2019-11-11 Nr. AB-21377-3-61-3-03934-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1336-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03934-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 14.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus betono demontavimo technika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus betono demontavimo technika“ skundą atsakovams Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus betono demontavimo technika“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD, Departamentas) (teisių perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-2189 „Dėl 2016-08-19 skundo „Dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. R. 2016-08-08 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-33“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Vilniaus m. agentūra) (teisių perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba) 2016 m. rugpjūčio 9 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-33 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Privalomajame nurodyme UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ (toliau – ir Bendrovė) nurodyta nutraukti statybinių ir griovimo bei kitų atliekų priėmimą ir saugojimą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Teritorija, ginčo teritorija), šiuos reikalavimus privaloma įvykdyti iki 2016 m. rugpjūčio 9 d., juos įvykdžius, nedelsiant informuoti Privalomąjį nurodymą pateikusį pareigūną. Privalomajame nurodyme pažymėta, jog jis surašytas vadovaujantis Vilniaus m. agentūros 2016 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimo aktu Nr. 437 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Bendrovė, nesutikdama su Privalomuoju nurodymu, pateikė skundą Vilniaus RAAD, tačiau ginčijamu sprendimu skundas netenkintas ir paliktas galioti Privalomasis nurodymas.

2.2. Patikrinimo akte padaryta išvada, kad: Bendrovė sandėliuoja ir saugo nerūšiuotas statybines griovimo atliekas lauko Teritorijoje, neturėdama šiai veiklai skirto taršos leidimo, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakyme Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punkto ir 1 priedo 3.1 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 19 straipsnio 1 dalies ir 192 straipsnio, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus; nerūšiuotos statybinės atliekos, adresu (duomenys neskelbtini), sandėliuojamos atviroje lauko teritorijoje ant smėlinės dangos, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 13 punkto reikalavimus. Privalomajame nurodyme, vadovaujantis Patikrinimo aktu, nurodyta nutraukti statybinių ir griovimo bei kitų atliekų priėmimą ir saugojimą, adresu (duomenys neskelbtini), šiuos reikalavimus įvykdyti iki 2016 m. rugpjūčio 9 d., juos įvykdžius, nedelsiant informuoti nurodymą pateikusį pareigūną (instituciją). Taigi tiek iš Privalomojo nurodymo, tiek iš Patikrinimo akto išvadų Bendrovė pirmiausia suprato, kad bet kokių nerūšiuotų mišrių statybinių atliekų priėmimas ir saugojimas lauko teritorijoje ant smėlinės dangos yra nurodytų teisės aktų pažeidimas, nes jokių papildomų paaiškinimų nebuvo pateikta.

2.3. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad išsiaiškinus, jog į ginčo teritoriją atvežamos nerūšiuotos statybinės atliekos iš kitų teritorijų ir tokiu būdu neturint tokiai veiklai leidimo vykdomas atliekų tvarkymas, atsirado pagrindas konstatuoti Reglamento 13 punkto reikalavimų pažeidimą Taigi Bendrovei iš Sprendimo teksto tapo aišku, jog jai inkriminuotu teisės aktų pažeidimu laikomas atvežtų į Teritoriją iš kitų objektų nerūšiuotų statybinių medžiagų tvarkymas, tačiau Bendrovė tokių veiksmų neatliko, tai patvirtinančių dokumentų ir įrodymų nėra, todėl Sprendimo išvados yra nepagrįstos. Privalomasis nurodymas ir Sprendimas grindžiami Patikrinimo aktu, tačiau pats Patikrinimo aktas surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) reikalavimus aplinkos apsaugos pareigūnų veikla turi būti teisėta ir vieša.

2.4. Remiantis Privalomojo nurodymo bylos medžiaga, Vilniaus m. agentūros vedėjo 2016 m. liepos 8 d. pavedime Nr. VR-14.6-1172 pavesta neplaninį patikrinimą atlikti Vilniaus m. agentūros vyresniajam valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui P. R. ir vyriausiajam specialistui V. K. patikrinimą pradedant 2016 m. liepos 8 d. ir baigiant 2016 m. rugpjūčio 4 d. Patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 2016 m. birželio 30 d., 2016 m. liepos 1 d., 2016 m. liepos 8 d., 2016 m. liepos 12 d., 2016 m. liepos 19 d. buvo vežamos statybinės atliekos į Teritoriją. 2016 m. birželio 30 d. ir 2016 m. liepos 1 d. joks patikrinimas negalėjo būti vykdomas, nes nebuvo jokio pavedimo tomis dienomis atlikti patikrinimą, todėl toks vykdytas patikrinimas, jeigu toks buvo, negali būti laikomas teisėtu. Patikrinimo aktą surašė Vilniaus m. agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. R., kuriam nebuvo pavesta atlikti patikrinimą ir kuris jokio patikrinimo neatliko, tai pripažinta ir Sprendime. Šiuo atveju V. R. veiksmai, surašant Patikrinimo aktą, negali būti laikomi teisėtais, nes jis neturėjo jokių įgaliojimų surašyti Patikrinimo aktą už kitus pareigūnus. Kažkokie neįvardyti Vilniaus m. agentūros pareigūnai, neturėdami teisės aktuose nustatyta tvarka įformintų įgaliojimų (pavedimo atlikti patikrinimus) 2016 m. birželio 30 d., 2016 m. liepos 1 d., 2016 m. liepos 8 d., 2016 m. liepos 12 d., 2016 m. liepos 19 d. atliko tikrinimus, filmavimus, tokių veiksmų neįformino įstatymuose nustatyta tvarka, nes nesurašyti jokie patikrinimo aktai nurodytomis datomis. Privalomojo nurodymo medžiagoje yra tik pareigūno P. R. surašytas raštas dėl 2016 m. liepos 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje, tačiau tai nėra patikrinimo aktas kaip nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2015 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. VR-V-244 patvirtintose Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklėse (toliau – ir Patikrinimų taisyklės). Patikrinimo aktą surašęs pareigūnas jokių tikrinimo veiksmų neatliko, todėl nėra aišku, kuo remdamasis P. R. įrašė konkrečias aplinkybes į Patikrinimo aktą.

2.5. Sprendime minimi tarnybiniai pranešimai, kuriais remiamasi Patikrinimo akte. Privalomojo nurodymo medžiagoje yra tik du pareigūno V. K. surašyti 2016 m. liepos 12 d. ir 2016 m. liepos 22 d. tarnybiniai pranešimai. Pareigūno V. K. 2016 m. liepos 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog tikrinant informaciją, 2016 m. liepos 12 d. stebint situaciją nustatyta, kad į automobilį „Mercedes Benz 4146“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Vaidva“, Verkių g. 29 teritorijoje kraunamos plytos ir kitos statybinės atliekos, o į kitą automobilį – „Mercedes Benz Actros 3344“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kraunami konteineriai su gruntu ir jie vežami iš Mindaugo g. 27, Vilniuje, į Teritoriją. 2016 m. liepos mėn. automobiliu „Mercedes Benz 4146“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „Vaidva“, iš Verkių g. 29 teritorijos buvo vežamos pareiškėjo iš šios bendrovės įsigytos statybinės medžiagos – naudotos plytos ir nerūšiuota skalda, kurios buvo gautos išardžius griaunamus pastatus. Tiek plytos, tiek nerūšiuota skalda pripažįstamos statybinėmis medžiagomis, net jeigu jos gautos iš griaunamų statinių, tokių statybinių medžiagų vežimas į Teritoriją nėra draudžiamas ir nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų. Beje, plytos turėjo būti panaudotos, siekiant įgyvendinti sutartinį įsipareigojimą užsakovui – sutvarkyti teritorijos tvorą. 2016 m. liepos 12 d. automobiliu „Mercedes Benz Actros 3344“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vežami konteineriai su smėliu iš Mindaugo g. 27, Vilniuje, į Teritoriją, tokio smėlio vežimas į nurodytą teritoriją nėra draudžiamas ir nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų. Pareigūno V. K. 2016 m. liepos 22 d. tarnybiniame pranešime jau nurodoma, kad 2016 m. birželio 30 d., 2016 m. liepos 1 d., 2016 m. liepos 8 d., 2016 m. liepos 12 d., 2016 m. liepos 19 d. vykdant Teritorijos stebėjimą nustatyta, jog į Teritoriją vežamos statybinės atliekos. Pranešime nurodoma, jog buvo vykdomi kažkokie stebėjimai, tokios patikrinimo formos teisės aktai nenustato. Be to, tokių stebėjimų metu apie juos Bendrovė net nebuvo informuota, jos neprašyta pateikti kokių nors paaiškinimų, todėl stebėjimai buvo neteisėti, pažeidžiantys įstatymų reikalavimus ir neteisėti.

2.6. Bendrovė atlieka buvusios UAB „Velga“ gamyklos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), tvarkymo darbus pagal su Vilniaus RAAD suderintą šios teritorijos tvarkymo planą (toliau – ir Tvarkymo planas). Tvarkymo plane numatytas gamyklos teritorijoje buvusių pastatų ir kitų įrenginių nugriovimas, išardymas, demontavimas, sandėliavimas, o po to – atliekų išvežimas. Nugriovus, išardžius, demontavus šioje teritorijoje buvusius statinius ir įrenginius, iš karto neįmanoma išvežti iš teritorijos visų atliekų, tad kurį laiką jos turi būti teritorijoje.

Tvarkoma teritorija yra didelė (14,0453 ha), todėl joje buvusių pastatų griovimo ir ardymo metu gautos statybinės atliekos automobiliuose toje pačioje teritorijoje pervežamos į vieną vietą taip, kaip tai nustatyta Tvarkymo plane. Teritorijoje gautos statybinės atliekos buvo vežamos ir išpilamos būtent ant kietos – asfaltuotos dangos. Patikrinimo akte nurodyta, kad nerūšiuotos statybinės atliekos sandėliuojamos atviroje lauko teritorijoje ant smėlinės dangos, tačiau pareigūnai jokio teritorijos dangos tyrimo neatliko, todėl tokie teiginiai yra visiškai nepagrįsti.

Privalomojo nurodymo dokumentuose nenurodyta, jog toje teritorijoje būtų tvarkomos kokios nors atvežtos iš kitų objektų statybinės atliekos. Nors Sprendime ir kai kuriuose dokumentuose nepagrįstai nurodoma apie statybinių atliekų atvežimą iš kitų objektų, tačiau nepateikiami duomenys apie atvežtų statybinių atliekų saugojimą ir / ar sandėliavimą, kitokį tvarkymą. Sprendime nurodyta, kad nerūšiuotos mišrios statybinės atliekos sandėliuojamos ir saugomos, neturint šiai veiklai skirto taršos leidimo ir tuo pažeisti AAĮ 19 straipsnio 1 dalis, 192 straipsnis., ATĮ 6 straipsnio 1 dalis, Taisyklių 6 punktas ir 1 priedo 3.1 punktas, tačiau Bendrovė neatitinka šiose teisės normose ir Taisyklių 4.1 bei 4.4 punktuose nustatytų kriterijų (apibrėžimų), kuriems esant privalėtų turėti taršos leidimą dėl Sprendime aptartų veikų.

Sprendime kaip pažeidimas nurodytas Reglamento 13 punkto reikalavimų nevykdymas, tačiau minima atvira lauko teritorija negali būti laikoma Reglamente aptariama galimai teršiama teritorija, nes ji neatitinka Reglamento 4.5 punkte nurodytos galimai teršiamos teritorijos. Privalomajame nurodyme nustatyta, jog reikalavimas nutraukti statybinių ir griovimo bei kitų atliekų priėmimą ir saugojimą, adresu (duomenys neskelbtini), turi būti įvykdytas iki 2016 m. rugpjūčio 9 d., tačiau Bendrovė Privalomąjį nurodymą gavo tik 2016 m. rugpjūčio 9 d., todėl jo įvykdyti iki rugpjūčio 9 d. niekaip negalėjo.

