326b01e9-2d29-4adf-8a11-feeb5d502f0c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-149-413/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17444-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos:                           2.6.1.3.6. 3.2.3.2. 3.3.1.18.4. 3.4.1.10.(S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės J. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1363-584/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordecum“ ieÅ¡kinį atsakovei J.

A., trečiajam asmeniui L. N. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Nordecum“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės J. A. 188,93 Eur negrÄ Å¾into kredito, 90,47 Eur palÅ«kanų, 22,07 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2015 m. kovo 25 d. su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį ir suteikė 200 Eur kreditÄ , kurį atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti per 360 dienų ir sumokėti 85,96 proc. metines palÅ«kanas, o pavėluoto mokėjimo atveju mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo pradelstos mokėti sumos.

Atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė ir liko skolinga 188,93 Eur kredito, 90,47 Eur palÅ«kanų ir 22,07 Eur delspinigių. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį nurodydama, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes be ieÅ¡kovės žinios buvo pasinaudota jos turimais elektroninės bankininkystės duomenimis, ji pati paskolos sutarties nesudarė ir paskolos negavo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos ji kreipėsi į Kauno apskrities VyriausiÄ jį policijos komisariatÄ . Teismas, atsižvelgęs į ieÅ¡kinio sumÄ , kuri nevirÅ¡ija vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų, ir Å¡alims nepareiÅ¡kus praÅ¡ymų dėl teismo posėdžio žodinio proceso tvarka, bylÄ iÅ¡nagrinėjo CPK XXIV skyriuje nustatyta raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė iÅ¡ atsakovės J. A. ieÅ¡kovės UAB „Nordecum“ naudai 188,93 Eur negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 90,47 Eur palÅ«kanas, 22,07 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017-08-26) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų taip pat 7,36 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei.

Teismas nurodė, kad 2015 m. kovo 25 d. Å¡alys sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė suteikė atsakovei 200 Eur kreditÄ , kurį atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti per 12 mėn. ir sumokėti 85,96 proc. metines palÅ«kanas. Suėjus kredito grÄ Å¾inimo terminui atsakovė negrÄ Å¾ino 188,93 Eur kredito, nesumokėjo 90,47 Eur palÅ«kanų, apskaičiuotų nuo 2015 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. kovo 19 d. Už praleistÄ kredito grÄ Å¾inimo terminÄ nuo 2016 m. kovo 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. priskaičiuota 22,07 Eur delspinigių.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės J. A. argumentus, kad ji nesudarė vartojimo kredito sutarties ir jo negavo. Teismas rėmėsi Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK veiklos skyriaus raÅ¡tu, kuriame nurodyta, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokuroro A. A. nutarimu ikiteisminis tyrimas Pagal J. A. pareiÅ¡kimÄ nutrauktas, nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė J.

A. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti arba grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, informuodamas Å¡alis apie bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, turėjo jas taip pat informuoti apie tai, kad Å¡alys turi teisę reikalauti žodinio bylos nagrinėjimo.Byloje nėra duomenų, kad Kauno apylinkės teismui atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , atsakovei teismo nutartis apie bylos atnaujinimÄ , jos nagrinėjimo formÄ , datÄ ir laikÄ atsakovei bÅ«tų įteikta pasiraÅ¡ytinai.

Nežinojimas apie bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės laikÄ ir vietÄ užkirto atsakovei teisę pasinaudoti savo procesine teise nesutikti su bylos nagrinėjimu raÅ¡ytinio proceso tvarka, reikalauti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 441 str. 2 d.).Ä®vertinus tai, kad byloje atsiliepimu pateikti prieÅ¡taravimai (nesutikimas) dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio bei tai, kad į bylÄ buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu L. N., kuris nepateikė atsiliepimo ir nebuvo kviestas į bylos nagrinėjimÄ , bylos nagrinėjimas raÅ¡ytinio proceso tvarka užkirto keliÄ Ä¯ teisingÄ ir objektyvų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Nepaskyrus žodinio bylos nagrinėjimo, atsakovė negalėjo pateikti kitų bylai reikÅ¡mingų įrodymų, t. y. atsakovei buvo užkirsta galimybė kviesti į bylÄ apklausti liudytojus (CPK 177 str. 2 d.), kurie galėjo patvirtinti aplinkybes, kad ji kredito sutarties su ieÅ¡kovu nesudarė, kredito nėra gavusi. Be to, siekiant tinkamai ir objektyviai iÅ¡tirti bylÄ , bylai bÅ«tų buvę reikÅ¡mingi trečiojo asmens L. N. paaiÅ¡kinimai, kurio dalyvavimas teismo posėdyje yra bÅ«tinas (CPK 247 str. 3 d.).

Teismas neiÅ¡tyrė byloje įrodinėjamų aplinkybių, nes kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovo verslo esmė yra greitų paskolų teikimas nuotoliniu bÅ«du. Tokio pobÅ«džio skolinimas yra padidinto rizikingumo, suteikiantis paskolos gavėjui daugiau galimybių piktnaudžiauti savo teisėmis, teikti klaidingus anketinius duomenis ir kitaip vengti savo prievolių vykdymo. IeÅ¡kovas, užsiimdamas tokiu verslu, turėjo žinoti apie galimybę asmenims kito asmens vardu gauti paskolÄ iÅ¡ jo, t. y. ieÅ¡kovas turėtų pats prisiimti rizikÄ dėl tokiu bÅ«du suteiktų paskolų negrÄ Å¾inimo.Apeliantė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, interesai turi bÅ«ti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus Å¡io asmens pareikÅ¡to reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus.

Kaip matyti iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, atsakovė sutartimi neva įsipareigojo grÄ Å¾inti kreditÄ bei mokėti 85,96 procentų metines palÅ«kanas. Susitarimų dėl palÅ«kanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir vieÅ¡o intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palÅ«kanų normos gali peraugti į lupikavimÄ , kas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, todėl teismas, nagrinėdamas Å¡alių ginčus dėl palÅ«kanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palÅ«kanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iÅ¡ esmės Å¡alių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str. ) ir ar jis neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1. 5, 6. 37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).

Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikta. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės (apeliantės) teisės į tinkamÄ bylos nagrinėjimÄ (žodinį bylos procesÄ ). Bylos dėl pinigų sumų, nevirÅ¡ijančių vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų (2014-10-16 įstatymo redakcija, galiojusi ieÅ¡kinio padavimo metu) priteisimo nagrinėjamos pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, iÅ¡skyrus Å¡iame straipsnyje numatytas iÅ¡imtis. Jeigu ieÅ¡kinio suma nevirÅ¡ija Å¡ios sumos, bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylÄ .

CPK 441 straipsnio prasme sÄ voka „forma“ reiÅ¡kia žodinį arba raÅ¡ytinį bylos nagrinėjimÄ (CPK 153 str.), o sÄ voka „tvarka“ – kaip bus nagrinėjamas konkretus ginčas dėl nedidelės sumos priteisimo, t. y. teismas turi nuspręsti dėl pasirengimo nagrinėjimui teisme stadijos bÅ«tinumo, o jį pasirinkus - dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui bÅ«do: paruoÅ¡iamųjų dokumentų, parengiamojo posėdžio bÅ«du arba nutartimi skiriant bylÄ nagrinėti teismo posėdyje.

Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos Å¡alies praÅ¡ymas (CPK 441 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę ex officio nuspręsti, kokia forma (žodine ar raÅ¡ytine) nagrinėti bylÄ tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinio suma nevirÅ¡ija 1 500 eurų. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad raÅ¡ytinis bylos nagrinėjimas yra bendrosios civilinio proceso taisyklės, jog teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, iÅ¡imtis (CPK 153 straipsnio 1 dalis).

Minėta nuostata iÅ¡plaukia iÅ¡ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto kiekvieno asmens teisės į vieÅ¡Ä teisminį nagrinėjimÄ , kuris visais atvejais, iÅ¡skyrus iÅ¡imtines aplinkybes, kartu reiÅ¡kia ir valstybės garantuojamÄ Å¾odinį bylos nagrinėjimÄ bent vienos instancijos teisme (2002-11-12 Salomonsson, Dory ir Lundevall bylose prieÅ¡ Å vedijÄ ). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju teismas, priėmęs atsakovės atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir nuspręsdamas įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu L.

N., sprendė, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme veiksmai nereikalingi, tačiau dėl to nepriėmė teismo nutarties, kaip tai numatyta CPK 225 straipsnio 7 dalyje ir 232 straipsnyje. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo formuojamos popierinės bylos duomenų nustatyta, kad teisėja 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliucija nusprendė bylÄ nagrinėti teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka 2016 m. gruodžio 8 d. 10.00 val. (b. l. 29), tačiau Å¡i teisėjos rezoliucija nebuvo įkelta į elektroninę bylÄ .

Taigi apie teismo procesinį sprendimÄ (rezoliucijÄ , nutartį) dėl raÅ¡ytinės bylos nagrinėjimo formos atsakovė informuota nebuvo. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nežinojimas apie bylos nagrinėjimo formÄ užkirto atsakovei teisę pasinaudoti savo procesine teise nesutikti su bylos nagrinėjimu raÅ¡ytinio proceso tvarka ir reikalauti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Remiantis Å¡ios nutarties 14–15 pastraipų nuostatomis, teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę kokia forma nagrinėti bylÄ (žodine ar raÅ¡ytine), kiekvienu atveju, be kita ko, turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, prievolės pažeidimo aplinkybes, patirtų nuostolių dydį ir kt.), atsižvelgti į Å¡ių formų prigimtį ir tikslus, vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti vieno iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso principų – įstatymu garantuojamÄ Å¾odinį bylos nagrinėjimÄ (CPK 153 straipsnio 3 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, pateikdama atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, pažymėjo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka; nurodė asmenį (L.

N.), kuris galimai yra tikroji kredito sutarties Å¡alis (kredito gavėjas), taigi ir tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje, nes tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės prievoliniai santykiai nebuvo susiklostę; pridedamu prie atsiliepimo į ieÅ¡kinį pareiÅ¡kimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prašė patraukti L. N. baudžiamojon atsakomybėn ir nurodė asmenį (savo dukrÄ L. A.), kuris galėtų patvirtinti atsakovės teiginius. Aptartos Å¡ios nutarties 17–18 pastraipose aplinkybės teikia pagrindo sutikti ir su kitais apeliacinio skundo argumentais dėl atsakovės procesinių teisių suvaržymo teikti į bylÄ Ä¯rodymus (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis) ir Å¡alies (atsakovo) (ne)tinkamumo Å¡ioje byloje (CPK 45 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčo nagrinėjimas raÅ¡ytinio proceso tvarka prieÅ¡taravo EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms principinėms nuostatoms, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vieÅ¡Ä (žodinį) teisminį bylos nagrinėjimÄ , o abejonės dėl Å¡ios nutarties 18 pastraipoje nurodytų pažeidimų gali bÅ«ti paÅ¡alintos tik nagrinėjant bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Dėl minėtų proceso teisės normų pažeidimo byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai, todėl teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti tam pačiam teismui iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                 Gintautas Koriaginas