¡is įsiskolinimas nuo 2008 metų bÅ«tų sumažintas. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, apdraustųjų asmenų nėra. Tuo pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė yra nemoki, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡kelti jai bankroto bylÄ .Teismas nesutiko su atsakovės pozicija dėl ieÅ¡kovo subjektinės teisės inicijuoti atsakovės bankroto procesÄ nebuvimo.

Pažymėjo, jog pagal įstatymÄ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę, o įstatymų nustatytais atvejais privalo: kreditorius (kreditoriai); įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetencijÄ , suteiktÄ atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo; likvidatorius. Teismas akcentavo aplinkybę, jog Å¡iuo atveju įmonės likvidatorius, nustatęs, kad atsakovė negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, pats privalėjo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė likviduojama K. V. TŪB „Amanga“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį – ieÅ¡kovo VSDFV Å iaulių skyriaus pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir (ar) pateiktÄ netinkamo ieÅ¡kovo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ nurodytas aplinkybes, nevertino ieÅ¡kovo veiksmų teisėtumo.

IeÅ¡kovas į bylÄ nepateikė visų įrodymų, pagrindžiančių įsiskolinimo mokėjimÄ . Ä® bylÄ turėjo bÅ«ti įtraukti atsakovės tikrieji nariai. IeÅ¡kovas neinformavo teismo, kad atsakovė nuo 2010 metų turi likviduojamo juridinio asmens statusÄ ir nevykdo veiklos. Å iuo metu vykdomas įsiskolinimų kreditoriams iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ bendrijos tikrųjų narių. Teismas netinkamai vertino atsakovės argumentus dėl ieÅ¡kovo teisės inicijuoti bankroto procesÄ . Nagrinėjamu atveju bankroto bylos iÅ¡kėlimo iniciatyvos teisę turėjo tik juridinio asmens likvidatorius.

IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik dėl VSDFV Å iaulių skyriaus nekompetencijos. Atsakovė Å¡iuo metu neturi galimybės pateikti duomenų dėl jos atžvilgių vykdomų iÅ¡ieÅ¡kojimų. Tam bÅ«tina pateikti užklausas, į kurias antstoliai atsakytų tik per įstatyme numatytÄ terminÄ . Nė vienas antstolis nėra grÄ Å¾inęs vykdomųjų dokumentų dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo. Atsakovės balansas nėra parengtas, todėl atsakovė negalėjo jo pateikti. Paskutinis balansas parengtas už 2010 metus ir yra vieÅ¡ai pasiekiamas.

IeÅ¡kovas VSDFV Å iaulių skyrius atsiliepime į atsakovės likviduojamos K. V. TŪB „Amanga“ atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Ä®statyme įtvirtinta ne tik likvidatoriaus, bet ir kreditoriaus teisė inicijuoti bankroto bylÄ . IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė turi likviduojamo juridinio asmens statusÄ .

IeÅ¡kovo pateikti įrodymai patvirtina, kad antstolis pagal 2008 m. vasario 4 d. ir 2009 m. vasario 21 d. sprendimus iÅ¡ atsakovės įsiskolinimo neiÅ¡ieÅ¡kojo. Atsakovė neįvykdė teisėtos teismo nutarties, kuria ji buvo įpareigota pateikti dokumentus. Atsakovės argumentas, esÄ ieÅ¡kovas nenurodė tikslaus įsiskolinimo dydžio, nepagrįstas. Teismui buvo nurodyta, kad įsiskolinimas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo pateikimo dienÄ sudarė 3 553,17 Eur. Nuo 2015 metų atsakovė nemažina įsiskolinimo.

IeÅ¡kovas VSDFV Å iaulių skyrius kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ .     IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei K. V. TŪB „Amanga“ iÅ¡kelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. „savo iniciatyva“) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.Dėl naujo įrodymo priėmimoIeÅ¡kovas VSDFV Å iaulių skyrius kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė ir naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ antstolio T.

U. 2017 m. spalio 14 d. raÅ¡tÄ dėl informacijos pateikimo. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kovo naujai pateiktÄ dokumentÄ priima ir vertina bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Byloje pateiktas naujas įrodymas kartu su procesiniu dokumentu (su kuriuo jis ir pateiktas) buvo iÅ¡siųstas atsakovei, jokių prieÅ¡taravimų dėl įrodymo priėmimo iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo pateikta. Dėl ieÅ¡kovo teisės inicijuoti bankroto procesÄ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę, o Å¡io ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo: kreditorius (kreditoriai), įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys) pagal kompetencijÄ , suteiktÄ atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, likvidatorius.

Ä®BÄ® 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama įmonių veiklÄ reglamentuojančių kitų įstatymų nustatyta tvarka, iÅ¡aiÅ¡kėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo Å¡ios bÅ«klės nustatymo dienos pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Remdamasi Å¡ia Ä®BÄ® nuostata apeliantė tvirtina, kad pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio asmens, turinčio likviduojamo asmens statusÄ , bankroto gali pareikÅ¡ti tik Å¡io juridinio asmens likvidatorius, o kreditoriai tokios teisės esÄ neturi.

Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija. Sisteminė nutarties 13 ir 14 punktuose nurodytų įstatymo nuostatų analizė sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog Å¡ios nuostatos viena kitai neprieÅ¡tarauja, bet prieÅ¡ingai – papildo viena kitÄ . Ä®BÄ® 5 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintas ratas subjektų, turinčių teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Å ioje normoje taip pat yra pateikta abstrakti nuoroda į kitas Ä®BÄ® ir kitų įstatymų nuostatas, pagal kurias Ä®BÄ® 5 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardinti asmenys turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ inicijuoti juridinio asmens bankrotÄ .

Viena tokių normų, į kuriÄ nukreipia Ä®BÄ® 5 straipsnio 1 dalies nuostata, yra apibrėžta Ä®BÄ® 7 straipsnio 1 dalyje. Taigi, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant ĮBÄ® 5 straipsnio 1 dalyje ir Ä®BÄ® 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog likviduojamo juridinio asmens atveju pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismui gali pateikti visi Ä®BÄ® 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai (be kita ko, ir kreditorius), o esant Ä®BÄ® 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sÄ lygai, pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo privalo pateikti juridinio asmens likvidatorius.

Vadinasi, nėra teisinio pagrindo manyti, jog esant Ä®BÄ® 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sÄ lygai, kuomet likviduojamas juridinis asmuo patenka į tokiÄ bÅ«senÄ , kai tampa aiÅ¡ku, kad jis negalės vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, įmonės kreditoriai, vadovai ar savininkai esÄ netenka bankroto iniciatyvos teisės. PrieÅ¡ingas vertinimas, kuriuo grindžiama apeliantės pozicija, pažeistų kreditorių interesus ir neatitiktų esminių bankroto proceso tikslų bei principų. Dėl nemokumo, kaip pagrindo bankroto bylai iÅ¡kelti, egzistavimoBankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis).

Ä®monių bankroto procesÄ reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. Å io įstatymo normos yra vienas iÅ¡ rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumÄ ir paÅ¡alinti iÅ¡ rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokÅ«s. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, svarbu nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar įmonė yra iÅ¡ tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį.Bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ ;

2) įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų (Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalis).Ä®monės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis).

Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, tačiau įstatymas nenustato jokio termino, kiek turėtų bÅ«ti pradelstas įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iÅ¡ tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Taigi teismas įmonei gali iÅ¡kelti bankroto bylÄ dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog įmonė yra nemoki.

Tuo atveju, jei iÅ¡tyrus pateiktus ir teismo iÅ¡sireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiÅ¡kėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sÄ lygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iÅ¡kelti bankroto bylÄ .Ä®monės mokumo klausimas turi bÅ«ti vertinamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. Å iaulių apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus įrodymus, pagrindžiančius jos finansinę turtinę padėtį.

Atsakovės likvidatoriaus praÅ¡ymu terminas reikalaujamiems duomenims pateikti buvo pratęstas, tačiau net ir per papildomai suteiktÄ terminÄ tokie duomenys (įrodymai) nebuvo pateikti. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė taip pat nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, įrodymų apie įmonės vykdomÄ veiklÄ , turimus įsipareigojimus, turtÄ ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl nustatyto atsakovės neįvykdytų prievolių dydžio, jos turto nebuvimo, priverstinai vykdomo įsiskolinimų iÅ¡ieÅ¡kojimo neefektyvumo, veiklos nevykdymo.

Apeliantė, net ir nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, apeliaciniam teismui jokių jos argumentus patvirtinančių ir teismo iÅ¡vadas paneigiančių duomenų nepateikė. Apeliantės pozicija, kuria nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, grindžiama tik deklaratyviais teiginiais ir subjektyviais samprotavimais. Atskirajame skunde paminėtas priežastis, esÄ trukdančias pateikti teismui atsakovės mokumo įvertinimui bÅ«tinus įrodymus, apeliacinis teismas pripažįsta nepateisintinomis.

Darytina iÅ¡vada, kad atsakovė, sÄ moningai neatskleisdama tikrosios finansinės bei turtinės padėties, nesielgia sÄ Å¾iningai. Nesant kitų duomenų apie atsakovės finansinę padėtį, turimÄ turtÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi iÅ¡ registrų surinkta informacija, kuri patvirtina, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, o skolos jiems nemažėja eilę metų. Kita vertus, apeliantė iÅ¡ esmės ir neneigia teismo nustatytos įmonės nemokumo bÅ«senos.

PrieÅ¡ingai – ji tvirtina, kad priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo ir bankroto proceso veiksmai jos atžvilgiu bÅ«tų beprasmiai dėl turto nebuvimo. Nepaisant to, jog bankroto bylos turi vieÅ¡Ä jį interesÄ , jas nagrinėjant taipogi taikomas civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismo aktyvumo bankroto procese pareiga negali bÅ«ti suprantama kaip atleidimas byloje dalyvaujančių asmenų nuo pareigos pagrįsti jų nurodytus argumentus ir (ar) rungimosi principo paneigimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1292-516/2015).

Tokia teisminės praktikos nuostata aktuali ir analizuojamu atveju, kadangi mokumÄ turi pagrįsti juridinis asmuo, kuriam praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Akivaizdu, kad apeliantė neketina objektyviais Ä®BÄ® nurodytais duomenimis įrodinėti atsakovės mokumo ar finansinių sunkumų laikinumo aplinkybių. Tokiame kontekste apeliacinis teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl įmonės nemokumo. Papildomai pažymėtina, kad likviduojamo juridinio asmens teisinis statusas Ä®BÄ® normų taikymo prasme tokiam asmeniui nesuteikia pranaÅ¡umo, todėl analizuojamu atveju nėra pagrindo kitokiu bÅ«du vertinti bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei sÄ lygų egzistavimo.

Dėl absoliutaus nutarties negaliojimoApeliantė skunde tvirtina, kad apskųstÄ ja nutartimi nuspręsta dėl į bylÄ neįtrauktų asmenų – bendrijos tikrųjų narių – teisių ir pareigų, kas sudaro pagrindÄ konstatuoti absoliutų nutarties negaliojimÄ . Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo apeliantės argumentu. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o Å¡io draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iÅ¡ teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015; kt.).

Dėl to aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokiÄ konkrečiai įtakÄ teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesÄ asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2013 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013; kt.).Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas tik juridinio asmens nemokumo ir (ar) negalėjimo vykdyti prievoles kreditoriams klausimas.

Pagal bendrÄ taisyklę neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų atžvilgiu vertinama tik juridinio asmens turtinė padėtis (jo dalyvių, savininkų turtinė padėtis nevertinama). Apskųstoje nutartyje nebuvo pasisakyta dėl tikrosios Å«kinės bendrijos narių teisių, pareigų ar atsakomybės. Tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas iÅ¡kelti Å«kinei bendrijai (atsakovei) bankroto bylÄ , tiesiogiai nesukėlė jos nariams jokių materialiųjų teisių ir pareigų.

Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų teismo procesinio sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų egzistavimo. Å ioje bankroto proceso stadijoje juridinio asmens savininkų, dalyvių, dalininkų dalyvavimas procese nėra privalomas. Atsakovės bankroto procesas Å¡iuo metu tik prasidėjo. Teise dalyvauti Å¡iame procese bankrutuojančio juridinio asmens savininkas, dalyvis, dalininkas gali pasinaudoti tinkamai pagrindęs savo suinteresuotumÄ bankroto procesu (bankroto bylos eiga ir baigtimi).

Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos apskųstos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti teismo nutarties iÅ¡kelti atsakovei K. V. TŪB „Amanga“ bankroto bylÄ pagrįstumu bei teisėtumu, nes nei bylos aplinkybių visuma, nei atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo manyti, kad atsakovė ketina ir bus pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau iÅ¡likti aktyviu rinkos dalyviu, todėl Å¡i nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Å iaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                         Gintaras Pečiulis