2020-07-08 Nr. AB-13453-3-61-3-01556-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-473-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01556-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. D. 2020 m. balandžio 30 d. pateikė teismui skundą kuriame prašė skundą ir prie jo pridėtus dokumentus persiųsti Kauno apygardos prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei R. J., kad jie būtų pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos dėl jo pašto siuntų sekimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui A. D. terminą iki 2020 m. gegužės 21 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslintame skunde aiškiai suformuluoti skundo reikalavimą teismui, nurodyti tik tas aplinkybes, kurios yra susiję su reiškiamu reikalavimu, nurodyti skundžiamą sprendimą, jo priėmimo datą, instituciją priėmusią skundžiamą sprendimą, pagal tai nurodyti atsakovą, jei reikia pateikti įrodymus, patvirtinančius susipažinimo su ginčijamu sprendimu aplinkybes, pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir įrodymus, patvirtinančius termino praleidimo priežastis, teismui pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą bei pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo A. D. skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad 2020 m. gegužės 21 d. teisme gautas (paštu išsiųstas 2020 m. gegužės 19 d.) pareiškėjo skundo patikslinimas, kuriame prašė kreiptis į prokurorę R. J., kad tyrimas dėl Pravieniškių pašto darbuotojų vykdyto neteisėto pareiškėjo laiškų sekimo būtų išplėstas.

Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 7 d. nutartyje nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas A. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo priimti vieną iš nurodytų sprendimų: 1) grąžinti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kad jis įvertintų visus pareiškėjo 2020 m. gegužės 19 d. iš pataisos namų išsiųstus dokumentus, priimtų nutartį pagal ABTĮ 111 straipsnį, kreiptųsi į prokurorę R. J. ir įpareigotų ją atlikti tyrimą dėl pareiškėjo skundo; 2) priimti nutartį pagal ABTĮ 111 straipsnį, kreiptis į prokurorę R. J. ir įpareigoti ją atlikti tyrimą dėl pareiškėjo skundo; 3) persiųsti pagal pareiškėjo prašymus skundą teismui, kuriam ši byla yra teisminga.

Pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) darbuotojai, neturėdami prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimo, sekė jo korespondenciją ir susirašinėjimus, taip pat organizavo ir palaikė pareiškėjo persekiojimą laisvės atėmimo vietoje. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, jo skundas buvo persiųstas Kauno apygardos prokuratūros prokurorei R. J., kuri pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių PN-AK darbuotojų veiksmų persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamento direktoriui, o skundą dėl Pravieniškių PN-AK pašte rinktos informacijos persiuntė nagrinėti Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriui.

Pareiškėjas atskirajame skunde dėsto argumentus dėl prokurorės R. J. veiksmų.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad patikslintame skunde pateikė prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo A. D. skundą laikė nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, kurie užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2008 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-348/2008). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) privalo nurodyti savo pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. ABTĮ 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundo (prašymo, pareiškimo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis arba kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti skundo (prašymo, pareiškimo) priedų proceso šalims.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo įvardytų pareiškėjo skundo trūkumų (tinkamai nesuformuluotas reikalavimas, nenurodytas skundžiamas sprendimas, nenurodytos bylos šalys (atsakovas), nesumokėtas žyminis mokestis ir kt.) buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjo skundą, ypač trūkumai, susiję su administracinio ginčo dalyko formulavimu.

Pareiškėjas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį, 2020 m. gegužės 21 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame buvo išdėstytas prašymas kreiptis į prokurorę R. J., kad tyrimas dėl Pravieniškių PN-AK pašto darbuotojų vykdyto neteisėto pareiškėjo laiškų sekimo būtų išplėstas. Nors pareiškėjas skundo pagrindu nurodė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 2S-1253, tačiau iš pareiškėjo patikslinto skundo matyti, kad pareiškėjas iš esmės siekia inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl Pravieniškių PN-AK darbuotojų veiksmų, t. y. pareiškėjas tinkamai nesuformavo reikalavimo, kuris būtų nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nors pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio, tačiau ši aplinkybė nekeičia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, nes pareiškėjas nepašalino kitų pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų.

Pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartyje pareiškėjo skundo trūkumai buvo aiškiai išvardinti, taip pat buvo nurodyta, kaip pareiškėjas gali juos pašalinti.

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų dėl prašymo perduoti bylą prokurorui pagal ABTĮ 111 straipsnį ir įpareigoti prokurorą atlikti veiksmus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Taigi, atskiroji nutartis galima tik tuo atveju, kai byla jau yra nagrinėjama iš esmės. Nagrinėjamu atveju administracinė byla nėra pradėta, todėl nėra pagrindo taikyti ABTĮ 111 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgus į bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė