327190a8-2175-4e7a-a522-aaac12c2bf96 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1-142-859/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20158-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1.; 2.3.4.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 17 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, sekretoriaujant Viktorijai Lukoševičienei, Anastasijai Česonienei, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, kaltinamajai V. K. – K., kaltinamosios gynėjui advokatui Edvinui Šatui, nukentėjusiajai/civilinei ieškovei A.

S., nukentėjusiosios atstovei advokatei Renatai JanuÅ¡ytei, civilinio atsakovo If P&C Insurance AS Lietuvos filialo atstovei AuÅ¡rai Kuncevičienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje, V. K. - K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡tekėjusi, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbanti MB „ (duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. Ä®rodytos nusikalstamos veikos aplinkybės V. K. - K. 2019 m. gegužės 14 d., apie 17:27 val., vairuodama automobilį Ford „C-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> vairuotojas privalo praleisti pėsčiÄ jį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į deÅ¡inę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kuriÄ eismo juostÄ Ä¯Å¾engusį, žengiantį <...> pėsčiÄ jį. <...>.“, ir važiuodama Vytauto gatve, Vilniuje, antra eismo juosta, kryptimi nuo Traidenio gatvės pusės link A.

Mickevičiaus gatvės, Vytauto – A. Mickevičiaus g. sankryžoje buvo neatidi ir neatsargi, sukdama į kairę nepraleido A. Mickevičiaus gatvės važiuojamÄ jÄ dalį pėsčiųjų perėja kirtusios iÅ¡ deÅ¡inės į kairę pėsčiosios A. S. ir jÄ partrenkė automobilio priekine dalimi, taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ . Atsakomybė už nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje. Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo. V. K. - K. padarė neatsargų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 2 dalis, 281 straipsnio 1 dalis).

Po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta esanti kalta, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Prokurorė ir kaltinamosios gynėjas su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Todėl teismas, apklausęs kaltinamÄ jÄ ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimÄ nutraukė (BPK 273 straipsnis).

II. Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados ir motyvai Kaltinamoji V. K. - K. teisme prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad kelyje buvo po dvi eismo juostos kiekviena kryptimi. Degė žalias Å¡viesoforo signalas. Ji suko iÅ¡ antros eismo juostos į kairę, į vienos eismo juostos gatvę. Praleido iÅ¡ prieÅ¡ingos pusės į deÅ¡inę sukusį automobilį, kuris nesustojo praleisti pėsčiosios. Å iam atlikus manevrÄ pradėjo sukti. Mano, kad dėl to buvo neatidi, nes stebėjo, kad jis pravažiuotų.

PrieÅ¡ sukant buvo pilnai sustojusi. Pavažiavo apie 10-15 metrų. Greitis galėjo bÅ«ti 30 km/h. Pamatė pėsčiÄ jÄ 1-2 metrų atstumu, kuriÄ pamatę prieÅ¡ save pasukus automobilį. Mergina buvo paėjusi 3-4 žingsnius. Stabdė. Ten buvo nuokalnė. Automobilis nespėjo sustoti ir vairuotojo pusės bamperiu kliudė merginÄ Ä¯ sėdmenis bei jÄ parbloÅ¡kė ant žemės. Mergina krito į priekį. Buvo sumuÅ¡tas jos veidas. Matė kraujosruvas, o ties smilkiniu buvo guzas. IÅ¡ nosies bėgo kraujas.

Ji pribėgo prie nukentėjusiosios. Pribėgo ir kita pėsčioji. Nukentėjusioji buvo sÄ moninga. JÄ palydėjo atsisėsti ant pėsčiųjų tako. Paliko su ja kitÄ priėjusiÄ moterį, o pati nuėjo į automobilį paimti telefonÄ , kad iÅ¡kviestų pagalbÄ . GMP nukentėjusiÄ merginÄ iÅ¡vežė į ligoninę, o ji sulaukė policijos pareigÅ«nų. Prašė pareigÅ«nų, kad jie jai duotų nukentėjusiosios kontaktus, kad galėtų pasidomėti jos sveikata ir bÅ«kle. Tačiau policijos pareigÅ«nai pasakė, kad jie neturi teisės suteikti jai duomenų.

Po dviejų dienų susisiekė su tyrėja ir jos paklausė apie nukentėjusiosios sveikatÄ . Tyrėja pasakė, kad paskambins nukentėjusiajai ir pasidomės ar ji norės su ja bendrauti ir tÄ pačiÄ dienÄ davė jai nukentėjusiosios telefono numerį. Paskambino jai, pasidomėjo kaip ji laikosi, ar nereikia pagalbos, vaistų. Jai svarbu kaip jaučiasi kiti žmonės. Tai nėra eilinis įvykis, svarbu kai žmogus sužaloja kitÄ Å¾mogų. Su nukentėjusiÄ ja pasiÅ¡nekėjo, buvo susitarusios, kad gali atvažiuoti aplankyti.

