326539a2-c4f9-46dd-b4f8-e2d105e50fba · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr.1-831-827/2018Proceso Nr. 1-01-1-07555-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2, 1.1.3.5, 1.1.14. (S) N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Å tuopienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Karalkevičiui, Tomui JanuÅ¡kevičiui, nukentėjusiajai I. B., kaltinamajai G. M., jos gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, nesusituokusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini)", Å¡iuo metu nėštumo gimdymo atostogose, gyv. Moterų krizių centre, Vilniuje, neteista, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : G. M. sukėlė žmogui fizinį skausmÄ , o bÅ«tent:2017-02-15, apie 15 val., G. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, buitinio konflikto metu su ja kartu gyvenančiai brolio sugyventinei I.

B. griebė už plaukų, juos tampė bei laikydama I. B. plaukus jai keletÄ kartų koja smÅ«giavo į pilvo sritį, tokiu bÅ«du ji I. B. sukėlė fizinį skausmÄ . Å iais veiksmais G. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d. Kaltinamoji G. M. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad kaltinimÄ supranta, tačiau to nebuvo. Nesutinka, su tuo, kas paraÅ¡yta, ji nespyrė, o gynėsi. TÄ dienÄ ji ruošėsi į poliklinikÄ . Pas jÄ atvažiavo mama, brolis jÄ užsipuolė, vijo iÅ¡ buto.

Kaltinamoji užstojo motinÄ , sakė, kad jo I. nieko nepadeda. Su broliu apsistumdė. Po to susipyko su I., įsikabino viena kitai į plaukus. Brolis jas skyrė. Kaltinamoji vienÄ kartÄ pakėlė kojÄ , tačiau nukentėjusiajai nespyrė. Tai I. jÄ puolė, nes kaltinamoji pasakėm, jog I. namuose nieko nedaro. Kaltinamoji stumtelėjo nukentėjusiÄ jÄ , sujudėjo spintelė ir nukrito veidrodis. Abi stovėjo koridoriuje, I. iÅ¡bėgo, griebė kaltinamajai už peties, o kaltinamoji I. griebė už plaukų, tada ir I. kaltinamÄ jÄ griebė už plaukų.

Konfliktas truko gal dvi minutes. Brolis ir I. nuėjo į savo kambarį. Kvietė policijÄ . Prisipažįsta, kad gynėsi ir pakėlė kojÄ . Po konflikto kaltinamajai ant krÅ«tinės buvo mėlynė. Ä® klausimus kaltinamoji paaiÅ¡kino, kad ji ir nukentėjusioji viena kitai griebė už plaukų, kaltinamoji pakėlė kojÄ , bet nežino, ar pataikė nukentėjusiajai. Tuo metu jos buvo viena prieÅ¡ais kitÄ . Brolis jas skyrė, liepė paleisti vienai kitÄ . Kaltinamoji kažkada I. atsivedė į butÄ , o dabar per jÄ kyla problemos.

Brolis kaltinamajai spyrė į sėdmenis, kaltinamoji buvo blaivi, ar I. buvo blaivi, nežino, kai jÄ iÅ¡vežė, jie Å¡ventė tėvo gimtadienį. Pripažino, kad sugriebė I. už plaukų, tačiau kojos keletÄ kartų nekėlė. Dėl jo sužalojimo yra specialisto iÅ¡vada, ji dėl brolio veiksmų rašė pareiÅ¡kimÄ . RankÄ susilaužė darbe, nuo lūžio ant jos buvo mėlynės. Ranka lūžo 10 dienų prieÅ¡ įvykį. TÄ dienÄ , kai brolis spyrė, kaltinamoji griuvo, brolis spyrė iki konflikto su I..

Su broliu susitaikė. Brolis jai spyrė, buvo su juo susiėmusi, galėjo trenktis į kampÄ , brolis stÅ«mė, spyrė, ji griuvo ant kelių. I. jai nagais griebė už krÅ«tinės, laikė už plaukų, griebė už peties. Dilbį sužaloji gal brolis kai spyrė į sėdmenis, stÅ«mė į sienÄ , griuvo ant kelių į kairę pusę, gal griebė už juosmens. Nežino, ar brolis buvo su batais, gal galėjo ir pati nusibrozdinti. Nurodė, kad I. jai sakė, jog pretenzijų neturi, todėl bylÄ buvo galima seniai nutraukti.

Namuose daiktų netrankė, indų, vazos nedaužė. Konfliktas prasidėjo kaltinamosios kambaryje, su I. susikabino tarp vonios ir virtuvės. Po konflikto jÄ iÅ¡vežė į psichiatrijos ligoninę. Po to ji parašė pareiÅ¡kimÄ ir grįžo namo. Jeigu ir daužė indus, tai tik dėl to, kad I. netvarko virtuvės. Veidrodis krito, nematė, ar dužo, jis nebuvo pakabintas, tik atremtas į sienÄ . Televizoriaus nedaužė, už jo užkliuvo ir jis nukrito. Kaltinamosios liga prasidėjo dėl brolio.

Ji lankosi pas psichiatrÄ , geria vaistus. Liga diagnozuota po tėvų skyrybų paauglystėje, liga kontroliuojama. Paskutinį kartÄ ligoninėje gulėjo 2015 metais (b. l. 121-122). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamojo G. M. paaiÅ¡kino, kad gyvena kartu su broliu A. M., tėčiu, brolio sugyventine Ilona ir savo dviem mažamečiais vaikais. Su I. konfliktas kilo pirmÄ kartÄ . 2017-02-15, apie 15 val., su I. kilo konfliktas dėl to, kad brolis konfliktavo su mama. Ji tai iÅ¡girdo ir nuėjo užstoti mamos.

Tuo metu pasimaišė I., ji čiupo I. už plaukų ir du kartus spyrė į pilvÄ koja. I. namie nieko nedaro, net indų neiÅ¡plauna, naktimis geria alkoholinius gėrimus, o visÄ dienÄ miega. Ji nėščia, bet alkoholį vartoja. Mama su jais kartu negyvena, ji buvo atvažiavusi į svečius. Jie su tėčiu iÅ¡siskyrę. Ir ji, ir brolis kvietė policijÄ . Atvažiavo ir policija, ir greitoji. JÄ iÅ¡ pradžių nuvežė į Psichiatrinę ligoninę, tačiau apžiÅ«rėję iÅ¡ ten iÅ¡karto paleido.

Anksčiau gydėsi psichiatrinėje ligoninėje 7 ar 9 kartus, jai buvo nustatyta depresija su psichoze (b. l. 37). Papildomos apklausos metu G. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad dėl pareikÅ¡to įtarimo savo kaltę pripažįsta pilnai ir gailisi. Pripažįsta, kad 2017-02-15, apie 15 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, žodinio konflikto metu, tampė už plaukų I. bei gindamasi kojomis jai spyrė į pilvo apačiÄ . I. gyveno kartu tuo metu su jais. I. pati provokuoja konfliktus. Kaip ir minėjo praeitoje apklausoje.

Vyko tarp jų konfliktas žodžiu, o vėliau abi kibo viena kitai į plaukus. Buvo viena ant kitos įpykusios. Tada jai vienÄ kartÄ koja spyrė. I. tuo metu laukėsi, tačiau jos nesužalojo kojos spyriu. SmÅ«gis koja buvo nestiprus, į pilvo apatinę sritį. Kojų spyrių buvo tik vienas ir tas ginantis, kad ji atsitrauktų nuo jos. Nežino ar jai nuo tokio smÅ«gio koja liktų mėlynė. Ji tempė jai už plaukų, tačiau jų tikrai neiÅ¡pešė nuo galvos odos. Mano ji juto fizinį skausmÄ , kuomet tampė už plaukų.

Dėl kojos spyrio, abejoja ar ji kÄ jautė, nes pati ir jai spyrė. Pripažįsta, kad I. sukėlė fizinį skausmÄ , tačiau ir I. brolis buvo jÄ sumušęs, vaikščiojo su mėlynėmis (b. l. 46). Apkalustas kaip liudytojas A. M. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad motina jų bute yra nepageidaujama, jis tai pasakė G. M.. G. susinervino. Sakė, kad tai ne jo reikalas ir puolė į isterijÄ . Jie apsižodžiavo. Liudytojo kambaryje buvo I.. Ji išėjo iÅ¡ kambario, tada G. puolė ant I., griebė už plaukų, bandė jas iÅ¡skirti, bet nepavyko.

G. buvo stipriai įsikabinusi I. į plaukus. Kai paleido, jie abu nuėjo į savo kambarį. IÅ¡kvietė policijÄ , nes G. tęsėsi isterija. Ji pradėjo mėtyti daiktus, indus, sudaužė veidrodį. Atvykę policijos pareigÅ«nai matė netvarkÄ . Dar buvo atvykusi greitoji, domėjosi, ar niekas nenukentėjo. I. pasakė, kad G. jÄ tik apdraskė. PareiÅ¡kimo jie nerašė, sakė, kad jeigu tai tęsis toliau, kreipsis vėl. Kiek suprato, G. iÅ¡vežė, bet vakare ji grįžo. Pas jÄ atėjo neblaivus buvęs sugyventinis.

Liudytojas jam pasakė, kad jis ten nepageidaujamas. G. vėl pradėjo siautėti. Tada vėl iÅ¡kvietė policijÄ . Atvykę pareigÅ«nai paprašė sugyventinio iÅ¡eiti iÅ¡ buto, o G. vėl iÅ¡vežė. Ä® klausimus paaiÅ¡kino, kad po pirmo karto G. grįžo apie 21-21 val. Liudytojas I. B. ir tėvas buvo viename kambaryje, o kitame kambaryje sėdėjo G., jos sugyventinis ir motina. Liudytojas pasakė tam sugyventiniui, kad jis ten negyvens, tada G. pradėjo isterikuoti, sakė, kad I.negyvens, visaip ant jų kalbėjo.

Tarp jų vyko konfliktas. G. Å¡aukė ant liudytojo, apmėtė daiktais. Liudytojas ėjo link savo kambario, G. rėkavo. IÅ¡ kambario išėjo I., jos tarpusavyje apsižodžiavo. I. beveik nieko nesakė, o G. rėkė. Kai pamatė, kad liudytojas nieko nesako, puolė ant I., bėgo link jo, griebė už plaukų. Tada ir I. griebė už plaukų G.. G. kilnojo kojÄ , bandė spirti, nematė ar spyrė. I. sakė, kad spyrė du kartus. Rankomis smÅ«gių nebuvo. Nei I., nei liudytojas G. nemušė, nuėjo į savo kambarį.

G. atbėgo pas juos, pradėjo daužytis, tada liudytojas paėmė jÄ už pažastų ir iÅ¡metė į koridorių. Koridoriuje G. sudaužė veidrodį, statybinę plokÅ¡te, daužė produktus. Tai matė atvykę pareigÅ«nai, atvyko vaikinas ir mergina,. Vakare atvyko tie patys pareigÅ«nai. G. sudaužė vazelę, lėkÅ¡tÄ , vos nesudaužė stiklinio staliuko, virtuvėje daužė produktus. DienÄ sudaužė tėvo televizorių. Kai G. ir I. buvo susikabinusios, jos nenugriuvo, buvo įsirėmusios į pakabintus ant kabyklos drabužius, nesuklupo.

Liudytojas kvietė policijÄ , G. nemušė. Buvo apdraskyta I. ranka, pas teismo medikus I. nėjo, nes stiprių sužalojimų nebuvo. G. sužalojimus galėjo pasidaryti pati. Jau taip buvo ir apkaltino jį. Ä® sėdmenis jai nespyrė, nes žino, kad jos negalima liesti. I. skambino policijai, kad nori nutraukti bylÄ , tačiau jai paaiÅ¡kino, kad reikia palaukti (b. l. 123-124). Apklaustas kaip specialistas O. D. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad tyrė kaltinamosios G. M. kÅ«nÄ 2017-02-17. Ji atvyko į skyrių su Vilniaus miesto 2 policijos komisariato tyrėjos užduotimi.

PaaiÅ¡kino, kad 2017-02-15 spyrė brolis į klubÄ , nugriuvo, spaudė deÅ¡inį žastÄ , I. apdraskė krÅ«tinę. Medicinių dokumentų nebuvo pateikta. Specialisto iÅ¡vada pateikta vien tik iÅ¡ apžiÅ«ros ir nustatyti iÅ¡vadoje nurodyti sužalojimai, kurie padaryti galima 2017-02-15. Sužalojimai yra panaÅ¡aus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo bÅ«ti padaryti vienas po kito, mažiausiai 15 trauminių poveikių, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ä® klausimus specialistas paaiÅ¡kino, kad griuvimas teismo medicinos praktikoje suprantamas, kaip veiksmas nuo savo kojų ir dažniausiai sužalojama viena kÅ«no plokÅ¡tuma.

Å iuo atveju yra sužalotos kelios prieÅ¡ingos kÅ«no pusės. Viena kartÄ nugriuvus sužaloti ir deÅ¡inę, ir kairę pusę sudėtinga. Vienmomenčiam griuvimui visi Å¡ie sužalojimai nėra bÅ«dingi. Kai kurie sužalojimai, tarkim, kelio kraujosruva galėjo bÅ«ti padaryti griÅ«nant. Sužalotas deÅ¡inys kelis. DeÅ¡inėje pusėje daugiau sužalojimų. DeÅ¡inio žasto virÅ¡utinio vidurinio trečdalio vidiniame iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje matosi kraujosruvos. GriÅ«nant jos negalėjo atsirasti.

Per visus pavirÅ¡ius buvo iÅ¡dėstytos pakankamai dideliame plote penkios kraujosruvos. Nuo suspaudimo pirÅ¡tais galėjo atsirasti. Vienos plaÅ¡takos penkiais pirÅ¡tais suspaudus galėjo atsirasti tokios kraujosruvos. Griuvimui tokie sužalojimai beveik nebÅ«dingi. Reikėtų nugriÅ«ti ant gruoblėto pavirÅ¡iaus, su atsikiÅ¡usiomis dalimis, kurios viena Å¡alia kitos. Mano, kad vienas iÅ¡ galimų sužalojimo mechanizmų yra suspaudimas pirÅ¡tais. DeÅ¡inio peties užpakaliniame pavirÅ¡iuje beveik nugaroje, tiek užpakaliniu peties sÄ nariu yra dvi poodinės kraujosruvos viena Å¡alia kitos.

Jeigu bÅ«tų viena kraujosruva, galėtų bÅ«ti nuo griuvimo. O nugriuvus vienÄ kartÄ , susižaloti priekį ir nugarÄ pakankamai sudėtinga. Galėjo atsirasti nuo spaudimo. Kad atsirastų tokie sužalojimai nuo griuvimo, žmogus turėjo nuolat griuvinėti. DeÅ¡inio dilbio vidurinio trečdalio priekiniame ir užpakaliniame pavirÅ¡iuje yra kraujosruvos. GriÅ«nant labiausiai tikėtina, kad bÅ«tų sužalota alkÅ«nė, delnai. GriÅ«nant bÅ«tų Å¡iek tiek kitokie sužalojimai. SÄ moningas žmogus iÅ¡tiestų rankÄ .

IÅ¡ praktikos žinoma, kad žiemÄ griÅ«nant nustatomi tipinės vietos lūžiai, kai ranka lūžta Å¡iek tiek virÅ¡ rieÅ¡o, dilbio kaulas. Nugaros deÅ¡inės pusės sužalojimas yra toje vietoje, kur galima sau užčiuopti, kur baigiasi paskutinis Å¡onkaulis iÅ¡ nugaros, beveik nugaros juosmens riba. Ten nustatyta viena poodinė kraujosruva 1,5x4 cm. Imant atskirai po vienÄ sužalojimÄ , galėjo atsirasti nuo griuvimo, bet, griuvimas suprantamas, kaip vienmomentinis veiksmas, kuriam nebÅ«dinti sužalojimai, iÅ¡sidėstę skirtingose kÅ«no dalyse.

Kelis galėjo bÅ«ti sužalotas, griÅ«nant, suklumpant. Ant kairio sėdmens iÅ¡orinio kvadrato 6,5x8,5 cm. dydžio kraujosruvos. Nugriuvus galima ant sėdmens užsidirbti kraujosruvÄ . Sėdmens dalinimas yra sÄ lyginis, vaizdinis. Jeigu griÅ«ti ant deÅ¡inio kelio, o susižaloti kairį sėdmenį sudėtinga, nes tai prieÅ¡ingos pusės. Vienmomenčiam griuvimui nebÅ«dinga, Jeigu griuvinėjimas daugkartinis, galima padaryti ir visus sužalojimus. Nuo įspyrimo tokie sužalojimai galėjo bÅ«ti. Sužalojimų vietos užsifiksavusios plačios rÅ«Å¡inės priklausomybės požymiai, iÅ¡skyrus odos nubrozdinimus, jie siauresni.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu galėjo atsirasti nuo spyrio, kas atitinka kieto buko daikto sÄ vokÄ . Kairės krÅ«ties sužalojimai buvo du, odos plotas, kuriame daugybinės vietomis tarpusavyje susiliejančios taÅ¡kinės violetinės kraujosruvos, sužalojimas bÅ«dingas padarymui kietu buku daiktu. Toks sužalojimas atsiranda, kai yra sužalojamas tik pats virÅ¡utinis odos sluoksnis ir tada kraujosruvos iÅ¡silieja į virÅ¡utinį odos sluoksnį ir nėra gilesnio audinių pažeidimo, kad iÅ¡ryÅ¡kėtų poodinė kraujosruva.

Tai bÅ«dinga, kai sugriebiama tik oda, ne smÅ«gis. Gali daryti prielaidÄ iÅ¡ to, kÄ specialistui sakė tiriamoji, tai galėjo bÅ«ti smarkus pirÅ¡tų spaudimas ir tempimas į viršų arba į apačiÄ . Toks slydimas ir spaudimas. Tai vienas iÅ¡ variantų. Tai viena kraujosruva. Odos plotas 2,7x0,5 cm. vertikalios krypties. Juosmens kairėje vedama menama pažasties linija nuo pažasties priekinės duobės vertikaliai į apačiÄ palei jÄ Ä¯strižos krypties ties 2-8 val. pagal laikrodžio ciferblato rodykles 2x01 cm dydžio nubrozdinimas, padarytas kietÄ ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu.

DeÅ¡inio kelio sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas atsitrenkus į kampÄ , užfiksuoti plačios rÅ«Å¡inės priklausomybės požymiai, konkretizuoti, ar užsikabino už kampo, galėjo susižaloti griÅ«dama. Sužalojimai gali bÅ«ti įvairaus dydžio. Kelio sÄ narys yra sferos pavidalo, sužalojimai bÅ«na įvairÅ«s, priklauso nuo įvairių aplinkybių (b. l. 134-135). Apklaustas kaip ekspertas M. J. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis atliko G. M. teismo psichiatrinę ekspertizę. Tiriamoji buvo apžiÅ«rėta, atliktas psichologinis iÅ¡tyrimas, įvertinti pateikti duomenys, bylos medžiaga, medicininė dokumentacija ir padaryta iÅ¡vada, kad G.

M. serga psichikos sutrikimu-Å¡izoafektiniu sutrikimu, miÅ¡rus tipas. Å iÄ iÅ¡vadÄ palaiko. Ä®tariamos įstatymo uždraustos veikos padarymo metu G. M. buvo dalinėje medikamentinėje remisijoje, t. y. bÅ«klė pagerėjusi, tačiau nepilnai. Ji galėjo suvokti savo veiksmų pavojingumÄ , tačiau negalėjo visiÅ¡kai jų valdyti, kas atitinka riboto pakaltinamumo kriterijus. Å iuo metu t. y. ekspertizės metu pagal savo psichikos bÅ«klę G. M. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Rekomendavo taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones-ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, kad sutrikimÄ valdyti, sumažinti iki minimumo rizikÄ , veiksmų pasikartojimo.

Å iÄ savo iÅ¡vadÄ visiÅ¡kai palaiko ir tvirtina. Ä® klausimus ekspertas paaiÅ¡kino, kad sprendžiant iÅ¡ jos, kaip procesinio veiksnumo kriterijus, ji gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Kalbant apie veikÄ , tuo metu negalėjo valdyti, bet bÅ«tent tos veikos atžvilgiu. Tai sÄ lygojo jos psichikos sutrikimas. Å izoafektinis sutrikimas, afektas nėra stabilus, impulsų kontrolė nėra pilna ir pakankama, Yra duomenų, kad ji gydėsi ambulatoriÅ¡kai, dienos stacionare gana intensyviai. Tai sÄ lygoja, sutrikdo asmens gebėjimÄ valdyti savo veiksmus, greičiau iÅ¡siprovokuoja.

Žmonės su G. M. sutrikimu negali pilnai ir adekvačiai sureaguoti dėl savo būklės, bet būklė nebuvo pilnai kompensuota. Kiek turėjo duomenų, tuo metu buvo nėščia, todėl medikamentinis gydymas buvo nutrauktas. Buvo bandoma išlaikyti kitomis priemonėmis ir ta būklė buvo vidutiniška. Nebuvo ūmaus pablogėjimo, bet nebuvo ir pilnai kompensuota. Šios veikos padarymui galėjo turėti įtakos tai, kad gydymas buvo koreguojamas dėl nėštumo. Stengiamasi nėštumo metu skirti kuo mažiau medikamentų.

G. M. teigimu, tyrimo metu ji buvo nėščia. Objektyvių duomenų neturėjo. Jos teigimu, ji gydėsi dienos stacionaro sÄ lygomis. Lankėsi, buvo gydytojų priežiÅ«roje. Taikoma maksimali nemedikamentinė intervencija. Å izoafektinis sutrikimas tai yra dvigubas sutrikimas, kuriam bÅ«dingas ir Å¡izofrenijos sutrikimas, ir afektiniai sutrikimai, tai depresinės ir manijos. Å izofrenijos dalies bÅ«na mÄ stymo, psichoziniai sutrikimai, dažniausiai pasireiÅ¡kia Å«mios fazės metu, o afektiniai sutrikimai koreliuoja tarp Å¡izofrenijos komponentui ir, kadangi miÅ¡rus tipas, gali tam tikri manijos, pakilumo, depresijos, liÅ«desio, sujaudinimo dalykai.

Sudėtinga paaiÅ¡kinti, jie tuo metu nebuvo pilnai kompensuoti. BÅ«tent, tas afektinis komponentas nebuvo pilnai kompensuotas. Å izofrenijos momentu nebuvo psichozės, mÄ stymo sutrikimo, buvo pilnai kompensuota, mes jų nekonstatavome. Žmogus nekliedėjo, nehaliucinavo. Afektinė bÅ«klė nebuvo pakankamai stabili. Dalinai stabilizuota, bet dar turėjo patologinį momentÄ . Kiek pamena, buvo lyg ir subjektyviais duomenimis, kad buvo konsultuota stacionare, bet dokumentų nėra, gal nebuvo bÅ«tinybės gydyti priverstinai Reikia pasitikslinti.

Pagal iÅ¡vadÄ G. M. procesinio veiksnumo kriterijus atitinka, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl, mano, kad ji suvoktų paskirtos bausmės esmę. Å izoafektinio sutrikimo paÅ«mėjimo metu gali bÅ«ti visko, agresijos taip pat. Tam ir skiriamas gydymas, kad nebÅ«tų paÅ«mėjimo. Veikos padarymo metu G. M. buvo riboto pakaltinamumo kriterijus. Tokiu atveju ekspertai rekomenduoja skirti medicininio pobÅ«džio priemones. Priverčiamoji medicinos pobÅ«džio priemonė skiriama, kad kontroliuoti jos psichikos sutrikimÄ , kad asmuo bÅ«tų priverstas nuvykti pas gydytojÄ psichiatrÄ , kuris įvertintų jos psichikos bÅ«klę, dinamikÄ , stebėtų, ar psichikos bÅ«klė ne blogėja, spręstų dėl gydymo, kad užtikrinti kuo pilnavertiÅ¡kesnę remisijÄ , kad asmuo neatsidurtų tokioje situacijoje, kad dėl savo psichinės bÅ«klės neįvyktų tokios problemos.

Pagal įstatymÄ kas 6 mėn. gydymas peržiÅ«rimas teisme. O lankymosi dažnumÄ nustato gydytojas psichiatras. Psichikos sutrikimams bÅ«dinga, ypač paÅ«mėjant ligai, kad prarandama kritika ligai, bÅ«na nepilna kritika, prarandama motyvacija, todėl tikslinga, jeigu įmanoma, užtikrinti Å¡iÄ priežiÅ«rÄ (b. l. 135-136). Apklausta kaip nukentėjusioji I. B. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad tarp jos ir G. M. įvyko konfliktas. Ä® butÄ , kuriame jie gyvena, atėjo G. ir A. M. mama. A. paprašė jos iÅ¡eiti.

G. puolė A.. Jie pastoviai konfliktuoja. Bute vyko remontas. G. pradėjo mėtyti plytas. A. bandė uždaryti kambario duris. G. iÅ¡daužė viskÄ , lėkė vazos ir kiti daiktai. Ji pradėjo užgaulioti nukentėjusiosios vaikus, todėl įsikibo viena į kitÄ . G. spardė jai į pilvÄ . Spyrė virÅ¡ trijų kartų. A. jÄ traukė. Nukentėjusioji griuvo. G. užmetė ant jos veidrodį. Jai pavyko iÅ¡trÅ«kti. G. viskÄ iÅ¡taÅ¡kė. Atvažiavo policija, greitoji medicinos pagalba. G. iÅ¡vežė.

Policijos pareigūnai sakė kviesti juos vėl, jeigu reikės. Nurodė, kad buvo sutikusi taikytis, bet G. rašė grasinančias žinutes, vėliau vėl norėdavo taikytis. Panašūs įvykiai tęsiasi iki šiol. Prasideda nuo įžeidinėjimų, o tada puola muštis. Norėčiau susitaikyti, bet, manau, kad nepavyks.Į klausimus paaiškino, kad A. paprašė mamos išeiti iš buto. G. puolė A.. Jis žino, kad negalima G. liesti, nes bus apkaltintas užpuolimu. Nuo G. kenčia tėvas.

G. pradėjo mėtyti plytas. A. bandė jÄ iÅ¡stumti iÅ¡ kambario. Po to traukė nuo nukentėjusiosios, stÅ«mė. G. pradėjo įžeidinėti nukentėjusiosios vaikus, tada nukentėjusioji praeidama pro jÄ pasakė kaltinamajai kažkÄ panaÅ¡aus, kad ji į tai jos vaikų nepainiotų, tada nukentėjusiÄ jÄ už plaukų ir iÅ¡ kambario pritraukė iki kampo. Laikė už plaukų ir koja spardė į pilvÄ . Nukentėjusioji buvo pasilenkusi, o G. pėda tris kartus spyrė į pilvÄ . VienÄ kartÄ jos ranka praslydo pro nukentėjusiosios rankÄ .

Nukentėjusioji viena koja buvo lyg suklupusi. G. viena ranka laikė jÄ už plaukų. Nukentėjusioji taip pat viena ranka laikė G. už plaukų. A. atitraukė G. nuo jos. Tada ji griebė veidrodį ir metė į nukentėjusiÄ jÄ . Kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, nukentėjusioji pasakė, kad dėl ekspertizės nesikreips. Sužalojimų nebuvo, tik Å¡iek tiek nubrozdinta deÅ¡inės rankos alkÅ«nė. Medikai klausė, ar neskauda, uždėjo pleistriukÄ . PolicijÄ kvietė gal A..  G. metė ant jos veidrodį, bet A. pagavo, ant jos neužkrito.

Tėvas stovėjo susiėmęs už galvos. G. daužė indus. Bute buvo chaosas. Nukentėjusioji pradėjo tvarkyti. Kai atvažiavo policija, ji nesikiÅ¡o, buvau kambaryje. Jos tik kažko paklausė. G. iÅ¡vežė. Pasakė vėl kviesti policijÄ , jeigu dar bus konfliktas. G. nepaguldė į ligoninę. Vakare vėl atvažiavo policija. ReiÅ¡kia, vėl kilo konfliktas. Kas vyko antrÄ kartÄ , neprisimen. Moteris policijos pareigÅ«nė sakė, kad jeigu reikės, vėl atvažiuos. Nesistebi, kad G. buvo nustatyta tiek sužalojimų.

A. jau žino, kad jos negalima liesti. Jau buvo atvejis, kai G. padavė jį į teismÄ , nors iÅ¡ tikrųjų A. nebuvo kaltas. Jis žino, kad geriau atsistumti nuo G.. Teigė, kad ne faktas, kad tie sužalojimai buvo padaryti tada. Tuo metu ji susitikinėjo su tokiu E., kuris jÄ trankydavo. Su A. kalbėjo dėl susitaikymo su G.. Jos vaikinas prašė atsižvelgti, kad G. nėščia, bet ji neatsižvelgė, kad tuo metu nukentėjusioji buvo nėščia. Tėvas P. M. konflikto metu buvo namie. Jis jau buvo su mėlyne.

Kur tuo metu buvo motina, nematė. Konfliktas kilo dėl jos. Tėvas stovėjo virtuvėje susiėmęs už galvos maždaug 2-2,5 metų atstumu ir galėjo matyti, kas vyksta. Konflikto metu nukentėjusiosios vaikų nebuvo. Negalėjo ten atsivesti. Å iuo metu G. iÅ¡ ten iÅ¡praÅ¡yta, stengiasi su ja nebendrauti. Po to dar buvo konfliktų, kvietė policijÄ . G. kaltina juos, kad iÅ¡ jos atėmė vaikus. Vieno konflikto metu du vyrai vos sutramdė G.. Sesė pabėgo. MÅ«sų konflikto metu G. mane užpuolė, griebė už plaukų.

Mamai uždrausta lankytis bute. P., t. y. G. ir A. tėvas rašė, kad mama bute nepageidaujamas asmuo. G. dabar taip pat uždrausta lankytis bute. Buto savininkai P. ir jo brolis K., kuris bute negyvena, turi savo namÄ . AÅ¡ su vaiku tame bute esu registruota. G. iÅ¡registruoti negali, nes turi mažamečių vaikų. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 23), nukentėjusioji nurodė, kad juose užfiksuotos aplinkybės yra teisingos. G. sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tuometinio jos draugo.

TÄ dienÄ jis buvo atėjęs pas G.. Jie gėrė, rÅ«kė. Apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu I. B. parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu A. M., jo tėvu P. M., sugyventinio seserimi G. M. ir pastarosios dviem mažamečiais vaikais. Sugyventinio sesuo agresyvi, nestabilios psichikos. 2017-02-15, apie 15 val., G. M. triukÅ¡mavo, konfliktavo su jos sugyventiniu. Konflikto metu G. jÄ keikė necenzÅ«riniais žodžiais, bandė griebti už gerklės, tačiau ji atsitraukė, po ko su ranka griebė už plaukų ir nusitempė prie veidrodžio koridoriuje bei laikydama už plaukų keletÄ kartų smÅ«giavo į pilvÄ .

Ji laukiasi, todėl labai iÅ¡sigando G. veiksmų. G.bandė raminti A. M. dėl ko ji paleido jos plaukus, bandė numesti ant jos veidrodį, tačiau A. M. spėjo veidrodį sulaikyti. Ji tuoj pat pabėgo į savo kambarį ir girdėjo kaip G. mėtė namuose buvusius daiktus. Sugyventinis iÅ¡kvietė policijÄ ir G. buvo iÅ¡vežta į psichiatrinę ligoninę. Apie 21.30 val. ji grįžo ir pradėjo triukÅ¡mauti, atsivedė savo draugÄ , girtavo, elgėsi nepagarbiai visų namiÅ¡kių atžvilgiu.

Ji vėl padėjo konfliktuoti, todėl A. vėl iÅ¡kvietė policijÄ , jÄ iÅ¡vežė į komisariatÄ (b. l. 23). Apklausta kaip liudytoja Laimutė E. M. teismo posėdyje parodė, kad tÄ dienÄ užėjau į butÄ aplankyti anÅ«kų. SÅ«nus A. pasakė, kad esu nepageidaujama bute ir liepė iÅ¡eiti. G. supyko -jeigu ji nepageidaujama bute, tai kodėl I. pageidaujama. SÅ«nus puolė ant liudytojos, o G. susistumdė su I.. G. į I. mėtė žaislus. AÅ¡ į konfliktÄ nesikiÅ¡au. I. nuėjo į savo kambarį.

AÅ¡ G. kviečiau eiti į savo kambarį, sakiau, kad nusiramintų. Tuo metu atvažiavo policija. IÅ¡ pradžių įvyko konfliktas tarp G. ir brolio. Matė, kad A. kirstelėjo G. į petį, bet nemačiau koja ar ranka. Viskas prasidėjo, nes A. liepė liudytojai iÅ¡eiti iÅ¡ buto. G. yra nervuota. Liudytoja stengėsi nesikiÅ¡ti. Toliau G. konfliktavo su I.. Liudytoja matė konfliktÄ tarp G. ir A.. Nemačiau, kaip G.įlėkė į kambarį pas I.. Veidrodis buvo koridoriuje, Å¡alia žaislų, kuriuos G. mėtė į I., pyko, kodėl motina yra nepageidaujama, o I. pageidaujama.

Girdėjo balsus, kaip G. Å¡aukė ant I.. Jos nesimušė. Susistumdė tik A. su G.. I. nuėjo į savo kambarį. Liudytoja teigė, kad ji visÄ laikÄ buvo koridoriuje. I. su G. buvo taip pat koridoriuje, prie veidrodžio. G. norėjo, kad I. iÅ¡eitų iÅ¡ buto. Viskas prasidėjo nuo sÅ«naus A.. Po to prasidėjo konfliktas tarp G. ir I.. G. griebė I. už kasos. SmÅ«gių nematė, tik susistumdė. G. trenkė I., Å¡i atgal G. į petį. Kad bÅ«tų smÅ«gių kojomis, nepasakytų. Namuose buvo tik jie G. vaikučiai.

P. lyg ir nebuvo. Buvo išėjęs į parduotuvę. G. I. trenkė kelis kartus. Jos abi kivirčijosi. SmÅ«giai buvo suduoti į pečius. Už ko laikė viena kitÄ , negaliu pasakyti. Daugiausiai už pečių. Ä® butÄ atėjau apie 17 val. Kur buvau 15 val., nežinau. Išėjau apie 18 val., kai policija iÅ¡vežė G.. AÅ¡ kartais užeinu į butÄ pas G.. Tame pačiame kambaryje gyvena ir P.. Jo tÄ dienÄ nebuvo. Pasakyti tiksliai nuo kelių valandų ten buvo, negali. Susinervino, kad tarp vaikų nėra draugystės. Teigė, jog matė, kad I. sudavė G. keletÄ kartų ranka.

SÅ«nus G. sudavė kojomis. IÅ¡ 2017-02-16 protokolo pareiÅ¡kimo matyti, kad I. B. nurodė, jog 2017-02-15 apie 15 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur ji gyvena su sugyventiniu A. M., jÄ sumušė sugyventinio sesuo G. M., praÅ¡o pardėti ikiteisminį tyrimÄ dėl smurto perieÅ¡ jÄ (b. l. 1-3). IÅ¡ registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2017-02-15 15:07 registruoti praneÅ¡imai BPC apie tai, kad pranešėjÄ ir jos draugę puola jos brolis, sumušė, GMP informuota, yra mažų vaikų, adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Taip pat apie tai, kad sesuo G. M. serga psichikos liga ir yra gydyta psichiatrinėse ligoninėse, daužo namuose daiktus, sudaužė televizorių, triukšmauja, konfliktuoja, yra mažamečių vaikų ir nėščia moteris. Nurodyta papildoma informacija apie įvykį – moteriai psichikos sutrikimai, palydės į Parko g. Be to, 2017-02-15 22:11 val. taip pat registruotas pranešimas BPC apie tai, kad bute triukšmauja pranešėjo sesuo, konfliktuoja yra mažamečiai 2 vaikai (b. l. 12-14). Iš 2017-02-15 patrulės I.

L. tarnybinio praneÅ¡imo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2017-02-15 22 val. 11 min. gautas praneÅ¡imas iÅ¡ VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute triukÅ¡mauja, konfliktuoja pranešėjo sesuo, yra du vaikai. Atvykus į vietÄ policijos patruliai nustatė, kad policijÄ kvietė A. M.. 2017-02-15 dienos metu G. M. smurtavo prieÅ¡ savo brolio A. M. sugyventinę I. B. – tampė už plaukų, sudraskė rankÄ , keletÄ kartų trenkė į pilvÄ iÅ¡ kojos ir taip sukėlė fizinį skausmÄ .

Atvykus patruliams I. B. elgėsi ramiai, buvo blaivi. G. M. elgėsi agresyviai, rėkavo, 2017-02-15 apie 14:00 val. G. M. buvo iÅ¡verta į Parko g. 21, kadangi A. M. buvo pranešęs, kad G. M. sutriko psichika, jis viskÄ bute daužo, konfliktuoja. I. B. nurodė, kad smurtas pasireiÅ¡kę tampymu už plaukų, rankos apdraskymu, spyriais į pilvÄ , teigė, kad ji laukiasi. G. M. dėl smurto nieko neaiÅ¡kino, nenustodama keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, keikė I. B., A. M. ir P. M. necenzÅ«riniais žodžiais, rėkavo, bėgiojo po namus .

G. M. pristatyta į PK (b. l. 16-17). IÅ¡ 2017-02-15 parulės I. L. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2017-02-15 apie 15:07 val. su patruliu A. K. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ OVS, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjÄ ir jo draugę puola pranešėjo sesuo. Atvykus A. M. paaiÅ¡kino, kad seseriai G. M. sutriko psichika, ji namuose pradėjo viskÄ daužyti, mėtyti lėkÅ¡tes, konfliktuoti. G. M. elgėsi agresyviai, rėkavo, mosikavo rankomis, bėgiojo po namus. G,. M. GMP iÅ¡vežta į Parko g. 21 (b. l. 18).

IÅ¡ 2017-02-16 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute. Įėjus pro duris kairėje pusėje yra koridorius, užėjus į koridorių, kairėje pusėje yra tvarkingai sukabinti drabužiai, tarp drabužių matyti veidrodžio kabėjimo žymė, veidrodžio nėra (b. l. 20-21). IÅ¡ 2017-02-17 specialisto iÅ¡vados Nr. G 503/2017 (01) matyti, kad buvo iÅ¡tirtas G. M. kÅ«nas ir specialistas pateikė iÅ¡vadÄ , kad G. M. padaryti tokie sužalojimai: kairės krÅ«ties kraujosruvos odoje, deÅ¡inio žasto, deÅ¡inio peties, deÅ¡inio dilbio, nugaros deÅ¡inės pusės, deÅ¡inio kelio, kairio sėdmens poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais; kairės krÅ«ties, juosmens kairės pusės odos nubrozdinimai, padaryti kietu, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-02-15).

Nustatyti sužalojimai yra panaÅ¡aus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo bÅ«ti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiolika trauminių poveikių (b. l. 55). IÅ¡ 2017-04-03 pažymos apie asmens gydymÄ matyti, kad G. M. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydyta 8 kartus, paskutinį kartÄ nuo 2015-08-18 iki 2015-09-18. Diagnozė: Å¡izoafektinis sutrikimas, miÅ¡rus tipas (b. l. 67).

IÅ¡ 2017 m. lapkričio 16 d. 2017 m. gruodžio 22 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-205/2017 matyti, kad G. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas - Å¡izoafektinis sutrikimas, miÅ¡rus tipas. Ä®tariamos nusikalstamos veikos padarymo metu G. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas - Å¡izoefektinis sutrikimas miÅ¡rus tipas, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu buvo dalinėje medikamentinėje remisijoje. Pagal savo psichikos bÅ«klę nusikalstamos veikos padarymo metu G. M. galėjo suvokti jo pavojingumÄ , tačiau negalėjo visiÅ¡kai valdyti savo veiksmų (atitinka riboto pakaltinamumo kriterijus BK 18 str.).

Å iuo metu G. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas - Å¡izoefektinis sutrikimas, miÅ¡rus tipas, kuris Å¡iuo metu yra dalinėje medikamentinėje remisijoje. Pagal savo psichikos bÅ«klę Å¡iuo metu G. M. gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Pagal G. M. psichikos bÅ«klę su j galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, ji gali duoti parodymus, bÅ«ti apklausiama, gali dalyvauti teismo posėdyje. G. M. tikslinga skirti priverčiamÄ sias medicinos priemones ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis (b. l. 89-93).

Byloje iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad kaltinamajai G. M. pareikÅ¡tas kaltinimas pasitvirtino. Jį patvirtina kaltinamosios G. M. paaiÅ¡kinimai, nukentėjusiosios I. B. paaiÅ¡kinimai, liudytojų A. M. paaiÅ¡kinimai, liudytojos L.E. M. paaiÅ¡kinimai, specialisto iÅ¡vados, policijos pareigÅ«nės tarnybiniai praneÅ¡imai ir kita bylos medžiaga. Kaltinamojo G. M. iÅ¡ esmės neginčijo tos aplinkybės, kad ji įvykio dienÄ konfliktavo namuose su savo Å¡eimos nariais. Konflikto metu ji su nukentėjusiÄ jÄ I.

B. buvo susikibę už plaukų, kaltinamoji vienÄ kartÄ pakėlė kojÄ , bet nespyrė. Tačiau kaltinamoji teigė, kad tai nukentėjusioji jÄ užpuolė, nes kaltinamojo pasakė, kad Ilona namuose nieko nedaro. Kaltinamoji stumtelėjo nukentėjusiÄ jÄ , susijudėjo spintelė ir veidrodis nukrito. Abi stovėjo koridoriuje, I. iÅ¡bėgo, griebė kaltinamÄ jÄ už peties, o kaltinamoji tada jÄ griebė už plaukų, tada ir nukentėjusioji griebė kaltinamÄ jÄ už plaukų. I. jai nagais griebė už krÅ«tinės, laikė už plaukų, griebė už peties.

Kaltinamoji viskÄ darė gindamasi. Nukentėjusioji I. B. iÅ¡ esmės patvirtino Å¡ias aplinkybes, kad konflikto metu G. M. blogai atsiliepė apie jos vaikus, dėl to jos paprašė vaikų į tai nepainioti. Kaltinamoji tada griebė I. B. už plaukų, Å¡i taip pat sugriebė kaltinamÄ jÄ už plaukų. G. tuo metu laikė jÄ už plaukų ir spardė jai į pilvÄ , spyrė virÅ¡ trijų kartų. I. B. taip pat viena ranka laikė G. M. už plaukų. A. M. jas iÅ¡skyrė atitraukdamas vienÄ nuo kitos, G.

M. tada metė ant nukentėjusiosios veidrodį, bet nepavyko. Å ias aplinkybes taip pat patvirtino A. M. paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodė, kad G. M. I. išėjus iÅ¡ kambario, griebė I. už plaukų, jos abi susikibo, G. kilnojo kojÄ , bandė spirti, nematė ar įspyrė, bet vėliau I. sakė, kad įspyrė du kartus. Liudytojas bandė jas iÅ¡skirti, bet nepavyko. Liudytoja apklausta L. E. M. parodė, kad bÅ«tent kaltinamoji puolė nukentėjusiÄ jÄ I. B., griebė jÄ už kasos. Å i liudytojas taip pat patvirtino, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji buvo susikibę, kad G.

I. trenkė du kartus, I. taip pat trenkė G. atgal į petį, jos abi laikėsi už pečių. Pažymėtina, kad apklausiant ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamÄ jÄ ,, G. M. taip pat pripažino, kad konflikto metu pasimaišė I. B. ir ji čiupo I. už plaukų, bei du kartus spyrė į pilvÄ koja, papildomos apklausos metu nurodė, kad tampė už plaukų I. bei gindamasi kojomis jai spyrė į pilvo apačiÄ . Tokiu bÅ«du byloje iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad neabejotinai įrodyta, jo bÅ«tent kaltinamoji sukėlusi žodinį konfliktÄ vėliau pradėjo ir fiziÅ¡kai smurtauti prie nukentėjusiÄ jÄ I.

B.. BÅ«tent G. M. pirma užsipuolė nukentėjusiÄ jÄ I. B., t. y. pirma griebė jÄ už plaukų, o tada jos abi susikibo. Joms esant susikibusioms už plaukų, G. B. keletÄ kartų smÅ«giavo koja I. B. į pilvo sritį ir tokiais veiksmais sukėlė I. B. fizinį skausmÄ . G. M. teigia, kad tai ji buvo užpulta ir už plakų tampė bei smÅ«giavo koja gindamasis, tačiau iÅ¡ liudytojų paaiÅ¡kinimų, nukentėjusios paaiÅ¡kinimų ir iÅ¡ dalies ir pačios G. M. paaiÅ¡kinimų teisme, bei paaiÅ¡kinimų ikiteisminio tyrimo metu seka, kad bÅ«tent G.

M. užpuolė I. B., jos abi susikibo už plaukų, stumdėsi ir tampėsi, be to, G. M. kelis kartus koja spyrė I. B. į pilvo sritį. Kadangi G. M. užpuolė nukentėjusiÄ jÄ , jÄ tampė už plaukų ir spardė į pilvo sritį, todėl nėra pagrindo teigti, kad G. M. turėjo pagrindo gintis ir spardyti I. B. į pilvo sritį, nes ne I. B. užpuolė G. M.. IÅ¡tirtų įrodymų pagrindu neabejotinai konstatuotina, kad kaltinamoji 2017-02-15, apie 15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, buitinio konflikto metu su ja kartu gyvenančiai brolio sugyventinei I.

B. griebė už plaukų, juos tampė bei laikydama I. B. plaukus jai keletÄ kartų koja smÅ«giavo į pilvo sritį. Tokiais veiksmais ji I. B. sukėlė fizinį skausmÄ . A. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis ir jo sugyventinė I. B. gyvena viename kambaryje, o G. M. su vaikais bei tėvas gyvena kitame kambaryje. Jis su savo sugyventine nors ir gyvena viename bute, tačiau bendrÄ Å«kį veda tik abu, su kitais bute gyvenančiais asmenimis bendro Å«kio neveda ir negyvena kaip Å¡eimos nariai. Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad I.

B. ir G. M. kartu negyvena, todėl jos veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas žmogui. Dėl baudžiamosios atsakomybės G. M. vadovaujantis BPK 140 str. tvarka laikinai sulaikytas buvo nuo 2017-02-15 22:25 val. paleista 2017-12-17 09:50 val. (b. l. 32, 48). Jai paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49). Iš psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad nusikalstamų veiksmų metu G. M. konstatuotas psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, dėl kurio ji veikos padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmė, tačiau negalėjo visiškai valdyti savo veiksmų.

IÅ¡ Eksperto paaiÅ¡kinimo seka, kad tokia bÅ«klės susidarė dėl koreguoto gydymo, nes įvykio metu G. M. laukėsi, ir gydymas buvo tęsiamas be vaistų, todėl galimybė valdyti savo veiksmus nebuvo pakankamai kompensuota. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju yra pagrindo pripažinti, kad darydama nusikaltimÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje ,G. M. buvo ribotai pakaltinama, nes negalėjo visiÅ¡kai valdyti savo veiksmų dėl nustatyto psichikos sutrikimo (BK 18 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamosios padarytas nusikaltimas yra tyčinis, padarytas tiesiogine tyčia ir nesunkus. BK 18 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimÄ ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos BK 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nusikalto pirmÄ kartÄ , jos nusikaltimas yra nesunkus, kaltinamoji nusikaltimo metu ir Å¡iuo metu yra nėščia, įvertinus psichiatrijos ekspertizės akto iÅ¡vadas ir eksperto paaiÅ¡kinimus teisme, iÅ¡ kurių matyti, kad kaltinamoji įvykio metu negalėjo visiÅ¡kai valdyti savo veiksmų dėl to, kad jai buvo koreguojamas gydymas dėl nėštumo ir Å¡i bÅ«klė nebuvo pakankamai kompensuota bÅ«tent dėl gydymo, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju yra pagrindo G.

M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo dėl to, kad jis šį nusikaltimÄ padarė bÅ«dama ribotai pakaltinama (BK 18 straipsnio 2 dalis). Kadangi ekspertizės akte ir teisme apklausiamas teisme ekspertas, kaltinamajai rekomenduoja taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones ambulatorinį stebėjimÄ pirminės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, jai vadovaujantis BK 18 straipsnio 2 dalimi ir BK 98 straipsniu skirtina Å¡i priverčiamoji medicinos priemonė. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas: n u s p r e n d ž i a :

G. M. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje bei pripažinti, kad ji Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama ribotai pakaltinama (BK 18 straipsnis). G. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo ir taikyti jai priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis (BK 18 straipsnio 2 dalis, BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

G. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                     Inga Å tuopienė