2025-06-11 Nr. AB-10287-3-61-3-00649-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-104-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00649-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šamada“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šamada“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Šamada“ (toliau – ir atsakovas) 987,57 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei 32,68 Eur delspinigių.

2. Pareiškėjas pažymėjo, kad, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), jis atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Pareiškėjas akcentavo, kad rinkliavos mokėtojais laikytini rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą valdantys asmenys. Kadangi atsakovas valdo nekilnojamąjį turto objektą (toliau – ir NTO) adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pareiškėjas tvirtino, kad jis privalo vykdyti teisės aktų reikalavimus ir mokėti Nuostatuose nurodytą rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į jo valdomus NTO.

3. Pareiškėjas teigė, kad, vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, buvo suformuoti ir jam pateikti pranešimai, tačiau įsiskolinimas nebuvo padengtas. Todėl, pasak pareiškėjo, kadangi atsakovas savo prievolės nevykdė, jam kyla pareiga sumokėti priskaičiuotus delspinigius.

II. 4. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino: priteisė pareiškėjui iš atsakovo 987,57 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. bei 32,68 Eur delspinigių.

5. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateikto valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Nekilnojamojo turto registras) duomenų bazės išrašo matyti, jog atsakovui priklauso NTO adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o iš byloje pateiktų mokėjimo pranešimų ir perskaičiavimų dėl duomenų pasikeitimų detalizacijos matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sudarė 987,57 Eur.

6. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas mokėjimo pranešimais informavo atsakovą apie pareigą sumokėti 987,57 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o pranešimai apie vietinę rinkliavą buvo siunčiami atsakovo gyvenamosios vietos adresu.

7. Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė patalpos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

8. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog už ginčo laikotarpį atsakovas nesumokėjo pareiškėjui 987,57 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Be to, nors atsakovui mokėjimo pranešimai ir priminimai apie skolą buvo siųsti gyvenamosios vietos adresu, tačiau jis savo prievolės nevykdė. Todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad nepateikta įrodymų, jog atsakovas atleistas nuo vietinės 987,57 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisė 987,57 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą, o kadangi atsakovas nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, teismas taip pat iš atsakovo priteisė 32,68 Eur delspinigių, skaičiuojant nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos, taikant 0,03 proc. dydį.

III. 9. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

10. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes ir nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad teismas jame nurodė bendrąsias normas, kuriomis remiantis asmenims atsiranda prievolė mokėti atliekų tvarkymo rinkliavą. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas formaliai ir paviršutiniškai įvertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į konkrečią situaciją.

11. Atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo reikalaujamos atliekų tvarkymo rinkliavos teisėtumo, priskiriant jo valdomus NTO tokiai kategorijai objektų, dėl kurių skaičiuojama atliekų tvarkymo vietinė rinkliava. Atsakovo nuomone, minėti objektai negali būti priskirti objektams, nurodytiems Nuostatų 1 priede, dėl kurių skaičiuojama atliekų tvarkymo vietinė rinkliava, o vadovaujantis Nuostatų punktais, tam, kad NTO savininkui atsirastų prievolė mokėti rinkliavą, NTO turi atitikti Nuostatų 1 priede nurodytas nekilnojamojo turto kategorijas.

12. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo prašymo priede ir mokėjimo pranešime nurodyta, jog rinkliava paskaičiuota gyvenamosios-individualios paskirties objektų savininkui – atsakovui už 2023 m. įvairius laikotarpius. Tačiau, atsakovo nuomone, pareiškėjas netinkamai ir nesant teisinio pagrindo priskyrė jo valdomus, nebaigtus statyti pastatus prie gyvenamosios-individualios paskirties objektų Nuostatų prasme, nes minėtuose objektuose nėra registruotų asmenų, jie nenaudojami gyventi, kadangi nebaigti statyti ir statybos darbai dar vykdomi, o jų baigtumas tik 54 proc., todėl jie visiškai netinkami gyventi. Pasak atsakovo, minėtiems objektams taip pat nėra priskirti bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteineriai, t. y. šie NTO neatitinka nė vienos iš Nuostatų 1 priede nurodytų nekilnojamojo turto, kuris gali būti apmokestinamas, kategorijų, nes nėra įgyvendintos būtinos sąlygos, tam, kad objektai galėtų būti priskirti atitinkamoms kategorijoms. Kadangi tokios sąlygos neegzistuoja, o gyvenamųjų namų negalima priskirti prie kitų Nuostatų 1 priede nurodytų kategorijų, atsakovo teigimu, nei rinkliavos pastovioji, nei kintamoji dalis negali būti paskaičiuota, t. y. sąraše nėra nurodyta objekto rūšis, pagal kurią rinkliava galėtų būti skaičiuojama minėtiems objektams. Todėl, atsakovo vertinimu, nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu NTO buvo įtraukti į VASA komunalinių atliekų turėtojų registrą (toliau – ir Registras).

13. Atsakovo teigimu, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualiai neanalizavo jo valdomų ginčo statinių priskyrimo apmokestinamiems objektams teisėtumo. Pasak atsakovo, jo valdomi NTO, esantys (duomenys neskelbtini), yra dvibučiai gyvenamieji namai, kuriuos pabaigus statyti būtų suformuojami atskiri butai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovo įsitikinimu, tokie butai galėtų būti priskirti NTO, įtraukti į Registrą kaip gyvenamosios-individualios paskirties objektai, kuriems būtų skaičiuojama atliekų tvarkymo rinkliava. Tačiau atsakovo statomi dvibučiai gyvenamieji namai esamos būklės negali būti naudojami pagal paskirtį, nes juose nėra suformuoti atskiri butai kaip turtiniai vienetai, kurie privalės būti suformuoti pagal parengtą techninį projektą, kuriuo remiantis šie statiniai statomi. Todėl akivaizdu, kad dar nėra sukurta objektų, kurie galėtų būti priskirti kokiai nors iš Nuostatų 1 priede nurodytų nekilnojamojo turto, kuris gali būti apmokestinamas, kategorijai.

14. Atsakovo vertinimu, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas neanalizavo kriterijų, būtinų NTO priskyrimui Nuostatų 1 priede nurodytoms kategorijoms, tačiau tik nurodė bendruosius principus bei normas, kuriais nustatyta pareiga atliekų turėtojams mokėti rinkliavą, taip pat neanalizavo, kokiu pagrindu pareiškėjas priskyrė atsakovo objektus apmokestinamai kategorijai ir nurodė jį rinkliavos mokėtoju. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tik nurodė, jog jis valdė NTO ir nesumokėjo 987,57 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nors mokėjimo pranešimai ir priminimai apie skolą buvo siųsti jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau neįvertino minėtų pranešimų pagrįstumo.

15. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai neįvertino esminių aplinkybių ir formaliai analizavo pareiškėjo pateiktą reikalavimą, neatsižvelgdamas į konkrečią situaciją, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, ir pareiškėjui iš atsakovo nepagrįstai priteista neteisėtai paskaičiuota rinkliava.

16. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

17. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes ir, vadovaudamasis Nuostatais, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad atitinkama informacija, taip pat ir NTO plotas, nurodyti mokėjimo pranešimuose, pateiktuose į bylą, taip pat išdėstyta prašyme dėl skolos priteisimo. Todėl, pareiškėjo nuomone, informacija yra pakankamai aiškiai ir detaliai nurodyta, kad rinkliavos mokėtojas galėtų patikrinti informacijos teisingumą ir būtų galima nustatyti objekto plotą, prievolės sumą ir jos apskaičiavimo tvarką. Be to, pasak pareiškėjo, plotas apskaičiuotas vadovaujantis NTO registre pateiktais duomenimis, o atsakovui priklausantis NTO priskirtas gyvenamųjų-individualiųjų namų kategorijai.

18. Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pareiškėjas teigia, kad atsakovas turėjo pareigą tinkamai vykdyti teisės aktais jam numatytas prievoles, t. y. pateikti prašymą taikyti lengvatą turto nenaudojimo atveju bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Kadangi atsakovas veikė pasyviai, pareiškėjo nuomone, tai nesuteikė galimybės rinkliavos administratoriui patikrinti, ar atliekos nurodytame, atsakovui priklausančiame turte galėjo susidaryti, ar ne. Todėl, pasak pareiškėjo, atsakovas turėjo teisę kreiptis į VASA ir deklaruoti nesinaudojimo patalpomis faktą, o tokiu atveju VASA būtų atsiradusi galimybė kontroliuoti ir / ar prižiūrėti atliekų susidarymą, tvarkymą nurodyto NTO vietoje ir NTO naudojimo faktą.

19. Pareiškėjo teigimu, nors atsakovas teigia, kad NTO adresu (duomenys neskelbtini), baigtumas yra 54 proc., todėl nesutinka mokėti rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjo vertinimu, su tokia jo pozicija sutikti negalima. Pareiškėjas nurodo, kad prievolė mokėti rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios nustatytos teisės aktuose, įvertinus tai, jog rinkliavos suma apskaičiuojama vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Be to, teisės aktuose nėra numatytas privalomasis pastato baigtumo procentas, kurį pasiekus turto savininkui atsirastų pareiga mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Todėl, pasak pareiškėjo, atsakovui taikoma prievolė mokėti rinkliavą nuo NTO įregistravimo dienos.

20. Pareiškėjas akcentuoja, kad apskaičiavimo pagrindas yra Nekilnojamojo turto registre esanti informacija apie valdomą nekilnojamąjį turtą. Todėl pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2–4 straipsnių nuostatas Nekilnojamojo turto registras steigiamas nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti, o visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, rinkliava paskaičiuota vadovaujantis informacija apie įregistruotas nuosavybės teises. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad rinkliava buvo apskaičiuota teisingai ir pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo, kaip atitinkamo nekilnojamojo turto valdytojo, pareigos mokėti Vilniaus miesto savivaldybės nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo laikotarpiu atsakovui priklausė patalpos adresu: (duomenys neskelbtini), ir kad atsakovas už ginčo laikotarpį nesumokėjo pareiškėjui 987,57 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nors jam mokėjimo pranešimai ir priminimai apie skolą buvo siųsti gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovas savo prievolės nevykdė, taip pat nesant pateiktų įrodymų, jog atsakovas buvo atleistas nuo vietinės 987,57 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisė 987,57 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą bei 32,68 Eur delspinigių, susidariusių nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku.

23. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė bendrąsias normas ir principus, kuriais remiantis asmenims atsiranda prievolė mokėti atliekų tvarkymo rinkliavą, formaliai bei paviršutiniškai įvertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į konkrečią situaciją. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo reikalaujamos atliekų tvarkymo rinkliavos teisėtumo, taip pat individualiai neanalizavo atsakovo valdomų ginčo statinių priskyrimo apmokestinamiems objektams teisėtumo, kriterijų, būtinų NTO priskyrimui Nuostatų 1 priede nurodytoms kategorijoms, ir tai, kokiu pagrindu pareiškėjas priskyrė jo objektus apmokestinamai kategorijai bei nurodė jį rinkliavos mokėtoju. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino mokėjimo pranešimų pagrįstumo. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos sprendimas yra nepagrįstas, ir pareiškėjui iš atsakovo nepagrįstai priteista neteisėtai paskaičiuota rinkliava.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) nustatytas principas „teršėjas moka“ nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas, t. y. atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, atliekų tvarkymo išlaidas sumokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012 ir kt.).

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020; 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-76-525/2024 ir kt.). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eTA-615-815/2023). Jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (2 str. 17 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018). Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020). Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos Nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį.

27. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Nuostatus, kurių 6.6 (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) punkte nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo NTO savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Vietinė rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 39 p.). Mokėjimo pranešime už kiekvieną apmokestinamą NTO nurodoma pastovioji bei kintamoji rinkliavos dalys: pastovioji rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama objekto bendrą plotą (kv.

m) padauginus iš pastoviosios rinkliavos dalies dedamosios per mėnesį pagal NTO rūšį (2 priedo 1 lentelės B stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.). Į NTO apmokestinamąjį plotą įskaitomas ir lauko prekybai ar paslaugų teikimui skirtas plotas, nurodytas savivaldybės išduotame leidime prekiauti (teikti paslaugas) iš kiosko, paviljono, lauko kavinės (Nuostatų 52.1 p.). Kintamoji rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama: kai NTO rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas bendrojo naudojimo konteineris – objekto bendras plotas (kv.

m) padauginamas iš mėnesio kintamosios rinkliavos dedamosios pagal NTO rūšis (2 priedo 1 lentelės C stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.) (Nuostatų 52.2.1 p.); kai NTO rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas individualaus naudojimo konteineris – administratorius skaičiavimams priima galinčių per mokestinį laikotarpį šiame NTO susidaryti atliekų svorį (390 kg), kuris padauginamas iš kintamosios rinkliavos dalies dedamosios (Eur/kg) (2 priedo 1 lentelės D stulpelis) (Nuostatų 52.2.2 p.). Kintamoji rinkliavos dalis neskaičiuojama rinkliavos mokėtojams, kurie administratoriui pateikia prašymą (5 priedas) ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi NTO ir iš šio NTO tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos.

Rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam deklaruotu laikotarpiu (ilgiau kaip vienerius metus) nebūtų skaičiuojama kintamoji rinkliavos dalis, administratoriui turi pateikti prašymą bei 78.1 ir 78.2 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (pvz., atsakingų institucijų pažymas apie išvykimą iš Lietuvos arba gyvenimą kitoje Lietuvos vietovėje). Dokumentai turi būti teikiami periodiškai, 1 kartą per metus (Nuostatų 76 p.).

28. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pagal bendrą taisyklę, atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).

29. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojų požymių – nuosavybės teise valdė NTO Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, o vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) Nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme ir jis turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Pažymėtina, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesiremti.

30. Pagal Nuostatus taikomos šios rinkliavos lengvatos: rinkliavos mokėtojams už Nekilnojamojo turto registre registruotus negyvenamuosius statinius, kuriuose yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis – 100 proc. atleidimas nuo pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dalies (Nuostatų 72.1 p.); rinkliavos mokėtojams, kurie Nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi NTO ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos – 100 proc. atleidimas nuo kintamosios rinkliavos dalies (Nuostatų 72.2 p.).

Rinkliavos mokėtojai pateikia nustatytos L1 ar L2 formos prašymus dėl lengvatos taikymo (4 ir 5 priedai), nurodo lengvatos taikymui svarbias aplinkybes bei pateikia dokumentus, pagrindžiančius lengvatos taikymą (Nuostatų 73 p.). Kaip minėta, kintamoji rinkliavos dalis neskaičiuojama rinkliavos mokėtojams, kurie administratoriui pateikia prašymą (5 priedas) ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi NTO ir iš šio NTO tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos (Nuostatų 76 p.).

Prašymą dėl atleidimo nuo kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo gali pateikti ir tie rinkliavos mokėtojai, kurių NTO negali būti naudojamas pagal paskirtį ir iš šio objekto komunalinių atliekų išvežimas nebus vykdomas dėl to, kad nebaigtos statybos objekte atliekami statybos darbai, atliekamas kapitalinis remontas arba rekonstrukcija (Nuostatų 77 p.). Pagal Nuostatų 78 punktą, pasibaigus deklaruotam nesinaudojimo NTO laikotarpiui, tokio NTO savininkas arba jo įgaliotas asmuo, deklaravęs, kad nesinaudos NTO, už deklaruotą nesinaudojimo NTO laikotarpį per 30 kalendorinių dienų po deklaruoto laikotarpio pabaigos administratoriui privalo pateikti vieną iš dokumentų, įrodančių, kad NTO nesinaudota: viešojo vandens tiekėjo pažymą apie per deklaruojamą laikotarpį sunaudotą vandens kiekį (sunaudotas vandens kiekis per metus neturi viršyti 1 kub. m), jeigu vykdomas viešasis geriamojo vandens tiekimas (Nuostatų 78.1 p.); elektros tiekėjo išduotą pažymą apie per deklaruojamą laikotarpį sunaudotą elektros energiją (leidžiamas maksimalus elektros energijos sunaudojimo dydis per 1 mėn. neturi viršyti 10 kWh) (Nuostatų 78.2 p.); kitus dokumentus, pagrindžiančius paslaugos teikimo poreikio nebuvimą / NTO nenaudojimo faktą (pvz., kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos atveju – dokumentus, įrodančius, kad statybinės atliekos perduotos šias atliekas tvarkančiai įmonei, statybą leidžiančio dokumento kopiją) (Nuostatų 78.3 p.).

Nepateikus šių dokumentų ar jų kopijų, administratorius už deklaruotą nesinaudojimo NTO laikotarpį priskaičiuoja kintamąją rinkliavos dalį ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia tokio NTO savininkui pranešimą apie prievolę sumokėti rinkliavą (Nuostatų 79 p.). Pažymėtina, kad Nuostatų reglamentavimas dėl lengvatų suteikimo ginčo laikotarpiu iš esmės nesikeitė.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atsakovui nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos įmokos dalies.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog VASA atsakovui siųstuose mokėjimo pranešimuose pateikė išsamius rinkliavos skaičiavimus, kad rinkliava atsakovui buvo apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas būtų deklaravęs nesinaudojimą NTO arba kreipęsis į pareiškėją dėl lengvatų taikymo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai pareiškėjui iš atsakovo priteisė nesumokėtą vietinę rinkliavą. Vien tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nėra pagrindas konstatuoti, kad šis teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

33. Kaip matyti, pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 32,68 Eur delspinigių, apskaičiuotų dėl to, kad atsakovas laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nuostatų 83 ir 60 punktai patvirtina pareiškėjo teisę reikalauti mokėti delspinigius už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Įvertinusi pareiškėjo pateiktą prašymą dėl delspinigių priteisimo, prašyme detalizuotą delspinigių apskaičiavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad delspinigiai apskaičiuoti Nuostatuose nustatyta tvarka, jų dydis atitinka ginčo laikotarpiu galiojusį Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatytą delspinigių už nesumokėtus ar pavėluotai sumokėtus mokesčius dydį, todėl iš atsakovo taip pat pagrįstai buvo priteista 32,68 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą vietinę rinkliavą.

34. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

35. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šamada“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis

Egidijus Šileikis