Legislator Case Law & Legislation
326eb0c0-d926-4553-ae68-e9b82491452f AI generated

326eb0c0-d926-4553-ae68-e9b82491452f · Kauno apygardos teismas

Case Number 326eb0c0-d926-4553-ae68-e9b82491452f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-319/2016                                         Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00322-2015-1                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9                                                                                                      (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Rimo Å virino, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Albino Antanaičio, sekretoriaujant Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, nuteistojo E. M. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015-11-12 nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 MGL (225 eurų ) bauda.

Legislator headnote

AI generated

326eb0c0-d926-4553-ae68-e9b82491452f · Kauno apygardos teismas: Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad prieÅ¡ apeliantÄ nebuvo įvykdytas nusikaltimas. Jį užpuolę asmenys iki Å¡iol nėra nustatyti, įrodymų apie tos bylos eigÄ kaltinimas nepateikė. Jokių įrodymų patvirtinančių aplinkybę, kad jis raÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ suvokė, kad melagingai pranešė apie nusikaltimÄ ir taip padaryti norėjo - nėra. Apeliantas teigia, kad nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas abejotinais įrodymais ir teismo įsitikimu, kuris nėra niekuo pagrįstas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-319/2016                                         Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00322-2015-1                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9                                                                                                      (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Rimo Å virino, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Albino Antanaičio, sekretoriaujant Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, nuteistojo E. M. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015-11-12 nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 MGL (225 eurų ) bauda.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : E. M. pagal BK straipsnio 236 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingÄ praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , 2014-12-01, apie 20.45 val., paraÅ¡ydamas ir pateikdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių policijos komisariatui, turinčiam teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , pareiÅ¡kimÄ , pranešė žinomai apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, tai yra nurodė, kad 2014-12-01, apie 0.05 val.

Gedimino g., ties namu Nr. 123, KaiÅ¡iadorių m., iÅ¡ nugaros pusės buvo užpultas dviejų jaunuolių, iÅ¡ kurių vienas spyręs jam į kojÄ , po ko nugriuvęs ant žemės, vienas iÅ¡ jaunuolių jam gulint ant žemės sudavęs smÅ«gį į galvÄ , o kitas iÅ¡ rankų iÅ¡plėšęs mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSONY C6603 XPERIA Z“, IMEI Nr. 359775050892854, kuriame buvo įdėta TELE-2 PILDYK SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), viso bendros 1249 Lt vertės, kuris buvo apdraustas draudimo bendrovėje UAB DK „PZU Lietuva“, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 63-1-00618-14, nors savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ SONY C6603 XPERIA Z, jis 2014-11-30 buvo palikęs pas pažįstamÄ M.

P., kuris šį E. M. priklausantį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ 2014-11-30 užstatė į lombardo parduotuvę Kauno mieste.Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Teigia, kad yra apkaltintas nepagrįstai, nesant neginčijamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Teismas visus įrodymus įvertino kaip neva jį kaltinančius, todėl padarytos iÅ¡vados yra nepagrįstos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas netaikė principo – visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, jo iÅ¡kelta versija byloje nėra paneigta.

Skunde apeliantas nurodo, kad teismui davė nuoseklius parodymus, iÅ¡ karto dėl savo bÅ«senos, nes buvo iÅ¡gėręs, į policijos pareigÅ«nus nesikreipė, norėdamas įsitikinti, kad telefonÄ prarado užpuolimo metu, dar 2015-12-01 paklausė M. P., ar jis nematęs jo telefono ir Å¡is patikino, kad ne, todėl apeliantas buvo pilnai įsitikinęs, kad telefonÄ prarado užpuolimo metu. Apie tai, kad buvo užpultas minėjo ir M. L.. Teigia, kad teismas iÅ¡vadÄ dėl jo kaltės argumentavo vienintele nustatyta faktine aplinkybe, kad apeliantas neva „pats savo mobilųjį telefonÄ po girtavimo naktį paliko M.

P. bute vakare, o kitÄ dienÄ jo ieÅ¡kojo ateidamas pas M. P.“. Teismas pažymėjo, kad Å¡iÄ aplinkybę patvirtina M. P., M. L. ir UAB „Lombankas“ praneÅ¡imas. Su Å¡ia teismo iÅ¡vada apeliantas kategoriÅ¡kai nesutinka, nes jÄ galėtų patvirtinti tik vienintelis liudytojas M. P., o kitų įrodymų byloje surinkta nėra. Teismas nuosprendyje visiÅ¡kai nepasisakė, kodėl nesiremia policijos pareigÅ«no R. K. parodymais, kurie akivaizdžiai patvirtino E. M. parodymus. Nurodo, kad teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad apeliantas su M.

P. sukonfliktavo, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino pats M. P. ir M. L.. Apeliantas įsitikinęs, kad bÅ«tent M. P. pavogė jo telefonÄ ir jam nežinant užstatė į lombardÄ , gavo už tai pinigų ir už tai jo pareiÅ¡kimo pagrindu buvo nuteistas, aplinkybę, kad rado jo telefonÄ , slėpė. Apeliantas mano, kad turi bÅ«ti atkreiptas dėmesys į alkoholio vartojimo faktÄ , nes pats M. P. teisme patvirtino, kad gausiai, faktiÅ¡kai parÄ laiko vartojo alkoholinius gėrimus, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino liudytojas M.

L.. Apeliantas teigia, kad M. P. ir jo santykiai yra įtempti ir tai yra pagrindas jam apeliantÄ apkalbėti. Be M. P. parodymų, joks kitas įrodymas byloje nepatvirtina aplinkybės, kad jis jau 2014-11-30 dienÄ Å¾inojo, kad neturi telefono. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad M. P. yra nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl jo telefono vagystės, kad tarp jų santykiai yra blogi, kad M. P. įvykio metu vartojo didelį kiekį alkoholinių gėrimų, teismas jo parodymus turėjo vertinti kritiÅ¡kai ir jais nesiremti, kaip duotais asmens, kuris turi suinteresuotumÄ , atsižvelgiant į liudytojo asmenybę.

Teismas nesirėmė ir nevertino liudytojo, policijos pareigÅ«no R. K. parodymų, kurie kaip tik patvirtino apelianto versijÄ . Å is pareigÅ«nas pirmas su juo bendravo, patvirtino, kad apelianto paaiÅ¡kinimai buvo labai įtikinami. Liudytojas M. L. taip pat teisme nurodė, kad E. M. jam minėjo, kad telefonÄ galėjo atimti ir kiti asmenys. Teismo iÅ¡vardinti raÅ¡ytiniai įrodymai - pareiÅ¡kimas, įvykio vietos apžiÅ«ra, nutarimai, patvirtina tik faktÄ , kad jis kreipėsi į policijos komisariatÄ , tačiau nepatvirtina, kad tai padarė žinomai melagingai.

Apeliantas tvirtina, kad kreipėsi į policijÄ bÅ«damas įsitikinęs, kad prieÅ¡ jį buvo įvykdytas plėšimas ir jo teiginius paneigiančių įrodymų byloje nėra. BÅ«tinasis nusikaltimo sudėties požymis - tyčia Å¡ioje byloje nėra įrodytas. Aplinkybės, kad nenuvyko pasidaryti kÅ«no sužalojimo ekspertizės veikos kvalifikavimui ir tyčios įrodinėjimui neturi reikÅ¡mės, nes jau buvo paaiÅ¡kinęs, kad sužalojimai nebuvo dideli ir jam nebuvo paaiÅ¡kinta, kad turi pareigÄ vykti, jis to daryti neprivalėjo.

Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad prieÅ¡ apeliantÄ nebuvo įvykdytas nusikaltimas. Jį užpuolę asmenys iki Å¡iol nėra nustatyti, įrodymų apie tos bylos eigÄ kaltinimas nepateikė. Jokių įrodymų patvirtinančių aplinkybę, kad jis raÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ suvokė, kad melagingai pranešė apie nusikaltimÄ ir taip padaryti norėjo - nėra. Apeliantas teigia, kad nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas abejotinais įrodymais ir teismo įsitikimu, kuris nėra niekuo pagrįstas.

Nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais tiesioginiais, neginčijimais, kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Å ioje byloje tokių įrodymų nebuvo surinkta.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundÄ patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundÄ atmesti.Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmestinas.Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis.

Apylinkės teismas apeliantÄ kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas ir skirdamas bausmę įstatymus taikė tinkamai, BPK normų reikalavimų nepažeidė.E. M. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nusikaltimo nepadarė, kad surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės ir teismo buvo vertinami neobjektyviai, yra visiÅ¡kai nepagrįstos ir neteisingos, vertinamos kaip jo gynybos versija. Dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos E. M. savo kaltę kategoriÅ¡kai neigė.

Pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad į policijÄ dėl jo apiplėšimo kreipėsi, nes iÅ¡ tiesų buvo užpultas dviejų nepažįstamų jaunuolių iÅ¡ nugaros, Å¡ie jam įspyrė į deÅ¡inę kojÄ , jis pargriuvo ant žemės, pajuto smÅ«gį į galvÄ . VyriÅ¡kiai jį apieÅ¡kojo ir pabėgo. Jis po užpuolimo pasigedo mobilaus ryÅ¡io telefono „SONY“. Tvirtina, kad buvo įsitikinęs, kad telefonas buvo iÅ¡ jo atimtas, dėl to kreipęsis į policijÄ . Nieko iÅ¡vengti ar apgauti neketinęs, draudimo bendrovei apie tai pranešęs. Tik vėliau sužinojo iÅ¡ policijos, kad telefonÄ paliko pas M.

P., kuris telefonÄ užstatė lombarde.Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas E. M. kaltę grindė vien tik liudytojo M. P. parodymais, o kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nesurinkta, kad teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad apeliantas su M. P. sukonfliktavo, kÄ patvirtino ir liudytojas M. L., grindžiami tik subjektyvia paties apelianto pozicija. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Pirmosios instancijos teismas visus bylos įrodymus iÅ¡tyrė, įvertino jų visetÄ bei kiekvienÄ atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius raÅ¡ytinius duomenis, o kitus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieÅ¡taraujančius neabejotiniems faktams.Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas pranešė apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ . Dėl to kaltininko tyčios turinį, be kitų aplinkybių, sudaro kaltininko suvokimas, kad jis praneÅ¡a apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , ir noras, kad į tokį praneÅ¡imÄ kaip nors bÅ«tų reaguojama.

Å is nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo supranta, kad informacija, kuriÄ jis pateikia valstybės įstaigoms ar pareigÅ«nams, kompetentingiems pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , neatitinka tikrovės, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį informuoja, nėra buvę, jis neegzistuoja ir praneÅ¡imo metu, tačiau siekia, kad tokiÄ neabejotinai jam melagingÄ informacijÄ minėti pareigÅ«nai ar institucijos gautų ir kaip nors į jÄ reaguotų. Taigi, BK 236 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos kaltininko tyčios turinį, be kitų aplinkybių, sudaro kaltininko suvokimas, kad jis praneÅ¡a apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , ir noras, kad į tokį praneÅ¡imÄ kaip nors bÅ«tų reaguojama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015).

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylai teisingai iÅ¡spręsti aplinkybes, tarp jų ir tai, kad E. M. suvokė praneÅ¡antis apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , siekė, kad į skundÄ bÅ«tų reaguojama. IÅ¡vada apie tai padaryta iÅ¡analizavus tiek jo paties parodymus, jo pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, juos palyginus su liudytojų parodymais, įvertinus Å¡ių įrodymų patikimumÄ Ä¯rodymų visumos kontekste. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. M. kreipėsi į KaiÅ¡iadorių policijos komisariatÄ ir bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį, pateikė pareiÅ¡kimu, praneÅ¡damas žinomai apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje Teismas pagrįstai kaltinamojo parodymus vertino kritiÅ¡kai, nes jie ne tik neatitiko kitų byloje esamų įrodymų, bet ir prieÅ¡tarauja vieni kitiems.

Kaip matyti iÅ¡ protokolo – pareiÅ¡kimo (b. l. 5), E. M., bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingÄ praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , nurodė, kad užpuolikai jo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ iÅ¡plėšė iÅ¡ rankų, nurodė kokie sužalojimai jam buvo padaryti. Å ia aplinkybę jis patirtino apklaustas liudytoju 2014-12-01 (b. l.

11) ir papildomos liudytojo apklausos metu 2015-01-30 (b. l. 12), kur nuosekliai nurodė, kad jį užpuolę vaikinai atėmė iÅ¡ jo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kurį jis tuo metu laikė rankoje. Taigi, tris kartus E. M. patvirtino, kad mobilaus ryÅ¡io telefonÄ jam užpuolikai iÅ¡traukė iÅ¡ rankų, t. y., jis nuosekliai ir aiÅ¡kiai nurodė, kad telefonÄ pagrobė nepažįstami vaikinai. O 2015-03-27 (b. l.

13) papildomos liudytojo apklaustos metu E. M. jau parodymus pakeitė ir nurodė, kad buvo stipriai neblaivus, todėl negali patvirtinti aukščiau nurodytos aplinkybės, kad jį užpuolę asmenys iÅ¡ tiesų pagrobė iÅ¡ jo mobilų telefonÄ , tačiau tuo metu jis buvo įsitikinęs, kad telefonÄ iÅ¡ jo kažkas pagrobė, todėl ir kreipėsi į policijÄ . Parodymuose teisme E. M. taip pat kaltės nepripažino, tvirtindamas, kad užpultas iÅ¡ tiesų buvo, tačiau nurodė jau pakeistÄ pradinę įvykių versijÄ , kad jis kurį laikÄ iki plėšimo telefono nepasigedo, nes juo nesinaudojo, tačiau kai užpuolikai jį apkraustė, jis telefono kiÅ¡enėje neberado.

Ryte dar pasiteiravo M. P., ar jis nerado jo telefono, kai Å¡is pasakė nieko nežinÄ s, tuomet buvo tikras, kad telefonÄ pagrobė jį užpuolę vaikinai. Tokių parodymų prieÅ¡taringumo apeliantas nepaaiÅ¡kino nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, nei teismui. Abejones dėl E. M. nurodytų aplinkybių teisingumo apie jo atžvilgiu įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ kelia ir tai, kad jis nurodė apiplėšimo metu buvęs sumuÅ¡tas, t. y. jam užpuolikai spyrė į kojÄ , o nukritus, pajuto smÅ«gį į galvÄ , tačiau E. M. negalėjo paaiÅ¡kinti, dėl ko jis, suvokdamas, kad yra užpultas ir apiplėštas, žinodamas, kad eis į policijÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl jo atžvilgiu įvykdytų neteisėtų veiksmų, nesikreipė į medikus tikslu patvirtinti jo sumuÅ¡imÄ ir tuo pačiu paties užpuolimo faktÄ .

Tokia kaltinamojo versija teisingai ir pagrįstai teismo buvo vertinta kritiÅ¡kai, kaip siekis gauti draudimÄ už apdraustÄ daiktÄ . FaktÄ , kad E. M. žinojo, jog mobilųjį telefonÄ paliko namuose pas M. P., patvirtino ir liudytoju apklaustas M. P.. Jis nurodė, kad E. M. kitÄ dienÄ po iÅ¡gertuvių buvo atėjęs du kartus, dienÄ ir vakare ir klausė jo, ar neradęs telefono, jis galvojęs, kad telefonas iÅ¡krito iÅ¡ kiÅ¡enės ir yra pas M. P. namuose. M. P. telefonÄ rado ir jį užstatė lombarde, todėl E. M. abu kartus pamelavo, kad telefono nerado.

Jam E. M. neminėjo, kad kas nors jį užpuolė. Liudytojas M. L. taip pat patvirtino, kad kitÄ dienÄ po iÅ¡gertuvių pas M. P., pas jį atėjo E. M., klausė, ar nerado jo mobilaus ryÅ¡io telefono, paskui jie abu ėjo pas M. P. klausti dėl kaltinamojo telefono. Liudytojas taip pat nurodė, kad vėliau, neatsimenÄ s kada, E. M. jam sakęs, kad telefonÄ iÅ¡ jo galėję atimti kiti asmenys. Visi aptarti įrodymai leidžia neabejotinai teigti, kad E. M. žinojo, kad savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ paliko bÅ«tent pas M.

P., dėl ko ne kartÄ atėjo pas jį klausdamas, ar jo nerado, tačiau pastarajam pasakius, kad telefono nerado, kaltinamasis suprato, kad jį prarado girtavimo metu naktį į 2014-11-30 ir telefonas iÅ¡ jo nėra atimtas užpuolimo metu panaudojant smurtÄ , tačiau nepaisant to, kreipėsi į KaiÅ¡iadorių policijos komisariatÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ , jog mobilaus ryÅ¡io telefono neteko dėl užpuolimo 2014-12-01 apie 00.05 val. gatvėje, bei nurodė užpuolimo, sumuÅ¡imo ir mobilaus ryÅ¡io telefono pagrobimo aplinkybes, tai yra jis melagingai pranešė policijai apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ .

Kolegija konstatuoja, kad iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio aiÅ¡kiai matyti, jog visos reikÅ¡mingos bylai teisingai iÅ¡spręsti aplinkybės iÅ¡tirtos, tarp jų ir tos, kurios teismui leido spręsti apie nuteistojo tyčios turinį ir konstatuoti, kad E. M. suprato, jog nusikaltimo, apie kurį jis informavo policijos komisariatÄ , nebuvo, tačiau siekė, kad į jo praneÅ¡imÄ kaip nors bÅ«tų reaguota. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis suvokė, jog policijos pareigÅ«nams praneÅ¡a apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , ir siekė tai daryti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes E. M. veiksmus pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.Pažymėtina ir tai, kad asmuo, kreipdamasis į valstybės institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, negali to naudoti kaip problemų sprendimo bÅ«do.

Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams jis privalo nurodyti ne nepagrįstais įtarimais paremtas abejones, o tam tikrus tiesÄ atitinkančius faktus, kurių pagrindu pradedamas tyrimas. Todėl, jeigu asmuo, nurodydamas tam tikrus faktus, iÅ¡ anksto žino, kad jie yra neteisingi, melagingi, ir vis tiek siekia, kad ikiteisminio tyrimo institucijos į tai reaguotų, jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 1 dalies sudėtį ir negali bÅ«ti vertinami kaip sÄ Å¾ininga klaida. Nuteistojo teiginiai dėl Å¡aliÅ¡kai vertintų įrodymų (jo nuomone, teismas vertino tik jį kaltinančius duomenis, teisinančių pakankamai neįvertino arba iÅ¡ viso nevertino, jo kaltę grindė neobjektyviais įrodymais, prielaidomis) nepagrindžia jokių iÅ¡vadų apie teismo padarytas teisės taikymo klaidas tiriant ir vertinant įrodymus.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to kitoks bylos duomenų vertinimas negu kaip pageidauja apeliantas, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų. Apelianto argumentas dėl, jo nuomone, teismo netinkamu įrodymų įvertinimu, yra tik deklaratyvus argumentavimas ir neįrodo, kad buvo pažeisti BPK reikalavimai.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamajame nuosprendyje vertindamas surinktus įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Skirdamas E. M. bausmę, teismas laikėsi BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į padaryto nusikalstamo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes. Kolegija konstatuoja, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keisti ar naikinti teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo E. M. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas teisėjas                                                                  Rimas Å virinas                                        Teisėjai:                                                                               Albinas Antanaitis                                                                                    Svetlana Jurgaitienė                                                                                                 Â