Legislator Case Law & Legislation
32694cfe-ddde-4e6d-8aa8-3c1d9575b84b AI generated

32694cfe-ddde-4e6d-8aa8-3c1d9575b84b · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas

Case Number 32694cfe-ddde-4e6d-8aa8-3c1d9575b84b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Č. ir R. Č. ieÅ¡kinį atsakovei AB DNB bankas, trečiajam asmeniui antstolei M. L. dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio, įpareigojimo atsakovÄ vykdyti sutartį ir baudinių delspinigių sumažinimo ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovai A A. Č. ir R. Č. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui AB DNB bankui, trečiajam asmeniui antstolei M. L., praÅ¡ydami pripažinti vienaÅ¡aliÅ¡kai atsakovo AB DNB bankas atliktÄ tarp R. Č., A A. Č. ir AB DNB bankas sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. 68 nutraukimÄ neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovÄ vykdyti Kreditavimo sutartį; panaikinti tarp R.

Legislator headnote

AI generated

32694cfe-ddde-4e6d-8aa8-3c1d9575b84b · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas: Tokie Sutartyje nustatyti delspinigiai yra baudiniai, todėl Sutarties Bendrosios dalies 39 p. dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių turi bÅ«ti pakeistas ir delspinigiai sumažinti iki 0,01 proc. Atsakovė AB DNB bankas atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2006-02-13 tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo buvo sudaryta Kreditavimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovas suteikė 12800,00 Lt dydžio kreditÄ buto, (duomenys neskelbtini), remontui.

Keywords

AI generated
consumer credit revocation loan write-off damage to credit cost of borrowing instalment payment agreement satisfaction of claim
AI generated
572f661d-31f1-42f5-be3c-f9717bf85e48
IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant.
37efa693-e2fd-4938-b4a7-c03945111e99
dėl skolos priteisimo.              Teismas n u s t a t ė:                       ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 186,06 EUR skolÄ , kuriÄ sudaro 171,07 EUR nesugrÄ Å¾intas kreditas, 6,96 EUR palÅ«kanų, 8,03 EUR delspinigių, 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.                       IeÅ¡kovas prašė priimti sprendimÄ už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo.
a0fd3c5a-be12-441e-b6be-b0494f86d6da
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės kaip V.
81315005-537e-4275-a0c5-9c4193df577b
V.dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei Ievai ValÅ«nienei    vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Bigbank AS, veikiančio per Bigbank AS filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui V. V. dėl įsiskolinimo ieÅ¡kojimo,                                                      Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , N U S T A T Ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ir nurodė, kad 2008-07-23 d. su atsakovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 0801971/15pa, kurios pagrindu suteikė atsakovui 5000,00 Lt kreditÄ , o atsakovas įsipareigojo minėtÄ kreditÄ grÄ Å¾inti iki 2013-08-16 dienos (imtinai) bei mokėti sutartimi numatytas 27,14 % metines palÅ«kanas, be to, 2009-11-11 d.
7f34e45a-3c09-4a33-b35c-8651a5813350
dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas kreipdamasis į teismÄ nurodė, kad 2006-03-08 sudarė su atsakovais vartojimo kredito sutartį Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-37-810/2015Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01542-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 42.11.1; 116.1; 116.4; (S) KAIÅ IADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 13 d.KaiÅ¡iadorys KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė, sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei, dalyvaujant atsakovės AB DNB bankas atstovui advokatui T. Z., ieÅ¡kovams A A. Č. ir R. Č., trečiajam asmeniui antstolei M. L. nedalyvaujant,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A A.

Č. ir R. Č. ieÅ¡kinį atsakovei AB DNB bankas, trečiajam asmeniui antstolei M. L. dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio, įpareigojimo atsakovÄ vykdyti sutartį ir baudinių delspinigių sumažinimo ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovai A A. Č. ir R. Č. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui AB DNB bankui, trečiajam asmeniui antstolei M. L., praÅ¡ydami pripažinti vienaÅ¡aliÅ¡kai atsakovo AB DNB bankas atliktÄ tarp R. Č., A A. Č. ir AB DNB bankas sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. 68 nutraukimÄ neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovÄ vykdyti Kreditavimo sutartį; panaikinti tarp R.

Č., A A. Č. ir AB DNB bankas sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. 68 punktÄ , reglamentuojantį Sutarties vienaÅ¡alį nutraukimÄ , kaip sÄ Å¾iningÄ bei neteisėtÄ ; pakeisti tarp R. Č., A A. Č. ir AB DNB bankas sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. 68 punktÄ bei sumažinti 0,05 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 proc. dydžio. IeÅ¡kinys grindžiamas Å¡iais argumentais, iÅ¡dėstytais ieÅ¡kinyje: 2006-09-13 tarp A A. Č. bei R. Č. ir AB DNB bankas buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 68 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieÅ¡kovams buvo suteiktas 12800,00 Lt dydžio kreditas, kuris buvo skirtas vartojimo poreikiams tenkinti – asmeninio bÅ«sto, (duomenys neskelbtini), remontui.

Sutarties įvykdymas buvo užtikrintas buto (duomenys neskelbtini), įkeitimu. IeÅ¡kovai iÅ¡ antstolės M. L. gavo patvarkymÄ dėl turto pardavimo iÅ¡ pirmųjų varžytinių, kuriame nurodoma, kad antstolė vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal atsakovo reikalavimus: iÅ¡ieÅ¡ko pagal Kredito sutartį įkeisto turto atsakovo suteiktÄ ieÅ¡kovams kreditÄ . Tam, kad toks iÅ¡ieÅ¡kojimas pas antstolę galėtų bÅ«ti pradėtas, atsakovas privalėjo nutraukti su ieÅ¡kovais Sutartį bei apie tai tinkamai informuoti ieÅ¡kovus bei prieÅ¡ tai nustatyti protingÄ terminÄ ieÅ¡kovams iÅ¡taisyti Sutarties vykdymo pažeidimus.

Ieškovai negavo iš atsakovo jokio įspėjimo dėl Kredito sutarties nutraukimo ir tik iš antstolės patvarkymų sužinojo, kad atsakovė nutraukė su ieškovais Sutartį vienašališkai. Ieškovų ir atsakovo sudaryta Sutartis turi būti pripažinta ir laikoma vartojimo sutartimi:

1) ieškovai yra fiziniai asmenys;

2) ieÅ¡kovai ėmė iÅ¡ atsakovo kreditÄ su tikslu susiremontuoti asmeninį bÅ«stÄ â€“ butÄ , kuriame iki Å¡iol su Å¡eima gyvena, t. y. kreditas buvo paimtas asmeniniams ieÅ¡kovų Å¡eimos poreikiams tenkinti;

3) Sutartis yra parengta atsakovo – verslininko, pagal standartines sÄ lygas, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iÅ¡ anksto parengė atsakovas, nederindamas jų su ieÅ¡kovais ir kurios be derybų su ieÅ¡kovais taikomos sudarytoje Sutartyje. Tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytos Sutarties bendrosios dalies 43 p. buvo numatyta, kad esant Sutarties nutraukimo pagrindams, atsakovas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutartį, iÅ¡siųsdamas kredito gavėjui raÅ¡tiÅ¡kÄ praneÅ¡imÄ nutraukti Sutartį prieÅ¡ 10 dienų.

IeÅ¡kovai nebuvo informuoti apie atsakovo ketinimÄ nutraukti Sutartį ir Å¡is faktas laikytinas Sutarties pažeidimu. Kadangi Sutartis su ieÅ¡kovais buvo atsakovo nutraukta neinformavus tinkamai ieÅ¡kovų, todėl ir neteisėtai, toks Sutarties vienaÅ¡alis nutraukimas turi bÅ«ti laikomas negaliojančiu ab initio, t. y. nuo pat jo atlikimo momento ir panaikintas, o atsakovas turi bÅ«ti įpareigotas Å¡iÄ Sutartį vykdyti. Tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytos Sutarties Bendrosios dalies 43 p. buvo numatyta, kad tuo atveju, jeigu kredito gavėjai nesumoka laiku pagal mokėjimo grafikÄ mokėtino kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palÅ«kanų, bankas praneÅ¡a apie tai kredito gavėjui ir nustatyto papildomÄ ne trumpesnį nei 2 savaičių nuo papildomo praneÅ¡imo įteikimo kredito gavėjui terminÄ Ä¯siskolinimui padengti.

Jei kredito gavėjas per šį terminÄ nepadengia įsiskolinimo, bankas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ kreditÄ , priklausančias palÅ«kanas, kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį. Atsakovas turi teisę nutraukti Sutartį net po 10 dienų, apie tai informavęs ieÅ¡kovÄ , be to, sutartis leidžia atsakovui net neįteikti asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui praneÅ¡imo apie Sutarties nutraukimÄ : Sutarties 43 p. nurodoma, kad Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo atsakovo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai yra vartotojai, o atsakovas yra verslininkas, tokie Sutartyje nustatyti terminai negali bÅ«ti pripažinti sÄ Å¾iningais ieÅ¡kovų atžvilgiu ir turi bÅ«ti panaikinti, nes visa skolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta tik 2026-01-31. Kadangi atsakovas nesilaikė vienaÅ¡aliÅ¡ko Sutarties nutraukimo sÄ lygų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 str., tinkamo informavimo apie Sutarties nutraukimÄ sÄ lygų, numatytų CK 6.218 str., toks Sutarties vienaÅ¡alis nutraukimas, kurį atliko atsakovas, turi bÅ«ti laikomas neteisėtu, negaliojančiu ab initio, t. y. nuo pat jo atlikimo momento ir panaikintas, o atsakovas turi bÅ«ti įpareigotas Å¡iÄ Sutartį vykdyti.

Sutarties 39 p. nustatyta, kad ieÅ¡kovai nuo visų nesumokėtų sumų atsakovui privalo mokėti 0,05 proc. delspinigių už kiekvienÄ dienÄ . Å i baudinė, kas metus turima mokėti suma akivaizdžiai neatitinka sutartinės civilinės atsakomybės, kaip patirtų nuostolių kompensavimo, prasmės: ieÅ¡kovai atsakovo reikalavimų užtikrinimui yra įkeitę turtÄ , todėl atsakovas bet kuriuo atveju atgaus paskolintus pinigus, tame tarpe ir patirtas su Sutarties vykdymu iÅ¡laidas. Tuo tarpu atsakovo nuostolius, susijusius su priverstiniu įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimu, gali sudaryti tik iÅ¡laidos korespondencijai su ieÅ¡kovais, iÅ¡laidos notarui už vykdomųjų dokumentų iÅ¡davimÄ , galimos iÅ¡laidos teisininkams, tačiau tokios iÅ¡laidos negali sudaryti 0,05 proc. nuo visos likusios paskolos sumos už kiekvienÄ dienÄ .

Tokie Sutartyje nustatyti delspinigiai yra baudiniai, todėl Sutarties Bendrosios dalies 39 p. dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių turi bÅ«ti pakeistas ir delspinigiai sumažinti iki 0,01 proc. Atsakovė AB DNB bankas atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2006-02-13 tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo buvo sudaryta Kreditavimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovas suteikė 12800,00 Lt dydžio kreditÄ buto, (duomenys neskelbtini), remontui.

Prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka. IeÅ¡kovai iÅ¡ karto po Kreditavimo sutarties sudarymo savo prievolių tinkamai nevykdė, dėl ko atsakovas ieÅ¡kovams skaičiavo delspinigius. Kadangi tos Sutarties pažeidimas buvo tęstinis ir sistemingas, atsakovas iÅ¡siuntė ieÅ¡kovams 2007-07-10 raÅ¡tÄ Nr. 30.58.17/332k, kuriuo paragino ieÅ¡kovus padengti susidariusį įsiskolinimÄ per dvi savaites nuo raÅ¡to gavimo bei įspėjo ieÅ¡kovus, kad nepadengus susidariusio įsiskolinimo, atsakovas buvo priverstas nutraukti Sutartį.

RaÅ¡tas buvo įteiktas ieÅ¡kovui R. Č.. IeÅ¡kovai susidariusio įsiskolinimo nepadengė, todėl atsakovas buvo įgijęs teisę nutraukti Sutartį jau 2007 m. liepos mėnesį. Tačiau atsakovas, elgdamasis geranoriÅ¡kai, iÅ¡ karto Sutarties nenutraukė, o praneÅ¡imÄ apie Sutarties nutraukimÄ iÅ¡siuntė 2007-09-17, kuris buvo įteiktas ieÅ¡kovei A. Č.. Å iuo raÅ¡tu atsakovas ne iÅ¡ karto nutraukė Sutartį, o dar kartÄ nustatė terminÄ susidariusiam įsiskolinimui padengti ir tai paneigia ieÅ¡kovų teiginius, kad jie nebuvo informuoti apie Sutarties nutraukimÄ , o prieÅ¡ingai, tik įrodo, kad atsakovas iÅ¡ anksto įspėjo ieÅ¡kovus apie bÅ«simÄ Sutarties nutraukimÄ , dėl ko ieÅ¡kovai turėjo daugiau nei pakankamai laiko susidariusiam įsiskolinimui padengti, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.

IeÅ¡kovas R. Č. tik po Sutarties nutraukimo kreipėsi į atsakovÄ ir pradėjo vykdyti mokėjimus, dėl ko atsakovas, elgdamasis geranoriÅ¡kai, iÅ¡ karto nesikreipė dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto pradėjimo. IeÅ¡kovams skolos iki galo nepadengus, atsakovas kreipėsi dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-28 nutartimi butas buvo areÅ¡tuotas, o kadangi ieÅ¡kovai skolos per vieno mėnesio terminÄ nepadengė, Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-23 nutartimi buvo nutarta butÄ priverstinai parduoti iÅ¡ varžytinių.

Minėtų nutarčių ieškovai neskundė. Ieškovams nuo 2013-10-24 nebevykdant jokių mokėjimų, atsakovas 2014 m. liepos mėn. kreipėsi į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo. Atsakovas ginčo Sutartį vienašališkai nutraukė dėl ieškovų kaltės, nes jie, kaip kredito gavėjai, iš esmės pažeidė Sutartį – nustatytais terminais nemokėjo pagal Sutartį numatytų įmokų bankui, o esant įsiskolinimui, per banko raštu nustatytus papildomus terminus skolai padengti, prievolės nevykdė.

Sutarties bendrosios dalies 43 p., 47.1 p. numatyta, kad Bankas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutartį tuo atveju, jei kredito gavėjas nemoka Kreditavimo sutartyje numatytų mokėjimų. Sutarties bendrosios dalies 48 p. susitarta, kad Å¡ių mokėjimo prievolių nevykdymas yra esminis Sutarties pažeidimas. CK 6.218 str. 1 d. suteikia teisę kreditoriui nutraukti sutartį, jei prievolė neįvykdoma per papildomÄ terminÄ , nustatytÄ sutartyje, o jei dėl termino nesusitarta, per 30 dienų. Å iuo atveju, atsakovas nustatė Sutartyje nustatytÄ 14 dienų terminÄ prievolei (pradelstai skolai padengti) įvykdyti, todėl ieÅ¡kovų argumentai, kad Sutarties 43 p. sÄ lyga, numatanti, kad bankas nustato 10 dienų įspėjamÄ jį terminÄ prievolei įvykdyti, yra nesÄ Å¾ininga, neturi Å¡io ginčo atveju jokios reikÅ¡mės, nes atsakovas nustatė 14 d. terminÄ prievolei įvykdyti ir tik paskui dar kartÄ nustatydamas 10 dienų terminÄ .

Pagal CK 6.881 str. įtvirtintÄ kreditavimo sutarties sampratÄ , piniginių įmokų mokėjimas kreditoriui yra esminė kredito gavėjo pareiga ir kreditavimo sutarties sÄ lyga, todėl įmokų kreditoriui sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka nemokėjimas vertintinas kaip esminis kreditavimo sutarties pažeidimas, kas ir numatyta Sutarties bendrosios dalies 48 p. Sutartyje numatytų įmokų atsakovui negrÄ Å¾inimas yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai dėl Sutarties esminio pažeidimo nutraukti Sutartį.

IeÅ¡kinyje dėstomi argumentai apie ieÅ¡kovų, kaip vartotojų teisių pažeidimÄ , yra nepagrįsti, o vartotojų statusas nepateisina Sutarties nevykdymo, nes Sutarties nutraukimas yra ieÅ¡kovų Sutarties pažeidimo pasekmė. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinys yra aiÅ¡kiai nepagrįstas, o Sutarties nutraukimas ginčijamas praėjus net 7 metams po Sutarties nutraukimo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (vykdymo) procese, todėl pripažintina, kad atsakovas Sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė dėl ieÅ¡kovų kaltės, nes jie kaip kredito gavėjai iÅ¡ esmės pažeidė Sutartį – nustatytais terminais nemokėjo pagal Sutartį numatytų įmokų bankui ir per banko nustatytus papildomus terminus skolai padengti, prievolės neįvykdė.

IeÅ¡kovų argumentai apie per didelį delspinigių dydį yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti, o ieÅ¡kovų noras mokėti mažesnius delspinigius teisės normų nenumatytas kaip pagrindas mažinti delspinigių dydį. IeÅ¡kovai pasirašė Sutartį joje numatytomis sÄ lygomis ir prieÅ¡taravimų dėl pasiraÅ¡omų sÄ lygų bankui nereiÅ¡kė. Netesybų mažinimas iÅ¡ esmės yra Sutarties keitimas, o Å¡iuo atveju 0,05 proc. dydžio delspinigių dydis yra protingas ir sÄ Å¾iningas, kadangi skatina kredito gavėjÄ laiku vykdyti pinigines prievoles kredito įstaigai, juolab, kad ieÅ¡kovai neįvykdė Sutarties/pažeidė Sutartį.

Teismo posėdžio metu atsakovo AB DNB bankas atstovas advokatas T. Z. palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus, prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Trečiasis asmuo antstolė M. L. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepimo į ieÅ¡kinį per nustatytÄ terminÄ antstolė nepateikė. IeÅ¡kinys atmestinas.Dėl vienaÅ¡alio Kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės. Tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo 2006 m. vasario 13 d. sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 68 (toliau tekste – Kreditavimo sutartis), kurios pagrindu ieÅ¡kovams buvo suteiktas 12800 Lt kreditas buto, esančio (duomenys neskelbtini)r., (toliau tekste – Butas) remontui. Kredito grÄ Å¾inimo terminas nustatytas 2026-01-31 (b.l. 10-11). Pagal kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punktÄ , už suteiktÄ kreditÄ iki 2006 m. vasario mėnesio paskutinės dienos (imtinai) kredito gavėjas įsipareigojo mokėti 3.8 proc. dydžio palÅ«kanas, po Å¡io termino suėjimo - kintamo dydžio palÅ«kanas.

Nustatyta 1,2 procentų metų palÅ«kanų dydžio Banko marža. Prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas užtikrintas buto su rÅ«siu, unikalus Nr. 4997-9001-1018:0026, adresu (duomenys neskelbtini)r. (toliau – Butas), įkeitimu (kreditavimo sutarties specialiosios dalies 10.1 p.). IeÅ¡kovams netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį, susidarė įsiskolinimas, todėl 2007 m. liepos 10 d. raÅ¡tu Nr. 30.58.17/332k ieÅ¡kovai atsakovo buvo įspėti apie skolos valdymo perdavimÄ ir netinkamÄ Ä¯sipareigojimų vykdymÄ bei paraginti per raÅ¡te nustatytÄ dviejų savaičių terminÄ nuo Å¡io praneÅ¡imo gavimo padengti 544,53 Lt pradelstos paskolos, 96,55 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 20,46 Lt nesumokėtų delspinigių įsiskolinimÄ (b.l. 49).

Tuo pačiu raÅ¡tu ieÅ¡kovai buvo įspėti, kad jiems per dvi savaites nepadengus susidariusio įsiskolinimo (negrÄ Å¾into kredito, nesumokėtų palÅ«kanų ir delspinigių), Bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks su kredito gavėju sudarytÄ kreditavimo sutartį. 2007-09-17 raÅ¡tu Nr. 30.58.17/547k pakartotinai ieÅ¡kovams praneÅ¡ta, kad nustatytu terminu (per deÅ¡imt dienų nuo Å¡io raÅ¡to iÅ¡siuntimo, t.y. iki 2007-09-28) nepadengus įsiskolinimo, kreditavimo sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2007-09-28 (b.l. 50).

Kadangi įsipareigojimai įvykdyti nebuvo, Kreditavimo sutartis laikoma nutraukta 2007-09-28. Nutraukus Kreditavimo sutartį, atsakovas 2009 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo su praÅ¡ymu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkų A A. Č. ir R. Č. 13291,91 Lt skolÄ bei 128 Lt žyminį mokestį iÅ¡ Bankui įkeisto nekilnojamojo turto. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 balandžio 28 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)L tenkino kreditoriaus praÅ¡ymÄ ir areÅ¡tavo įkeistÄ turtÄ â€“ butÄ Nr. 12 su rÅ«siu, bendras plotas 46,97 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)r., įkeistÄ 2006-02-14 hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo kodas 0(duomenys neskelbtini), įspėjo skolininkus, kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iÅ¡ varžytinių (b.l. 52). 2009-06-17 atsakovas Hipotekos  skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo įteikė 2009 m. birželio 12 d. pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl priverstinio 12991,91 Lt skolos ir 128,00 Lt žyminio mokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo, kurį Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 23 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)L tenkino ir nutarė už skolÄ parduoti iÅ¡ varžytinių įkeistÄ butÄ , asmeninės nuosavybės teise priklausantį A A.

Č. (b.l. 53-54). A. M. L pradėjo priverstinį Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. birželio 23 d. nutarties vykdymÄ (b. l. 23-24).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 1.39 straipsnis nustato, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kuriÄ fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos ar namų Å«kio poreikiams tenkinti.

Taigi, vadovaujantis minėta įstatymine nuostata, sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, jei ji atitinka Å¡iuos esminius požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo Å«kinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniu, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiÄ ja prasme) tikslais). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai A.

Č. ir R. Č. (fiziniai asmenys) sudarė Kreditavimo sutartį su pareiÅ¡kėju AB DnB NORD banku (kredito įstaiga, kuri turi licencijÄ verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimu iÅ¡ neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusiÄ rizikÄ bei atsakomybę), pagal kuriÄ ieÅ¡kovams buvo suteiktas kreditas Buto remontui; kredito grÄ Å¾inimas užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovų ir atsakovo sudaryta Kreditavimo sutartis yra vartojimo sutartis, parengta pagal standartines sÄ lygas, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iÅ¡ anksto parengia viena Å¡alis nederindama jų su kita Å¡alimi ir kurios be derybų su kita Å¡alimi taikomos sudaromose sutartyse.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 12 punkto nuostata, jog pagal sutartį suteikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas, reiÅ¡kia tik tai, kad Å¡iai sutarčiai netaikomas Vartojimo kredito įstatymas, tai atitinka nurodyto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus. Be to, pažymėtina ir tai, kad byloje ginčo dėl Kreditavimo sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties tarp Å¡alių nėra.Tais atvejais, kai ginčo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sÄ lygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje V.

S. ir N. S. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir Č. K. v. AB „GrigiÅ¡kės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008). Kadangi ieÅ¡kovų ir atsakovo sudaryta kreditavimo sutartis yra vartojimo, teismas atlieka jų sÄ lygų sÄ Å¾iningumo kontrolę. 2006-02-13 Kreditavimo sutarčiai Nr. 68 taikytinos CK 6.188 straipsnio nuostatos.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnyje numatyta, kad bet kuri pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo sudarytos prekių pirkimo - pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sÄ lyga (kuri nebuvo aptarta individualiai) gali bÅ«ti pripažinta nesÄ Å¾ininga vartotojo atžvilgiu, jeigu ji prieÅ¡inga geros valios reikalavimams ir sudaro sÄ lygas pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo abipusių teisių ir pareigų nelygybei vartotojo nenaudai, taip pat minėtame teisės akte pateikiamas pavyzdinis sÄ raÅ¡as standartinių sutarties sÄ lygų, kurias įstatymas laiko nesÄ Å¾iningomis vartotojams.

AiÅ¡kindamas CK 6.188 straipsnio taikymÄ kreditavimo sutartims kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kreditavimo sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sÄ lygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v.

V. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-272/2011). Å alių sudarytos Kreditavimo sutarties 43 punkte nustatyta, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ prieÅ¡ deÅ¡imt dienų iÅ¡siųsdamas kredito gavėjui raÅ¡tiÅ¡kÄ praneÅ¡imÄ nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo Kredito gavėjui dienos. Iki sutarties nutraukimo termino suėjimo bankas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai atÅ¡aukti sutarties nutraukimÄ .

Sutarties nutraukimo pagrindus numatančiame sutarties 46.1 punkte kaip pagrindas nurodyta: kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palÅ«kanų, papildomų palÅ«kanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Kreditavimo sutarties 46.1 punkto sÄ lyga, kurioje Kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindu nurodyta: “kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palÅ«kanų, papildomų palÅ«kanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų”, teismo pripažįstama negaliojančia ab initio.

Tuo pačiu teismas laiko, kad pripažinti nergaliojančiu Kreditavimo sutarties 43 punktÄ nėra pagrindo, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad Kreditavimo sutarties sÄ lyga, suteikianti kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palÅ«kanų, papildomų palÅ«kanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų, nutraukti Kreditavimo sutartį, yra nesÄ Å¾ininga vartotojo atžvilgiu, todėl negalioja (CK 6.188 straipsnis), taikytinos įstatymo normos, reglamentuojančios sutarties nutraukimÄ , todėl teismas pasisako tik Å¡iuo aspektu ir nenagrinėja teisės klausimų, susijusių su sutarties nutraukimu joje nustatyta tvarka.Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principÄ ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimÄ yra iÅ¡imtinis teisių gynimo bÅ«das (ultima ratio), todėl jo taikymui turi bÅ«ti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas.Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai:

1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;

2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės;

3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;

4) ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;

5) ar sutarties neįvykdžiusi Å¡alis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis bÅ«tų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis) (LAT 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorius AB DnB NORD bankas 2007 m. liepos 10 d. raÅ¡tu Nr. 30.58.17/332k įspėjo ieÅ¡kovus apie skolos valdymo perdavimÄ ir netinkamÄ Ä¯sipareigojimų vykdymÄ bei paragino per raÅ¡te nustatytÄ dviejų savaičių terminÄ nuo Å¡io praneÅ¡imo gavimo padengti 544,53 Lt pradelstos paskolos, 96,55 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 20,46 Lt nesumokėtų delspinigių įsiskolinimÄ (b.l. 49).

Tuo pačiu raÅ¡tu ieÅ¡kovai buvo įspėti, kad jiems per dvi savaites nepadengus susidariusio įsiskolinimo (negrÄ Å¾into kredito, nesumokėtų palÅ«kanų ir delspinigių), Bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks su kredito gavėju sudarytÄ kreditavimo sutartį. 2007-09-17 raÅ¡tu Nr. 30.58.17/547k pakartotinai ieÅ¡kovams praneÅ¡ta, kad nustatytu terminu (per deÅ¡imt dienų nuo Å¡io raÅ¡to iÅ¡siuntimo, t.y. iki 2007-09-28) nepadengus įsiskolinimo, kreditavimo sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2007-09-28 (b.l. 50).

Svarbi aplinkybė, teismo nuomone, yra ta, kad 2007 m. liepos 10 d. raÅ¡te atsakovas paragino ieÅ¡kovus per dviejų savaičių terminÄ padengti įsisikolinimÄ , 2007 m. rugsėjo 17 d. praneÅ¡ime Nr. 30.58.17/547k skolininkams nustatytas deÅ¡imties dienų terminas nuo Å¡io raÅ¡to iÅ¡siuntimo dienos įvykdyti raÅ¡te nurodytus įsipareigojimus, o skolininkams jų neįvykdžius, bankas, kitÄ dienÄ , einančiÄ po pirmiau nurodyto termino pasibaigimo dienos, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia kreditavimo sutartį ir pradeda vykdyti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkams priklausančio turto ir lėšų.

Tai teismui leidžia teigti, kad kreditorius tinkamai pranešė ieÅ¡kovams apie galimÄ kredito sutarties nutraukimÄ . IeÅ¡kovų ieÅ¡kinyje nurodytas argumentas, kad apie sutarties nutraukimÄ ieÅ¡kovams nebuvo žinoma, laikytinas nepagrįstu. Tai, kad ieÅ¡kovams buvo tinkamai praneÅ¡ta apie ketinimÄ nutraukti Kreditavimo sutartį, patvirtina Lietuvos paÅ¡to įteikimo pažymėjimų kopija (b.l. 51). Todėl ieÅ¡kovai sumokėti įsiskolinimÄ bankui galėjo daugiau nei per du mėnesius nuo 2007-07-10 praneÅ¡imo jiems iÅ¡siuntimo dienos.

Ieškovų nenaudai vertintina ir ta aplinkybė, kad nuo 2007-07-10 iki 2007-10-17 jie nevykdė jokių mokėjimų savo įsipareigojimams dengti (b.l. 119). Po sutarties nutraukimo ieškovai vykdė dalinius mokėjimus įsipareigojimams dengti, iki šios dienos savo įsipareigojimus atsakovui yra įvykdę tik iš dalies (b.l. 119).Pažymoje dėl skolos dydžio (b.l. 145) atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovų pradelstus mokėjimus atsakovui 2007 m. rugsėjo 17 d. sudarė 356,97 Lt: 153,62 Lt kredito skola, 189.39 Lt palūkanų skola, 13.98 Lt delspinigių skola, kredito skola susidariusi nuo 2007 m. balandžio 30 d., t.y. sudarė 140 dienų.

Sutarties privalomumo principas iÅ¡reikÅ¡tas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, vykdydamos sutartį, Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Kasacinis teismas plėtodamas praktikÄ yra pažymėjęs, kad sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje.

Å iame kontekste galima daryti iÅ¡vadÄ , kad kreditorius, kaip licencijuota kredito įstaiga, kurios viena iÅ¡ verslo sričių – paskolų teikimas už palÅ«kanas (Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), negavo to, ko siekė – paskolos ir palÅ«kanų grÄ Å¾inimo laiku. Å tai Finansinio tvarumo įstatymo preambulėje įstatymo leidėjas nurodė, kad finansų sektorius, kurio reikÅ¡mingÄ dalį Lietuvoje sudaro bankų sektorius, priskirtinas prie vieno jautriausių sektorių, o situacija jame gali turėti didelės įtakos Å¡alies ekonomikai, gyventojų ir Å«kio subjektų pasitikėjimui Å¡alies finansų sistema, Å¡ios sistemos tvarumui, todėl bÅ«tina užtikrinti tinkamų ir laiku įgyvendinamų finansų sistemos stabilumo stiprinimo priemonių panaudojimo galimybes.

Å ios įstatymų nuostatos rodo, kad finansų sistemos stabilumas yra vieÅ¡asis interesas, o griežtas paskolos sÄ lygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifikÄ , turi esminę reikÅ¡mę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje A.P. ir D.P., AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-58/2012).Tuo atveju, jei skolininkas sistemingai nevykdo kreditavimo sutarties ir nemoka kredito įstaigai kreditavimo sutartimi numatytų įmokų, bankas turi teisę nutraukti sutartį, nes finansų sistemos stabilumas yra vieÅ¡asis interesas, o griežtas paskolos sÄ lygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifikÄ , turi esminę reikÅ¡mę.

Sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Atsakovo viena iÅ¡ verslo sričių - paskolų teikimas už palÅ«kanas, tačiau jis negavo to, ko siekė - paskolos ir palÅ«kanų gražinimo laiku. Ä®mokų bankui nemokėjimas laikytinas esminiu Kreditavimo sutarties pažeidimu.

Atsakovas raÅ¡tiÅ¡kai 2007-07-10 įspėjo ieÅ¡kovus apie skolÄ bankui ir ragino juos geranoriÅ¡kai padengti susidariusiÄ skolÄ (b. l. 49). Skolai augant, atsakovas pakartotinai 2007-09-17 raÅ¡tu įspėjo kredito gavėjus, kad jiems nepadengus skolos, bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks sutartį ir imsis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų. Kadangi skola padengta nebuvo, atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai 2007-09-28 nutraukė Kreditavimo sutartį (b. l. 50). Taigi, nuo 2007-07-10 raÅ¡to iki sutarties nutraukimo (2007-09-28) praėjo daugiau nei 2 mėnesiai, todėl teigti, kad atsakovas nustatė neprotingai trumpÄ terminÄ skolai padengti, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.Pažeidimai, kai kredito gavėjas sutartimi nustatytais terminais negrÄ Å¾ina net dalies suteikto kredito bei visiÅ¡kai nemoka palÅ«kanų ir pažeidimas tęsiasi ilgÄ laikÄ , pripažintini esminiais, o ne formaliais.

Be to, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Taigi, pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotų aplinkybių.

Priimta Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2009 m. birželio 23 d. nutartis (b.l. 53-54) dėl ieÅ¡kovų atsakovui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, priverstinai iÅ¡ieÅ¡kant ieÅ¡kovų skolÄ Bankui pagal ginčo Kreditavimo sutartį yra įsiteisėjusi (b. l. 53-54). Hipotekos skyriaus teisėjas, spręsdamas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto ne ginčo tvarka, siekiant apsaugoti vartotojų interesus, ex officio patikrina sutarties nutraukimo teisėtumÄ .

Taigi, šiuo atveju su ieškovais sudarytos Kreditavimo sutarties nutraukimas yra patikrintas ir pripažintas teisėtu įsiteisėjusia Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2009 m. birželio 23 d. nutartimi, todėl nekvestionuojamas (CPK 279 str. 4 d.). Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad patys ieškovai nevykdė savo prievolės kreditoriui pagal Kreditavimo sutartį, ir jų pačių veiksmai, kad sutarties vykdymas būtų tęsiamas, buvo nepakankami. Teismas laiko, kad ieškovai iš esmės pažeidė Kreditavimo sutartį, duomenų, kad ieškovai būtų patyrę didelius nuostuolius dėl sutarties nutraukimo, byloje nėra.

PrieÅ¡ingai, teismo nuomone, ieÅ¡kovai turėjo pakankamai laiko nuo 2007-09-28 d. įvykdyti įsipareigojimus bankui, kad nebÅ«tų pradėta priverstinė įkeisto turto pardavimo iÅ¡ varžytynių procedÅ«ra. Todėl tenkinti ieÅ¡kinį ir pripažinti Kreditavimo sutarties nutraukimÄ neteisėtu nėra pagrindo. Dėl reikalavimo pakeisti Kreditavimo sutarties Nr. 68 39 punktÄ ir sumažinti 0,05 delspinigius iki 0,01 procentų dydžio.Kaip jau buvo pasisakyta aukščiau, Å¡alių sudaryta Kreditavimo sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi CK 6.189 str. 1 d. numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ .

Å alių sutartyje numatytos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2010). Byloje nėra duomenų, kad sutartis buvo sudaryta ne laisva valia, sÄ lygÄ dėl delspinigių atsakovas slėpė, ieÅ¡kovas jos nesuprato ar pan. Taigi, nenustatyti jokie ieÅ¡kovų valios trÅ«kumai sutinkant su atsakovo pateikta delspinigių mokėjimo sÄ lyga.

Todėl Å¡iÄ sutarties sÄ lygÄ ieÅ¡kovai turėtų vykdyti. Kita vertus, teismas sutinka su tuo, kad sutarties sÄ lyga dėl delspinigių dydžio turi bÅ«ti įvertinta sÄ Å¾iningumo aspektu. Teismas pažymi, kad remiantis bylos duomenimis, kreditas ieÅ¡kovams buvo suteiktas 20 metų, t.y. ilgam laikotarpiui. IeÅ¡kovai bankui nuo 2006-02-13 iki 2007-09-28 sumokėjo tik nedidelę dalį skolos, delspinigių ir palÅ«kanų. Kadangi kredito įmokų laiku nemokėjo, Kreditavimo sutartis buvo nutraukta. Ginčyti delspinigių normÄ ieÅ¡kovai ėmėsi tik pradėjus įkeisto turto priverstinio pardavimo iÅ¡ varžytinių procedÅ«rÄ , tai yra, praėjus daugiau nei septyneriems metams po Kreditavimo sutarties nutarukimo.

Tai rodo, kad ieÅ¡kovai, nors ir bÅ«dami vartotojais, kol bankas nesiėmė priverstinio pobÅ«džio veiksmų, su kreditavimo sutarties sÄ lyga sutiko, o reikÅ¡dami ieÅ¡kinį dėl delspinigių dydžio po sutarties nutraukimo elgiasi nesÄ Å¾iningai.    Netesybų dydis yra siejamas su kreditoriaus nuostoliais, t.y. jei netesybos aiÅ¡kiai per didelės ar prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str.) Nagrinėjamu atveju skolininkų įvykdyta prievolės dalis palyginus jÄ su kredito suma yra labai nedidelė.

Atsakovo nuostolius rodo vien faktas, kad jis, ieÅ¡kovams ilgÄ laikÄ negrÄ Å¾inus skolos, negali panaudoti pinigų savo veikloje ir gauti pelnÄ . Atsižvelgiant į tai, aplinkybės, kad atsakovas yra fizinis asmuo, kreditÄ gavo bÅ«sto remontui, negali lemti 0,05 proc. dydžio netesybų sumažinimo. Ä®vertinęs tai, kad sutartis sudaryta laisva valia, kreditoriui grÄ Å¾inta tik nedidelė kredito dalis, kreditavimo sutarties bendrosios dalies 63 p. numatyta, kad Å¡ios sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti keičiamos ar papildomos tik Å¡alims papildomai raÅ¡tiÅ¡kai susitarus, duomenų apie tokias derybas byloje nėra, iki kreditavimo sutarties nutraukimo delspinigių dydis nebuvo ginčijamas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir sumažinti 0,05 proc. dydžio delspinigius nėra.

     Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-270 str., 279 str., teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ Teisėja                                                                                                                      Edita Dambrauskienė