Ä®vykio metu nukentėjusioji ėjo su ausinėmis, nubloÅ¡kimo metu jos sudužo. Ji nupirko jai dovanų naujas ausines. Norėjo nuvežti, pradžiuginti. Bandė bendrauti su nukentėjusiÄ ja. Å i gydėsi ambulatoriÅ¡kai, todėl norėjo jÄ aplankyti namuose. SiÅ«lė, kad susitikime kartu dalyvautų tėvai, nes norėjo ir jų atsipraÅ¡yti. Buvo susitarusios susitikti kai ji pasijus geriau. Per tÄ laikÄ rašė, klausė kaip sekasi, kaip sveikata, kokios prognozės, tačiau po savaitės bendravimo jai daugiau nebeatsakė.

Ä® jos žinutes atrašė jos mama. Parašė, kad nukentėjusioji blogai jaučiasi ir nebegali su ja bendrauti. Paprašė leidimo paskambinti, norėjo pasiÅ«lyti pagalbÄ . Jai pasakė, kad su ja kalbėti negali. PasiÅ«lė apmokėti konsultacijÄ privačioje klinikoje, tačiau po dviejų dienų gavo žinutę, kad apie susitikimus ir pokalbius galės kalbėti po gydytojų iÅ¡vadų. Po to gavo iÅ¡ tyrėjos kvietimÄ atvykti duoti parodymų. Jai pasakė neberaÅ¡yti nukentėjusiajai ir jos mamai, bendrauti per advokatę, o ne tiesiogiai.

Pasikonsultavusi taip pat pasisamdė advokatÄ ir toliau paliko bendravimÄ jam, nes ji ne teisininkė. Ikiteisminiame tyrime V. K. - K. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus (1 T., b. l. 39). Be kaltinamosios parodymų jo kaltę padarius neatsargų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir įrodymai (BPK 20 straipsnis), paskelbti sutrumpinto jų tyrimo tvarka. Taip, pirmas praneÅ¡imas apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ užfiksuotas policijos BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje 2019 m. gegužės 14 d. 17:29 val., kai A.

K. pranėšė, kad sankryžoje automobilis Ford valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė merginÄ (1 T., b. l. 3). Ä® įvykį atvykusio vyriausiojo patrulio E. T. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 14 d. apie 17:28 val. buvo gautas praneÅ¡imas, jog A. Mickevičiaus/Vytauto g., Vilniuje, sankryžoje automobilis Ford valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. S. (teismo pastaba V. K. – K., todėl ir toliau bus nurodomi teisingi Å¡io asmens duomenys), partrenkė merginÄ .

Ä®vykio vietoje ant Å¡aligatvio rado sėdinčiÄ A. S. sužalotu, kraujuojančiu veidu. V. K. – K. paaiÅ¡kino, kad važiavo Vytauto g. ir užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui suko į Mickevičiaus g. į kairę link Liubarto tilto, nepraleido merginos, kuri ėjo per perėjÄ , degant žaliam Å¡viesoforo signalui (1 T., b. l. 5). Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole su priedais užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vytauto – A. Mickevičiaus g. sankryžoje, Vilniuje. Duomenys apie keliÄ â€“ važiuojamosios kelio dalies plotis – 10,90 m, deÅ¡inės pusės Å¡aligatvio plotis – 2,00 m, dviračių tako plotis – 2,00 m.

Kelio ženklai galiojimo zonoje – Kelių eismo taisyklių ženklai Nr. 201, 203, 507. Duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimÄ â€“ „Pėsčiųjų perėja“, „STOP“ linija, iÅ¡tisinės vientisos linijos prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , brÅ«kÅ¡ninės linijos, skiriančios eismo juostas. BordiÅ«rų aukÅ¡tis – 0,10 m. Kelio aplinka – pastatai. Transporto priemonių iÅ¡dėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas – automobilis Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ant pėsčiųjų perėjos A.

Mickevičiaus g. važiuojamojoje dalyje, priekine dalimi link Gedimino pr. Automobilio priekinis deÅ¡inys ratas 2,50 m, galinis deÅ¡inys – 3,70 m, atstumu iki A. Mickevičiaus g. deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, nuo automobilio galinės dalies iki susikirtimo su Vytauto g. važiuojamÄ ja dalimi – 3,50 m. Automobilis judėjo link Gedimino pr. (1 T., b. l. 6-9, 11). Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad nustatyti automobilio Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡oriniai sugadinimo požymiai: apgadintas priekinis bamperis, įlenktas variklio dangtis (1 T., b. l. 10).

