3270c271-e0b7-47fa-b795-e94346326d2a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1035/2013 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00476-2011-9                         Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Alvydo PoÅ¡kaus ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų Z.

K. ir R. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-399-194/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Helija“, atstovaujamos bankroto administratoriaus kooperatinės bendrovės „Jonas ir sÅ«nÅ«s“, ieÅ¡kinį atsakovams Z. K. ir R. K. dėl turto pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, byloje dalyvaujantis tretysis asmuo E. L.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Helija“, atstovaujama bankroto administratoriaus kooperatinės bendrovės (toliau tekste – KB) „Jonas ir sÅ«nÅ«s“, (toliau tekste – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) pripažinti negaliojančia nuo jo sudarymo momento 2008 m. birželio 30 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 6194, sudarytÄ tarp Z. K., R. K. ir UAB „Helija“;

2) taikyti restitucijÄ - grÄ Å¾inti solidariai iÅ¡ atsakovų Z. K., R. K. UAB „Helija“ naudai 90 000 Lt pinigines lėšas, sumokėtas pagal 2008 m. birželio 30 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 6194; žemės sklypÄ nupirktÄ pagal 2008 m. birželio 30 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 6194, grÄ Å¾inti atsakovams Z. K. ir R. K..IeÅ¡kovas nurodė, kad 2011 m. vasario 1 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Helija“ iÅ¡kelta bankroto byla.

Bankroto administratoriumi paskirta KB „Jonas ir sÅ«nÅ«s“. Administratoriui patikrinus bendrovės buhalterinius dokumentus paaiÅ¡kėjo, kad 2008 m. birželio 30 d. UAB „Helija“ sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 6194, pagal kuriÄ iÅ¡ atsakovų Z. K. ir R. K. už 90 000 Lt nupirko 2,9100 ha žemės sklypÄ , esantį Sereikų k. Pasvalio rajone. Minėto žemės sklypo paskirtis - miÅ¡ko Å«kio, miÅ¡ko plotas 2,8100 ha. Bankroto administratorius nustatė, kad minėtas žemės sklypas yra nupirktas pažeidžiant bendrovės kreditorių turtinius interesus ir yra prieÅ¡taraujantis įmonės veiklos tikslams, kadangi žemės sklypas buvo nupirktas už 90 000 Lt, kai tuo tarpu vidutinė Å¡io sklypo rinkos vertė yra 10 700 Lt.

Pagal Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio rajono agentÅ«ros pateiktus duomenis miÅ¡kas minėtame žemės sklype buvo iÅ¡kirstas dar 2002 metais. Bendrovė, vykdydama medienos ruoÅ¡imo veiklÄ , nupirko žemės sklypÄ , kuriame buvo plynai iÅ¡kirsta mediena ir prisiėmė pareigÄ dirbtiniu bÅ«du atkurti miÅ¡kÄ , o ne juo naudotis. IeÅ¡kovo atstovo nuomone, sumokėta suma už iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ nėra adekvati rinkos kainai ir buvo dirbtinai padidinta, vengiant atsiskaityti su kitais bendrovės kreditoriais.

Be to, pagal 2008 m. finansinės atskaitomybės balansÄ UAB „Helija“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai virÅ¡ijo jos turimÄ turtÄ , tačiau užuot atsiskaičiusi su įmonės kreditoriais, UAB „Helija“ sudarė sau nenaudingÄ sandorį, nupirkdama žemės sklypÄ , kurio negalėjo panaudoti savo veikloje. IeÅ¡kovo atstovo nuomone, parduodami nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi, kadangi pardavė turtÄ už kainÄ , kuri virÅ¡ijo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, ir kurio įmonė negalėjo panaudoti savo veikloje.

Atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ parodo ir tai, kad Å¡is žemės sklypas su iÅ¡kirstu miÅ¡ku buvo parduotas UAB „Helija“ direktore dirbančiai atsakovų giminaitei E. L., kuri yra R. K. brolio žmona. E. L. buvo ir UAB „Helija“ akcininkė (savininkė), Å¡ioje bendrovėje direktoriumi komercijai dirbo ir atsakovės brolis. Pagal įstatyme nustatytÄ nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ tokie juridinio asmens ir fizinių asmenų sandoriai tarp artimų giminaičių rodo, jog sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. Atsakovai Z.

K. ir R. K. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovų teigimu, ieÅ¡kovas nenurodė nė vieno kreditoriaus, kurio konkrečius, apibrėžtus interesus ir teises pažeidė anksčiau minėta 2008 m. birželio 30 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovai pažymėjo, jog tiek Å¡ios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, tiek ir po jos sudarymo UAB „Helija“ buvo moki. Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ 2008 metų balansÄ matyti, kad bendrovė 2008 m. gruodžio 31 d. duomenimis turėjo turto už 923 803 Lt, o jos įsipareigojimai kreditoriams sudarė tik 764 505 Lt, tokiu bÅ«du bendrovės turtas virÅ¡ijo įsipareigojimus 159 298 Lt suma.

Be to, ieškovas 2008 metais dirbo pelningai, uždirbo ir turėjo 144 401 Lt pelno. Atsakovams nebuvo žinoma, kad UAB „Helija“ turi kokių nors problemų vykdydama savo įsipareigojimus kreditoriams, priešingai, buvo patikinta, kad bendrovės padėtis yra išties gera ir jokių problemų vykdant savo įsipareigojimus kreditoriams bendrovė neturi ir juos pilnai gali įvykdyti. Atsakovai buvo įsitikinę, kad jų 2008 m. birželio 30 d. sudaroma žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovu nepažeidžia nė vieno iš ieškovo kreditoriaus teisių bei interesų ir sudaromas sandoris yra teisėtas, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. birželio 30 d.

žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta notarinėje kontoroje, patvirtinta notaro, kas, pagal Notariato įstatymo nuostatas užtikrina sudaromų sandorių teisėtumÄ , atitikimÄ galiojantiems teisės norminiams aktams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, pripažino negaliojančiu, nuo sudarymo momento, žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį, sudarytÄ 2008 m. birželio 30 d., tarp Z. K. ir R.

K. bei UAB „Helija“. Taikė restitucijÄ ir priteisė BUAB „Helija“ naudai iÅ¡ Z. K. ir R. K. solidariai 90 000 Lt, žemės sklypÄ , įgytÄ pagal 2008 m. birželio 30 d. pirkimo- pardavimo sutartį, esantį Sereikių km., Pasvalio rajone, gražino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise Z. K. ir R. K.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo sandoris buvo sudarytas su artimais giminaičiais, kas leido pripažinti sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Be to, ginčo sandorio sudarymo metu įmonė buvo praktiÅ¡kai nemoki, jos atžvilgiu buvo vykdomi priverstiniai iÅ¡ieÅ¡kojimai.

Ä®vertinęs Å¡iuo duomenis teismas sprendė, jog UAB „Helija“, turėdama daug kreditorių ir jau vykdomų iÅ¡ieÅ¡kojimų iÅ¡ jos turto bei sÄ skaitų, nevykdė įsipareigojimų kitiems kreditoriams, suteikdama pirmenybę atsakovams - giminaičiams, apmokėjo iÅ¡ įmonės lėšų skolas už fizinį asmenį, tokiu bÅ«du padarė žalÄ Å¡ios įmonės kreditorių interesams, sudarė įmonei nenaudingÄ sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo ir negalėjo, nes tai prieÅ¡taravo Å¡ios įmonės veiklos tikslams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovai Z. K. ir R. K. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie konkrečius kreditorius, kurie turėjo vykdytinÄ reikalavimo teisę ieÅ¡kovui ginčo sandorio sudarymo metu, o pirmosios instancijos teismas teigdamas, jog įmonė sudarydama sandorį buvo praktiÅ¡kai nemoki, neįvertino, kiek ir kam buvo skolinga įmonė sudarydama sandorį.

Ä®monės finansiniai dokumentai patvirtina, jog 2008 metais ieÅ¡kovas gavo pelnÄ , be to turėjo lėšų sÄ skaitoje. Teismui pateikti duomenys apie 2008 m. birželio 30 d. buvusius įmonės įsipareigojimus nėra tikslÅ«s, kadangi daugelis iÅ¡ jų galėjo susidaryti iki ginčo sandorio sudarymo, dalis iÅ¡ jų buvo padengta.             2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.67 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , kadangi vadovaujantis Å¡io straipsnio nuostatomis E. L. negali bÅ«ti laikoma artima atsakovų giminaite.

             3. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieÅ¡kinys nagrinėjamu atveju buvo pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi ginčo sandoris buvo sudarytas 2008 m. birželio 30 d., tuo tarpu ieÅ¡kinys teismui pareikÅ¡tas 2011 m. rugpjūčio 3 d., t. y. praėjus trims metams nuo ginčijamo sandorio sudarymo.              Atsiliepimu į atsakovų Z. K. ir R. K. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB „Helija“, atstovaujamas bankroto administratoriaus KB „Jonas ir sÅ«nÅ«s“ praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             IeÅ¡kovo atstovo teigimu, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pagrindo jo keisti ar naikinti nėra.

Teismo posėdžio metu Å¡alys patvirtino, jog ginčo sklype buvęs miÅ¡kas buvo iÅ¡kirstas 2002 m. L., kurie yra giminystės ryÅ¡iais susiję su atsakovais. UAB „Helija“ įregistruota tik 2006 m., todėl jokių finansinių prievolių už miÅ¡ko iÅ¡kirtimÄ negalėjo prisiimti, o ginčo sandoriu įsigydama žemės sklypÄ , tik prarado pinigus, kurie galėjo bÅ«ti panaudoti atsiskaitymams su kreditoriais ir įgijo pareigÄ atkurti miÅ¡kÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nustatyta, jog 2008 m. birželio 30 d. UAB „Helija“ sudarė su Z. K. ir R. K. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, kuria įmonė už 90 000 Lt įsigijo 2,91 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ (b. l. 4-9).

Ä®monei 2011 m. vasario 1 d. iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ir bankroto administratoriui susipažinus su ginčijamu sandoriu paaiÅ¡kėjo, jog 2008 m. birželio 30 d. sutartimi įsigytame žemės sklype buvęs miÅ¡kas yra iÅ¡kirstas 2002 m., o įmonė sandorio sudarymo metu jau buvo susidÅ«rusi su finansiniais sunkumais, todėl nagrinėjamoje byloje siekiama įvertinti, ar 2008 m. birželio 30 d. sandoris nepažeidė UAB „Helija“ ir jos kreditorių interesų, o jei taip – ar egzistuoja kitos actio Pauliana tenkinimo sÄ lygos.

Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininkÄ , neleisti Å¡iam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymÄ . CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Nagrinėjamu atveju įgyvendindamas įstatymo jam pavestas funkcijas (Ä®monių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p.) bei vykdydamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų apsaugÄ , ieÅ¡kinį CK 6.66 straipsnio tvarka teismui pareiÅ¡kė BUAB „Helija“ bankroto administratorius KB „Jonas ir sÅ«nÅ«s“.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinÄ dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Apeliantų teigimu, nagrinėjamu atveju pagrindo pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, nebuvo, kadangi ieÅ¡kovas neįrodė, o teismas nenustatė, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Helija“ buvo nemoki ar negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, be to nenurodžius konkretaus kreditoriaus, kurio teises pažeidė ginčijamas sandoris, nebuvo pagrindo ieÅ¡kinio tenkinti. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad Å¡ios aplinkybės, susijusios su skolininko mokumo sumažėjimu, bÅ«tų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio.

Taigi, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes, sudarius ginčijamÄ sandorį, likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Nors bylos medžiaga patvirtina, jog BUAB „Helija“ nemokumas buvo nustatytas tik 2011 m. vasario 1 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-516-194/2011 (b. l. 90-91), tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Helija“ buvo praktiÅ¡kai nemoki, neturėjo galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais. 2008 m.

UAB „Helija“ balansas įrodo, jog įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (673 507 Lt) virÅ¡ijo pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės - 461 901,50 Lt (įmonė 2008 m. turėjo 923 803 Lt turto, todėl jo pusė sudaro 461 901,50 Lt) (b. l. 11-12). 2008 m. įmonė baigė turėdama 70 599 Lt nuostolį (b. l. 13). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog lyginant su 2007 m., 2008 m.UAB „Helija“ finansinė padėtis buvo sudėtingesnė – įmonės turtas mažėjo (2007 m. jis sudarė 1 075 321 Lt, o 2008 m. jau 923 803 Lt), tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai augo kone dvigubai (2007 m. jie sudarė 313 732 Lt, o 2008 m. 673 507 Lt).

IeÅ¡kovo atstovo pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu, ieÅ¡kovas turėjo įsiskolinimų valstybės biudžetui, priverstinai vykdomų įsiskolinimų kitiems kreditoriams, įmonės turtui buvo taikomi disponavimo apribojimai, siekiant užtikrinti galimai įmonės kreditoriams palankių teismų sprendimų įvykdymÄ (b.l. 99- 123). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra įrodyta, jog sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovo finansinė bÅ«klė neleido jam atsiskaityti su visais kreditoriais, o sudarytas ginčijamas sandoris tik dar labiau apribojo įmonės galimybes sumažinti įsiskolinimus.

Apeliantų teigimu, ieÅ¡kovo atstovo pateikti įmonės 2008 m. finansinių įsipareigojimų duomenys, kuriais priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra netikslÅ«s, be to, vertinant UAB „Helija“ finansinę padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu, nebuvo atsižvelgta į tai, jog įmonė turėjo pakankamai lėšų bei gavo pelnÄ , kas garantavo visiÅ¡kÄ Ä¯monės veiklos funkcionalumÄ ir gebėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai keldami abejones dėl pateiktų duomenų teisingumo, turėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti Å¡iuos argumentus pagrindžiančius įrodymus, kadangi tokie duomenys nepateikti, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog duomenys apie įmonės lėšas pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti, kadangi apeliantų nurodomos įmonės sÄ skaitose esančios lėšos (248 022 Lt) buvo įtrauktos į įmonės 2008 m. balanso duomenis, be to apeliantų teiginiai apie UAB „Helija“ 2008 m. gautÄ pelnÄ neatitinka tikrovės, kadangi byloje esanti 2008 m. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, jog įmonė 2008 m. patyrė nuostolį (b. l. 13). Sprendžiant dėl ieÅ¡kovo kreditorių teisių pažeidimo atsakovams sudarius ginčijamus sandorius, svarbu įvertinti ir tai, ar turtas perleistas už tinkamÄ ir pagrįstÄ kainÄ .

Å iuo aspektu yra reikÅ¡minga įsigyto žemės sklypo rinkos vertė, buvusi jo įsigijimo momentu, nes aiÅ¡kus įsigyto turto vertės ir kainos neatitikimas yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ dėl kreditorių teisių pažeidimo. 2008 m. birželio 30 d. sandoriu atsakovai pardavė, o ieÅ¡kovas UAB „Helija“ už 90 000 Lt kainÄ Ä¯sigijo žemės sklypÄ , tuo tarpu VÄ® „Registrų centras“ duomenimis, minėto sklypo vidutinė rinkos vertė 2008 m. birželio 26 d. sudarė 10 700 Lt (b.l. 61).

IeÅ¡kovo atstovo pateikti įrodymai patvirtina, jog 2002 m. UAB „Helija“ 2008 m. birželio 30 d. ginčijamo sandorio pagrindu įsigytame žemės sklype buvęs miÅ¡kas buvo iÅ¡kirstas (b. l. 14-16). UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas Turtas nuomone, įvertinus tÄ aplinkybę, jog ginčo sklype buvęs miÅ¡kas yra plynai iÅ¡kirstas, tokio sklypo vertė jo įsigijimo metu galėjo siekti 2 600 Lt (b. l. 89). Å ie duomenys patvirtina, jog ginčijama sutartimi turtas buvo įgytas už pernelyg aukÅ¡tÄ kainÄ .BUAB „Helija“ buvusi vadovė teigė, jog įmonė galėjo sau leisti mokėti už įgyjamÄ turtÄ toliÄ kainÄ (b. l. 164), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagrindinis klausimas Å¡iuo atveju yra ne tai, ar įmonė gebėjo sumokėti už įgyjamÄ turtÄ , bet ar tai buvo finansiÅ¡kai naudinga ir nepažeidė kitų kreditorių interesų.

Ä®monės įstatuose numatyta, jog UAB „Helija“ veiklos tikslas - pelno siekimas ir įmonės akcininkų bendrovei perduoto turto bei bendrovės veiklos metu sukaupto turto efektyvaus panaudojimo užtikrinimas (b. l. 68), todėl įsigyjamas turtas turėjo bÅ«ti naudojamas įmonės veiklos plėtrai ir naudos gavimui. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvusi UAB „Helija“ direktorė E. L. patvirtino, jog ginčo sandoriu įgyjamas sklypas turėjo bÅ«ti skirtas įmonės verslui plėtoti (b. l. 164), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ byloje esančios medžiagos nėra pagrindo manyti, jog ginčo sandoris atnešė įmonei ekonominės naudos ar sudarė galimybes verslui plėsti, prieÅ¡ingai – įmonei už įsigytÄ Å¾emės sklypÄ atsiskaičius su atsakovais buvo apribota galimybė dengti įsiskolinimus kitiems kreditoriams, be to už įmonės lėšas buvo dengiami jos vadovų ir su jais Å¡eimos ryÅ¡iais susijusių asmenų įsiskolinimai.

Teismo posėdžio metu atsakovai patvirtino, jog žemės sklype esantį miÅ¡kÄ jie leido iÅ¡sikirsti atsakovės brolio Å¡eimai, kuri už medienÄ neatsiskaitė, medienos, o kartu ir žemės sklypo kainÄ sumokėjo UAB „Helija“ (b. l. 53), vykdydama ginčijamÄ sandorį. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, jog įmonė 2008 m. patirianti finansinių sunkumų ir už įsigyjamÄ turtÄ mokėdama nepagrįstai aukÅ¡tÄ kainÄ bei tuo pačiu įsigydama pareigÄ atkurti iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ , veikė prieÅ¡ingai ne tik savo, bet ir savo kreditorių interesams.

Nustatyti duomenys patvirtina ieÅ¡kovÄ ginčijamo sandorio sudarymo metu buvus praktiÅ¡kai nemokumo bÅ«senoje, o atsiskaitymas su apeliantais, iÅ¡skiriant juos iÅ¡ kitų kreditorių, neabejotinai pažeidė įmonės kreditorių teises bei teisėtus interesus, kadangi tais atvejais, kai nemokus skolininkas vienu ar kitu bÅ«du atsiskaito su vienu kreditoriumi, pastarasis yra privilegijuojamas kitų kreditorių atžvilgiu ir pažeidžiami kreditorių visumos interesai, nes atsiskaitymui panaudotos lėšos galėjo bÅ«ti skirtos visų kreditorių reikalavimams tenkinti.

Be to, tam, kad konstatuoti kreditorių teisių pažeidimÄ , nebÅ«tina konkrečiai įvardinti kreditorių, kurių teisės ginčijamu sandoriu pažeidžiamos, kadangi laikoma, jog pažeidžiamos teisės visų kreditorių, kurių reikalavimo patenkinimo terminai buvo suėję sandorio sudarymo metu ir kuriems skolininkas nesuteikė analogiÅ¡kos reikalavimo tenkinimo galimybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1674/2012). Kaip buvo minėta, actio Pauliana taikymui turi bÅ«ti nustatytas visų Å¡io ieÅ¡kinio taikymui bÅ«tinų sÄ lygų visuma.

Actio Pauliana instituto taikymui taip pat turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas - tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 str. 1, 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Civilinėje teisėje galioja bendrasis sÄ Å¾iningumo principas (CK 1.5 str.), kuris be kita ko, reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip, tačiau sÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).

IeÅ¡kovo atstovui reiÅ¡kiant reikalavimÄ pripažinti sandorius negaliojančius kaip sudarytus pažeidžiant kreditoriaus interesus, tenka pareiga įrodyti, jog ieÅ¡kovas ir atsakovai, su kuriais buvo sudaryta ginčijama sutartis, buvo nesÄ Å¾iningi, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises. IeÅ¡kovo atstovas atleidžiamas nuo minėtų aplinkybių įrodinėjimo tik CK 6.67 straipsnyje numatytais atvejais. Å is straipsnis įtvirtina nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , o jo trečias punktas nustato, jog preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos jei skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba Å¡io asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimas giminaitis.

Pirmosios instancijos remdamasis minėta nuostata (CK 6.67 str. 3 d.) pripažino sandorio Å¡alis nesÄ Å¾iningomis, nusprendęs, jog atsakovus ir UAB „Helija“ vadovę, atstovavusiÄ Ä¯monę ginčijamų sandorių sudarymo metu, siejo artimi giminystės ryÅ¡iai. Pasisakydama dėl Å¡io sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo ar sÄ Å¾iningumo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, jog ginčo sandoris sudarytas tarp atsakovų Z. K. ir R. K. ir UAB „Helija“ vadovės - direktorės E. L. (b. l. 65), R.

K. brolio žmonos (b.l. 53, 75-76). Vadinasi, sandoris buvo sudarytas tarp juridinio asmens direktorės ir asmenų, susijusių svainystės ryÅ¡iais (CK 3.136 str.). CK 6.67 straipsnio taikymo atveju yra aktuali artimojo giminaičio sÄ voka, įtvirtinta CK 3.135 straipsnyje. Artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai, t. y. tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, bei Å¡oninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai - broliai ir seserys. Taigi, ginčijant skolininko sudarytÄ turto perleidimo sandorį actio Pauliana pagrindu ir taikant CK 6.67 straipsnį, bÅ«tina nustatyti, ar juridinio asmens valdymo organas ir atsakovai atitinka CK 3.135 straipsnyje nustatytÄ artimųjų giminaičių sÄ voka.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 3.136 ir CK 6.67 straipsnius darytina iÅ¡vada, kad svainyste susiję asmenys neįtraukti į nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejų taikymo sÄ raÅ¡Ä . Todėl aplinkybė, jog atsakovai ginčijamÄ sandorį sudarė su įmone, kuriÄ atstovavo atsakovės brolio žmona, negali bÅ«ti vienintelis pagrindas Å¡ių asmenų nesÄ Å¾iningumui konstatuoti, nes vien tokio pobÅ«džio santykių konstatavimas nepakankamas nesÄ Å¾iningumui nustatyti. Tokie santykiai, vertintini tik kartu su kitais įrodymais, kurie sudarytų pagrindÄ iÅ¡vadai, kad turto įgijėjas yra nesÄ Å¾iningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2008).

Todėl teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo preziumavimo CK 6.67 straipsnio 3 dalies pagrindu yra nepagrįstos, tačiau tik netinkamai pasirinkta motyvacija, neįtakoja, teisėjų kolegijos vertinimu, teisingos iÅ¡vados dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo. Sprendžiant dėl sandorio Å¡alių, susijusių svainystės ryÅ¡iais, sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo pažymėtina, jog Å¡iÄ aplinkybę visgi reikėtų vertinti kaip vienÄ iÅ¡ sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/20012).

Svainystės ryÅ¡iais susijusių ir sandorio Å¡alimis esančių asmenų tarpusavio ryÅ¡iai padidina nesÄ Å¾iningumo kreditoriaus atžvilgiu galimybes, kadangi esantys ryÅ¡iai sudaro sÄ lygas tarpusavio pasitikėjimui, sukuria prielaidas keistis nevieÅ¡intina informacija apie prieÅ¡ingos sandorio Å¡alies finansinę bÅ«klę, esamas problemas, sudaromo sandorio tikslus ir kitas įprastomis sandorių sudarymo sÄ lygomis prieÅ¡ingai sandorio Å¡aliai neatskleistinomis aplinkybėmis. E. L. (atsakovės brolio žmona) buvo ne tik UAB „Helija“ akcininkė, bet ir vadovė, Å¡ioje bendrovėje direktoriumi komercijai dirbo ir atsakovės brolis (b. l. 164).

Atsakovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ne kartÄ patvirtino, jog jie ginčijamu sandoriu perleistame žemės sklype buvusiÄ medienÄ leido iÅ¡sikirsti bÅ«tent L., tačiau už medienÄ jie neatsiskaitė (b. l. 53). Ä®gyjamo sklypo ir medienos kainÄ ginčijama sutartimi įsipareigojo sumokėti UAB „Helija“, nors realiai siekiamos naudos iÅ¡ sandorio negavo, o tik atlygino už trečiųjų asmenų (L.) gautÄ turtinę naudÄ . E. L., kaip UAB „Helija“ vadovei, buvo neabejotinai žinoma prasta įmonės finansinė padėtis, bei tai, jog įgyjamas turtas įmonei ekonominės naudos neatneÅ¡.

Nors E. L. teismo posėdžio metu įrodinėjo, jog jai nebuvo žinoma, kad įsigytame žemės sklype mediena yra iÅ¡kirsta, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, ji, kaip įmonės direktorė ir akcininkė ne tik turėjo, bet ir privalėjo pasidomėti įgyjamo turto vertingumu bei užtikrinti tinkamÄ Ä¯monės lėšų panaudojimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ teigti, jog ginčo sandoryje ne tik atsakovai, bet ir ieÅ¡kovas, atstovaujamas tuometinės direktorės, susijusios su atsakove svainystės ryÅ¡iais, buvo nesÄ Å¾iningi, nes sudaromu sandoriu siekė padengti kitų asmenų įsiskolinimus ir už neįprastai aukÅ¡tÄ kainÄ Ä¯sigijo turtÄ , kuris atnešė įmonei ne ekonominę naudÄ , bet papildomas prievoles, pažeidė kreditorių interesus.Nagrinėjamoje byloje taip pat keliamas klausimas, ar bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus atstovaujantis bankroto administratorius praleido terminÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį CK 6.66 straipsnio nustatyta tvarka.Ä®statyme ieÅ¡kinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.).

Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų, tačiau atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams tiek CK, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieÅ¡kinio terminus. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikÅ¡damas actio Pauliana ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o Å¡i teisė atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.).

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta ir tai, kad Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis gali nustatyti tiek CK, tiek kiti įstatymai. Å iuo atveju byloje actio Pauliana ieÅ¡kinio senaties terminas aiÅ¡kinamas atsižvelgiant į bankroto santykių specifinį teisinį reguliavimÄ , nes ieÅ¡kinį CK 6.66 straipsnio pagrindu pareiÅ¡kė BUAB „Helija“ bankroto administratorius. Ä®BÄ® įpareigoja įmonės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius teisme bei nustato, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų, apie Å¡ių sandorių sudarymÄ , gavimo dienos (Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 8 p.).

Å iuo atveju byloje duomenų ir įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti, kada įvyko įmonės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, dokumentų perdavimas bankroto administratoriui nepateikta, tačiau ta aplinkybė, jog bankroto byla UAB „Helija“ buvo iÅ¡kelta 2011 m. vasario 1 d. (b. l. 90), o ieÅ¡kinys dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pareikÅ¡tas teismui 2011 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 1), leidžia neabejotinai teigti, jog terminas ieÅ¡kiniui CK 6.66 straipsnio tvarka pareikÅ¡ti, nebuvo praleistas.BylÄ nagrinėjant tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme aplinkybių, sudarančių pagrindÄ teigti, jog bylos Å¡alys privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį nenurodyta, teismui nebuvo pateikta įrodymų apie prieÅ¡ tai buvusius ikisutartinius susitarimus, vieÅ¡Ä konkursÄ ir kitus iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandančius imperatyvus, bylos Å¡alis įpareigojusius sudaryti ginčijamÄ pirkimo – pardavimo sutartį, todėl laikytina, jog ginčijamas sandoris nebuvo sandorio Å¡alims privalomas.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtas bylos aplinkybes, padarė teisingas iÅ¡vadas dėl actio Pauliana sÄ lygų visumos buvimo ir tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias restitucijos taikymÄ , todėl skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistu.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Apeliacinį skundÄ atmesti.Å iaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                           Marytė Mitkuvienė                 Alvydas PoÅ¡kus                 Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė