326e91c2-166a-4afd-80e6-dd0fd4611205 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla NrPirmosios instancijos teismo teisėja                                  Civilinė byla Nr. 2A-466-755/2015Teisėja Edita Jusevičienė                                              Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00546-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 121.21., 121.22. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 9 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Margaritos Dzelzienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės UAB „Medienos sprendimai“ apeliacinį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-948/2015, iÅ¡nagrinėtoje pagal A.

N. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Medienos sprendimai“ dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas A. N. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Medienos sprendimai“ 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ir 630 Lt turtinės žalos atlyginimÄ , nurodydamas, kad Å¡i žala jam buvo padaryta dėl 2012-04-11 nelaimingo atsitikimo darbe. Atsakovė UAB „Medienos sprendimai“ nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimu nurodydama, kad žala ieÅ¡kovui atsirado ne dėl 2012-04-11 susižalojimo darbe.Biržų rajono apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimu ieÅ¡kovo A.

N. ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, priteista iÅ¡ atsakovės UAB „Medienos sprendimai“ ieÅ¡kovui A. N. 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 182,67 Eur turtinės žalos atlyginimui bei 290 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje ieÅ¡kinys atmestas. IÅ¡ atsakovės UAB „Medienos sprendimai“ priteista valstybės naudai 22,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų bei 92 Eur žyminio mokesčio.Teismas, atsižvelgęs į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos teismui pateiktame ekspertizės akte Nr. EKG 84/14(01) pateiktÄ iÅ¡vadÄ , liudytojų D.

N., P. J., iÅ¡ dalies V. P. parodymus bei raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad A. N. 2012-04-11 rankos traumÄ patyrė darbo vietoje, dėl priežasčių nurodytų Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte. Nurodė, kad liudytojo D. K. parodymai, jog A. N. darbo vietoje tyčia susižalojo pats save į paruoÅ¡tÄ gamybai medienÄ , paneigti. Teismas konstatavo, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas atsakovės įmonėje dirbo nuo 2009 m., duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis bÅ«tų bloga, nėra.

Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad rankos lūžis po įvykio konstatuotas nebuvo, rankos lūžį ieÅ¡kovui medikai nustatė praėjus beveik 2 mėnesiams po įvykio, o tai galėjo turėti įtakos ieÅ¡kovo nurodytiems liekamiesiems reiÅ¡kiniams, sužalota ieÅ¡kovo sveikata, ir patirti sužalojimai ieÅ¡kovui sukėlė fizinio ir dvasinio pobÅ«džio kančias ir iÅ¡gyvenimus. Ä®vertinęs pakenkimo mastÄ â€“ A. N. patyrė plėštinę žaizdÄ deÅ¡inėje plaÅ¡takoje bei deÅ¡inės plaÅ¡takos antro delnakaulio lūžį, Å¡is sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kad nėra duomenų apie netekto darbingumo lygį, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ panaÅ¡ios kategorijos bylose, sprendė, kad ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iÅ¡ dalies, ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nurodė, jog Å¡i suma yra pakankama piniginė satisfakcija kompensuojanti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitus neturtinių vertybių pažeidimus. Teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 630,71 Lt turtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas jo nurodytas iÅ¡laidas grindžia prie bylos pridėtais kuro (dujų) įsigijimo čekiais, iÅ¡raÅ¡ytų vaistų receptais bei kvitais už apmokėtas fizioterapines procedÅ«ras. Teismas iÅ¡ dalies sutiko su atsakovės argumentais, kad iÅ¡ Å¡ių į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių dokumentų (kuro užpylimo kvitų, receptų), negalima nustatyti, kad Å¡ios iÅ¡laidos buvo susijusios bÅ«tent dėl turėtos traumos darbe, tačiau, įvertinęs bylos įrodymų visumÄ , tame tarpe ir įraÅ¡us medicininėse kortelėse, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, sprendė, kad dėl patirtos traumos, ieÅ¡kovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), lankėsi pas gydytojus Biržų m., Panevėžio m., Vilniaus m., jam buvo skirtas gydymas, iÅ¡raÅ¡omi vaistai, todėl ieÅ¡kovo nurodytas turėtas iÅ¡laidas laikė pagrįstomis.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Medienos sprendimai“ skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimÄ , praÅ¡o jį dalyje panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ Â - atmesti reikalavimo dalį dėl 167, 61 Eur žalos atlyginimo ir sumažinti neturtinės žalos atlyginimÄ iki 579,27 Eur. PraÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Priimti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2015-03-02 sudarytÄ naujÄ finansinę atskaitomybę už 2014 metus, nes iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme Å¡is įrodymas negalėjo bÅ«ti pateiktas.

Taip pat praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ VSDFV informacijÄ apie A. N. darbovietę ir jo gaunamÄ darbo užmokestį, gavus šį įrodymÄ , jį priimti. Apeliantė nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, dėl ko neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ .

Teigia, kad teismo sprendimas dalyje dėl 167,61 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Sutinka, kad ieškovas patyrė 15,06 Eur (52 litus) išlaidų fizioterapijos procedūroms ir šios sprendimo dalies neskundžia, tačiau nesutinka su kita nustatyta dalimi dėl nuostolių atlyginimo, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog ieškovas patyrė tokius nuostolius ir jie yra susiję su patirta trauma darbe. Teigia, kad šioje dalyje teismas sprendimo nepagrindė ir nenurodė kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadas, kad nuostoliai patirti.

