32624d2a-e4a4-4835-97a6-2911ce86e501 · Kauno apygardos teismas

Baudž. byla Nr. 1-282-478/2013Proceso Nr. 1-64-1-01647-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 2.1.10.1.;1.2.3.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 13 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Jakubonienė, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, nukentėjusiajai Z. V., gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeS.

V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:1997-11-10 Marijampolės raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 112 str. 1 d., 271 str. 1 d., 206 str., 42 str. (1961 m. BK) laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, 1998-08-28 Marijampolės raj. apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę; 2002-05-09 Marijampolės raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 111 str. 1 d. (1961 m.

BK) laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams, bausmę baigė atlikti 2006-11-23;2010-09-30 Marijampolės raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumai neiÅ¡nykę;kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,              nustatė:              S. V. laikotarpiu nuo 2012-12-29 16 val. iki 2012-12-30 7 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia mažiausiai penkis kartus smogdamas peiliu J.

J. į kairį žastÄ ir krÅ«tinę, padarė durtinę-pjautinę žaizdÄ kairio žasto srityje, tris durtines pjautines žaizdas krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje ir durtinę pjautinę kiauryminę žaizdÄ krÅ«tinės kairėje pusėje, krÅ«tinkaulio projekcijoje, su krÅ«tinkaulio, pasieninės krÅ«tinplėvės, Å¡irdiplėvės, Å¡irdies deÅ¡inio skilvelio kiauryminiu sužalojimu ir kraujo susikaupimu Å¡irdiplėvės ertmėje, dėl ko J. J. įvykio vietoje mirė, Å¡ias savo veiksmais tyčia nužudė J.

J..S. V. kaltu nusikaltimo padarymu prisipažino pilnai ir parodė, kad J. J. pažinojo senokai, santykiai buvo normalÅ«s. J. J. pas jį gyveno, dienomis vis iÅ¡eidavo, uždarbiaudavo, vakarais grįždavo. V. V. pas jį ateidavo beveik kiekvienÄ dienÄ , santykiai su ja geri. TÄ dienÄ pradėjo su V. V. gerti iÅ¡ ryto alkoholinius gėrimus, kiek iÅ¡gėrė, neprisimena, gėrė naminę degtinę. Nužudytasis grįžo į pavakarę, pratęsė iÅ¡gertuves kartu su juo, iÅ¡gertuvės vyko virtuvėje, dėl girtumo toliau mažai kÄ atsimena.

Dėl ko įvyko konfliktas, ir kaip nužudė J. J., neprisimena. Ryte atsikėlė, V. V. pasakė, kad jis subadė J.. Ėjo į kambarį pažiÅ«rėti, atsidarė duris, J. J. gulėjo prie pat kambario durų suklupęs, apsirengęs, kraujo nebuvo matyti. Bandė kelti, pažiÅ«rėjo, kad pulso nėra, suprato, kad negyvas. Nuėjo pas kaimynÄ , iÅ¡kvietė GMP ir policijÄ . IÅ¡ iÅ¡gÄ sčio ryte buvo Å¡oke, pats nesuprato, kÄ daryti, peilį nunešė ant tualeto stogo ir pakiÅ¡o po skarda, vėliau parodė policijai, kur paslėpė.

Ant peilio kraujo nebuvo, V. V. pasakė, kad tuo peiliu dūrė. Pilnai pripažįsta savo kaltę, nors ir neprisimena įvykio aplinkybių, tačiau su pareikštu 100 000 Lt civiliniu ieškiniu nesutinka, mano, kad jis per didelis. Ikiteisminio tyrimo metu S. V. parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 24-36, t.

2) parodė savo gyvenamųjų patalpų virtuvę, kurioje vyko iÅ¡gertuvės, asmenų iÅ¡sidėstymÄ iÅ¡gertuvių metu, vietÄ , iÅ¡ kurios jis paėmė peilį, kuriuo, pasak liudytojos V. V., jis iÅ¡ vakaro keletÄ kartų dÅ«rė J. J., vietÄ kambaryje, kur rado J. J. lavonÄ , peilio paslėpimo vietÄ .Nukentėjusiosios Z. V. parodymais nustatyta, kad nužudytasis J. J. - jos brolis. Kaip brolis buvo nužudytas, nežino, apie brolio nužudymÄ jÄ informavo policijos pareigÅ«nai. Po tėvų mirties brolis neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, gyveno nakvynės namuose, jam padėdavo, jis taip pat jai padėdavo nudirbti visokius darbus, paskutinius du mėnesius iki jo mirties brolio nematė.

Dėl brolio netekties jai padaryta 50 000 Lt neturtinė žala, jaučia didelę netektį, kiti du broliai ir sesuo su J. J. nebendravo. Liudytojos V. V. parodymais nustatyta, kad tÄ vakarÄ su S. V. jie dviese iÅ¡gėrinėjo pas S. V. namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, gėrė ,,samanę“, po kiek laiko grįžo nužudytasis, kuris pas S. V. gyveno. Jis taip pat buvo iÅ¡gėręs, atsisėdo virtuvėje gale stalo, toliau visi trise iÅ¡gėrinėjo. Begeriant S. V. ir nužudytasis dėl kažko susiginčijo, apsižodžiavo, S. V. paėmė nuo stalo peilį, priÅ¡oko prie jo ir kelis kartus dÅ«rė.

Kiek kartų dÅ«rė, nematė, tik matė, kad dÅ«rė į krÅ«tinę, tuo metu nužudytasis sėdėjo. Peilis, kuriuo smogė, buvo mažas, jis gulėjo ant stalo užkandai pjaustyti. Nužudytasis ranka prisidengė krÅ«tinę ir keletÄ Å¾ingsnių žengęs nukrito kambaryje ant žemės. Buvo stipriai iÅ¡gėrę, nekreipė dėmesio, manė, kad dėl girtumo nukrito, nepagalvojo, kad negyvas, nors dar ilgai sėdėjo ir gėrė, jokių garsų iÅ¡ kambario negirdėjo. Ryte atsikėlę iÅ¡gėrė dar butelį, S. V. nuėjo kelti J.

J., atidarė duris į kambarį, pasakė, kad negyvas. Ji pasakė S. V., kad išvakarėse jis dūrė kelis kartus nužudytajam peiliu. Ji liko sėdėti, o S. V. išnešė kažkur peilį, iškvietė pareigūnus, jį išsivežė. Buvo stipriai apsvaigusi, nes labai daug išgėrė alkoholio.Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. V. parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 155-169, t.

1) parodė namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame pas S. V. virtuvėje įvykio dienÄ girtavo, nurodė asmenų iÅ¡sidėstymÄ virtuvėje iÅ¡gertuvių metu, vietÄ , kurioje iÅ¡gertuvių metu buvo peilis, kuriuo S. V. dÅ«rė J. J., nurodė, kad S. V., paėmęs nuo stalo peilį, priėjo prie sėdinčio J. J. ir stovėdamas prieÅ¡ais jį peiliu keletÄ kartų dÅ«rė J. J. į krÅ«tinės ar pilvo sritį, po ko J. J. ranka susiėmė krÅ«tinės srityje, nuėjo į kambarį, iÅ¡ kurio ji iÅ¡girdo kritimo garsÄ , bei vietÄ kambaryje, kur ryte S. V. rado pilvu ant grindų gulintį J. J..Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu (b. l. 7-27, t.

1) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra name, esančiame (duomenys neskelbtini), Å¡iame name yra du butai su atskirais įėjimais, apžiÅ«rėtos namo gyvenamosios patalpos, įėjimas į kurias yra kiemo pusėje. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad lauko duryse ir spynoje pažeidimų nerasta, bute yra dvi patalpos – virtuvės kambarys ir gyvenamasis kambarys. Gyvenamajame kambaryje rastas vyriÅ¡kos lyties lavonas, gulintis ant grindų ant pilvo, vilkintis rudos spalvos, zomÅ¡inę, užtrauktuku užsegamÄ striukę, juodos spalvos megztinį, kuriame matosi keturios skylės krÅ«tinės srityje ir viena skylė kairės rankos srityje, rudos spalvos megztinį, kuriame krÅ«tinės srityje matosi trys skylės, aplink kurias yra raudonos spalvos skystis, kairiame megztinio Å¡one taip pat matosi raudonos spalvos skystis, languotus marÅ¡kinius ilgomis rankovėmis, kurių apatinėje kairėje dalyje matosi raudonos spalvos dėmės, kostiuminėmis kelnėmis, kurių juosmens srityje kairėje pusėje matosi raudonos spalvos dėmės. IÅ¡ įvykio vietos po apžiÅ«ros paimti daiktai ir objektai: rankų pėdsakai, nukopijuoti ant trijų daktiloskopinių plokÅ¡telių nuo virtuvės durų, kėdė su rusvos spalvos sutepimais, pirÅ¡tinė, dvi nuorÅ«kos ir cigaretės filtras, trys plastikiniai buteliukai, septyni peiliai, rasti virtuvės stalo stalčiuje, pagalvės užvalkalas, S. V. asmens tapatybės kortelė, stikliukas, septyniolika peilių, rastų virtuvės spintelės stalčiuje, du peiliai, rasti kambaryje kuprinėje, dvi antklodės, paimtos iÅ¡ gyvenamojo kambario, Å¡ukos, du žiebtuvėliai, kraujo pavyzdys, paimtas nuo gyvenamojo kambario grindų, asmens tapatybės kortelė ir invalidumo pažymėjimas, iÅ¡duoti J.

J. vardu.Daiktų apžiūros protokolu (b. l. 28-39, t.

1) nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai ir dokumentai apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir pridėti prie bylos medžiagos.Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 43-46, t.

1) nustatyta, kad po lauko tualeto, esančio namo (duomenys neskelbtini), valdoje, skardiniu stogu rastas ir paimtas virtuvinis peilis, ant kurio geležtės yra vizualiai matomų pėdsakų, panaÅ¡ių į kraujÄ . Å is peilis apžiÅ«rėtas kaip daiktinis įrodymas daiktų apžiÅ«ros protokolu (b. l. 47-52, t. 1), apžiÅ«ros metu nustatyta, kad peilio bendras ilgis yra 185 mm, geležtės ilgis 80 mm, geležtės plotis 19 mm, po apžiÅ«ros peilis pridėtas prie bylos medžiagos.Lavono apžiÅ«ros protokolu (b. l. 58-63, t.

1) nustatyta, kad lavonas vyriškos lyties, ant lavono kairės rankos žastikaulio apatinio trečdalio paviršiuje yra 1,3 cm ilgio žaizda, dešinėje krūtinės pusėje apie 2,5 cm žemiau spenelio, 2,5 cm dešiniau spenelio yra 3 cm ilgio žaizda, žemiau to paties spenelio 9 cm yra 2,5 cm ilgio žaizda, krūtinkaulio vidurinėje dalyje šiek tiek į dešinę yra yra 2 cm ilgio žaizda, krūtinkaulio vidurinėje dalyje šiek tiek į kairę yra 2 cm ilgio žaizda, kitų sužalojimų ant kūno nėra. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 286/12(09) (b. l. 65-66, t.

1) nustatyta, kad J. J. mirtis įvyko nuo durtinio pjautinio kiauryminio sužalojimo krūtinės kairėje pusėje krūtinkaulio projekcijoje su krūtinkaulio, pasieninės krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies dešinio skilvelio kiauryminiu sužalojimu ir kraujo susikaupimu širdiplėvės ertmėje bei kairėje krūtinplėvės ertmėje. J. J. mirtis įvyko prieš 24-36 val. iki jo lavono teismo med. tyrimo pradžios (2012-12-31 10 val. 30 min.). J. J. lavone konstatuota durtinė pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje, krūtinkaulio projekcijoje su krūtinkaulio, pasieninės krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies dešinio skilvelio kiauryminiu sužalojimu ir kraujo susikaupimu širdiplėvės ertmėje bei kairėje krūtinplėvės ertmėje, trys durtinės pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje ir kairio žasto srityje galėjo būti padaryti kietu aštriu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu ir gyviems asmenims vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu.

J. J. buvo padarytos penkios durtinės pjautinės žaizdos. J. J. konstatuoti kÅ«no sužalojimai buvo padaryti artimu laiku vienas kitam, jų eiliÅ¡kumo nustatyti nėra galimybės. J. J. konstatuoti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kietu aÅ¡triu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu jam esant bet kokioje padėtyje ir esant bet kokioje tarpusavio padėtyje. J. J. lavone sužalojimų, bÅ«dingų tempimui, vilkimui ir savigynai nėra. Mažai tikėtina, jog ir laiku suteikus kvalifikuotÄ medicininę pagalbÄ bÅ«tų galima iÅ¡gelbėti J.

J. gyvybę. J. J. drabužių pažeidimai atitinka lavone rastus sužalojimus. J. J. lavono kraujyje rasta 2,73 ‰ etilo alkoholio; gyviems asmenims tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. pM 1/12(09) (b. l. 68, t.

1) nustatyta, kad J. J. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti pateiktu peiliu, kuris buvo paimtas papildomos įvykio vietos apžiūros metu.              Daiktų pateikimo protokolu (b. l. 69, t.

1) nustatyta, kad teismo medicinos specialistas pateikė J. J. drabužius ir avalynę: striukę, juodos spalvos megztinį, rudos spalvos megztinį, marškinius, kelnes, pilkos spalvos kojines, trumpikes, batus, juodos spalvos kojines, kelnes su diržu, kurie buvo apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai daiktų apžiūros protokolu (b. l. 70-79, t.

1) ir pridėti prie bylos medžiagos.Daiktų pateikimo protokolu (b. l. 82, t.

1) nustatyta, kad teismo medicinos specialistas prijungimui prie bylos pateikė J. J. kraujo pavyzdį, penkis plaukų pavyzdžius, abiejų rankų pirštų nagų nuokarpas, pjautinių žaizdų išpjovas.Teismo biologijos specialisto išvada Nr. 140-(38)-IS1-1105 (b. l. 90-91, t.

1) nustatyta, kad ant tirti pateikto peilio, paimto papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rankenos žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta. Ant tirti pateikto peilio geležtės rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. J. genotipu; tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kuriuo genotipas identiškas ištirtų J. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000009%. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo grindų rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. J. genotipu. VĮ Marijampolės GMPS raštu ir GMP kvietimo kortele (b. l. 101, 102, t.

1) nustatyta, kad 2012-12-30 d. 8.26 val. kviesta greitoji medicinos pagalba adresu (duomenys neskelbtini), kvietimo priežastis – konstatuoti mirtį, nuvykus nurodytu adresu, vyras rastas gulintis kambaryje ant grindų be gyvybės ženklų, 8.33 val. konstatuota biologinė mirtis.             Daiktų pateikimo protokolu (b. l. 123, t.

1) nustatyta, kad V. V. pateikė savo drabužius: striukę, bliuzonÄ , palaidinę, liemenę, kurie buvo apžiÅ«rėti kaip daiktiniai įrodymai daiktų apžiÅ«ros protokolu (b. l. 124-129, t.

1) ir pridėti prie bylos medžiagos.             Specialisto išvada Nr. G 1142/12 (09) (b. l. 174, t.

1) nustatyta, kad V. V. kūne sužalojimų nekonstatuota.Daiktų pateikimo protokolu (b. l. 1, t.

2) nustatyta, kad S. V. pateikė prijungimui prie bylos savo drabužius: kelnes, batus, megztinį, striukę, kurie buvo apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai daiktų apžiūros protokolu (b. l. 2-9, t.

2) ir pridėti prie bylos medžiagos.             Specialisto išvada Nr. G 1143/12 (09) (b. l. 43, t.

2) nustatyta, kad S. V. kūne sužalojimų nekonstatuota.             Įvykių registracijos žurnalo išrašu (b. l. 95-99, t.

1) nustatyta, kad 2012-12-30 d. apie 8.28 val. Marijampolės AVPK telefonu buvo praneÅ¡ta apie J. J. mirtį, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ Ä¯ policijos komisariatÄ buvo pristatyti S. V., kuriam nustatytas 2,28 ‰ (vidutinis) apsvaigimas ir V. V., kuriai nustatytas 1,99 ‰ (vidutinis) apsvaigimas.Neblaivumo (girtumo) nustatymo aktu (b. l. 10, t.

2) nustatyta, kad 2012-12-30 d. 9.36 val. S. V. nustatytas 2,28 ‰ (vidutinis) girtumas.             Neblaivumo (girtumo) nustatymo aktu (b. l. 132, t.

1) nustatyta, kad 2012-12-30 d. 9.42 val. V. V. nustatytas 1,99 ‰ (vidutinis) girtumas.Pakvitavimu (b. l. 40, t.

1) nustatyta, kad grandinėlė, du žiebtuvėliai, 37 centai grÄ Å¾inti nukentėjusiajai Z. V..PareiÅ¡kimais (b. l. 110, 111, t.

1) nustatyta, kad J. J. sesuo J. Z. ir brolis S. J. nepageidavo bÅ«ti pripažinti nukentėjusiaisiais Å¡ioje byloje ir civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė.Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais bÅ«dais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.Spręsdamas S. V. kaltės klausimÄ teismas remiasi paties kaltinamojo visiÅ¡ku prisipažinimu bei liudytojos V.

V., tiesiogiai mačiusios įvykį, parodymais, kaltinamojo ir liudytojos parodymų patikrinimo vietoje protokolais nustatytomis aplinkybėmis, įvykio vietos ir papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolais nustatytomis aplinkybėmis, specialistų iÅ¡vadomis, kitais nuosprendyje nurodytais raÅ¡ytiniais įrodymais bei prie bylos medžiagos pridėtais daiktiniais įrodymais. Nors S. V. teigia, kad jis dėl buvusio girtumo visiÅ¡kai neprisimena J. J. nužudymo aplinkybių, tačiau jis visiÅ¡kai pripažįsta savo kaltę, nurodydamas, jog daugiau nebuvo asmenų, galėjusių įvykdyti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo parodymai apie prieÅ¡ nužudymÄ buvusius įvykius, asmenų iÅ¡sidėstymÄ virtuvėje iÅ¡gertuvių metu ir J.

J. kūno radimo aplinkybes sutampa su liudytojos V. V. parodymais. V. V. parodymais nustatyta, kad jos, S. V. ir J. J. išgertuvių metu dėl įvykusio menkaverčio konflikto S. V. paėmė ant stalo gulėjusį peilį, priėjo prie sėdinčio gale stalo ant kėdės J. J. ir kelis kartus dūrė pastarajam peiliu į krūtinę, po ko J. J. užsidengė krūtinę ranka, atsistojo ir paėjęs kelis žingsnius nukrito kambaryje ant grindų, nei ji, nei S. V. iki ryto nesidomėjo J. J. sveikatos būkle, o J.

J. kÅ«nÄ S. V. apžiÅ«rėjo tik ryte, kai ji pastarajam pasakė, kad iÅ¡ vakaro jis nukentėjusįjį subadė peiliu, o supratęs, kad J. J. negyvas, iÅ¡nešė kažkur peilį, kuriuo J. J. buvo nužudytas. S. V. bei liudytojos V. V. parodymus patvirtina specialisto iÅ¡vados, kad J. J. peiliu buvo smogta ne mažiau kaip penkis kartus – vienÄ kartÄ Ä¯ kairį žastÄ , tris kartus į krÅ«tinę deÅ¡inėje pusėje ir vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinės kairę pusę, o J. J. mirtis įvyko nuo durtinio pjautinio kiauryminio sužalojimo krÅ«tinės kairėje pusėje krÅ«tinkaulio projekcijoje su krÅ«tinkaulio, pasieninės krÅ«tinplėvės, Å¡irdiplėvės, Å¡irdies deÅ¡inio skilvelio kiauryminiu sužalojimu ir kraujo susikaupimu Å¡irdiplėvės ertmėje bei kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje, sužalojimai J.

J. galėjo būti padaryti pateiktu peiliu, kuris buvo paimtas papildomos įvykio vietos apžiūros metu, ir ant šio peilio geležtės rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su J. J. genotipu. Be to, S. V. parodymus patvirtina ir jo parodymų patikrinimo vietoje metu nustatyta aplinkybė, kad jis nurodė, kur paslėpė nužudymo įrankį, papildomos įvykio vietos apžiūros metu nustatyta aplinkybė, kad S. V. nurodytoje vietoje tikrai buvo rastas peilis su ant jo geležtės matomais galimai kraujo pėdsakais bei specialisto išvada nustatyta aplinkybė, kad ant šio peilio geležtės rastas J.

J. kraujas. Todėl teismui nekyla abejonių, kad bÅ«tent S. V. padarė J. J. kaltinime nurodytus sužalojimus, ko pasėkoje pastarasis mirė.Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma nustatyta, kad S. V., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto su J. J. metu, suduodamas peiliu J. J. vienÄ smÅ«gį į kairį žastÄ ir keturis smÅ«gius į krÅ«tinę – tris smÅ«gius į krÅ«tinės deÅ¡inę pusę ir vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinės kairę pusę krÅ«tinkaulio projekcijoje, jį nužudė ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 129 str. 1 d.

Šį nusikaltimÄ S. V. padarė tiesiogine tyčia. S. V., tyčia smogdamas peiliu mažiausiai keturis smÅ«gius J. J. į krÅ«tinę, tuo padarydamas jam tris durtines pjautines žaizdas krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje ir durtinę pjautinę kiauryminę žaizdÄ krÅ«tinės kairėje pusėje, krÅ«tinkaulio projekcijoje, su krÅ«tinkaulio, pasieninės krÅ«tinplėvės, Å¡irdiplėvės, Å¡irdies deÅ¡inio skilvelio kiauryminiu sužalojimu ir kraujo susikaupimu Å¡irdiplėvės ertmėje, suprato savo veikos pavojingumÄ , numatė pavojingas pasekmes, t. y. kad smÅ«gių peiliu sudavimas į krÅ«tinę, kurioje yra gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s žmogaus organai, yra pavojingas nukentėjusiojo gyvybei bei kad dėl jo pavojingos veikos nukentėjusysis gali mirti, ir Å¡ių pasekmių siekė.

Tai patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės: S. V. supyko ant nukentėjusiojo dėl menkavertės priežasties – nei jis pats, nei liudytoja V. V. negalėjo įvardinti priežasties, dėl kurios įvyko konfliktas, sÄ moningai pasiėmė virtuvinį peilį, gulėjusį ant stalo, atėjo tiesiai prie ant kėdės gale stalo sėdinčio nukentėjusiojo J. J. ir mažiausiai keturis kartus dÅ«rė peiliu J. J. į krÅ«tinę bei vienÄ kartÄ Ä¯ kairį žastÄ . Po Å¡ių smÅ«gių peiliu jis buvo abejingas J.

J. gyvybei: nepasidomėjo, kodėl J. J. atsistojęs nuo stalo ir žengęs vos kelis žingsnius nukrito kambaryje, neiškvietė GMP, liko virtuvėje su V. V. toliau girtauti, miegojo iki ryto, ryte toliau girtavo, o J. J. pasidomėjo tik po to, kai V. V. jam pasakė, kad jis iš vakaro subadė J. J. peiliu. Šios faktinės aplinkybės nustatytos tiek paties S. V., tiek liudytojos V. V. parodymais ir parodymų patikrinimo vietoje protokolais. Tarp S. V. pavojingos veikos – smūgių peiliu sudavimo į krūtinę ir atsiradusių pasekmių, t. y.

J. J. mirties nuo durtinio pjautinio kiauryminio sužalojimo krÅ«tinės kairėje pusėje krÅ«tinkaulio projekcijoje su krÅ«tinkaulio, pasieninės krÅ«tinplėvės, Å¡irdiplėvės, Å¡irdies deÅ¡inio skilvelio kiauryminiu sužalojimu ir kraujo susikaupimu Å¡irdiplėvės ertmėje bei kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje yra aiÅ¡kus priežastinis ryÅ¡ys, todėl teismas konstatuoja, kad S. V. tyčia nužudė J. J.. Ä®vertinęs bylos aplinkybių visumÄ teismas mano, kad S. V. nusikalstamų veiksmų paskatos buvo dėl konflikto su J.

J. kilęs jo pyktis. S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Å i atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta ne tik kaltinamojo S. V. ir liudytojos V. V. parodymais apie jų iÅ¡gertÄ didelį alkoholio kiekį, bet ir neblaivumo (girtumo) nustatymo aktu.Skirdamas bausmę S. V. teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija.

Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jų turinį bei pobÅ«dį, bet ir kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant Å¡ios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad kaltinamajam skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

S. V. padarė tyčinį recidyvinį labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 6 d., 27 str. 1 d.), sukėlusį negrįžtamas pasekmes tiek visuomenei, tiek Å¡eimai – atėmė žmogui gyvybę, jis anksčiau teistas tris kartus už smurtinius nusikaltimus (b. l. 53-56, 58-60, 63-68, 70, t. 2), nusikalto neiÅ¡nykus teistumams, baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 73-76, t. 2), ), Å¡ios aplinkybės rodo, kad S. V. linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, yra pavojingas visuomenei, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad S. V. atsakomybę sunkina viena aplinkybė – girtumas nusikaltimo padarymo metu, tačiau jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pilnai pripažįsta savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodydamas, kur paslėpė nusikaltimo įrankį, jis charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 92, t. 2), todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmės trukmė mažesnė, nei sankcijos vidurkis. Teismas mano, kad tokia bausmė neprieÅ¡tarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimÄ .Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė Z.

V. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 107-108, t. 1), teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji savo civilinį ieÅ¡kinį sumažino iki 50 000 Lt.Byloje iÅ¡tirtais įrodymais yra nustatytas teisės pažeidimas, šį pažeidimÄ padariusio asmens kaltė, prieÅ¡ingas teisei kaltinamojo elgesys, priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisei kaltinamojo veiksmų ir žalos, t. y. nustatytos visos civilinės atsakomybės dėl atimtos J.

J. gyvybės sÄ lygos.LR CK 6.263 str. 2 d. reglamentuoja, kad turtinę ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Å ioje byloje kaltu dėl J. J. mirties pripažįstamas S. V., kuris ir yra atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su gyvybės atėmimu. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.

įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, leidžiančius konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.

Å ioje byloje nustatyta, jog nusikalstamais S. V. veiksmais nukentėjusioji Z. V. patyrė dvasinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Nusikaltimo pasekmės yra neatstatomos – žmogaus mirtis, Z. V. neteko brolio, t. y. artimo žmogaus, nusikalstama veika padaryta tyčiniais veiksmais, tačiau nukentėjusiosios parodymais ir bylos medžiaga nustatyta, kad paskutiniu metu Z. V. ir J. J. artimi santykiai buvo nutrÅ«kę, jie nebendravo, S. V. neturi jokių darbinių pajamų, tačiau yra darbingas.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes ir siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios Z. V. patirtas dvasinis sukrėtimas ir iÅ¡gyvenimai vertintini 20 000 Lt neturtinės žalos dydžio suma. Todėl civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str.str., 307-309 str.str., 313 str.,             nusprendžia:              S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir skirti bausmę – laisvės atėmimÄ 9 (devyneriems) metams.

             Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.             Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2013 09 13.Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikotarpį, S. V. iÅ¡bÅ«tÄ laikinai sulaikius ir suėmime nuo 2012 12 30 iki 2013 09 13.KardomÄ jÄ priemonę S. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimÄ ir jo laikÄ , vadovaujantis BK 66 str., įskaityti į bausmės laikÄ .Priteisti iÅ¡ S. V.

Z. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Likusioje dalyje Z. V. civilinį ieškinį atmesti.Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus, saugomus Marijampolės apskrities VPK: J. J. drabužius ir avalynę: striukę, juodos spalvos megztinį, rudos spalvos megztinį, marškinius, kelnes, pilkos spalvos kojines, trumpikes, batus, juodos spalvos kojines, kelnes su diržu – sunaikinti, V.

V. drabužius: striukę, bliuzonÄ , palaidinę, liemenę – grÄ Å¾inti V. V., S. V. drabužius ir avalynę: kelnes, batus, megztinį, striukę – grÄ Å¾inti S. V., tris daktiloskopines plokÅ¡teles, kėdę, pirÅ¡tinę, dvi nuorÅ«kas ir vienÄ cigaretės filtrÄ , tris plastikinius buteliukus, dvideÅ¡imt septynis peilius, pagalvės užvalkalÄ , stikliukÄ , dvi antklodes, Å¡ukas, kraujo pavyzdį, lyginamuosius pavyzdžius: J. J. kraujo pavyzdį, penkis plaukų pavyzdžius, abiejų rankų pirÅ¡tų nagų nuokarpas, pjautinių žaizdų iÅ¡pjovas;

V. V. rankų pirÅ¡tų nagų nuoplovas ir abiejų rankų plaÅ¡takų nuoplovas; S.V. rankų pirÅ¡tų nagų nuokarpas ir abiejų rankų plaÅ¡takų nuoplovas, seilių lyginamuosius pavyzdžius sunaikinti, S. V. asmens tapatybės kortelę Nr. 10985188, saugomÄ byloje, iÅ¡siųsti į S. V. bausmės atlikimo vietÄ .Nuosprendis per 20 d., suimtam nuteistajam šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                                        JÅ«ratė Jakubonienė                                              Â