Papildomais duomenimis nustatyta, kad automobilis Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. K. - K. (1 T., b. l. 11). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. S. parodė, kad 2019 m. gegužės 14 d., apie 17:20 val., ėjo Vytauto gatvės deÅ¡iniuoju Å¡aligatviu link A. Mickevičiaus gatvės. Priėjusi prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos per A. Mickevičiaus gatvės važiuojamÄ jÄ dalį, sustojo prie perėjos. Užsidegus žaliam signalui, pasižiÅ«rėjo į deÅ¡inę ir į kairę puses bei įsitikino, kad joks automobilis link jos nevažiuoja.

Tuomet įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį pėsčiųjų perėjos ribose ir ėjo link kitos gatvės pusės. Po 2-4 žingsnių labai arti savęs, iÅ¡ kairės pusės, pamatė tamsiai mėlynos spalvos automobilį ir pajuto smÅ«gį į kÅ«nÄ . Kas vyko toliau, kai griuvo, neatsimena. Atsigavusi suprato, kad laiko nosinę prie veido kairės pusės. IÅ¡ tos pusės kraujavo praskelta lÅ«pa. Pamena, kad prie jos priėjo jÄ partrenkusio automobilio vairuotoja, atsipraÅ¡inėjo, sakė, kad sukdama žiÅ«rėjo į kitÄ pusę.

Vairuotoja pati iÅ¡kvietė medikus ir policijos pareigÅ«nus. Medikai jÄ apžiÅ«rėję iÅ¡vežė į Lazdynų ligoninę, iÅ¡ kurios ji buvo pervežta į Žalgirio ligoninę, įtariant žandikaulio lūžį (1 T., b. l. 13). Atlikus radiologinį tyrimÄ (kaukolės rentgenografijÄ ) 2019 m. gegužės 31 d. UAB „Affidea Lietuva“, pagal VÅ¡Ä® Centro poliklinikÄ siuntimÄ , tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad A. S. buvo nustatytas „Kair. apatinio žandikaulio proc. coronoideus lūžis.

Tikslesnis veido kaulų vertinimas KT“ (1 T., b. l. 14). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. - Čobot, susipažinusi su pateiktais A. S. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, davė iÅ¡vadÄ - „<...>A. S. nustatyta poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje, daugybiniai odos nubrozdinimai veide, muÅ¡tinė žaizda apatinėje lÅ«poje, apatinio žandikaulio kairės pusės vainikinės ataugos lūžis. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu“ (1 T., b. l. 18, 19).

IÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir Å¡io nuosprendžiu aptartus įrodymus teismas sprendžia, kad V. K. - K. vairuodama transporto priemonę - automobilį Ford „C-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vytauto gatve, važiavo antra eismo juosta, kryptimi nuo Traidenio gatvės pusės link A. Mickevičiaus gatvės, Vytauto – A. Mickevičiaus g. sankryžoje, buvo neatsargi ir neatidi, sukdama į kairę nepraleido A. Mickevičiaus gatvės važiuojamÄ jÄ dalį pėsčiųjų perėja kirtusios, iÅ¡ deÅ¡inės į kairę ėjusiosios, pėsčiosios A.

S.. JÄ partrenkė automobilio priekine dalimi ir sužalojo. Dėl tokių V. K. - K. veiksmų įvyko eismo įvykio, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta A. S. sveikata. Toks eismo įvykis buvo sÄ lygotas vairuotojos V. K. – K. veiksmų, kuriais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 27 punkto reikalavimus - „<...> vairuotojas privalo praleisti pėsčiÄ jį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į deÅ¡inę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kuriÄ eismo juostÄ Ä¯Å¾engusį, žengiantį <...> pėsčiÄ jį. <...>.“.

Dėl aptarto, teismas konstatuoja, kad kaltinamoji V. K. - K. padarė nusikalstamÄ veikÄ â€“ neatsargų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, o nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Byloje nukentėjusioji ir jos atstovė pateikė teismui taikos sutartį, kuriÄ pasirašė kaltinamoji ir nukentėjusioji. Prašė atleisti kaltinamÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniu susitaikius (1 T., b. l. 194-198). L. K. pateikė praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jÄ V.

K. – K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato (1 T., b. l. 137-145). Kaltinamosios gynėjas šį praÅ¡ymÄ palaikė, prašė neskirti ginamajai baudžiamojo poveikio priemonių. Sutiko ir su nukentėjusiosios ir jos atstovės praÅ¡ymu dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, jeigu teismas netaikytų praÅ¡omo laidavimo instituto. Teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis) institutas yra Å¡velnesnis nei  atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), nes pritaikius BK 38 straipsnį, asmeniui keturis metus nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo bÅ«tų ribojamas Å¡io instituto taikymas ateityje (BK 38 straipsnio 2 dalis).

Gi pritaikius BK 40 straipsnyje įtvirtintÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutÄ , asmeniui nebebÅ«tų visiÅ¡kai ribojama galimybė svarstyti dėl BK 38 straipsnio taikymo ateityje. Be to, bÅ«tų galima svarstyti ir BK 40 straipsnio taikymÄ . Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis). Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygas numato BK 40 straipsnis, kuris nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Aptariamo straipsnio 2 dalis nustato asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygas:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms Å¡ioms sÄ lygoms yra galimas Å¡io instituto taikymas. V. K. - K. dirba, darbdavio charakterizuojama, kaip atsakinga, puikiai atliekanti savo pareigas, komunikabili ir nekonfliktiÅ¡ka, mandagi, laikosi visų teisėtumo ir drausmės normų ji yra pavyzdys kitiems įmonės darbuotojams (1 T., b. l. 145), turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , pirmÄ kartÄ teisiama už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , ankščiau ji nebuvo teista (1 T., b. l. 41), nebausta administracine tvarka (1 T., b. l. 42).

Minėta, kad V. K. - K. pirmÄ kartÄ padarė vienÄ baigtÄ neatsargų nusikaltimÄ ir visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Å io neatsargaus nusikaltimo padarymo metu padarytoji žala buvo iÅ¡ dalies atlyginta draudimo bendrovės Aptarta kaltinamosios charakteristika patvirtina, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso teisme metu nukentėjusioji kaltinamosios atžvilgiu reikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dalyje dėl žalos dalies reikalavimo iÅ¡ kaltinamosios atsisakė ir toje dalyje ieÅ¡kinį reiÅ¡kė tik draudimo bendrovei.

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų duomenų teismas sprendžia, kad yra visos sÄ lygos V. K. - K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . L. K. pateikė teismui praÅ¡ymÄ perduoti V. K. - K. jos atsakomybėn pagal laidavimÄ . Mano, kad ji dėl savo asmeninių savybių darys jai teigiamÄ Ä¯takÄ . Be to, jų santykiai yra labai geri, o kaltinamoji jaučia didelę pagarbÄ jai. Teisiamojo posėdžio metu L. K. paaiÅ¡kino, kad ji yra pastovus žmogus. Du kartus apdovanota Vilniaus mero, Vilniaus miesto administracijos direktoriaus vardu, ne kartÄ gavusi padėkas darbe.

Mano, kad yra pavyzdys savo vaikams, tai parodo ir vaiko jautrumas. Turi dvi dukras. Dukra iÅ¡tekėjusi, augina dviejų metų vaikÄ . Su dukra jos santykiai puikÅ«s, ji kasdien jai skambina, paklausia kaip jai sekasi, ja rÅ«pinasi. Ji nori jai padėti, jos klauso. Jos labai jautriai iÅ¡gyveno Å¡iÄ nelaimę, buvo be galo skaudu, iÅ¡ pradžių nepatikėjo. Dukra skambino jai tÄ vakarÄ apie 19 valandÄ , pasakė, kad padarė nelaimingÄ atsitikimÄ . Sudėtinga guosti savo vaikÄ telefonu, bijojo pasakyti kažkÄ jautraus, kad dar labiau jos nesugraudinti.

Ji pasakė, kad nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡vežė į ligoninę. Ji nemiegojo visÄ naktį, buvo rimtos pasekmės – dukra laukėsi antro vaiko, po to iÅ¡gyvenimo įvyko persileidimas. Pastoviai bendravo, nebuvo minties, kad viskas nueis iki teismo. Žino, kad žmogiÅ¡kumas visada nugali. Ji yra dukrai kaip pavyzdys. Jos santykiai su dukra puikÅ«s. Ji žino, kad dukra jos klausys. Jos kalbėjosi, kad reikia bÅ«ti atsargia visur, net ir netyčinis įvykis gali sugadinti visos Å¡eimos gyvenimÄ . Ji neteista, administracine tvarka bausta maždaug prieÅ¡ 20 metų – parkuojant automobilį kliudė kaimyno automobilio žibintÄ .

Dukra pakliuvo į tokiÄ situacijÄ pirmÄ kartÄ , todėl praÅ¡o atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ir suteikti galimybę bÅ«ti dukros laiduotoja. Be to, vertindamas praÅ¡ymÄ dėl laidavimo pateikusį asmenį teismas nustatė, kad L. K. yra dirbanti ((duomenys neskelbtini)), neteista, administracine tvarka nebausta, kelis kartus apdovanota padėkomis už socialinę pagalbÄ Vilniaus miesto gyventojams, darbdavio vertinama labai gerai, kaip profesionali, darbÅ¡ti, atsakinga, atkakli ir pareiginga (1 T., b. l. 127-131,199-200).

Dėl aptarto, teismas sprendžia, kad L. K. pagal asmenines savybes verta teismo pasitikėjimo. Be to, pagal veiklos pobÅ«dį, susiklosčiusius tarpusavio santykius su V. K. – K. gali daryti ir darys jai teigiamÄ Ä¯takÄ . Laidavimo užstatas neskirtinas, nes nėra jokių grėsmių ir/ar abejonių dėl kaltinamosios elgesio ateityje. Nėra abejonių ir dėl laiduotojo tinkamo poveikio atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Baudžiamoji byla, atleidus kaltinamÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , Å¡iuo nuosprendžiu nutrauktina (BPK 29 straipsnio 1 dalis, 235 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ir kitos.

Taigi, Å¡io baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Pažymėta kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra - proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

Prokurorė siÅ«lė atleisti V. K. – K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirti jai baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Kaltinamosios gynėjas prašė teismo atleisti V. K. – K. nuo baudžiamosios atsakomybės neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi Å¡alys susitaikė ir nukentėjusioji pretenzijų neturi. Pažymėtina tai, kad BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas Å¡iuo atveju yra teismo diskrecija.

Ä®vertinus kaltinamosios asmenybę, tai kad padarytas neatsargus nusikaltimas, nukentėjusiosios pozicijÄ â€“ susitaikė su nukentėjusiÄ ja ir jai pretenzijų neturi, teismas mano, kad Å¡iuo atveju V. K. – K. atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas, teismo procesas ir nuosprendis yra pakankamos priemonės tam, kad ji padarytų atitinkamas iÅ¡vadas ir toliau nedarytų teisės pažeidimų. Dėl aptarto, nėra pagrindo kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Dėl civilinio ieÅ¡kinio.

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Kai civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį.

Patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu 2019 m. lapkričio 13 d. nukentėjusioji A. S. reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovės If P&C Insurance AS Lietuvos filialo 2500 EUR neturtinės žalos, bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 5 procentų metinių palÅ«kanų (CK 6.37 straipsnis) už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodo, kad eismo įvykio metu jai buvo sužalota sveikata, ji patyrė fizinį skausmÄ , bendravimo nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teikė pretenzija draudikui If P&C Insurance AS Lietuvos filialui dėl 5000 EUR iÅ¡mokėjimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau, 2019 m. birželio 25 d. atsakovas iÅ¡mokėjo jai 2500 EUR draudimo iÅ¡mokÄ už neturtinę žalÄ .

Nesutinka su tokiu atsakovo spendimu. Mano, kad dėl eismo įvykio patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo nepatogumus, geriausiai kompensuotų 5000 EUR. Reikalauja iÅ¡ atsakovo priteisti likusiÄ 2500 EUR sumÄ . Nurodo, kad eismo įvykio metu jai buvo sužalota sveikata - padaryta poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje, daugybiniai odos nubrozdinimai veide, muÅ¡tinė žaizda apatinėje lÅ«poje, apatinio žandikaulio kairės pusės vainikinės ataugos lūžis. Dėl lūžio, patinimas ilgai neiÅ¡nyko, buvo kenčiamas pastovus dilgčiojimas ir maudimas Å¡ioje veido srityje.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas bÅ«tent veido srityje. Be to, ji patyrė ne tik fizinius skausmus, bet ir jautė nuolatinį diskomfortÄ socialinėje aplinkoje, nes dėl patirtų sužalojimų buvo subjaurotas jos veidas. Ji yra dvideÅ¡imties metų jauna mergina, todėl dėl veido nemalonios ir atstumiančios iÅ¡vaizdos jautė gėdos jausmÄ . Subjaurotos kÅ«no vietos yra aiÅ¡kiai matomos ir dėl savo lokalizacijos lengvai pastebimos, krintančios į akis. BÅ«nant patalpų viduje ar Å¡iltuoju metų laiku lauke jų iÅ¡ esmės neįmanoma uždengti drabužiais.

Dėl to, ji vengė iÅ¡eiti iÅ¡ namų, susitikti su draugais, buvo nemalonu dėl neestetiÅ¡ko vaizdo, jautėsi nejaukiai ir labai nesmagiai. Kai iÅ¡eidavo iÅ¡ namų, susilaukdavo aplinkinių žmonių nuolatinių žvilgsnių, įkyrių klausimų „kas nutiko”, pasitaikydavo tokių, kurie garsiai replikavo jos iÅ¡vaizdÄ . Todėl, ji stengėsi bÅ«ti namuose, kadangi aplinkinių žvilgsniai ir replikos, įkyrÅ«s klausimai emociÅ¡kai slopino ir neigiamai veikė psichologinę bÅ«senÄ .

Dėl patirto eismo įvykio ir stipriai iÅ¡gyveno dvasiÅ¡kai. Patirtos psichologinės traumos jai neleidžia gyventi ir jaustis taip, kaip jautėsi prieÅ¡ avarijÄ , nes Å¡iuo metu yra priversta gyventi nuolatiniame nerime. Po avarijos ji jaučia baimę ir nesaugumo jausmÄ viena vaikščioti gatvėmis, netgi apgalvoja marÅ¡rutÄ , kad bÅ«tų kuo mažiau pėsčiųjų perėjų. Nuolatos jaučia nerimÄ , kad autoįvykis pasikartos. Jai padidėjo jautrumas, nervinasi dėl visai nereikÅ¡mingų dalykų, sudramatizuoja paprastas gyvenimiÅ¡kas situacijas.

Ä®vykio pasekmes jaučia ir Å¡iandien, nes jai iki Å¡iol sunku susikoncentruoti. Dėl Å¡ių priežasčių nuolat jaučia stresÄ kasdieniame gyvenime. Naktimis ilgai negalėdavo užmigti, nuolat kamuodavo prisiminimai apie autoįvykį, užmigus dažnai sapnuodavo koÅ¡marus. Be to, ji yra Vilniaus universiteto filologijos fakulteto studentė. Dėl avarijos mokymosi įstaigoje paskaitų negalėjo lankyti nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. Ji praleido paskaitas, todėl negalėjo tinkamai pasiruoÅ¡ti tarpiniams atsiskaitymams/egzaminams.

Pavasario sesija prasidėjo 2019 m. birželio 1 d., todėl teko laikyti egzaminus nepasiruoÅ¡us arba pasiruoÅ¡us minimaliai. Ji yra pavyzdinga ir labai gerai besimokanti studentė. Už labai gerÄ mokymÄ si gavo Vilniaus universiteto skatinamÄ jÄ stipendijÄ 57 EUR per mėnesį. IÅ¡ viso iÅ¡mokėta per laikotarpį 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. liepos 31 d. 342 EUR. Ji sesijos metu labai nerimavo, jeigu pavasario sesijos egzaminų balai nebus aukÅ¡ti, ji negaus skatinamosios stipendijos ir Vilniaus universiteto pažangumo eilėje nebus priskiriama prie labai gerai besimokančių studentų, dėl ko ateityje jai bus sunkiau susirasti mokymosi praktikÄ , darbo vietÄ .

Dėl prastų egzaminų rezultatų labai iÅ¡gyveno. BÅ«tent dėl eismo įvykio nebegauna stipendijos už gerus mokymosi rezultatus, kadangi dėl egzaminų rezultatų, lyginant su kitais studentais, bendroje rotacijos eilėje nepateko į vietÄ , kuriai yra skiriama stipendija (1 T., b. l. 202-204). Teisiamajame posėdyje civilinė ieÅ¡kovė patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė visiÅ¡kai. PaaiÅ¡kino, kad naujesnių dokumentų draudikui nepateikė, nes jų nėra. Operacijos neprireikė. Dėl įvykio iÅ¡gyveno, liko randas po lupa, jaučia diskomfortÄ .

Negauna stipendijos, nes blogiau iÅ¡laikė egzaminus. Atsakovo If P&C Insurance AS Lietuvos filialas atstovė atsiliepimu su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko. Pažymėjo, kad nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių/argumentų, kurie lemtų papildomÄ draudimo iÅ¡mokÄ , o.2 500 EUR suma iÅ¡mokėta įvertinus visÄ Å¾alos byloje esančiÄ informacijÄ (medicininius dokumentus, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ , foto nuotraukas ir kt.), todėl mano, kad ji yra teisinga, atitinkanti teismų formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui.

Nurodė, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas (įskaitant civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ bei atstovavimÄ teisme) ieÅ¡kovei jau atlygino kaltinamoji V. K.-K.. Tokio pobÅ«džio bylose (eismo įvykio metu sužalojus sveikatÄ , kai į baudžiamÄ jÄ bylÄ civiliniu atsakovu yra traukiamas transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikas) bylinėjimosi iÅ¡laidos visais atvejais priteisiamos iÅ¡ eismo įvykio kaltininko, nes eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklės aiÅ¡kiai numato, kad draudimo iÅ¡mokos mokamos tik dėl žalos asmeniui, neturtinės žalos ir žalos turtui.

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš eismo įvykio kaltininkės – kaltinamosios V. K.-K.. Teisiamajame posėdyje atsakovo atstovė Aušra Kunčiuvienė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Prašė teismo civilinį ieškinį atmesti. Civilinis ieškinys netenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.

Teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 EUR iki 3000 EUR (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-181-507/2016, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017 ir kt.). Bet kuriuo atveju kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-551/2013).

Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Taigi, teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Minėta, kad eismo įvykio metu 2019 m. gegužės 14 d., apie 17:27 val., nukentėjusiajai, civilinei ieškovei A. S. buvo nesunkiai sužalota sveikata, - padaryta poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje, daugybiniai odos nubrozdinimai veide, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio kairės pusės vainikinės ataugos lūžis (1 T., b. l. 111). VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės 2019 m. gegužės 14 d. Medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatytas ryški veido kairės pusės hematoma, dauginiai nubrozdinimai, apatinės lūpos žaizda.

Palpuojant skausminga kairės pusės virÅ¡utinio žandikaulio sritis, nutirpimas pagal VirÅ¡utinę lupÄ ir kairės pusės nosį iki Vidurio linijos. Kaklo judesiai neskausmingi. Plaučiuose alsavimas abipusis. Pilvas neskausmingas. Kojas pakelia. Kiek skausminga kairio klubo sritis. Galvos ir kaklo KT – kairės pusės virÅ¡utinio žandikaulio frontalinės ataugos lūžimas, skystis (kraujas) kairės pusės maxiliariniame sinuse. Kairio skruostikaulio lūžimas. Traumai bÅ«dingų pokyčių g/sm nestebima (1 T., b. l. 109).

VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos 2019 m. gegužės 14 d. Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatytas masyvus veido patinimas audinių srityje, besiformuojanti kraujosruva kairės pusės paakio ir virÅ¡utinio voko srityje. Apatinės lÅ«pos odoje stebima nesiÅ«ta 1,5 cm ilgio žaizda per intraoraliai – sÄ kandis nesutrikęs, apatinės lÅ«pos gleivinėje 1,5 cm ilgio žaizda. Palpuojant jautru v/ž sinuso priekinės sienos projekcijoje kairėje pusėje.

Skruostikaulio palpuoti dėl masyvaus patinimo neįmanoma (1 T., b. l. 108). VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos 2019 m. gegužės 27 d. Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad apžiÅ«rint nukentėjusiÄ jÄ nustatyta, kad palpuojant skausminga kairėje paakio srityje, pacientė jaučia aptirpimÄ kairės pusės skruostikaulio zonoje, kaulinių deformacijų nečiuopiama, akyse nesidvejina, akių judesiai abipus normalÅ«s. Čiuopiama kairėje pusėje skruostikaulio kÅ«no srityje lokali besirezorbuojanti hematoma.

IÅ¡sižiojimas neapsunkintas. Intraoraliai – dantų traumų žandikaulių lūžimų nestebima. KT ir rentgenologiÅ¡kai – žandikaulių, skruostikaulių lūžimų nestebima, galima įtarti kairės pusės akiduobės dugno lūžimÄ be poslinkio. KT ir rentgenogramose stebima kairės pusės žandinio ančio retencinė cista. Galimos odontogeninės cistos priežasties nestebima (1 T., b. l. 110). IÅ¡ Medicininės pažymos Dėl neatvykimo į darbÄ , darbo birÅ¾Ä ar ugdymo įstaigÄ matyti, kad nukentėjusiajai suteiktas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiui nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. (įskaitytinai) (1 T., b. l. 116).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmÄ , jautė diskomfortÄ . Dėl to teismui jokių abejonių nekyla. Dėl paminėtų sužalojimų A. S. galėjo ir vengė iÅ¡eiti iÅ¡ namų, susitikti su draugais, nes buvo nemalonu dėl neestetiÅ¡ko vaizdo, jautėsi nejaukiai ir labai nesmagiai. Vadinasi ji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ne tik patyrė momentinį (eismo įvykio metu) ir besitęsiantį (besigydant po įvykio) fizinį skausmÄ , tačiau ir diskomfortÄ bet dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Taip pat tikėtina, kad po eismo įvykio ji kurį laikÄ jautė baimę ir nesaugumo jausmÄ , nerimÄ , kad autoįvykis gali pasikartoti. Tačiau iÅ¡samesnių įrodymų dėl tokio nerimo ir baimės (pvz. psichologo iÅ¡vada ir pan.) byloje pateikta nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad kairės pusės virÅ¡utinio žandikaulio frontalinės ataugos lūžimas, kuris buvo diagnozuotas 2019 m. gegužės 14 d., nebebuvo nustatytas tiriant A. S. sveikatÄ 2019 m. gegužės 27 d. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė nurodė ir tai, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji negalėjo lankyti paskaitų lankyti nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. gegužės 29 d., dėl to negalėjo tinkamai pasiruoÅ¡ti tarpiniams atsiskaitymams/egzaminams.

Pavasario sesija prasidėjo 2019 m. birželio 1 d., todėl teko laikyti egzaminus nepasiruoÅ¡us arba pasiruoÅ¡us minimaliai, dėl ko ji negavo stipendijos už gerÄ mokymÄ si. Tačiau su tokiais nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės argumentas visiÅ¡kai sutikti nėra pagrindo. A. S. paaiÅ¡kino teisme, ji galėjo prasitęsti sesijos ir laikyti egzaminus vėliau, tačiau to nepadarė, nes pati priėmė sprendimÄ egzaminus laikyti nustatytu laiku. Pastarosios paaiÅ¡kinimas, kad jai bÅ«tų dar sunkiau iÅ¡laikyti egzaminus, nėra visiÅ¡kai pagrįstas, nes tai yra vien tik jos asmeninė nuomonė.

Vadinasi, priimdamas tokį sprendimÄ , ji prisiėmė ir rizikÄ , kad gali iÅ¡laikyti egzaminus ne tokiu rezultatu, kaip tikėjosi. Teismo manymu, perkelti prisiimtos rizikos neigiamas pasekmes atsakovui, Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo. PrieÅ¡ingai, A. S. galėjo praÅ¡yti perkelti egzaminų laikymo laikÄ vėlesniam laikui. O turėdama daugiau laiko bÅ«tų galėjusi geriau pasiruoÅ¡ti egzaminams, net ir praleidusi kai kurias paskaitas. Atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumÄ (nusikaltimas neatsargus, kaltinamoji įvykio metu buvo blaivi, turėjo teisę vairuoti transporto priemones, automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; tyčios sužaloti nukentėjusiÄ jÄ nebuvimÄ ; savo kaltės pripažinimÄ ; kaltinamosios elgesį po įvykio), sveikatos sutrikdymo sunkumÄ â€“ nesunkus sveikatos sutrikdymas, veido srityje, chirurginės intervencijos nereikėjo, gana trumpas nedarbingumo laikotarpis, dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji jautėsi blogai dėl neestetinės iÅ¡vaizdos, jautė skausmÄ dėl lūžio bei aptirpimÄ , tačiau daugiau nebuvo apribota jos gyvenimo kokybė (pvz. dėl patirto lūžio negalėjo valgyti – kramtyti, gerti, kalbėti ir pan.), neprireikė jokių sveikatos grÄ Å¾inimo metodų, pasveiko be rimtų liekamųjų reiÅ¡kinių, trukdančių gyventi visavertį gyvenimÄ (likęs tik diskomforto jausmas dėl susiÅ«tos lÅ«pos), be to, nukentėjusiosios sveikatai nekilo tokių padarinių, kurie turėtų itin neigiamÄ Ä¯takÄ jos sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo BK 281 straipsnio 1 dalies bylose.

Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad draudimo kompanijos paskaičiuotas ir atlygintos neturtinės žalos dydis yra adekvatus ir pakankamas. Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus. Dėl nustatyto, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei A. S. yra atlyginta pakankamo dydžio neturtinė žala, todėl jos civilinis ieÅ¡kinys dėl papildomos 2500 EUR neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas kaip nepagrįstas. Dėl nukentėjusiosios iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad iÅ¡moka mokama dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė, žalos nustatymo ir mokėjimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose taisyklėse, tačiau nei vienas iÅ¡ Å¡ių paminėtų teisės aktų, nei civilinis kodeksas nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti pripažįstamos žala, o taip pat nenustato draudiko pareigos tokio pobÅ«džio iÅ¡laidas atlyginti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nei CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalÄ ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nei CK 6.283 straipsnyje, reglamentuojančiame žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, nenurodyta, kad žala galėtų bÅ«ti pripažįstamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos baudžiamojoje byloje (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012), todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti pripažintos proceso iÅ¡laidomis, kurios gali bÅ«ti priteistos tik iÅ¡ kaltinamosios.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos bÅ«tent iÅ¡ kaltinamosios, o ne kitų civilinių atsakovų. Spręsdamas klausimÄ dėl nukentėjusiosios patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymi, kad nukentėjusiosios patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti iÅ¡ esmės susijusios su jos pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu, todėl Å¡iuo atveju aktualios CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimÄ , 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas atstovavimo iÅ¡laidas. IÅ¡ teismui pateikto SÄ skaitos už teisinės paslaugas iÅ¡raÅ¡o ir mokėjimo nurodymo (2 T., b. l. 3-4) matyti, kad nukentėjusioji sumokėjo už atstovavimÄ teismo posėdyje, paskirtame 2019 m. gruodžio 3 d., Å¡ioje baudžiamojoje byloje, t. y. patyrė 150 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, kurias praÅ¡o priteisti jos naudai.

IÅ¡ 2019 m. gruodžio 3 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad posėdis prasidėjo 14:30 val. ir baigėsi 15:15 val., t. y. truko 45 minutes. Rekomendacijų 8.19. punkte numatyta, kad už vienÄ atstovavimo teisme posėdžio valandÄ gali bÅ«ti priteisiamas 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individulių įmonių), t. y. 128,90 EUR už valandÄ . Atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus dydžius, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo priteisti didesnę sumÄ nei nurodyta Rekomendacijose, todėl iÅ¡ kaltinamosios priteistina 128,90 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301, 302, 303 straipsnio 4 dalis, 305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : atleisti V. K. - K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusiÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ neatsargų nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, o baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Perduoti V. K. - K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal laidavimÄ laiduotojai L.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ . Atmesti nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės A. S. byloje pareikÅ¡tÄ patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį atsakovui If P&C Insurance AS Lietuvos filialui. Priteisti iÅ¡ V. K. – K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 128,90 EUR (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus, 90 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. IÅ¡aiÅ¡kinti V.

K. - K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jos laiduotojai L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grÄ Å¾inimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡aiÅ¡kinti V. K. - K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Vladimir Berezovskij