Pažymi, kad teisingas turtinės žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatytos nukentėjusio asmens patirtos realios iÅ¡laidos, kurios susijusios iÅ¡skirtinai su patirta trauma ir Å¡ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti kompensuojamos. Priteisiant žalos atlyginimÄ , visais atvejais turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta ar nuostoliai iÅ¡ tikrųjų patirti (priteistina žala turi bÅ«ti reali), ar jie yra susiję su padarytu pažeidimu iÅ¡ kurio kilo žala bei nustatytas tikrasis žalos dydis. Teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovas patyrė 167,61 Eur turtinę žalÄ , o turtinė žala pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovo turėtomis iÅ¡laidomis - kurui ir vaistams apmokėti.

Nesant pakankamai įrodymų, patvirtinančių patirtų nuostolių dydį, negalimas ir konstatavimas, kad nuostoliai patirti.Teismas nepagrįstai sprendė, jog, įvertinus įraÅ¡us medicininėse kortelėse ir pateiktus iÅ¡laidų dokumentus bei, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, iÅ¡laidos yra patirtos dėl traumos, jos yra pagrįstos, nes ieÅ¡kovas lankėsi pas gydytojus Biržų m., Panevėžio m., Vilniaus m., jam buvo skirtas gydymas, iÅ¡raÅ¡omi vaistai. Nei viename iÅ¡ pateiktų kvitų nesimato kuro pirkimo datos, kas svarbu nustatant, ar kuras buvo pirktas traumos gydymosi laikotarpiu.

Ieškovas nepateikė nei mašinos markės, nei kuro sunaudojimo paskaičiavimo, nei kiek kartų jis turėjo vykti ir vyko į gydymo įstaigas, dėl ko neįmanoma nustatyti, kiek kuro buvo reikalinga kelionėms į gydymo įstaigas. Byloje pateiktas 2012-09-20 „Tamro“ vaistinės kvitas, kuriame nesimato, kokie vaistai buvo pirkti ir negalima nustatyti, ar jie skirti gydytojo patirtos traumos gydymui. Kvite yra įskaitomas vienintelis vaistas — „Enap“ tabletės, kurios yra skiriamos širdies ir kraujagyslių gydymui t. y.

Å¡is vaistas niekaip nesusijęs su patirta trauma. Byloje pateikti receptai (2013-02-18, 2012-10-03) nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų pirkęs Å¡iuos vaistus, kiek už juos mokėjo, todėl neaiÅ¡ku, ar yra patyręs dėl to iÅ¡laidų. Nurodo, kad ieÅ¡kovas turėjo įrodyti žalos dydį. Teigia, kad teismas rėmėsi tik prielaida dėl patirtų nuostolių dydžio, todėl teismo sprendimas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra neteisėtas ir Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti panaikintas.Be to, apeliantė nurodo, kad teismo priteista 2896,20 Eur (10 000 litų) dydžio neturtinė žala neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, jÄ nustatant nebuvo atsižvelgta į faktines aplinkybes, kurios turėjo įtakos žalos dydžio nustatymui, byloje pateikti įrodymai ir nustatyti faktai vertinti netinkamai, pažeidžiant civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ .Apeliantė nurodo, kad priteistas 2896,20 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pernelyg didelis, neatitinkantis žalai priteisti keliamų reikalavimų ir susiformavusios teismų praktikos.

Nurodo, kad teismas neįvertino atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių dėl ieÅ¡kovo turėtos traumos praeityje ir ieÅ¡kovo elgesio po jos, kurios svarbios sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ . Nurodo, kad 2012-01-25 A. N. buityje ne darbo metu stipriai susižeidė rankÄ - patyrė deÅ¡inės rankos plaÅ¡takos plėštinę žaizdÄ . Po Å¡ios buitinės traumos ieÅ¡kovas negalėjo dirbti, o dėl neblaivumo traumos metu negavo socialinių iÅ¡mokų. Atsakovė ieÅ¡kovui rankos gydymui suteikė 2 mėnesių atostogas.

IeÅ¡kovas vėl pradėjo dirbti 2012-04-09, o 2012-04-11 pranešė gamybos vadovui ir meistrui, kad jis susižeidė tÄ pačiÄ rankÄ toje pačioje vietoje. IeÅ¡kovo rankos sužeidimas vadovui atrodė nežymus, todėl apie jį nebuvo praneÅ¡ta ir jis nebuvo registruotas. 2012-04-11 A. N. imitavo deÅ¡inės rankos sužeidimÄ darbe, siekdamas pasinaudoti anksčiau turėta rankos trauma ir gauti nedarbingumo iÅ¡mokas. Po traumos ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ ir atsakovė pradėjo domėtis, kodėl ieÅ¡kovas neateina į darbÄ , nes buvo įsitikinę, kad dėl tokios traumos ieÅ¡kovas tiek sirgti negali.

Apie tai atsakovė informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių. Buvo atliktas A. N. medicininių dokumentų patikrinimas bei įvertintas apdraustojo darbingumas bei sveikatos bÅ«klė ir paaiÅ¡kėjo, kad ranka visiÅ¡kai sveika, nedarbingumas buvo nutrauktas nuo 2012-07-04 vien tik atsakovės iniciatyva gydytojams atlikus patikrinimÄ . Mano, kad nedarbingumo pažymėjimas vis dar bÅ«tų tęsiamas, jei atsakovė nebÅ«tų rÅ«pinusis A. N. sveikatos patikrinimu. Atsakovė mano, kad ieÅ¡kovas tokiu bÅ«du bandė sukčiauti - pasinaudodamas tiek buvusia, tiek nauja rankos trauma, bandė iÅ¡tęsti sirgimo laikotarpį ketindamas gauti invalidumÄ , tačiau to padaryti jam nepavyko.

Nurodo, kad iÅ¡ 2012-06-27 Biržų ligoninės iÅ¡duotos pažymos apie traumos sunkumÄ matyti, kad ieÅ¡kovo trauma nebuvo priskirta prie sunkių, o medicininiuose dokumentuose yra įraÅ¡yti tik ieÅ¡kovo nusiskundimai dėl skausmo buvimo, tačiau gydytojų konstatuotų sveikatos sutrikimų nėra. Todėl tikėtina, kad ilgas beveik penkių mėnesių ieÅ¡kovo nedarbingumas tęsėsi ne tik dėl patirtos traumos darbe, bet ir dėl jo prieÅ¡ kelis mėnesius turėtos tos pačios rankos traumos.

Nurodo, kad Å¡ios faktinės aplinkybės turėjo bÅ«ti įvertintos, nes sirgimo laikotarpis ir pasekmės po patirtos traumos yra svarbus kriterijus vertinant patirtos žalos dydį.Teigia, kad netinkamai buvo įvertintos ir kitos aplinkybės bei nurodo, kad kuo sunkesnė trauma, tuo stipresnis skausmas ir iÅ¡gyvenimai. ReikÅ¡mės turi ir traumos gydymosi laikotarpis, nes tai sukelia daugiau nepatogumų ir nerimo dėl sveikatos. IeÅ¡kovas patyrė deÅ¡inės plaÅ¡takos žaizdÄ 0,5x4cm, be sausgyslių pažeidimo.

Žaizda buvo susiÅ«ta, suteiktas nedarbingumas, ieÅ¡kovas iÅ¡leistas namo. Esant tokiam sužeidimui, aÅ¡trus skausmas yra momentinis, per keletÄ dienų praeinantis, o vėliau skausmo neturėtų iÅ¡likti. Apeliantė mano, kad po tokios patirtos traumos ieÅ¡kovo sirgimo laikotarpis turėjo bÅ«ti žymiai trumpesnis. Po dviejų gydymosi mėnesių papildomai buvo nustatytas delnakaulio lūžis, todėl abejotina, ar delnakaulio lūžis tikrai įvyko traumos darbe metu, ar jau vėliau, po patirtos traumos.

Jeigu delnakaulio lūžis vis tik įvyko traumos metu, tai didžiausiÄ Ä¯takÄ ilgam ieÅ¡kovo sirgimo laikui turėjo tai, kad iÅ¡ karto nebuvo diagnozuotas lūžis. IeÅ¡kovui delnakaulio lūžis iÅ¡ karto nediagnozuotas, o padarius rentgenogramÄ diagnozuotas tik 2012-06-11, t. y. praėjus dviem mėnesiams po traumos. Delnakaulio lūžį diagnozavus laiku, ieÅ¡kovas bÅ«tų pasveikęs daug greičiau, tikėtina per mėnesį bei nebÅ«tų buvę pasekmių. Todėl, nustatydamas žalos dydį, teismas privalėjo į Å¡ias aplinkybes atsižvelgti ir negalėjo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas penkis mėnesius gydėsi traumÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei negalėjo tuo remdamasis priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 2896,20 Eur (10 000 litų) neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nustatant ieÅ¡kovui atlygintinos žalos dydį, svarbu atsižvelgti į tai, kad dėl patirtos traumos ieÅ¡kovui nebuvo nustatytas prarastas nedarbingumas, jis po jos pasveiko, yra darbingas, gali dirbti statybininku. Tiek ekspertas, tiek teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas po patirtos traumos pasveiko. Tai duoda pagrindÄ teigti, kad pasekmių, dėl kurių bÅ«tų kalta atsakovė nėra, todėl priteistas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis. Pažymi, kad po 2015-01-07 bylos nagrinėjimo teismo posėdyje atsakovei tapo žinoma, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ karto po bylos iÅ¡nagrinėjimo nuo 2015-01-12 pradėjo dirbti ir gauti darbo užmokestį.

Å i aplinkybė, teigia, yra svarbi vertinant sveikatai padarytos žalos padarinius, ieÅ¡kovo galimybes įsidarbinti ir dirbti. Duomenys apie įsidarbinimÄ paneigtų ieÅ¡kovo byloje įrodinėtÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas po patirtos traumos dėl atsakovo kaltės dirbti negali. Todėl, vadovaujantis CPK 314 str., praÅ¡o teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ VSDFV duomenis apie ieÅ¡kovo darbovietę ir gaunamÄ darbo užmokestį.Be to, apeliantė nurodo, kad Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka LAT formuojamos teismų praktikos bylose Nr. 3K-3-358/2004, 3K-3-575/2006, 3K-3-157/2007, 3K-3-35/2012.

Teigia, kad paminėtose LAT iÅ¡nagrinėtose bylose faktinės aplinkybės yra tapačios arba panaÅ¡ios. Nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieÅ¡kovo A. N. sveikatos sužalojimas buvo nesunkus, po patirtos traumos jis pasveiko, yra darbingas, ir sprendimÄ priimti remdamasis suformuota teismų praktika.Atsakovė nurodo, kad jos turtinė padėtis Å¡iuo metu yra bloga, kas taip pat gali turėti įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui, remiantis CK 6.250 str. 2 d. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė neteikė duomenų apie savo finansinę padėtį, nes tikėjosi 2014 m. užbaigti geresniais rezultatais nei 2013 m., tačiau 2015-03-02 sudarius metinę finansinę atskaitomybę už 2014 m., paaiÅ¡kėjo, kad finansinė bÅ«klė nepasitaisė, o pablogėjo.

Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme finansinės atskaitomybės už 2014 metus atsakovė pateikti negalėjo, nes ji dar nebuvo sudaryta, todėl, teigia, kad Å¡is įrodymas turėtų bÅ«ti priimtas ir vertinamas nagrinėjant apeliacinį skundÄ . Mano, kad neturtinės žalos atlyginimas ieÅ¡kovui sumažintinas iki 579,24 Eur.IeÅ¡kovas A. N. nesutinka su atsakovės apeliaciniu skundu, praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti galioti nepakeistÄ , apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

Nurodo, kad atsakovės praÅ¡ymas dėl duomenų gavimo apie jo darbÄ neturi bÅ«ti tenkinamas, nes tai užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , taip pat nevertintini papildomai pateikiami duomenys apie atsakovės turtinę padėtį, nes jie nebuvo pateikti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. A. N. nurodo, kad 2012-04-11 darbe dirbdamas su daugiapjÅ«klėmis pjovimo staklėmis, jis susižalojo deÅ¡inės rankos plaÅ¡takÄ , padaryta plėštinė žaizda. Po įvykio įmonės gamybos vadovas V.

U. jo prašė, kad jis nesakytų, kad įvykis įvyko lentpjÅ«vėje. Po įvykio praėjus dviem mėnesiams, joks tyrimas dar nebuvo pradėtas, todėl jis kreipėsi su pareiÅ¡kimu į darbo inspekcijÄ , buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad staklės, kuriomis jis dirbo, buvo techniÅ¡kai netvarkingos, be to, atsakovė neturėjo visų gamintojo numatytų darbo įrenginio naudojimo dokumentų, jis nebuvo apmokytas ir supažindintas su galinčiais iÅ¡kilti pavojais naudojant įrenginį - daugiapjÅ«kles stakles, taip pat atsakovė neįvertino profesinės rizikos staklininko darbo vietoje, nepaskyrė asmens, atestuoto kaip darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto, tuo pažeisdamas labai daug teisės aktų, reglamentuojančių darbo saugÄ , darbo tvarkÄ .IeÅ¡kovas nurodo, kad po įvykio jis ilgÄ laikÄ sirgo, gydėsi sužalotÄ rankÄ . 2012-07-04 darbo sutartis su juo buvo nutraukta pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., neva jam vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidus darbo pareigas, tačiau jis nei vieno pažeidimo nepadarė, kreipėsi su ieÅ¡kiniu į KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ ir buvo grÄ Å¾intas į darbÄ , tačiau jau pirmÄ darbo dienÄ Ä¯monės vadovų, teigia, buvo priverstas paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡eiti iÅ¡ darbo.

Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-643-783/2012 buvo konstatuotas prejudicinis faktas dėl jam 2012-04-11 padarytos žalos, jo ieÅ¡kinys buvo tenkintas, nustatyta, kad atsakovė, jį atleisdama iÅ¡ darbo padarė jam neturtinę žalÄ . Dėl padarytos turtinės žalos ieÅ¡kovas nurodo, kad sužalojimÄ jis gydosi iki Å¡ios dienos, teigia, kad tai patvirtina byloje esančios dokumentų kopijos. Atsakovė teismo posėdyje neklausė dėl konkrečių jo apeliaciniame skunde ginčijamų medikamentų, kuro kvitų įsigijimo aplinkybių, neprašė detalizuoti visų turtinę žalÄ patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų, neprašė dokumentų originalų.

Atsakovė mano, kad teismas nepagrįstai vertino įraÅ¡us medicininiuose dokumentuose, nors jokių teisinių argumentų dėl to nepateikia. IeÅ¡kovas nurodo, kad jis deÅ¡ine ranka negali dirbti fizinio darbo, nes rankÄ skauda. Gyvena (duomenys neskelbtini), o gydymo įstaigos - Panevėžio miesto poliklinika, Vabalninko ambulatorija, Biržų ligoninė yra dideliu atstumu nuo jo gyvenamosios vietos. KiekvienÄ dienÄ važiuojant į medicinines procedÅ«ras, konsultacijas, kÄ patvirtina medicininių dokumentų kopijos, susidarydavo beveik po 100 kilometrų.

Jis prašė priteisti tik tokiÄ turtinę žalÄ , kuriai turi raÅ¡ytinius įrodymus, nors jam padaryta turtinė žala yra ženkliai didesnė. Vien vykimui į gydymo įstaigÄ Vilniuje, jis su transporto priemone nuvažiavo daugiau nei 300 kilometrų. Kadangi dėl rankos sužalojimo negalėjo valdyti transporto priemonės, jis samdė asmenį, kuris jį kasdien veždavo į gydymo įstaigas su savo transporto priemone. Todėl nurodo, kad jam turi bÅ«ti pilnai atlygintos patirtos iÅ¡laidos sužalotos rankos gydymui.

Dėl patirtos traumos jis iki Å¡iol gydosi, vartoja medikamentus, tai patvirtina įrodymai yra byloje. Kadangi iki Å¡ios dienos negali atsigauti ir gyventi įprasto gyvenimo dėl pastovių sužalotos rankos skausmų, teismas teisingai nustatė jam padarytos neturtinės žalos dydį. Atsakovė neginčija byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vadų ir nepagrįstai nurodo, kad jis sužalotÄ rankÄ po dviejų mėnesių vėl sužalojo. IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad atsakovė jam iÅ¡reiÅ¡kia neapykantÄ , paaiÅ¡kinimuose darbo inspekcijai jį įžeidinėja, atsakovės pasikviesti liudytojai, teigia, byloje davė melagingus parodymus.

IeÅ¡kovas prideda 2012-07-18 raÅ¡to Nr. 2SD-10705 kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad staklės, prie kurių jis dirbdamas patyrė sužalojimus, buvo netvarkingos, jis tinkamai neinstruktuotas. Nurodo, kad tuomet, kai jis prašė areÅ¡tuoti turtÄ , kad bÅ«tų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, atsakovė teismui pateikė labai gerus atsakovės finansinę bÅ«klę įrodančius duomenis, be to, teigia, kad atsakovės argumentas dėl finansinės bÅ«klės yra niekinis ir juo nesivadovautina. Atkreipia dėmesį, kad už apeliacinio skundo paruoÅ¡imÄ apeliantė sumokėjo sumÄ , kurios dydis nepatvirtina atsakovės piniginių lėšų trÅ«kumo.

Apibendrindamas nurodo, kad dėl atsakovės kaltės patyrė didelę neturtinę žalÄ , kuri iki Å¡iol jam neatlyginta.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;

Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmos instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl žalų padarymo fakto, sÄ lygų jų atlyginimui buvimo įrodytumo, todėl Å¡ių teismo iÅ¡vadų ir motyvų nebekartoja, nes su jais sutinka, ir pasisako tik dėl esminių skundo argumentų bei tų teismo iÅ¡vadų dėl kurių skundÄ pripažįsta dalinai tenkinamu.Dėl turtinės žalos dydžio.Apeliaciniu skundu nepagrįstai teigiama, kad ieÅ¡kovas neįrodė patyręs 167,61 Eur nuostolius bei kad jie atsirado dėl ieÅ¡kovo patirto sužalojimo darbe, o pirmosios instancijos teismas, priteisė iÅ¡ atsakovės turtinės žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovui neteisingai įvertinęs bylos įrodymus – kuro, vaistinės čekius, vaistų receptus bei rėmėsi prielaidomis dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio nustatymo.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

SprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais. Teismas, apskaičiuodamas nukentėjusio asmens žalÄ , tiria kiekvienÄ su tuo susijusį bylos įrodymÄ . Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Vertindamas įrodymų visumÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų padaryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai buvo arba jų nebuvo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.              Atsakovė apeliaciniu skundu dėstydama nesutikimo su priteistu turtinės žalos atlyginimo dydžiu ieÅ¡kovui A. N. iÅ¡ esmės žalos padarymo fakto neginčija, tvirtina, kad ieÅ¡kovas pateiktais įrodymais neįrodė, o teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovas patyrė 167,61 Eur nuostolius dėl patirto nelaimingo atsitikimo darbe.

Atsakovė pripažįsta tik 15,06 Eur ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas fizioterapijos procedÅ«roms.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas dėl patirto sužalojimo darbe patyrė turtinę žalÄ , kurios dydį – 182,66 Eur įrodo bylos įrodymų visuma. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl patirtos traumos ieÅ¡kovas vyko pas gydytojus, jam buvo skirtas gydymas, iÅ¡raÅ¡omi vaistai, dėl ko nurodytas ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas teismas laikė pagrįstomis.

Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , su Å¡iomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis pilnai sutinka. Nors apeliaciniu skundu atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovo pateiktų kuro čekių kopijose nematyti čekių datų, ieÅ¡kovas nepateikė sunaudoto kuro paskaičiavimo, tačiau bylos duomenimis ieÅ¡kovas, kuris gyvena Biržų rajone ( t.1., b.l. 3), vyko į gydymo įstaigas Biržuose, Vilniuje,Vabalninke ( t.1., b.l. 53, 54, t.1., b.l. 130-133), todėl jis neabejotinai patyrėi iÅ¡laidas transportui.

Pagal pateiktus kuro čekius kuro iÅ¡laidų dydis sumoje sudaro 520,73 Lt. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo gydymo trukmę ir eigÄ , patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, kad vykimui pas gydytojus į konsultacijas, procedÅ«ras susidarydavo 100 km atstumas, o į gydymo įstaigÄ Vilniuje – 300 km, tokio dydžio iÅ¡laidos nėra per didelės iÅ¡laidos, todėl laikytinos pagrįstomis ir jų atlyginimas priteistas pagrįstai. Apeliantės skundu keliama abejonė, ar ieÅ¡kovas patyrė iÅ¡laidas pagal byloje pateiktus 2012-10-03 ir 2013-02-18 vaistų receptus, t. y. ar vaistus pagal nurodytus receptus ieÅ¡kovas pirko.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje pateiktus ieÅ¡kovo gydymÄ si apibÅ«dinančius duomenis (t.1., b.l. 130-133), neturi pagrindo abejoti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu, kad jo patirtÄ turtinę žalÄ sudaro ir iÅ¡laidos medikamentams. Å iuos jo paaiÅ¡kinimus pagrindžia ieÅ¡kovo pateiktos 2012-09-20 vaistinės čekio, vaistų receptų kopijos (t.1.,b.l.52-54). Be to, teismo vertinimu, gan nedidelė suma medikamentams, kuri susidaro atėmus iÅ¡laidas kurui, teismo vertinimu, tikėtina yra ieÅ¡kovo realiai patirtos iÅ¡laidos, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo pateiktuose vaistų receptuose ir viename vaistinės čekyje nurodytus medikamentus,tad pripažintinos protingomis iÅ¡laidomis.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog iÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų - kuro pylimo čekių, receptų negalima nustatyti, kad Å¡ios iÅ¡laidos buvo susijusios bÅ«tent dėl turėtos traumos darbe, tačiau teismas įvertinęs bÅ«tent bylos įrodymų visumÄ , tame tarpe ir duomenis medicininiuose dokumentuose, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, naudodamasis CK 6.249 str. 1 d. teismui suteikta diskrecija nuspręsti dėl žalos dydžio, kai Å¡alis jų tiksliai įrodyti negali, sprendė, kad ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos yra pagrįstos.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovės turtinės žalos atlyginimÄ 182,67 Eur sumÄ , tinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.249 str. 6.283 str. nuostatas, nepažeidė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių nuostatų, todėl skundžiamas teismo sprendimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ieÅ¡kovui yra pagrįstas ir teisėtas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Byloje nustatyta, kad sveikatos sužalojimas ieÅ¡kovui padarytas nelaimingo atsitikimo darbe metu (t.1., b.l. 12-15).

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovė faktiÅ¡kai neginčija ieÅ¡kovo sveikatos sužalojimo fakto. Apeliaciniu skundu nesutinkama su nustatytu atlygintinu neturtinės žalos dydžiu, teigiant, kad teismas netinkamai įvertino atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, dėl ko ieÅ¡kovui priteisė per didelį neturtinės žalos atlyginimÄ . Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas iÅ¡ dalies sutinka.    CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta sveikatai, ir iÅ¡dėstyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai:

žalos padariniai, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės. Atlygintino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, vadovaujasi tiek įstatyme nustatytais, tiek kitais kriterijais, kuriuos pripažįsta reikÅ¡mingais konkrečiu nagrinėjamu atveju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010 nurodyta, kad specifiniai kriterijai gali bÅ«ti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobÅ«dis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse.

Be to, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas turi vadovautis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje P. D. v.

R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006). Pagrindinis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.J. J. v. V. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2010 ir kt.). Neturtinė žala yra asmeniui padarytos žalos dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo padarinys. Taigi esminis neturtinės žalos atlyginimo pagrindas yra sveikatos sužalojimo faktas ir jo padariniai, įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui, todėl turi bÅ«ti vertinama, ar Å¡ie padariniai ilgalaikiai, kaip pasikeitė asmens socialinis, profesinis gyvenimas po patirtų sužalojimų, ir kt.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tokio pobÅ«džio klausimus, yra pažymėjęs, jog neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų indentifikavimÄ ir jų vertinimÄ lemia neturtinės žalos atlyginimo kompensacinis pobÅ«dis bei teisingo žalos atlyginimo principas, reiÅ¡kiantis, kad turi bÅ«ti užtikrinta tokia žalÄ patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalÄ atlyginti turinčiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

Å . v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009). Atsižvelgiant į asmens sveikatos, kaip vertybės, pobÅ«dį ir neabejotinai prioritetinę gynybÄ , nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju objektyvÅ«s kriterijai (žalos padariniai) yra svarbesni nei subjektyvÅ«s (asmens kaltė). Teismai, įvertindami sveikatos sužalojimo padarinius pinigais, daugiau reikÅ¡mės suteikia Å¡ios teisių gynimo priemonės kompensaciniam pobÅ«džiui, o subjektyvÅ«s žalos dydžio nustatymo kriterijai reikÅ¡mingi vertinant tik tai, kiek jie tuos sveikatos sužalojimo padarinius padidino ar sumažino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Patikslintu ieÅ¡kiniu A.

N. prašė priteisti 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ( t.1., b.l. 47-51). Skundžiamu teismo sprendimu praÅ¡oma priteisti suma sumažinta ir ieÅ¡kovui priteistas 10000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimas kaip sprendime nurodoma pakankama piniginė satisfakcija kompensuojant nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitus neturtinių vertybių pažeidimus. Apeliantė skundu pagrįstai nesutinka su ieÅ¡kovui kilusių pasekmių dėl patirto nelaimingo atsitikimo darbe įvertinimu.

IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, netyrė ir neįvertino aplinkybių, jog ieÅ¡kovas nuo 2015-01-12 dirba. Todėl, nesant pagrindo, sprendimu nepagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu, kad jis dėl sveikatos bÅ«klės negali rasti darbo. Taip pat teismas, vertindamas, ieÅ¡kovui kilusias neigiamas pasekmes, neįvertino teismo medicinos ekspertų pateiktos iÅ¡vados, jog atsižvelgiant į 2013-05-24 gydytojos K. K. įraÅ¡Ä Â - „dirbti statybininku gali“, po sužalojimo ieÅ¡kovas pasveiko ( t. 1., b.l. 130- 133).

Tokie duomenys rodo, kad ieÅ¡kovo 2013-08-26 pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybė, kad jis patiria neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl to, kad negali savęs realizuoti darbinėje veikloje, nėra visiÅ¡kai pagrįsta, o teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino ieÅ¡kovo pateiktÄ 2014-02-07 pažymÄ , kad jis Å¡altkalviu – remontininku dirbti negali ( t.1., b.l. 149). Nors teismas nurodė, kad įvertina aplinkybę, jog ieÅ¡kovui rankos lūžis po įvykio iÅ¡ karto nustatytas nebuvo, rankos lūžį medikai nustatė praėjus beveik dviem mėnesiams, tačiau nustatydamas neturtinės žalos dydį, pakankamai į tai neatsižvelgė.

Teismo vertinimu, jeigu ieÅ¡kovui delnakaulio lūžis bÅ«tų nustatytas anksčiau, jis bÅ«tų patyręs žymiai mažesnes kančias ir neigiamus iÅ¡gyvenimus, o jo gydymas bÅ«tų trumpesnis. Dėl pavėluoto lūžio nustatymo atsakovo kaltės nėra. Byloje esantys duomenys, jog ieÅ¡kovas susirado darbÄ ir nesant duomenų apie netektÄ nedarbingumo lygį, patirtas sužalojimas įvertintas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju, neturtinės žalos atlyginimo dydis ieÅ¡kovui mažintinas ir dėl paminėtų motyvų sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, keistinas su mažinant iki 1448, 10 € (5000 Lt) ( (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliaciniu skundu nepagrįstai nurodoma, kad A. N. nustatytas delnakaulio galėjo įvykti ne traumos darbe metu, bet vėliau, nes iÅ¡ byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertų suraÅ¡yto ekspertizės akto Nr. EKG84/14(01) matyti, kad teismo medicinos ekspertai pateikė iÅ¡vadÄ , kad 2012-04-11 A. N. patyrė plėštinę žaizdÄ deÅ¡inėje plaÅ¡takoje bei deÅ¡inės plaÅ¡takos antro delnakaulio lūžį, 2012-04-11 patirta deÅ¡inės plaÅ¡takos trauma galėjo bÅ«ti padaryta bÅ«du, nurodytu 2012-07-11 nelaimingo atsitikimo darbe akte, sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl delnakaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ( t.1., b.l. 130-133).

Be to, teismas pažymi, kad ekspertizės akto iÅ¡vadų pagrįstumo bei jų vertinimo apeliantė skundu neginčija. Pagrindo abejoti ekspertizės akto iÅ¡vadomis nenustatė ir teismas. Apeliaciniu skundu nurodoma aplinkybė, kad A. N. buvo susižalojęs rankÄ dar 2012-01-25, priteistos neturtinės žalos atlyginimui sumažinti pagrindo nesudaro, nes pateikta teismo medicinos ekspertų iÅ¡vada nustatyta, kad tarp 2012-01-25 ir 2012-04-11 sužalojimų priežastinio ryÅ¡io nėra ( t.1., b.l. 130-133).

Ekspertizės akto iÅ¡vados, 2012-07-11 Nelaimingo atsitikimo darbe akte fiksuoti duomenys bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad žala ieÅ¡kovo sveikatai buvo padaryta jam vykdant darbines funkcijas 2012-04-11, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kovas imitavo deÅ¡inės rankos sužalojimÄ , vertinami kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 str. atsisako priimti naujus įrodymus – ieÅ¡kovo su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ pateiktÄ 2012-07-18 Valstybinės darbo inspekcijos raÅ¡tÄ Nr.(2) SD-10705 dėl 2012-04-11 nelaimingo atsitikimo darbe, nes ieÅ¡kovas, įvertinant jo parengimo laikÄ aiÅ¡ku, jog jis buvo žinomas pirmos instancijos teismo proceso metu, nemotyvavo kodėl jo negalėjo pateikti.

IeÅ¡kovo pateikti su skundu 2014-12-31 balansas ir 2014-12-31 pelno (nuostolių) ataskaita pridedami prie bylos, nes jie parengti po teismo sprendimo paskelbimo ir reikÅ¡mingi sprendžiant dėl atsakovo turtinės padėties. Kolegijos vertinimu ,nors minėti dokumentai, rodo, jog 2014 metais atsakovas dirbo nuostolingai, bet iÅ¡ pateiktos sutrumpintos finansinės atskaitomybės negalima suprasti to priežasčių, turėjo turto už maždaug 700 tÅ«kst. litų, mokėtinų sumų dydis palyginus su 2013 metais sumažėjo, Å¡ie įrodymai nesudaro pagrindo teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimÄ mažinti iki apelianto praÅ¡omo dydžio.

IÅ¡ teismui prieinamų registrų iÅ¡reikalauti duomenys apie ieÅ¡kovo įsidarbinimÄ rodo, jog jis nuo 2015-01-12 dirba UAB“Vilseda“ , gauna 600 € darbo užmokestį. Ä®sidarbinimo faktas patvirtina, jog 2012-04-11 patirtas sužalojimas tęsti darbinę veiklÄ nebetrukdo.Apeliacinio skundo teiginiai ,jog ieÅ¡kovas atsakovo vertinimu elgėsi nesÄ Å¾iningai, simuliavo nedarbingumÄ , pasėkmes ir pan., ir atsiliepimo į jį tvirtinimai, jog atsakovas įžeidinėja, Å¡meižia ieÅ¡kovÄ kolegijos nevertinami,nes jie apibÅ«dina Å¡alių santykius ir vienas kito vertinimÄ , bet tai sprendžiant dėl žalos fakto ir jos dydžio teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga.Bylinėjimosi iÅ¡laidosÅ alys praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas apeliaciniame procese.Atsakovė UAB „Medienos sprendimai“ už apeliacinio skundo parengimÄ advokatui sumokėjo 800 € (t.1.,b.l.171),už apeliacinio skundo padavimÄ â€“75 € žyminio mokesčio(t.1.,b.l. 167).

Apeliantas ginčijo 2484,54 € ( 167,61 € + ( 2896,2 €-579,27 €) sumos priteisimÄ .Skundas patenkintas dalinai priteistÄ sumÄ sumažinant iki 1615,71 € ( 1448,1 €+167,61 €),t.y.maždaug 65 %. Pagal CPK 93 str. 2 ir 3 d. taisykles žyminis mokestis, sumokėtas pateikiant apeliacinį skundÄ , jį dalinai patenkinus paskirstomos pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį.Tokiu bÅ«du iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina 48,75 € Å¡io mokesčio ( 75 € x 65 %).Sumažinus priteistÄ sumÄ , mažinamos ir valstybės naudai iÅ¡ atsakovo priteisto žyminio mokesčio dydis- iki 49 €.Sykiu nors apeliacinis skundas patenkintas dalinai, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo lieka patenkintas, o neturtinės žalos dydį nustatė teismas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, CPK 93 str. 4 d. atsižvelgiant į tai, jog pats civilinis procesas vyko ir iÅ¡laidos atsirado tik dėl atsakovo procesinės pozicijos – visiÅ¡kai neigė ieÅ¡kinį,  nukrypstama nuo CPK 93 str.1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių ir apeliantės turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

N. nepriteistinos. IeÅ¡kovo praÅ¡ymas atlyginti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymui negali bÅ«ti tenkinamas, nes iÅ¡ byloje esančio 2015-04-07 pinigų priėmimo kvito matyti, kad 377 € sumÄ A. N. sumokėjo advokato padėjėjui D. M. (t.2,b.l.10). Pagal AdvokatÅ«ros įstatymo 34 str. advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimas yra veiksmai atliekami apeliaciniame procese( CPK III dalis XVI skyrius), nors advokato padėjėjas kaip Å¡alies atstovas negali tokios pagalbos Å¡ioje instancijoje teikti.

Dėl Å¡ios priežasties jos teikimo atveju tam patirtos iÅ¡laidos, esant įstatyminiam draudimui, neatlyginamos. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegijan u t a r ė :Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimÄ dalyje dėl priteistos neturtinės žalos dydžio pakeisti ir iÅ¡ atsakovės UAB „Medienos sprendimai“ (į.k. 301629586) ieÅ¡kovui A. N. ( a.k. (duomenys neskelbtini) priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ sumažinti iki 1448, 10 € (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų deÅ¡imt centų), valstybei priteisto žyminio mokesčio dydį iki 49 €.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .       Priteisti iÅ¡ A.

N. (a.k(duomenys neskelbtini) UAB „Medienos sprendimai“(į.k. 301629586) naudai 48,75 € žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti. Teisėjų kolegija                                                                 Eigirdas Činka                                                                                                         Margarita Dzelzienė                                                                                                         Nijolė Danguolė Smetonienė