326eb0c0-d926-4553-ae68-e9b82491452f · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generated                                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-319/2016                                         Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00322-2015-1                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9                                                                                                      (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Rimo Å virino, teisÄjų Svetlanos JurgaitienÄs, Albino AntanaiÄio, sekretoriaujant Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui RinkeviÄiui, nuteistojo E. M. gynÄjai advokatei Marytei Vietaitei, teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundÄ dÄl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo 2015-11-12 nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 236 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 MGL (225 eurų ) bauda.
Legislator headnote
AI generated326eb0c0-d926-4553-ae68-e9b82491452f · Kauno apygardos teismas: Byloje nÄra surinkta jokių įrodymų, kad prieÅ¡ apeliantÄ nebuvo įvykdytas nusikaltimas. Jį užpuolÄ asmenys iki Å¡iol nÄra nustatyti, įrodymų apie tos bylos eigÄ kaltinimas nepateikÄ. Jokių įrodymų patvirtinanÄių aplinkybÄ, kad jis raÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ suvokÄ, kad melagingai praneÅ¡Ä apie nusikaltimÄ ir taip padaryti norÄjo - nÄra. Apeliantas teigia, kad nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas abejotinais įrodymais ir teismo įsitikimu, kuris nÄra niekuo pagrįstas.
Full text
                                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-319/2016                                         Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00322-2015-1                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9                                                                                                      (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Rimo Å virino, teisÄjų Svetlanos JurgaitienÄs, Albino AntanaiÄio, sekretoriaujant Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui RinkeviÄiui, nuteistojo E. M. gynÄjai advokatei Marytei Vietaitei, teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundÄ dÄl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo 2015-11-12 nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 236 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 MGL (225 eurų ) bauda.
TeisÄjų kolegija, n u s t a t Ä : E. M. pagal BK straipsnio 236 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, bÅ«damas įspÄtas dÄl atsakomybÄs už melagingÄ praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , 2014-12-01, apie 20.45 val., paraÅ¡ydamas ir pateikdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių policijos komisariatui, turinÄiam teisÄ pradÄti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , pareiÅ¡kimÄ , praneÅ¡Ä Å¾inomai apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, tai yra nurodÄ, kad 2014-12-01, apie 0.05 val.
Gedimino g., ties namu Nr. 123, KaiÅ¡iadorių m., iÅ¡ nugaros pusÄs buvo užpultas dviejų jaunuolių, iÅ¡ kurių vienas spyrÄs jam į kojÄ , po ko nugriuvÄs ant žemÄs, vienas iÅ¡ jaunuolių jam gulint ant žemÄs sudavÄs smÅ«gį į galvÄ , o kitas iÅ¡ rankų iÅ¡plÄÅ¡Äs mobilaus ryÅ¡io telefonÄ âSONY C6603 XPERIA Zâ, IMEI Nr. 359775050892854, kuriame buvo įdÄta TELE-2 PILDYK SIM kortelÄ, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), viso bendros 1249 Lt vertÄs, kuris buvo apdraustas draudimo bendrovÄje UAB DK âPZU Lietuvaâ, dÄl ko buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas Nr. 63-1-00618-14, nors savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ SONY C6603 XPERIA Z, jis 2014-11-30 buvo palikÄs pas pažįstamÄ M.
P., kuris šį E. M. priklausantį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ 2014-11-30 užstatÄ Ä¯ lombardo parduotuvÄ Kauno mieste.Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Teigia, kad yra apkaltintas nepagrįstai, nesant neginÄijamai jo kaltÄ pagrindžianÄių įrodymų. Teismas visus įrodymus įvertino kaip neva jį kaltinanÄius, todÄl padarytos iÅ¡vados yra nepagrįstos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas netaikÄ principo â visos abejonÄs vertinamos kaltinamojo naudai, jo iÅ¡kelta versija byloje nÄra paneigta.
Skunde apeliantas nurodo, kad teismui davÄ nuoseklius parodymus, iÅ¡ karto dÄl savo bÅ«senos, nes buvo iÅ¡gÄrÄs, į policijos pareigÅ«nus nesikreipÄ, norÄdamas įsitikinti, kad telefonÄ prarado užpuolimo metu, dar 2015-12-01 paklausÄ M. P., ar jis nematÄs jo telefono ir Å¡is patikino, kad ne, todÄl apeliantas buvo pilnai įsitikinÄs, kad telefonÄ prarado užpuolimo metu. Apie tai, kad buvo užpultas minÄjo ir M. L.. Teigia, kad teismas iÅ¡vadÄ dÄl jo kaltÄs argumentavo vienintele nustatyta faktine aplinkybe, kad apeliantas neva âpats savo mobilųjį telefonÄ po girtavimo naktį paliko M.
P. bute vakare, o kitÄ dienÄ jo ieÅ¡kojo ateidamas pas M. P.â. Teismas pažymÄjo, kad Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtina M. P., M. L. ir UAB âLombankasâ praneÅ¡imas. Su Å¡ia teismo iÅ¡vada apeliantas kategoriÅ¡kai nesutinka, nes jÄ galÄtų patvirtinti tik vienintelis liudytojas M. P., o kitų įrodymų byloje surinkta nÄra. Teismas nuosprendyje visiÅ¡kai nepasisakÄ, kodÄl nesiremia policijos pareigÅ«no R. K. parodymais, kurie akivaizdžiai patvirtino E. M. parodymus. Nurodo, kad teismas visiÅ¡kai neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad apeliantas su M.
P. sukonfliktavo, Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtino pats M. P. ir M. L.. Apeliantas įsitikinÄs, kad bÅ«tent M. P. pavogÄ jo telefonÄ ir jam nežinant užstatÄ Ä¯ lombardÄ , gavo už tai pinigų ir už tai jo pareiÅ¡kimo pagrindu buvo nuteistas, aplinkybÄ, kad rado jo telefonÄ , slÄpÄ. Apeliantas mano, kad turi bÅ«ti atkreiptas dÄmesys į alkoholio vartojimo faktÄ , nes pats M. P. teisme patvirtino, kad gausiai, faktiÅ¡kai parÄ laiko vartojo alkoholinius gÄrimus, Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtino liudytojas M.
L.. Apeliantas teigia, kad M. P. ir jo santykiai yra įtempti ir tai yra pagrindas jam apeliantÄ apkalbÄti. Be M. P. parodymų, joks kitas įrodymas byloje nepatvirtina aplinkybÄs, kad jis jau 2014-11-30 dienÄ Å¾inojo, kad neturi telefono. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad M. P. yra nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dÄl jo telefono vagystÄs, kad tarp jų santykiai yra blogi, kad M. P. įvykio metu vartojo didelį kiekį alkoholinių gÄrimų, teismas jo parodymus turÄjo vertinti kritiÅ¡kai ir jais nesiremti, kaip duotais asmens, kuris turi suinteresuotumÄ , atsižvelgiant į liudytojo asmenybÄ.
Teismas nesirÄmÄ ir nevertino liudytojo, policijos pareigÅ«no R. K. parodymų, kurie kaip tik patvirtino apelianto versijÄ . Å is pareigÅ«nas pirmas su juo bendravo, patvirtino, kad apelianto paaiÅ¡kinimai buvo labai įtikinami. Liudytojas M. L. taip pat teisme nurodÄ, kad E. M. jam minÄjo, kad telefonÄ galÄjo atimti ir kiti asmenys. Teismo iÅ¡vardinti raÅ¡ytiniai įrodymai - pareiÅ¡kimas, įvykio vietos apžiÅ«ra, nutarimai, patvirtina tik faktÄ , kad jis kreipÄsi į policijos komisariatÄ , taÄiau nepatvirtina, kad tai padarÄ Å¾inomai melagingai.
Apeliantas tvirtina, kad kreipÄsi į policijÄ bÅ«damas įsitikinÄs, kad prieÅ¡ jį buvo įvykdytas plÄÅ¡imas ir jo teiginius paneigianÄių įrodymų byloje nÄra. BÅ«tinasis nusikaltimo sudÄties požymis - tyÄia Å¡ioje byloje nÄra įrodytas. AplinkybÄs, kad nenuvyko pasidaryti kÅ«no sužalojimo ekspertizÄs veikos kvalifikavimui ir tyÄios įrodinÄjimui neturi reikÅ¡mÄs, nes jau buvo paaiÅ¡kinÄs, kad sužalojimai nebuvo dideli ir jam nebuvo paaiÅ¡kinta, kad turi pareigÄ vykti, jis to daryti neprivalÄjo.
Byloje nÄra surinkta jokių įrodymų, kad prieÅ¡ apeliantÄ nebuvo įvykdytas nusikaltimas. Jį užpuolÄ asmenys iki Å¡iol nÄra nustatyti, įrodymų apie tos bylos eigÄ kaltinimas nepateikÄ. Jokių įrodymų patvirtinanÄių aplinkybÄ, kad jis raÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ suvokÄ, kad melagingai praneÅ¡Ä apie nusikaltimÄ ir taip padaryti norÄjo - nÄra. Apeliantas teigia, kad nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas abejotinais įrodymais ir teismo įsitikimu, kuris nÄra niekuo pagrįstas.
Nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais tiesioginiais, neginÄijimais, kaltÄ pagrindžianÄiais įrodymais. Å ioje byloje tokių įrodymų nebuvo surinkta.ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistojo gynÄja praÅ¡Ä skundÄ patenkinti, prokurorÄ praÅ¡Ä nuteistojo skundÄ atmesti.Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmestinas.TeisÄjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinÄjimas vyko vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) normomis.
ApylinkÄs teismas apeliantÄ kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas ir skirdamas bausmÄ Ä¯statymus taikÄ tinkamai, BPK normų reikalavimų nepažeidÄ.E. M. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybÄs, kad jis nusikaltimo nepadarÄ, kad surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltÄs ir teismo buvo vertinami neobjektyviai, yra visiÅ¡kai nepagrįstos ir neteisingos, vertinamos kaip jo gynybos versija. DÄl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos E. M. savo kaltÄ kategoriÅ¡kai neigÄ.
Pirmosios instancijos teisme jis parodÄ, kad į policijÄ dÄl jo apiplÄÅ¡imo kreipÄsi, nes iÅ¡ tiesų buvo užpultas dviejų nepažįstamų jaunuolių iÅ¡ nugaros, Å¡ie jam įspyrÄ Ä¯ deÅ¡inÄ kojÄ , jis pargriuvo ant žemÄs, pajuto smÅ«gį į galvÄ . VyriÅ¡kiai jį apieÅ¡kojo ir pabÄgo. Jis po užpuolimo pasigedo mobilaus ryÅ¡io telefono âSONYâ. Tvirtina, kad buvo įsitikinÄs, kad telefonas buvo iÅ¡ jo atimtas, dÄl to kreipÄsis į policijÄ . Nieko iÅ¡vengti ar apgauti neketinÄs, draudimo bendrovei apie tai praneÅ¡Äs. Tik vÄliau sužinojo iÅ¡ policijos, kad telefonÄ paliko pas M.
P., kuris telefonÄ užstatÄ lombarde.Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas E. M. kaltÄ grindÄ vien tik liudytojo M. P. parodymais, o kitų jo kaltÄ patvirtinanÄių įrodymų byloje nesurinkta, kad teismas visiÅ¡kai neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad apeliantas su M. P. sukonfliktavo, kÄ patvirtino ir liudytojas M. L., grindžiami tik subjektyvia paties apelianto pozicija. PažymÄtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisÄjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinÄ teismo kompetencijÄ nusprÄsti, kurie iÅ¡ byloje esanÄių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertÄ bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.
Pirmosios instancijos teismas visus bylos įrodymus iÅ¡tyrÄ, įvertino jų visetÄ bei kiekvienÄ atskirai ir rÄmÄsi tik tais, kurie papildÄ vieni kitus, atitiko objektyvius raÅ¡ytinius duomenis, o kitus pagrįstai atmetÄ kaip neteisingus, prieÅ¡taraujanÄius neabejotiniems faktams.Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas praneÅ¡Ä apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ . DÄl to kaltininko tyÄios turinį, be kitų aplinkybių, sudaro kaltininko suvokimas, kad jis praneÅ¡a apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , ir noras, kad į tokį praneÅ¡imÄ kaip nors bÅ«tų reaguojama.
Å is nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyÄia: asmuo supranta, kad informacija, kuriÄ jis pateikia valstybÄs įstaigoms ar pareigÅ«nams, kompetentingiems pradÄti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , neatitinka tikrovÄs, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį informuoja, nÄra buvÄ, jis neegzistuoja ir praneÅ¡imo metu, taÄiau siekia, kad tokiÄ neabejotinai jam melagingÄ informacijÄ minÄti pareigÅ«nai ar institucijos gautų ir kaip nors į jÄ reaguotų. Taigi, BK 236 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos kaltininko tyÄios turinį, be kitų aplinkybių, sudaro kaltininko suvokimas, kad jis praneÅ¡a apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , ir noras, kad į tokį praneÅ¡imÄ kaip nors bÅ«tų reaguojama (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015).
IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinÄs instancijos teismas iÅ¡tyrÄ visas reikÅ¡mingas bylai teisingai iÅ¡sprÄsti aplinkybes, tarp jų ir tai, kad E. M. suvokÄ praneÅ¡antis apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , siekÄ, kad į skundÄ bÅ«tų reaguojama. IÅ¡vada apie tai padaryta iÅ¡analizavus tiek jo paties parodymus, jo pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, juos palyginus su liudytojų parodymais, įvertinus Å¡ių įrodymų patikimumÄ Ä¯rodymų visumos kontekste. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad E. M. kreipÄsi į KaiÅ¡iadorių policijos komisariatÄ ir bÅ«damas įspÄtas dÄl baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 236 straipsnį, pateikÄ pareiÅ¡kimu, praneÅ¡damas žinomai apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje Teismas pagrįstai kaltinamojo parodymus vertino kritiÅ¡kai, nes jie ne tik neatitiko kitų byloje esamų įrodymų, bet ir prieÅ¡tarauja vieni kitiems.
Kaip matyti iÅ¡ protokolo â pareiÅ¡kimo (b. l. 5), E. M., bÅ«damas įspÄtas dÄl atsakomybÄs už melagingÄ praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , nurodÄ, kad užpuolikai jo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ iÅ¡plÄÅ¡Ä iÅ¡ rankų, nurodÄ kokie sužalojimai jam buvo padaryti. Å ia aplinkybÄ jis patirtino apklaustas liudytoju 2014-12-01 (b. l.
11) ir papildomos liudytojo apklausos metu 2015-01-30 (b. l. 12), kur nuosekliai nurodÄ, kad jį užpuolÄ vaikinai atÄmÄ iÅ¡ jo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kurį jis tuo metu laikÄ rankoje. Taigi, tris kartus E. M. patvirtino, kad mobilaus ryÅ¡io telefonÄ jam užpuolikai iÅ¡traukÄ iÅ¡ rankų, t. y., jis nuosekliai ir aiÅ¡kiai nurodÄ, kad telefonÄ pagrobÄ nepažįstami vaikinai. O 2015-03-27 (b. l.
13) papildomos liudytojo apklaustos metu E. M. jau parodymus pakeitÄ ir nurodÄ, kad buvo stipriai neblaivus, todÄl negali patvirtinti aukÅ¡Äiau nurodytos aplinkybÄs, kad jį užpuolÄ asmenys iÅ¡ tiesų pagrobÄ iÅ¡ jo mobilų telefonÄ , taÄiau tuo metu jis buvo įsitikinÄs, kad telefonÄ iÅ¡ jo kažkas pagrobÄ, todÄl ir kreipÄsi į policijÄ . Parodymuose teisme E. M. taip pat kaltÄs nepripažino, tvirtindamas, kad užpultas iÅ¡ tiesų buvo, taÄiau nurodÄ jau pakeistÄ pradinÄ Ä¯vykių versijÄ , kad jis kurį laikÄ iki plÄÅ¡imo telefono nepasigedo, nes juo nesinaudojo, taÄiau kai užpuolikai jį apkraustÄ, jis telefono kiÅ¡enÄje neberado.
Ryte dar pasiteiravo M. P., ar jis nerado jo telefono, kai Å¡is pasakÄ nieko nežinÄ s, tuomet buvo tikras, kad telefonÄ pagrobÄ jį užpuolÄ vaikinai. Tokių parodymų prieÅ¡taringumo apeliantas nepaaiÅ¡kino nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, nei teismui. Abejones dÄl E. M. nurodytų aplinkybių teisingumo apie jo atžvilgiu įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ kelia ir tai, kad jis nurodÄ apiplÄÅ¡imo metu buvÄs sumuÅ¡tas, t. y. jam užpuolikai spyrÄ Ä¯ kojÄ , o nukritus, pajuto smÅ«gį į galvÄ , taÄiau E. M. negalÄjo paaiÅ¡kinti, dÄl ko jis, suvokdamas, kad yra užpultas ir apiplÄÅ¡tas, žinodamas, kad eis į policijÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dÄl jo atžvilgiu įvykdytų neteisÄtų veiksmų, nesikreipÄ Ä¯ medikus tikslu patvirtinti jo sumuÅ¡imÄ ir tuo paÄiu paties užpuolimo faktÄ .
Tokia kaltinamojo versija teisingai ir pagrįstai teismo buvo vertinta kritiÅ¡kai, kaip siekis gauti draudimÄ už apdraustÄ daiktÄ . FaktÄ , kad E. M. žinojo, jog mobilųjį telefonÄ paliko namuose pas M. P., patvirtino ir liudytoju apklaustas M. P.. Jis nurodÄ, kad E. M. kitÄ dienÄ po iÅ¡gertuvių buvo atÄjÄs du kartus, dienÄ ir vakare ir klausÄ jo, ar neradÄs telefono, jis galvojÄs, kad telefonas iÅ¡krito iÅ¡ kiÅ¡enÄs ir yra pas M. P. namuose. M. P. telefonÄ rado ir jį užstatÄ lombarde, todÄl E. M. abu kartus pamelavo, kad telefono nerado.
Jam E. M. neminÄjo, kad kas nors jį užpuolÄ. Liudytojas M. L. taip pat patvirtino, kad kitÄ dienÄ po iÅ¡gertuvių pas M. P., pas jį atÄjo E. M., klausÄ, ar nerado jo mobilaus ryÅ¡io telefono, paskui jie abu Äjo pas M. P. klausti dÄl kaltinamojo telefono. Liudytojas taip pat nurodÄ, kad vÄliau, neatsimenÄ s kada, E. M. jam sakÄs, kad telefonÄ iÅ¡ jo galÄjÄ atimti kiti asmenys. Visi aptarti įrodymai leidžia neabejotinai teigti, kad E. M. žinojo, kad savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ paliko bÅ«tent pas M.
P., dÄl ko ne kartÄ atÄjo pas jį klausdamas, ar jo nerado, taÄiau pastarajam pasakius, kad telefono nerado, kaltinamasis suprato, kad jį prarado girtavimo metu naktį į 2014-11-30 ir telefonas iÅ¡ jo nÄra atimtas užpuolimo metu panaudojant smurtÄ , taÄiau nepaisant to, kreipÄsi į KaiÅ¡iadorių policijos komisariatÄ ir paraÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ , jog mobilaus ryÅ¡io telefono neteko dÄl užpuolimo 2014-12-01 apie 00.05 val. gatvÄje, bei nurodÄ užpuolimo, sumuÅ¡imo ir mobilaus ryÅ¡io telefono pagrobimo aplinkybes, tai yra jis melagingai praneÅ¡Ä policijai apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ .
Kolegija konstatuoja, kad iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio aiÅ¡kiai matyti, jog visos reikÅ¡mingos bylai teisingai iÅ¡sprÄsti aplinkybÄs iÅ¡tirtos, tarp jų ir tos, kurios teismui leido sprÄsti apie nuteistojo tyÄios turinį ir konstatuoti, kad E. M. suprato, jog nusikaltimo, apie kurį jis informavo policijos komisariatÄ , nebuvo, taÄiau siekÄ, kad į jo praneÅ¡imÄ kaip nors bÅ«tų reaguota. TeisÄjų kolegijos vertinimu, nuteistasis suvokÄ, jog policijos pareigÅ«nams praneÅ¡a apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , ir siekÄ tai daryti, t. y. veikÄ tiesiogine tyÄia, todÄl pagal byloje nustatytas aplinkybes E. M. veiksmus pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.PažymÄtina ir tai, kad asmuo, kreipdamasis į valstybÄs institucijas dÄl ikiteisminio tyrimo pradÄjimo dÄl nusikalstamos veikos padarymo, negali to naudoti kaip problemų sprendimo bÅ«do.
Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams jis privalo nurodyti ne nepagrįstais įtarimais paremtas abejones, o tam tikrus tiesÄ atitinkanÄius faktus, kurių pagrindu pradedamas tyrimas. TodÄl, jeigu asmuo, nurodydamas tam tikrus faktus, iÅ¡ anksto žino, kad jie yra neteisingi, melagingi, ir vis tiek siekia, kad ikiteisminio tyrimo institucijos į tai reaguotų, jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 1 dalies sudÄtį ir negali bÅ«ti vertinami kaip sÄ Å¾ininga klaida. Nuteistojo teiginiai dÄl Å¡aliÅ¡kai vertintų įrodymų (jo nuomone, teismas vertino tik jį kaltinanÄius duomenis, teisinanÄių pakankamai neįvertino arba iÅ¡ viso nevertino, jo kaltÄ grindÄ neobjektyviais įrodymais, prielaidomis) nepagrindžia jokių iÅ¡vadų apie teismo padarytas teisÄs taikymo klaidas tiriant ir vertinant įrodymus.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dÄl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. DÄl to kitoks bylos duomenų vertinimas negu kaip pageidauja apeliantas, savaime nÄra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir jame nÄra prieÅ¡taravimų. Apelianto argumentas dÄl, jo nuomone, teismo netinkamu įrodymų įvertinimu, yra tik deklaratyvus argumentavimas ir neįrodo, kad buvo pažeisti BPK reikalavimai.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamajame nuosprendyje vertindamas surinktus įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarÄ.
Skirdamas E. M. bausmÄ, teismas laikÄsi BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmÄs skyrimo pagrindų, teisingai įvertino nuteistojo asmenybÄ, atsižvelgÄ Ä¯ padaryto nusikalstamo pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes. Kolegija konstatuoja, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinÄta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keisti ar naikinti teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nÄra. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo E. M. apeliacinį skundÄ atmesti.
Kolegijos pirmininkas teisÄjas                                                                  Rimas Å virinas                                        TeisÄjai:                                                                               Albinas Antanaitis                                                                                    Svetlana JurgaitienÄ                                                                                                 Â