3. Atsakovas Vilniaus RAAD (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. Vilniaus m. agentūros vedėjas 2016 m. liepos 8 d. pasirašė raštą Nr. VR-14.6-1172 „Pavedimas atlikti patikrinimą“ (toliau – ir Pavedimas), kuriame atlikti patikrinimą pavesta pareigūnams P. R. ir V. K., tačiau P. R. nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. turėjo kasmetines atostogas pagal Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakyme Nr. VR-A-32 patvirtintą 2016 m. kasmetinių atostogų grafiką, o V. K. nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. liepos 29 d. dėl ligos neatvyko į darbą, 2016 m. liepos 29 d. buvo atleistas iš pareigų. Pagal Patikrinimų taisyklių 30 punktą pagal pavedimą atlikti patikrinimą ūkio subjektą tikrina pareigūnai, kurie nurodyti pavedime, tačiau darbo vietoje nesant Pavedime nurodytų pareigūnų, bendra tvarka pavadavimo pagrindu patikrinimo veiksmus pavesta atlikti pareigūnui V. R., kuris surašė Patikrinimo aktą ir Privalomąjį nurodymą. V. R., Vilniaus m. agentūros vedėjo pavaduotojas, yra aukštos kompetencijos pareigūnas, kuris P. R. pavadavo, šiam atostogaujant.

3.2. Pareiškėjo išvada, kad Patikrinimo akto 2 punkto teiginiai prieštarauja pareigūno P. R. 2016 m. liepos 8 d. surašytam faktinių duomenų patikrinimui vietoje, yra klaidinga, nes tuo metu, kai buvo surašomas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, dar nebuvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių teigti, kad į Teritoriją iš kitur atvežamos ir saugomos nerūšiuotos statybinės atliekos. Be to, 2016 m. liepos 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu, dalyvaujant Bendrovės darbų vadovei R. L., nebuvo pastebėta, kad į Teritoriją būtų įvažiavusios transporto priemonės, kuriose neteisėtai atvežamos statybinės atliekos. Taigi 2016 m. liepos 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nėra konstatuota jokių teisės aktų pažeidimų. Tik surinkus pakankamai faktinių duomenų ir išsiaiškinus, kad į Teritoriją atvežamos nerūšiuotos statybinės atliekos iš kitų teritorijų ir tokiu būdu, neturint tokiai veiklai leidimo, vykdomas atliekų tvarkymas, atsirado pagrindas surašyti Patikrinimo aktą bei Privalomąjį nurodymą, kuriame nurodoma, kad turi būti nutraukti konkretūs neteisėti veiksmai.

3.3. Patikrinimo aktas yra sudedamoji Privalomojo nurodymo dalis, Privalomajame nurodyme yra: aiškiai ir pagrįstai nurodyti aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimai (pažeidžiami Taisyklių 6 punkto ir 1 priedo 3.1 punkto, AAĮ 19 straipsnio 1 dalies ir 192 straipsnio, ATĮ 6 straipsnio 1 dalies reikalavimai, taip pat Reglamento 13 punkto reikalavimai); nurodyta pareiga Bendrovei nutraukti statybinių ir griovimo bei kitų atliekų priėmimą ir saugojimą, adresu (duomenys neskelbtini); nurodyti faktiniai duomenys, kurie konstatuoti, remiantis vaizdo medžiaga, UAB „Vaidva“ vairuotojo paaiškinimu, Vilniaus m. agentūros darbuotojo tarnybiniais pranešimais; nustatytas protingas terminas. Privalomasis nurodymas atitinka jam keliamus reikalavimus, nėra paremtas prielaidomis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

3.4. Pareigūnas V. K. 2016 m. birželio 30 d., 2016 m. liepos 1 d., 2016 m. liepos 8 d., 2016 m. liepos 12 d., 2016 m. liepos 19 d. stebėjo Teritoriją, stebėjimai vykdyti už Teritorijos ribų, tai įrodo šioje byloje pateikiama vaizdo medžiaga: vaizdo įraše Nr. 01876 akivaizdžiai matyti, kad Teritorija stebima pareigūnui stovint kitoje tvoros pusėje negu ginčo Teritorija. Taigi, atliktus teritorijos stebėjimus minėtomis dienomis pareiškėjas akivaizdžiai klaidingai įvardija kaip ūkio subjekto patikrinimus vietoje, kurie atlikti pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką. Minėtus Teritorijos stebėjimus atliko V. K., jų tikslas – stebėti teritoriją apskritai ir vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkciją. Pareiškėjas skunde klaidingai teigia, kad Vilniaus RAAD pažeidė VAĮ 3 straipsnio nuostatas. Pareigūnas V. K. stebėjo Teritoriją viešai, atlikdamas jam pavestą funkciją imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai. Būtent fiksavimas vaizdo priemonėmis (šiuo atveju – filmavimo kamera) yra itin svarbus, kad užfiksuotos faktinės aplinkybės (atliekų įvežimas, išpylimas, saugojimas) turėtų kuo svaresnę įrodomąją reikšmę.

3.5. Pareiškėjas, vertindamas pareigūno V. K. 2016 m. liepos 12 d. ir 2016 m. liepos 22 d. tarnybinius paaiškinimus, nepagrįstai daro išvadą, kad šiuose pranešimuose minimos faktinės aplinkybės laikytinos prielaidomis, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais. Minėtuose tarnybiniuose pranešimuose išsamiai ir aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, reikšmingos Bendrovės neteisėtiems veiksmams nustatyti. Be to, tarnybiniuose pranešimuose pateiktą informaciją pagrindžia byloje esanti filmuota medžiaga. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 1 priede pateiktą atliekų sąrašą statybinėms ir griovimo atliekoms (taip pat ir iš užterštų vietų iškastam gruntui) priskiriamos plytos (atliekos kodas 17 01 02), skalda (atliekos kodas 17 05 08), taip pat kitaip neapibrėžtoms atliekų mechaninio apdorojimo (pavyzdžiui, rūšiavimas, smulkinimas, suslėgimas, granuliavimas) atliekoms priskiriamas smėlis (atliekos kodas 19 12 09). 2016 m. liepos 22 d. tarnybiniame pranešime minimos šios statybinės atliekos: perdangų ir sienų elementai, armatūra ir t. t. Be to, turi būti įvertinta tai, kad kompetentingi Vilniaus RAAD pareigūnai ir darbuotojai, atlikdami šios ginčo situacijos tyrimo veiksmus bei vertindami turimą vaizdo medžiagą ir kitus faktinius duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad į Teritoriją atvežamos būtent statybinės, griovimo ir kitos atliekos.

3.6. Vilniaus RAAD neginčija atliekamų darbų, kurie vykdomi pagal Tvarkymo planą, tačiau ginčas kilo dėl to, kad Bendrovė iš kitų teritorijų atsiveža statybos ir griovimo bei kitas atliekas į tvarkomą teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdama tam privalomo taršos leidimo. Pastarasis atliekų atsivežimo faktas išsamiai argumentuotas šiame atsiliepime. Be to, Vilniaus RAAD, atsižvelgdamas į Bendrovės prašymą dėl Tvarkymo plano dalies „Užterštos teritorijos tvarkymo kalendorinio darbų grafiko“ terminų pakeitimo, 2015 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. (38-18)VR-1.7-2165 pritarė kalendoriniam darbų grafikui, tačiau pateikė dvi pastabas, šiuo atveju ypač reikšminga antroji pastaba: vežti statybos griovimo atliekas smulkinimui ir / ar kitam apdorojimui į tvarkomą ((duomenys neskelbtini)) teritoriją iš gretimų teritorijų, neturint tokiai veiklai privalomo taršos leidimo, draudžiama. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad, jis neatitinka kriterijų pagal tuos teisės aktus, kuriuos Sprendime yra pripažinta pažeidusi, todėl jis neprivalo turėti taršos leidimo dėl Sprendime aptartų veikų. Pareiškėjas atveža iš kitų teritorijų (Mindaugo g. 27, Vilnius, ir Verkių g. 29, Vilnius) statybines, griovimo ir kitas atliekas, kurias sandėliuoja ir saugo lauko Teritorijoje, ir būtent šiai veiklai pareiškėjas neturi tam skirto taršos leidimo, taigi pareiškėjas pažeidžia Taisyklių 6 punkto ir 1 priedo 3.1 punkto, AAĮ 19 straipsnio 1 dalies ir 192 straipsnio bei ATĮ 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, kaip pažymėta Sprendime, pareiškėjas nerūšiuotas statybines atliekas, adresu (duomenys neskelbtini), sandėliuoja atviroje lauko teritorijoje ant smėlinės dangos, tuo pažeisdamas Reglamento 13 punkto reikalavimus.

3.7. Remiantis AAVKĮ 21 straipsnio 1 dalimi, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai, t. y. nustatyta tik maksimali privalomojo nurodymo termino trukmė. Privalomajame nurodyme nustatytas terminas jį įvykdyti tą pačią nurodymo surašymo dieną. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, atsižvelgdamas į objektyvias aplinkybes ir įvertindamas būtinybę Privalomąjį nurodymą vykdyti kuo greičiau, nustatė tinkamą Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Be to, Privalomajame nurodyme nurodoma ne įvykdyti konkrečius veiksmus (pavyzdžiui, perduoti atliekas atliekų tvarkytojams ar pan.), bet nurodoma nutraukti atitinkamus neteisėtus veiksmus, taigi, būtų nelogiška nustatyti ilgesnį terminą tam, kad pareiškėjas turėtų daugiau laiko imtis nutraukti ateityje neteisėtus veiksmus.

3.8. Atsakovas Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimą grindė iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir Vilniaus RAAD.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-8-806/2017 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-12947-2016-3) pagal G. M. skundą dėl Vilniaus RAAD 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-VILN-71026849-16 (toliau – ir Nutarimas), kuriame G. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 512 straipsnio 6 dalį, 86 straipsnį nubaustas už tai, kad jis, būdamas Bendrovės direktorius, sandėliuoja ir saugo nerūšiuotas mišrias statybines-griovimo atliekas lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas šiai veiklai skirto taršos leidimo, tuo pažeisdamas AAĮ 19 straipsnio 1 dalies, 192 straipsnio, ATĮ 6 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 6 punkto ir 1 priedo 3.1 punkto reikalavimus, taip pat už tai, kad nerūšiuotos statybinės atliekos, adresu (duomenys neskelbtini), yra sandėliuojamos atviroje lauko teritorijoje ant smėlinės dangos, tuo pažeidžiant Reglamento 13 punkto reikalavimus, 2017 m. balandžio 6 d. nutartyje (toliau – ir Nutartis) paliko Nutarimą nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. ATP-285-989/2017 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-12947-2016-3) pagal G. M. skundą dėl Nutarties, 2017 m. balandžio 6 d. nutartyje (toliau – ir VAT nutartis) skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Nutartį, nutardamas skundą tenkinti iš dalies:

1) patikslinti Nutarimą: grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodant, kad statybinės atliekos automobiliu „Mercedes Benz 4146“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „Vaidva“, iš teritorijos, esančios Verkių g. 29 Vilniuje, kur yra griaunamas buvęs prekybos ir pramogų centro „Parkas outlet“ pastatas, buvo gabenamos į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje veiklą vykdo Bendrovė 2016 m. birželio 30 d., 2016 m. liepos 1, 8, 12 d.; grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ šalinant aplinkybes dėl statybinių atliekų gabenimo automobiliu „Mercedes Benz Actros 3344“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 punktas); grafoje „Pažeidimo padarymo data, laikas, vieta“ nurodyti, kad pažeidimo padarymo laikas yra laikotarpis nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. liepos 12 d.;

2) administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 86 straipsnį nutraukti (ATPK 250 straipsnio 1 punktas);

3) G. M. už ATPK 512 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą paskirtą 434 Eur dydžio baudą palikti nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 2AT-59-976/2017 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-12947-2016-3) pagal G. M. prašymą panaikinti Nutarimą, Nutartį bei VAT nutartį ir bylą nutraukti, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartyje (toliau – ir LAT nutartis) panaikino Nutarimą, Nutartį bei VAT nutartį ir bylą nutraukė.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Privalomasis nurodymas priimtas vadovaujantis Patikrinimo aktu, kuriame pateiktos tokios išvados: pirma, Bendrovė sandėliuoja ir saugo nerūšiuotas mišrias statybines griovimo atliekas lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdama šiai veiklai skirto taršos leidimo, tuo Bendrovė pažeidė Taisyklių 6 punkto ir 1 priedo 3.1 punkto, AAĮ 19 straipsnio 1 dalies, 192 straipsnio, ATĮ 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus; antra, nerūšiuotos statybinės atliekos, adresu (duomenys neskelbtini), yra sandėliuojamos atviroje teritorijoje ant smėlinės dangos, tuo pažeidžiant Reglamento 13 punkto reikalavimus.

7. Pirmosios instancijos teismas dėl pirmosios išvados sutiko su pareiškėjo argumentais, kad išvada nėra pagrįsta: išvados kertiniu dėmeniu yra taršos leidimo turėjimas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartyje konstatavo, kad: „Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad šis teismas pripažino, jog teisinis reguliavimas nėra visiškai aiškus ir teisinio išsilavinimo neturintis asmuo gali nesuprasti visų konkrečių atvejų ir išimčių, kada taršos leidimas pagal Taršos leidimų išdavimo taisykles yra būtinas, o kada ne.

Tačiau šis teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ vykdomai veiklai – nerūšiuotoms mišrioms statybos griovimo atliekoms sandėliuoti ir saugoti lauko teritorijoje (duomenys neskelbtini), – taršos leidimas buvo būtinas ir pareiškėjas apie tai turėjo žinoti iš 2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus RAAD rašto UAB „Geležinio Vilko projektas“, kuriuo buvo pritarta prašymui pratęsti teritorijos tvarkymo terminą su pastaba: vežti statybos griovimo atliekas smulkinti ir / ar kitaip apdoroti į tvarkomą teritoriją iš gretimų teritorijų neturint tokiai veiklai privalomo taršos leidimo draudžiama.

Tačiau, kaip matyti iš kaltinime nurodytų teisės aktų, kurių nuostatų pažeidimai inkriminuoti pareiškėjui, juose reikalavimas turėti taršos leidimą iš esmės siejamas išskirtinai su įrenginio (stacionaraus technikos objekto), kurio sąvoka apibrėžta Taršos leidimų išdavimo taisyklių 4.4 papunktyje ir kuris atitinka Taisyklių 1 priede išvardintus kriterijus, eksploatavimu. Viena vertus, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje, nei pirmosios instancijos teismo nutartyje įrenginio (stacionaraus technikos objekto), kuriam eksploatuoti reikalingas taršos leidimas, naudojimas savo veikloje pareiškėjui nėra inkriminuotas, kita vertus, minėta, kad byloje nenustatyta, kad toks įrenginys lauko teritorijoje (duomenys neskelbtini), kurioje veiklą vykdė UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“, buvo eksploatuojamas.

Taigi, pagal byloje nustatytas tokias faktines aplinkybes padarius išvadą, kad pareiškėjas, būdamas UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ direktorius, eksploatavo įrenginį ir vykdė veiklą – nerūšiuotas mišrias statybos griovimo atliekas sandėliavo ir saugojo lauko teritorijoje (duomenys neskelbtini), – neturėdamas šiai veiklai skirto taršos leidimo, pareiškėjui buvo inkriminuoti netinkamų norminių teisės aktų pažeidimai. Šis materialiosios teisės pažeidimas yra esminis, nes turėjo įtakos neteisėto nutarimo ir nutarčių priėmimui.“ Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog taršos leidimo šiuo atveju nereikia, pirmosios instancijos teismas Patikrinimo akto pirmąją išvadą vertintino kaip nepagrįstą.

8. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad ir antroji Patikrinimo akto išvada yra nepagrįsta. Minėtoje išvadoje nustatyta, kad nerūšiuotos statybinės atliekos, adresu (duomenys neskelbtini), yra sandėliuojamos atviroje teritorijoje ant smėlinės dangos, tuo pažeidžiant Reglamento 13 punkto reikalavimus. Pareiškėjas neginčija, kad kroviniai buvo atvežami iš kitų Vilniaus m. vietų į (duomenys neskelbtini), esančią teritoriją, tačiau teigia, kad: pirma, buvo vežamos statybinės medžiagos, o ne atliekos, ir, antra, neįrodyta, kad jos buvo sandėliuojamos ant smėlinės dangos. Teismas pabrėžė, kad krovinio važtaraščiuose nurodytos medžiagos (naudotos plytos, nefrakcijuota skalda ir smėlis) turi būti šioje administracinėje byloje vertintinos kaip atliekos, nes pareiškėjas neįrodė, kad minėtas medžiagas tvarkomoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo statyboms kaip statybines medžiagas ir kad jas buvo būtina atsivežti statyboms. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 1 priede pateiktą atliekų sąrašą statybinėms ir griovimo atliekoms (taip pat ir iš užterštų vietų iškastam gruntui) priskiriamos plytos (atliekos kodas 17 01 02), skalda (atliekos kodas 17 05 08), taip pat kitaip neapibrėžtoms atliekų mechaninio apdorojimo (pavyzdžiui, rūšiavimas, smulkinimas, suslėgimas, granuliavimas) atliekoms priskiriamas smėlis (atliekos kodas 19 12 09). Tokį traktavimą pateikė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas bei Vilniaus apygardos teismas. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad tvarkomoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), visur yra smėlinė danga, kuri gali būti detalizuojama taip: smėlis su žvirgždu ir gargždu, molis bei priemolis, kurie yra po aliuviniu smėliniu sluoksniu, ir technogeninis gruntas, dengiantis beveik visą teritoriją ir sudarytas, be kita ko, iš tamsiai rudo, puraus, įvairaus rupumo smėlio. Teismas, detaliai necituodamas Tvarkymo plano dalies „Geologinė sąranga“, padarė išvadą, kad Patikrinimo akto antroje išvadoje naudojama formuluotė „smėlinė danga“ atitinka faktines aplinkybes, o pareiškėjas jokių priešingų įrodymų dėl to nepateikė.

9. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam negalėjo būti pritaikyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punkto reikalavimai, teismas pažymėjo, jog tvarkoma Teritorija buvo užteršta, be kita ko, pavojingomis medžiagomis (naftos produktais, daugiacikliais aromatiniais angliavandeniliais, sunkiaisiais metalais ir kt.) ir įvairiomis kitomis atliekomis (statybinėmis). Pareiškėjas, įgyvendindamas Tvarkymo plano tikslus ir uždavinius, privalėjo sutvarkyti atliekas toje teritorijoje, todėl pati tvarkoma Teritorija buvo atliekų tvarkymo teritorija, atitinkanti galimai teršiamos teritorijos sąvoką. Atsižvelgdamas į tai, kad antroji Patikrinimo akto išvada yra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, teismas sprendė, kad naikinti pagrįsto Privalomojo nurodymo bei Sprendimo nėra teisinio pagrindo.

10. Dėl pareiškėjo abejonių, susijusių su procedūriniais pažeidimais, teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendime detaliai paaiškinta, jog tiek patikrinimo aktą, tiek Privalomąjį nurodymą turėjo teisę surašyti pareigūnas V. R., kad tai jis atliko, nes Vilniaus m. agentūroje tuo metu nebuvo patikrinimą atlikusių darbuotojų, o valstybinės funkcijos, be kita ko, aplinkos apsaugos, turi būti vykdomos nepertraukiamai. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl procedūrų pažeidimų, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog statybinės atliekos buvo priimamos ir saugomos užterštoje teritorijoje (atliekų tvarkymo teritorijoje), atitinkančioje galimai teršiamos teritorijos sąvoką ir nepadengtoje vandeniui nelaidžia kieta danga, yra teisiškai nereikšmingi.

III. 11. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

12.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad antroji Patikrinimo akto išvada yra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Akto antrojoje išvadoje yra nurodomos trys reikšmingos šiai bylai aplinkybės : 1) nerūšiuotos statybinės atliekos, adresu (duomenys neskelbtini), yra sandėliuojamos atviroje lauko teritorijoje; 2) nerūšiuotos statybinės atliekos, adresu (duomenys neskelbtini), yra sandėliuojamos atviroje lauko teritorijoje ant smėlinės dausos; 3) sandėliuojant nerūšiuotas statybines atliekas atviroje lauko teritorijoje ant smėlinės dangos pažeisti Reglamento 13 punkto reikalavimai. Iš teismo sprendimo turinio galima suprasti, kad, teismo manymu, pati tvarkoma Teritorija buvo užteršta, dėl to ši teritorija atitiko galimai teršiamos teritorijos sąvoką. Tačiau net suderintame su Vilniaus RAAD Teritorijos tvarkymo plane nėra nurodyta, kad tvarkant šią teritoriją ji laikytina galimai teršiama teritorija, kokios nors joje išgautos medžiagos negali būti laikomos ant smėlio, jos turi būti laikomos ant vandeniui nelaidžios dangos. Atsakovų dokumentais pareiškėjui inkriminuotas Reglamento 13 punkto reikalavimų pažeidimas ne dėl pačioje tvarkymo teritorijoje esančio grunto ar kitokio medžiagų sandėliavimo ant smėlinės dangos, o dėl atvežtų mišrių statybinių atliekų sandėliavimo ant smėlinės dangos, todėl ir Privalomojo nurodymo priėmimo pagrindas – atvežtų mišrių statybinių atliekų sandėliavimas ant smėlinės dangos pažeidžiant Reglamento 13 punkto reikalavimus. Taigi tiek Aktas, tiek ir Privalomasis nurodymas buvo surašyti dėl, pareigūnų manymu, atvežtų mišrių statybinių atliekų netinkamo (neteisėto) sandėliavimo ant smėlinės dangos, o ne dėl darbų atlikimo pagal teritorijos Tvarkymo planą. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad pareigūnai tikrindami pareiškėjo veikla tvarkomoje Teritorijoje iki 2016 m. birželio 30 d. ir po 2016 m. rugpjūčio 9 d. dėl kokių nors medžiagų laikymo ant dangos jokių priekaištu neturėjo.

12.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tvarkomoje Teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), visur yra smėlinė danga. Teismas neteisingai citavo Tvarkymo plano tekstą, kadangi, visų pirma, teismo nurodytoje Tvarkymo plano citatoje kalbama apie geologinį pjūvį iki ištirto gylio – 25 m; antra, joje nurodoma, kad tirtoje teritorijoje yra keturių litologinių tipų nuogulos – įvairios mechaninės sudėties smėlis su žvirgždu ir gargždu, molis, priemolis ir suardytos sąrangos piltinis (technogeninis) gruntas. Didžiąją dalį tvarkomos Teritorijos dengia ne smėlis, kaip nurodo teismas, o technogeninis gruntas, kurį sudaro ir ne smėlinės dangos – asfaltas ir kitos kietos dangos. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų apie smėlinės dangos pobūdį aptariamoje teritorijos vietoje, kurioje buvo laikomos atvežtos medžiagos, todėl ši vieta byloje net nėra identifikuota.

12.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiai, kuriais pripažįstama, jog yra teisinga Akto antroji išvada apie Reglamento 13 punkto reikalavimų pažeidimą, yra visiškai nepagrįsti, neteisingi bei prieštaraujantys to pačio Reglamento nuostatoms, byloje esantiems įrodymams, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarčiai.

12.4. Patikrinimo Aktą, surašė pareigūnas – Vilniaus miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. R., kuriam nebuvo pavesta atlikti patikrinimą ir kuris jokio patikrinimo neatliko. Tai pripažinta ir skundžiamame Vilniaus RAAD sprendime, todėl buvo grubiai pažeisti AAVKĮ 16 straipsnio reikalavimai. Dėl nurodytų priežasčių Patikrinimo aktas negali būti laikomas teisėtu dokumentu, nes surašytas asmens, kuriam tokie įgaliojimai nebuvo suteikti teisės aktu nustatyta tvarka, o teismo sprendimo išvada „kad tiek patikrinimo aktą, tiek privalomąjį nurodymą turėjo teise surašyti pareigūnas V. R., kad tai jis atliko, nes Vilniaus m. agentūroje tuo metu nebuvo patikrinimą atlikusių darbuotojų, o valstybinės funkcijos, be kita ko, aplinkos apsaugos, turi būti vykdomos nepertraukiamai“ yra prieštaraujanti teisės aktų reikalavimams. Jei V. R. surašė Aktą pavaduojant kitą pareigūną, tai tokie jo įgaliojimai turėjo būti įforminti laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju V. R. nebuvo suteikti įstatymo nustatyta tvarka jokie įgaliojimai surašyti Patikrinimo aktą.

12.5. Aktas grindžiamas Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros darbuotojo V. K. vykdytais neteisėtais veiksmais, nes: jis nebūdamas aplinkos apsaugos pareigūnu neteisėtai atliko aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno funkcijas, t. y. tam neturėjo teisės aktais suteiktų galių; jis net 5 dienas (2016 m. birželio 30 d., 2016 m. liepos 1 d., 2016 m. liepos 8 d., 2016 m. liepos 12 d., 2016 m. liepos 19 d.) atliko neteisėtus slapto sekimo ir filmavimo bei fotografavimo veiksmus. Nurodytomis dienomis V. K. nežymėtu aplinkos apsaugos agentūros automobiliu slapta sekė Vilniaus miesto gatvėmis važiuojančius UAB „Vaidva“ ir pareiškėjo automobilius, filmavo ir fotografavo statybviečių teritorijas, tačiau jokiems aplinkos apsaugos pareigūnams ar / ir darbuotojams nėra suteikta teisė vykdyti sekimo veiksmus, dėl ko tokie V. K. veiksmai neteisėti.

12.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl procedūrų pažeidimų yra teisiškai nereikšmingi. Privalomojo nurodymo įvykdymas nepašalina pareiškėjui jo sukeltų neigiamų pasekmių, nes jį priėmus pareiškėjas privalėjo nutraukti statybinių ir griovimo bei kitų atliekų priėmimą ir saugojimą, adresu (duomenys neskelbtini), jo darbuotojai ir mechanizmai patyrė prastovas, buvo pažeistas pareiškėjo įsipareigojimų sutvarkyti tvarkomą teritoriją terminas, dėl to pareiškėjui buvo taikomos sankcijos, jis patyrė nuostolių. Kita vertus, pats Privalomojo nurodymo priėmimas suponuoja, kad pareiškėjas laikomas pažeidęs teisės aktus, o tai kenkia jo reputacijai, suvaržo galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

13. Atsakovas Vilniaus RAAD (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime į apeliacinį nurodo:

13.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Patikrinimo akto antroji išvada, konstatuojanti, kad nerūšiuotos statybinės atliekos, adresu (duomenys neskelbtini), yra sandėliuojamos atviroje teritorijoje ant smėlinės dangos, tuo pažeidžiant Reglamento 13 punktą, yra pagrįsta. Prie šios administracinės bylos medžiagos prijungta administracinio teisės pažeidimo byla (teisminio proceso Nr. 4-68-3-12947-2016-3), kurioje surinkti įrodymai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. liepos 12 d., vyko UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ organizuotas statybinių atliekų gabenimas automobiliu Mercedes Benz 4146, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „Vaidva“ iš teritorijos, esančios Verkių g. 29, Vilnius, kur buvo griaunamas buvęs prekybos ir pramogų centro „Parkas outlet“ pastatas, į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje užterštos teritorijos tvarkymo veiklą vykdo UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“. Šias faktines aplinkybes patvirtina tiek administracinio teisės pažeidimo bylos metu liudytoju apklausto V. K. paaiškinimai bei jo surašyti tarnybiniai pranešimai bei byloje esantys vaizdo įrašai.

13.2. Atsakovas sutinka su teismo pozicija traktuojant atvežtinio krovinio į teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), turinį nerūšiuotomis statybinėmis atliekomis bei pritaria Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. (teisminio proceso Nr. 4-68-3-12947-2016-3) nutartyje pateiktų šiuo klausimu įrodymų, patvirtinančių nerūšiuotų statybinių atliekų gabenimo faktą, vertinimui. Aplinkybę, jog atvežtinės nerūšiuotos statybinės atliekos buvo pilamos ant smėlinės dangos įrodo ir šioje administracinėje byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose fiksuotas atliekų atvežimo, pylimo procesas.

13.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertindamas teritorijos, kurioje išpiltos atvežtinės nerūšiuotos statybinės atliekos, specifiką, pagrįstai konstatavo tinkamą šioje administracinėje byloje Reglamento 13 punkto taikymą.

13.4. V. R. yra aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, turintis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas aplinkosaugos pareigūnų teisės ir pareigas. Pagal Taisyklių 34 punktą tik pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, aplinkosaugos pareigūnas pateikia tikrinamam ūkio subjektui pavedimą atlikti patikrinimą arba sprendimą dėl patikrinimo ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas šių dokumentų kopijas. Šioje nagrinėjamu atveju sprendimas pradėti patikrinimą jau buvo priimtas, įteiktas ūkio subjektui ir ūkio subjekto veiklos faktinė informacija surinkta. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, padalinio funkcijos turi būti vykdomos nepertraukiamai ir dėl objektyvių priežasčių nesant darbo vietoje sprendime nurodytų darbuotojų, pavadavimo pagrindu patikrinimą užbaigė ir patikrinimo aktą surašė V. R..

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus RAAD 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. (38-2)-VR-1.7-2189 „Dėl 2016-08-19 skundo „Dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. R. 2016-08-08 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-33“ ir Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2016 m. rugpjūčio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-33 teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Privalomasis nurodymas priimtas vadovaujantis 2016 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimo aktu Nr. 437. Patikrinimo akte Nr. 437 pateiktos tokios išvados: pirma, Bendrovė sandėliuoja ir saugo nerūšiuotas mišrias statybines griovimo atliekas lauko teritorijoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), neturėdama šiai veiklai skirto taršos leidimo, tuo Bendrovė pažeidė Taisyklių 6 punkto ir 1 priedo 3.1 punkto, AAĮ 19 straipsnio 1 dalies, 192 straipsnio, ATĮ 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus; antra, nerūšiuotos statybinės atliekos adresu: (duomenys neskelbtini), yra sandėliuojamos atviroje teritorijoje ant smėlinės dangos, tuo pažeidžiant Reglamento 13 punkto reikalavimus.

16. Pirmosios instancijos teismas dėl pirmosios patikrinimo akto išvados sutiko su pareiškėjo argumentais, kad ji nėra pagrįsta: išvados kertiniu dėmeniu yra taršos leidimo turėjimas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-8-806/2017, konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ direktorius, eksploatavo įrenginį ir vykdė veiklą – nerūšiuotas mišrias statybos griovimo atliekas sandėliavo ir saugojo lauko teritorijoje (duomenys neskelbtini), – neturėdamas šiai veiklai skirto taršos leidimo, tačiau pareiškėjui buvo inkriminuoti netinkamų norminių teisės aktų pažeidimai ir šis materialiosios teisės pažeidimas yra esminis, nes turėjo įtakos neteisėto nutarimo ir nutarčių priėmimui. Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas pirmąją patikrinimo akto išvadą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-8-806/2017 padarytomis išvadomis ir sutiko su pareiškėjo pozicija bei vertino pirmąją patikrinimo akto išvadą kaip nepagrįstą.

17. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad ir antroji patikrinimo akto išvada yra nepagrįsta. Minėtoje išvadoje nustatyta, kad nerūšiuotos statybinės atliekos adresu: (duomenys neskelbtini), yra sandėliuojamos atviroje teritorijoje ant smėlinės dangos, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punkto reikalavimus.

18. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, yra konstatavęs kelias faktines bylos aplinkybes: atliekos (ne statybinės medžiagos) buvo vežamos iš kitų Vilniaus m. vietų į (duomenys neskelbtini), esančią teritoriją, ir šios atliekos buvo sandėliuojamos ant smėlinės dangos ir tvarkoma teritorija buvo užteršta (rėmėsi krovinio važtaraščiais Tvarkymo planu, jo dalimis „Geologinė sąranga“ ir „Teritorijos užterštumas“).

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, neįvertino pareiškėjo argumentų dėl privalomo nurodymo teisėtumo antrosios patikrinimo akto išvados atžvilgiu. Teismas iš esmės nemotyvavo savo išvados dėl to, kad antroji patikrinimo akto išvada pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis ir naikinti ginčijamų privalomojo nurodymo bei sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjo argumentus dėl procedūrų pažeidimų pirmosios instancijos teismas įvardino kaip teisiškai nereikšmingus. Teisėjų kolegijos vertinimu, liko neįvertinti pareiškėjo argumentai dėl to, kad tvarkant ginčo teritoriją ji laikytina galimai teršiama teritorija; patikrinimo aktas ir privalomasis nurodymas buvo surašyti dėl, pareigūnų manymu, atvežtų mišrių statybinių atliekų netinkamo (neteisėto) sandėliavimo ant smėlinės dangos, o ne dėl darbų atlikimo pagal teritorijos Tvarkymo planą; teiginys, kad tvarkomoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), visur yra smėlinė danga, yra neteisingas ir neatitinka Tvarkymo plano; Reglamento 13 punkto reikalavimų pažeidimo teisinis turinys; pareiškėjo skunde įvardinti procedūriniai ginčijamo privalomo nurodymo pažeidimai. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertinos tos aplinkybės, kad pareiškėjas atlieka buvusios UAB „Velga“ gamyklos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), tvarkymo darbus pagal su Vilniaus RAAD suderintą šios teritorijos tvarkymo planą, tvarkymo plane numatytas gamyklos teritorijoje buvusių pastatų ir kitų įrenginių nugriovimas, išardymas, demontavimas, sandėliavimas, o po to – atliekų išvežimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytą, sprendžia, kad patikrinimo akto pirmoji ir antroji išvados yra tarpusavyje susiję teisine bei faktine prasme ir atskirai negali būti vertinamas jų pagrįstumo klausimas, dėl to nagrinėjamoje byloje būtina patikrinti ginčijamų privalomojo nurodymo ir sprendimo teisėtumą, išnagrinėjant šio privalomojo nurodymo teisinio pagrindo teisėtumą, t. y. išnagrinėjant patikrinimo akto pirmąją ir antrąją išvadas.

20. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

21. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas minėtų procesinių teisės normų nesilaikė, nes bylai reikšmingas aplinkybes konstatavo ne betarpiškai byloje surinktų faktinių duomenų analizės pagrindu, bet pritardamas iš esmės atsakovo pozicijai. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo iš esmės pareiškėjo argumentų, pateiktų skunde teismui (žr. šios nutarties 19 punktas).

22. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 146 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus betono demontavimo technika“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė