2021-06-09 Nr. AB-12566-3-62-3-01431-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-475-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01431-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 15 000Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. Pravieniškių PN–AK kalėjo nežmoniškomis, žeminančiomis sąlygomis. Jo teigimu, Pravieniškių PN-AK 1 būrio patalpose neįrengtos rūkymo vietos, todėl nuteistieji rūko gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose, dėl to pažeidžiamos jo, kaip nerūkančio asmens, teisės. Jis nuo 2017 birželio 14 d. jis atliko bausmę 1 būryje. Būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo apgyvendinti 8 asmenys, 3 gyvenamojoje patalpoje buvo apgyvendinta 14 asmenų. Vienam asmeniui patalpoje tekdavo ne daugiau kaip 2,5 kv. m ploto. Kamerų tipo patalpose nuteistieji buvo užrakinti 21 val. per parą. Be to, 2 gyvenamojoje patalpoje dirbtinė apšvieta buvo 21 lx, o 3 gyvenamojoje patalpoje –109 lx. Dėl tokio apšvietimo pareiškėjui skaudėdavo akis, jis tapo dirglus. Taip pat gyvenamosiose patalpose ir kitose patalpose supuvę langų rėmai, vizualiai matomas pelėsis. Nebuvo galimybės tinkamai išvėdinti patalpų, nebuvo įrengta mechaninė ventiliacija. Dušų patalpose nuo lubų byrėjo tinkas, dažai, ant kūno krito smėlis. Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos ir gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 15 000 Eur.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno 1 būrio 8 gyvenamojoje patalpoje, 7 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje, 2 būrio 7 patalpoje, 6 būrio 3 patalpoje, 1 būrio 3 patalpoje, 1 būrio 2 patalpoje, 9 būrio 1 patalpoje, kuriose jam faktiškai buvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pataisos namai nėra kamerų tipo įstaiga, todėl nuteistieji dienotvarkėje nustatytu metu galėjo laisvai judėti savo gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus teritorijoje, naudotis sporto aikštelėmis, pasivaikščiojimo kiemų teritorija. Kamerų nuteistieji atsakingi už gyvenamųjų patalpų valymą, budėtojai aprūpinami visomis valymui reikalingomis priemonėmis. Lokalinių sektorių lauke yra įrengtos rūkymo vietos, patalpose rūkyti draudžiama. Patalpų apšvietimas atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Įstaigoje gyvenamosiose patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, papildomai esant poreikiui patalpos gali būti vėdinamos per langus. Pravieniškių PN-AK teigimu, įstaiga užtikrina dušo patalpų būklę, langai tvarkingi. Nuteistųjų išdaužti langai nedelsiant keičiami, patalpos remontuojamos pagal poreikį, esant asignavimams. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo jo teisė į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gegužės 20 d., o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

6. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis bei pareiškėjo teiginius, nustatė, kad pareiškėjui kalint 1 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje jam teko 3,37 kv. m gyvenamojo ploto, 2 gyvenamojoje patalpoje jam teko 3,565 kv. m gyvenamojo ploto. Taigi, pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.

7. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl netinkamo apšvietimo teismas nurodė, jog pareiškėjas 2019 m. gegužės 6 d. su skundu kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (toliau – ir Centras), kuris pagal pareiškėjo skundą atliko valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir patikrinimo rezultatus užfiksavo 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80)PA-2981 (toliau – 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, kad Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus fizikinių tyrimų poskyrio 2019 m. balandžio 15 d. Dirbtinio apšvietimo tyrimo protokolu Nr. F-A-205/2019 nustatyta, kad 1 sektoriaus 1 būrio 2 gyvenamosios patalpos dirbtinės apšvietos vertė buvo 21+4 lx, 1 būrio 3 gyvenamosios patalpos dirbtinės apšvietos vertė buvo 109+18 lx. 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo akto išvadose nustatyta, jog Pravieniškių PN-AK veikla vykdoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Higienos normos HN 134:2015 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punkto reikalavimus. Byloje duomenų apie pažeidimo pašalinimą nėra, todėl byloje nepaneigta, kad pareiškėjui kalint 1 būrio 2 ir 3 gyvenamojoje patalpoje tam tikrais laikotarpiais buvo netinkama dirbtinė apšvieta.

8. Dėl rūkymo gyvenamosiose patalpose teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovas atsiliepime į skundą ir pateiktoje 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje nurodė, kad lokalinių sektorių lauke yra įrengtos vietos rūkymui. Byloje esančiame Centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2019 m. gegužės 6 d. atsakyme Nr. (2-22 4.80) PA-22108 į A. L. skundą (toliau – ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atsakymas) konstatuota, kad operatyviosios kontrolės metu rūkymo faktas gyvenamosiose ar pagalbinėse patalpose nenustatytas. Teritorijoje yra įrengta ir pažymėta vieta skirta rūkymui. Analogiškas aplinkybes patvirtina ir 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktas. Be to, iš byloje pateiktų dienotvarkių matyti, kad pareiškėjas galėjo laisvai judėti lauke. Taigi, byloje esančiais duomenimis paneigti pareiškėjo skundo argumentai, jog jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl šių aplinkybių teismas nenustatė.

9. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad gyvenamųjų patalpų, kuriose jis atliko bausmę, ir kitų būrio patalpų langų rėmai supuvę, vizualiai matomas pelėsis, nebuvo galimybės tinkamai išvėdinti patalpų, nebuvo įrengta mechaninė ventiliacija, kaupėsi drėgmė. Dušų patalpose nuo lubų byrėjo tinkas, dažai, ant kūno krito smėlis. 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte konstatuota, kad operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad 1 būrio pastatas senas, seniai remontuotas. Nustatyta, kad 1 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje ir tualeto su prausykla patalpose langų rėmai supuvę, tualetų langų stiklai išdaužyti, po palangėmis matyti plyšiai, langai sunkiai varstomi. Tualeto ir prausyklos patalpos seniai remontuotos, sienos suskilę, lupasi dažai. Patikrinimo akto išvadose nustatytas Higienos normos 134:2015 12 punkto pažeidimas, todėl pareiškėjo argumentus dėl senų, techniškai netvarkingų langų, sienų ir lubų būklės ir galimybės nebuvimo tinkamai išvėdinti patalpas teismas laikė pagrįstais. Higienos normos 134:2015 12 punkto pažeidimai 1 būrio bendrojo naudojimo patalpose nustatyti ir Centro 2019 m. kovo 8 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80)PA-1163.

10. Duomenys užfiksuoti 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atsakyme pareiškėjui patvirtino, kad 2019 m. balandžio 12 d. atlikto patikrinimo metu 2 ir 3 patalpoje oro temperatūros, santykinės oro drėgmės atitikties reglamentuotiems reikalavimams pažeidimų nebuvo nustatyta. Tačiau 2019 m. kovo 8 d. patikrinimo akte užfiksuotas Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas 1 būrio prausykloje, kurioje oro temperatūros vertės buvo mažesnės už higienos normoje reglamentuojamus dydžius. Visos pataisos namų gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos turi būti valomos pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtintą Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą. Ši patalpų valymo vykdymo tvarka privaloma visiems įstaigoje laikomiems nuteistiesiems. Iš Centro atsakymo pareiškėjui, operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad nuteistieji, pagal grafiką turėję valyti bendrojo naudojimo patalpas, nevykdė savo pareigų, nes 1 sektoriaus 1 būrio bendrojo naudojimo patalpų paviršiai buvo nevalyti, su vizualiai matomais teršalais ir nešvarumais, buvo rastas vizualiai matomas pelėsis. Gyvenamosiose patalpose vizualiai matomo pelėsio neaptikta. 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo akto išvadose nustatytas Higienos normos 134:2015 39 punkto pažeidimas. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK administracija (pareigūnai) negali būti atsakingi už tai, kad nuteistieji nevykdo savo pareigų, todėl nekonstatavo atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumo.

11. Pareiškėjo argumentus dėl laikymo patalpoje 21 val. per parą teismas atmetė kaip abstrakčius ir bendro pobūdžio, nes jis nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje ir kokiu metu jis buvo užrakintas 21 val. per parą.

12. Įvertinęs faktinių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog pareiškėjui nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. gyvenant 1 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje (nuo 2018 m. lapkričio 21 d.) ir 3 gyvenamosiose patalpoje (nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. gegužės 14 d.), išskyrus laikotarpius, kai pareiškėjas atliko nuobaudas kamerų tipo patalpose, nebuvo užtikrinta tinkama dirbtinė apšvieta, pataisos įstaigoje esantys įrenginiai (įranga) nebuvo techniškai tvarkingi, tinkamai įrengti ir prižiūrimi, patalpų būklė neatitiko Higienos normos 134:2015 reikalavimų. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

III. 13. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas nurodo, kad jis ginčo laikotarpiu buvo kalinimas 1 būrio gyvenamosiose patalpose (Nr. 2 ir Nr. 3), kuriose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad nebuvo pažeistas Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas. Kadangi, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusių asmenų skaičių, todėl sprendimas turėjo būti priimtas pareiškėjo naudai. Dėl šios priežasties teismas neturtinę žalą turėjo priteisti pinigais.

15. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovo atstovo nuomone, apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, jame nenurodyti motyvais, kuriais pareiškėjas mano, jog teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas.

17. Atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėjas klaidingai nurodo, jog byloje nebuvo pateikti duomenis apie faktinį nuteistųjų skaičių gyvenamosiose patalpose. Teismas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą apskaičiavo gyvenamąjį plotą padalindamas ir Pravieniškių PN-AK pateikto faktinio nuteistųjų skaičiaus pareiškėjo apskyrimo į būrį dieną, o ne iš miegamųjų vietų skaičiaus, kaip nurodė pareiškėjas. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamai apskaičiuoto gyvenamojo ploto turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti.

18. Pravieniškių PN-AK sutinka su teismo sprendimu, kadangi neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.

19. Atsakovo atstovo vertinimu, apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų įrodymų ir įrikinamų argumentų, paneigiančių teismo sprendimo pagrįstumą. Taip pat apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso ar materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, o vien tai, kad teismo sprendimas nepatinka pareiškėjui ar netenkina jo prasimanytų teisėtų interesų, negali būti pagrindu naikinti teismo sprendimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad buvo siekiama pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo A. L. kalinimą netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gegužės 20 d.

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų laikymo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose (nebuvo užtikrinta tinkama dirbtinė apšvieta, pataisos įstaigoje esantys įrenginiai (įranga) nebuvo techniškai tvarkingi, tinkamai įrengti ir prižiūrimi, patalpų būklė neatitiko Higienos normos 134:2015 reikalavimų), o kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymu vertinimu nagrinėjant jo nusiskundimus dėl gyvenamojo ploto trūkumo, taip pat, pareiškėjo teigimu, jo patirti išgyvenimai ir neturtinė žala buvo tokio masto, jog turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto, turi būti vadovaujamasi Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose įtvirtinta minimalia 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų ploto norma vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose bei 3,6 kv. m – kamerų tipo patalpose. Pažeidimo vertinimas ir ploto apskaičiavimas yra atliekamas pagal nacionalinės teisės normas tiek, kiek jos neprieštarauja minėtam iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatų aiškinimo kylančiam 3 kv. m ploto standartui, kuris nagrinėjamu atveju pažeistas nebuvo. Šiuo atveju, nenustatęs Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkančią kameros ploto normą, pagrįstai ją skaičiavo neatėmęs baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas plotą ir kartu su juo buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,37 kv. m iki 3,57 kv. m. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas detaliai ir išsamiai išanalizavo pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK laikotarpius ir sąlygas, atsižvelgė į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kad į baldų, sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas, todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu gyvenant ginčo patalpose reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

26. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

27. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas taisykles įvertino byloje esančius įrodymus, reikšmingus nustatant pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą, ir iš jų visumos pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.

28. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

31. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė