2021-05-05 Nr. AB-9578-3-61-3-00608-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-946-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00608-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. O. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. O. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu skundu), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. sausio 18 d. raštu Nr. A33(1)-1006-(4.22) „Dėl reikalavimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ išdėstytą sprendimą, kuriuo Administracija atsisakė nagrinėti prašymą išduoti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti (toliau – ir Administracijos 2019 m. sausio 18 d. raštas, ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2019 m. sausio 18 d. prašymą pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti ir priimti dėl jo sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Jam nuosavybės teise priklauso 0,0118 ha kitos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,1523 ha kitos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai). Kadangi Žemės sklypai turi vieną bendrą ribą, jis siekia abu sklypus sujungti į vieną. NŽT Skyriaus vedėjas 2018 m. liepos 13 d. įsakymu nusprendė rengti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas Nr. 1), kuriuo buvo siekiama sujungti kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną. NŽT Skyrius 2018 m. liepos 13 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu pateikti projekto rengimo reikalavimus Projektui Nr. 1. Administracija, išnagrinėjusi šį prašymą, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 punktu, atsisakė išduoti reikalavimus Projektui Nr. 1 (Administracijos 2018 m. liepos 20 d. raštas), todėl, NŽT Skyrius priėmė sprendimą nutraukti Projekto Nr. 1 rengimo procesą. NŽT 2019 m. sausio 18 d. įsakymu nusprendė rengti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas Nr. 2). Projekto Nr. 1 ir Nr. 2 tikslai visiškai sutampa. NŽT 2019 m. sausio 18 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu pateikti projekto rengimo reikalavimus Projektui Nr. 2. Administracija, išnagrinėjusi minėtą prašymą, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, atsisakė pakartotinai nagrinėti NŽT skyriaus pateiktą prašymą.

2.2. Atsakovas nepagrįstai atsisakė nagrinėti NŽT Skyriaus 2019 m. sausio 18 d. prašymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų išdavimo bei nurodė faktinių aplinkybių neatitinkantį atsisakymo pagrindą, netinkamai taikė ir aiškino VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą. Vadovaujantis nurodyta norma, prašymą galima atsisakyti nagrinėti tik tuomet, kai tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

Šiuo atveju pareiškėjas surinko papildomus duomenis, reikšmingus pateikto prašymo nagrinėjimui, todėl atsakovas privalėjo įvertinti papildomai pateiktus duomenis, prašymą nagrinėti ir priimti sprendimą dėl reikalavimų sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui parengti išdavimo. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 26 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą, prašydamas inicijuoti kreipimąsi į NŽT dėl sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 17 d. gavo atsakymą, kuriame nurodyta, kad visuomenės poreikio paimti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)1, gatvės ir kitų jos elementų tiesimui nėra.

Žemė visuomenės poreikiams paimama tik išimtinais atvejais. Teritorijoje, į kurią patenka žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra patvirtinti specialieji ar detalieji teritorijų planavimo dokumentai, numatyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje ir 46 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir tokių planų parengimas nėra numatytas, nes visoje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nėra visiškai suformuotos gatvės raudonosios linijos, o tik fragmentiškai atskiros teritorijos. Toks atsakymas suponuoja išvadą, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nebus tiesiama ir nebus įrengiami kiti gatvės elementai bei įrengimai, nes atsakovas net neturi jokio sprendimo ir juo patvirtinto plano, kuriame būtų patvirtintos ir parodytos (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos.

Dar daugiau, tokių planų atsakovas net nenumato rengti, kas nuosekliai reiškia, kad nurodytos aplinkybės yra reikšmingos prašymui dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimų išdavimo nagrinėti. Šios aplinkybės yra naujos, paaiškėjusios tik po kreipimosi į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą ir jos iš esmės prieštarauja atsakovo 2018 m. liepos 20 d. rašte Nr. A33(1)-5372-(4.22) „Dėl reikalavimų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti” išdėstytoms aplinkybėms apie (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas – tokių nėra ir joks viešojo administravimo dokumentas dėl tokių linijų nustatymo neegzistuoja, artimiausiu metu neketinama nei gatvę įrenginėti, nei ją planuoti.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

3.1. Šio skundo nagrinėjimas neturi teisinės prasmės, nes nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui. Nepaisant ginčijamo Administracijos sprendimo nenagrinėti prašymo, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procesas nebuvo nutrauktas, priešingai, projektas yra tęsiamas. Pareiškėjas nenurodė, kokią konkrečiai teisę ar interesą jis siekia apginti, kokiu būdu prašomas panaikinti sprendimas pažeidžia jo teises ir interesus. Pareiškėjas prašo panaikinti sprendimą ir įpareigoti administraciją išnagrinėti prašymą, tačiau sprendimas pareiškėjui neužkirto kelio rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

3.2. Atsiliepime nurodytos faktinės aplinkybės ir pridedami dokumentai patvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus: yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis yra pasirašytas jį priėmusio pareigūno. Išdėstytų aplinkybių visuma taip pat sudaro prielaidą konstatuoti, jog iš ginčijamo sprendimo, kaip individualaus administracinio akto, galima suprasti susiklosčiusių visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiame santykyje, o visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas yra aiškus, motyvuotas bei pagrįstas teisės normomis, todėl abejoti dėl priimto sprendimo atitikimo individualiam teisės aktui keliamiems reikalavimams nėra pagrindo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad:

5.1. NŽT Skyriaus vedėjas 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-1005-(l4.48.123.) nusprendė rengti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (Projektas Nr. 1), kuriuo siekiama sujungti kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną. NŽT 2018 m. liepos 13 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu pateikti projekto rengimo reikalavimus Projektui Nr. 1. Administracija, išnagrinėjusi šį prašymą, ir, vadovaudamasi Taisyklių 25 punktu, atsisakė išduoti reikalavimus Projektui Nr. 1 (Administracijos 2018 m. liepos 20 d. raštas Nr. A33(l)-5372-(4.22), todėl, NŽT Skyrius priėmė sprendimą nutraukti Projekto Nr. 1 rengimo procesą. Administracijos 2018 m. liepos 20 d. atsisakymo išduoti reikalavimus Projektui Nr. 1 neskundė nei NŽT Skyrius, nei pareiškėjas.

5.2. NŽT Skyriaus vedėjas priėmė 2019 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 48FP-88-(14.48.123.), kuriuo nusprendė rengti pareiškėjo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (Projektas Nr. 2). Projekto Nr. 1 ir Projekto Nr. 2 rengimo tikslai ir uždaviniai visiškai sutampa. Tą pačią dieną NŽT Skyrius kreipėsi į Administraciją su prašymu pateikti projekto rengimo reikalavimus Projektui Nr. 2. Administracija nustatė, kad NŽT skyriaus pateikti prašymai dėl Projekto Nr. 1 ir Projekto Nr. 2 analogiški. Išnagrinėjusi 2019 m. sausio 18 d. prašymą, ir, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, Administracija atsisakė nagrinėti pakartotinai NŽT Skyriaus pateiktą prašymą. Kadangi Administracija pavėlavo pateikti šį atsakymą, NŽT Skyrius, vadovaudamasis Taisyklių 26 punktu, priėmė sprendimą tęsti Projekto Nr. 2 rengimo procesą. Pareiškėjui Administracijos priimtas sprendimas neužkirto kelio toliau rengti Projektą Nr. 2.

6. Teismas vadovavosi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, kuriame nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; taip pat minėto straipsnio 5 dalies 4 punktu, kuriame įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektui pradėti (inicijuoti) administracines procedūras bei priimti sprendimus, jeigu jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Tokiais atvejais, antroji (pakartotinė) administracinė procedūra yra negalima ir negali būti vykdoma.

7. Teismo vertinimu, 2018 m. liepos 13 d. ir 2019 m. sausio 18 d. prašymuose trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės kėlė tą patį reikalavimą – sujungti kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną. Vėlesniu 2019 m. sausio 18 d. prašymu trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi, nenurodęs jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakartotinai išnagrinėti jo teikiamą prašymą. Į pirminį trečiojo suinteresuoto asmens prašymą buvo atsakyta. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, pagrįstai atsisakė nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens 2019 m. sausio 18 d. pakartotinį prašymą. Teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus individualiam administraciniam aktui, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Teismas taip pat pažymėjo, kad priimtas sprendimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

8. Atsižvelgęs į tai, kad ginčijamas Administracijos sprendimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia ir kad yra pagrindas pripažinti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo į Administraciją kreipėsi antrą kartą per metus tuo pačiu klausimu, kurį jau buvo išnagrinėjusi Administracija ir į jį atsakiusi, teismas vertino, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Teismas pažymėjo, kad skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti Administracijos 2019 m. sausio 18 d. rašte išdėstytą sprendimą, kuriuo ji atsisakė nagrinėti NŽT Skyriaus 2019 m. sausio 18 d. prašymą išduoti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti; įpareigoti Administraciją išnagrinėti NŽT Skyriaus 2019 m. sausio 18 d. prašymą bei priimti dėl jo sprendimą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.

10. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Netinkamą materialinės teisės normų taikymą tiesiogiai lėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo pareiškėjo pateiktus įrodymus, todėl netinkamai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes.

10.2. Siekiant nustatyti, ar yra prielaidos atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą ar skundą VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu, yra svarbu nustatyti bei įvertinti faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę tokiam atsisakymui, t. y. nepakanka nustatyti ir įvertinti, ar tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas. Ne mažiau svarbu nustatyti, ar nėra pateikta naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Pastaroji aplinkybė yra esminė ir lemianti sprendimą nagrinėti ar nenagrinėti tapatų prašymą, tačiau būtent šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino, todėl skundžiamas teismo sprendimas neatitinka jam keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str. 1 d.).

10.3. Esminis skirtumas pateikiant 2018 m. liepos 13 d. ir 2019 m. sausio 18 d. prašymus yra iš esmės pasikeitusios faktinės aplinkybės, dėl kurių prašymas turėtų būti nagrinėjamas iš naujo. Atsakovas 2018 m. liepos 20 d. rašte išreiškė aiškų visuomenės poreikį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), panaudoti (duomenys neskelbtini) gatvei tiesti ir jos įrenginiams statyti. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 26 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą, prašydamas inicijuoti kreipimąsi į NŽT dėl sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios. Administracija 2018 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. A33(1)-8758-(4.9) pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad visuomenės poreikio paimti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gatvės ir kitų jos elementų tiesimui nėra. Teritorijoje, į kurią patenka žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra patvirtinti specialieji ar detalieji teritorijų planavimo dokumentai, numatyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje ir 46 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir tokių planų parengimas nėra numatytas, nes visoje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nėra visiškai suformuotos gatvės raudonosios linijos, o tik fragmentiškai atskiros teritorijos. Taigi paaiškėjo esminė svarbi aplinkybė, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje nėra teritorijų planavimo dokumento, kuriuo būtų patvirtintos (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos ir specialių ar detaliųjų planų rengimas (duomenys neskelbtini) gatvei tiesti šioje teritorijoje nenumatytas. Šis atsakovo 2018 m. gruodžio 17 d. raštas yra esminis įrodymas ir esminė faktinė aplinkybė, dėl kurios NŽT 2019 m. sausio 18 d. prašymas turi būti nagrinėjamas iš naujo. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl Administracijos 2018 m. gruodžio 17 d. rašto nepasisakė ir jo nevertino. Todėl teismo sprendimas negali būti laikomas teisingu, teisėtu ir pagrįstu – teismas neatskleidė bylos ir ginčo esmės, visiškai nenagrinėjo faktinio skundo pagrindo ir tyrė tas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas nesirėmė.

11. Atsakovas Administracija atsiliepime palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimą ir prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi tais pačiais argumentais, kurie teismo sprendimu buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2019 m. sausio 18 d. rašte išdėstyto sprendimo, kuriuo Administracija, vadovaudamasi, Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-277 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.), atsisakė nagrinėti NŽT Skyriaus 2019 m. sausio 18 d. prašymą išduoti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, o savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, teismas aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste netinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus.

14. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

15. Byloje nustatyta ir ginčo nėra dėl pagrindinių faktinių aplinkybių, t. y. dėl to, kad NŽT Skyrius, atsižvelgdamas į identiškus pareiškėjo 2018 m. balandžio 30 d. ir 2018 m. gruodžio 19 d. prašymus, kuriais pastarasis siekė sujungti jam priklausančius Žemės sklypus, atitinkamai kreipėsi į Administraciją su identiškais 2018 m. liepos 13 d. ir 2019 m. sausio 18 d. prašymais pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Administracija į 2018 m. liepos 13 d. prašymą atsakė 2018 m. liepos 20 d. raštu, kuriuo motyvuotai nepritarė tokio Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, į NŽT Skyriaus 2019 m. sausio 18 d. prašymą administracija atsakė ginčijamu sprendimu, kuriuo motyvuotai atsisakė nagrinėti pakartotinai NŽT Skyriaus pateiktą prašymą VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu.

16. Ginčui aktualios redakcijos VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-277 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas: <...> jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą“.

17. Teisės teorijoje naudojamos terminologijos prasme tai reiškia, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintas draudimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėti pakartotinį skundą, dėl kurio kompetentinga institucija jau yra priėmusi sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-89-438/2021). Ši norma teismų praktikoje aiškinama taip, kad sprendžiant dėl jos taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurie nebuvo nurodyti ankstesniame skunde (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).

18. Pakartotinai įvertinus bylos duomenis, pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad NŽT Skyriaus 2018 m. liepos 13 d. ir 2019 m. sausio 18 d. prašymuose trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės kėlė tą patį reikalavimą – sujungti kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną, kad Administracijos 2018 m. liepos 20 d. sprendimas dėl 2018 m. liepos 13 d. prašymo buvo pakankamai motyvuotas, ir kad NŽT Skyrius 2019 m. sausio 18 d. prašyme nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakartotinai išnagrinėti jo teikiamą prašymą. Atsižvelgiant į tai ir visų įrodymų kontekste įvertinus, be kita ko, Administracijos 2018 m. liepos 20 d. sprendime išdėstytus motyvus, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad NŽT Skyriaus 2018 m. liepos 13 d. ir 2019 m. sausio 18 d. prašymų dalykas ir pagrindas yra tapatūs VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-277 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) taikymo prasme.

19. Pareiškėjas savo poziciją dėl NŽT Skyriaus 2018 m. liepos 13 d. ir 2019 m. sausio 18 d. prašymų netapatumo grindžia jam adresuotu Administracijos 2018 m. gruodžio 17 d. raštu, kuriame pateiktas Administracijos požiūris dėl sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog NŽT Skyrius 2019 m. sausio 18 d. prašymą, kurį išnagrinėjusi Administracija priėmė ginčijamą sprendimą, būtų grindęs Administracijos 2018 m. gruodžio 17 d. rašte paminėtomis ar kitomis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos Administracijos 2018 m. liepos 20 d. sprendime, priimtame išnagrinėjus NŽT Skyriaus 2018 m. liepos 13 d. prašymą. Vadinasi, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjo teismui pateiktas Administracijos 2018 m. gruodžio 17 d. raštas, ir (arba) kiti Vilniaus rajono savivaldybės teikti atsakymai pareiškėjui yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad, kaip ne kartą konstatuota LVAT praktikoje, teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjos argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą šioje byloje, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. O. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė