A-662-3162-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-3162/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00911-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

rašytiniame teismo posėdyje ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. (A. M.) (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas, atsakovas) 2012 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (15/6-14)15PR-88 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Gruzijos piliečiui A. M. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Gruziją“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

Paaiškino, kad apklausos metu nurodė, jog yra abchazų tautybės, savo šalyje neturi kur gyventi ir ką valgyti; gimė vaikų globos namuose, todėl jo neremia nei artimieji, nei valstybė. Gruzija jam nesuteikia gyvenamosios vietos, neskiria minimalios pašalpos. Teigė, kad atsakovas, priimdamas sprendimą nenagrinėjo politinės ir ekonominės padėties Gruzijoje, kiek tai susiję su globotinių statusu ir minimaliomis socialinėmis bei ekonominėmis garantijomis, kurias suteikia Gruzija tokiems asmenims. Nurodė, kad Gruzija pažeidžia jo pagrindines žmogaus teises į orumą ir gyvybę. Atsakovas šių pažeidimų neanalizavo ir padarė nepagrįstas išvadas. Pažymėjo, kad Departamento 2011 m. liepos 14 d. pažymoje Nr. GEO15/6-10-6-30 nurodoma, jog nuo 2008 m. Gruzijos-Rusijos ginkluoto konflikto valdžia separatistiniuose Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose remiama okupuojančios Rusijos armijos ir nekontroliuojama centrinės Gruzijos valdžios. Abchazijoje ir toliau ribojama teisė, ypač etninių gruzinų, balsuoti, dalyvauti politiniame procese, pasinaudoti teisėmis į nuosavybę, registruoti verslą keliauti. Etniniai gruzinai kenčia abchazų ir Rusijos pajėgų persekiojimą. Teigė, kad atsakovas neįvertino prieštaravimų tarp Migracijos departamento pažymoje pateiktų faktų bei pareiškėjo teiginių.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjo tautybė nebuvo nustatyta, nes pareiškėjas painiojosi, teikė skirtingą informaciją ir nesugebėjo įvardinti savo tautybės. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo tautybė – gruzinas, etninė priklausomybė – abchazas. Nurodydamas išvykimo iš kilmės valstybės priežastis teigė, kad jį persekiojo abchazai, nes jis pusiau abchazas-tadžikas. 2012 m. kovo 16 d. apklausos metu buvo nustatyta, kad su tadžikų tautybe jis neturi jokių sąsajų, pareiškėjas nemoka abchazų kalbos, moka tik gruziniškai, o iš Abchazijos išvyko, nes abchazai nekenčia gruzinų. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, nes prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nepateikė duomenų, kad yra gimęs vaikų namuose. 2012 m. kovo 16 d. apklausos metu nurodė, kad jo šeima buvo nužudyta karo metu, t. y., kad jis turėjo tėvus, kurie mirė 1991 m., o jis nuo 5 metų gyveno su kaimynais. Departamentui nesuprantama, kaip Gruzija galėjo pažeisti jo teises į orumą ir gyvybę, neskiriant jam gyvenamosios vietos bei pašalpos, ir kokius pažeidimus Departamentas turėjo analizuoti, jeigu pareiškėjas niekada nesikreipė į jokias Abchazijos regione ar Gruzijoje esančias valstybės institucijas, siekdamas gauti gyvenamąją vietą ir pašalpą. Tai pat nesuprantamas pareiškėjo bandymas atkreipti dėmesį, kad Abchazijoje yra engiami etniniai gruzinai. Skunde pareiškėjas teigė, kad jis yra abchazas, todėl neaišku, kokia pareiškėjo tautybė: gruzinų ar abchazų, ir ką Departamentas turėjo tirti: ar, kad abchazo tautybės asmenys nesulaukia Gruzijos valdžios pagalbos, ar kad Abchazijos regione yra engiami etniniai gruzinai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, jog persekiojimas kilmės valstybėje negali būti nustatytas dėl to, kad nėra duomenų, galinčių patvirtinti pareiškėjo tautybę. Skirtingas tautybės nurodymas įvairiuose dokumentuose bei teismo proceso metu rodo, jog pareiškėjas duoda prieštaringus parodymus. Kadangi nėra aišku, kokios tautybės asmeniu yra pareiškėjas, teismas vertino, jog negalima nustatyti ir persekiojimo priežasties. Nustatė, kad jau 8 metus pareiškėjas yra pilnametis, toks laiko tarpas leidžia teigti, kad net jei pareiškėjas būdamas našlaičiu gyveno globos namuose, tai jau praėjo pakankamas laiko tarpas, kai jis galėjo pasirūpinti savimi kaip suaugęs pilnametis žmogus, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis galėjo būti diskriminuojamas dėl socialinės padėties.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimo nelogiškumai rodo, jog jis siekia suklaidinti prieglobsčio prašymo tyrėjus ir piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo tvarka, todėl yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo prašymas atitinka visus tris akivaizdžiai nepagrįsto prašymo kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnyje. Teismas vertino, jog pareiškėjo prašyme dėl pabėgėlio statuso suteikimo nebuvo pateikta jokių motyvų, kurie leistų manyti, jog jis gali būti pripažintas pabėgėliu, todėl atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį ir nesuteikė pareiškėjui laikino prieglobsčio bei nenustatė pabėgėlio statuso.

Teismo nuomone, atsakovas prašymo vertinimui tinkamai pritaikė Įstatymo 83 straipsnio 2 dalį ir reikalavo faktus patvirtinti rašytiniais įrodymais. Pagal Įstatymo 83 straipsnio 2 dalį duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad A. M. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo asmens tapatybę, tautybę ir pilietybę ir kad pareiškėjas nebuvo persekiojamas dėl asmens rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o jo prašymas pagrįstai pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Taip pat teismas nustatė, kad papildomos apsaugos suteikimas yra nereikalingas.

III. Pareiškėjas A. M. (A. M.) apeliaciniu skundu (b. l. 39-41) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Departamento Sprendimą panaikinti bei įpareigoti Departamentą jo prašymą suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje išnagrinėti bei priimti sprendimą iš naujo.

Atkreipia dėmesį, kad informacijos apie pareiškėjo tautybę nebuvo įmanoma patvirtinti rašytiniais įrodymais dėl objektyvių priežasčių. Pažymi, kad tai, jog pareiškėjo pateikti paaiškinimai yra neprieštaringi ir nuoseklūs, patvirtina tas faktas, jog faktines aplinkybes, susijusias su etnine priklausomybe, pareiškėjas nurodydavo nuo pat pirmosios apklausos. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra akivaizdaus persekiojimo pavojaus ir jo žmogaus teisių pažeidimų kilmės valstybėje pagrindimo. Teigia, jog teismas neįvertino tų aplinkybių, jog iki atvykimo į Lietuvą pareiškėjas gyveno separatistiniame Galio rajone, Abchazijoje, ir jame 1991 m. buvo nužudyta pareiškėjo šeima. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1631/2008. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių persekiojimo dėl priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų faktų. Pažymi, jog skirtingu metu nurodytų aplinkybių visuma teisingai atspindi realią pareiškėjo situaciją kilmės valstybėje.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 52-53) prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Nurodo, jog pareiškėjo teikiama informacija ne tik apie tautybę nuo pat prieglobsčio prašymo pateikimo buvo nenuosekli ir prieštaringa. Teigia, jog Departamentas nevertino tariamos grėsmės grįžti pareiškėjui į Abchaziją, kadangi nebuvo nustatyta, jog jis atvyko iš Abchazijos ir kadangi pareiškėjas nurodė esantis Gruzijos pilietis, Departamento sprendimu jis bus išsiųstas ne į Abchazijos regioną, o į Gruziją, todėl nebuvo jokio pagrindo vertinti esamos situacijos Abchazijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas pateikė rašytinį prašymą dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo. Nurodė, jog nori kaip greičiau sugrįžti į Gruziją, sutinka su Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-03-20 sprendimu Nr. (15/6–14) 15PR–88 dėl prieglobsčio jam nesuteikimo Lietuvos Respublikoje. Taip pat pažymėjo, jog apeliacinio skundo atsisakymo procesinės pasekmės pareiškėjui yra žinomos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui jo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ir tai, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, yra pagrindas teismui apeliacinį procesą nutraukti (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Iš teismui pateikto prašymo turinio matyti pareiškėjo valia atsisakyti apeliacinio skundo, t. y. apeliantas naudojasi minėta įstatymo jam suteikta subjektine teise. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas ir apeliacinis procesas nutrauktinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. (A. M.) atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti.

Apeliacinį procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė