2023-02-01 Nr. AB-2845-3-62-3-00751-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1228-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00751-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-68329; 2) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo 2019 m. spalio 15 d. prašymą; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Valdyba) 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (6.5)1-1365 dalį, kuria buvo atsisakyta panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-68329; 4) įpareigoti atsakovą VSDFV priimti naują sprendimą dėl dalies, kuria buvo atsisakyta panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-68329; 5) panaikinti VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (6.5)1-2901; 6) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-3401 dalį dėl neteisingai apskaičiuoto pensijos dydžio; 7) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-3407 dalį dėl neteisingai apskaičiuoto pensijos dydžio; 8) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-134 dalį dėl neteisingai apskaičiuoto pensijos dydžio; 9) įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių priimti naujus sprendimus dėl neteisingo pareiškėjo pensijos apskaičiavimo; 10) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. spalio 15 d. VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą, kuriame prašė įskaityti į jo darbo stažą pensijos apskaičiavimui laikotarpį nuo 1974 m. iki 1979 m., kada pareiškėjas mokėsi Kauno politechnikos institute, ir pateikti informaciją, kaip buvo apskaičiuota pareiškėjo pensija. VSDFV Kauno skyrius 2019 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo prašymo dėl mokymosi laikotarpio įskaitymo į stažą netenkino. Pareiškėjas pateikė skundą VSDFV, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2020 m. vasario 27 d. sprendimu panaikino VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta senatvės pensija nuo 2019 m. balandžio 15 d., įpareigojo VSDFV Kauno skyrių priimti naujus sprendimus dėl senatvės pensijos skyrimo pareiškėjui nuo 2018 m. gruodžio 11 d., taip pat įpareigojo VSDFV Kauno skyrių atsakyti į pareiškėjo prašymus iš naujo, o VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą paliko galioti.

3. Pareiškėjo teigimu, ginčijami VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimas ir VSDFV 2020 m. vasario 27 d. sprendimas yra nemotyvuoti, juose trūksta teisinių ir faktinių argumentų, iš jų turinio pareiškėjui neaišku, kaip buvo apskaičiuotas jo senatvės pensijos dydis. Ginčijamuose sprendimuose nepaaiškinta, kokiu pagrindu atsakovas atsisakė įskaityti pareiškėjo studijas Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1974–1979 m. į darbo stažą pensijos apskaičiavimo tikslais, nes pagal tuo metu galiojusius teisės aktus darbuotojams, kurie pradėjo dirbti prieš studijas, vėlesnis studijų laikotarpis buvo įskaitomas į darbo stažą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad ginčijamame VSDFV Kauno skyriaus sprendime nurodyti neatitinkantys tikrovės faktai dėl pareiškėjo darbo stažo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Ramigė“: 1992 m. gruodžio 15 d.–1993 m. balandžio 15 d. (4 mėn. ir 1 d.); 1993 m. birželio 15 d.–1993 m. birželio 30 d. (16 d.); 1993 m. rugsėjo 15 d.–1993 m. gruodžio 31 d. (3 mėn. ir 17 d.). Pareiškėjas nurodė, kad jo 1992 m. gruodžio 1 d. socialinio draudimo pažymėjimas SD Nr. 2001262 patvirtina, jog jo darbo stažas, įgytas iki 1994 m. sausio 1 d. UAB „Ramigė“, turėtų būti nepertraukiamas nuo 1991 m. vasario 20 d. iki 1995 m. sausio 2 d. Toks įrašas atliktas atsakovo, išduodant socialinio draudimo pažymėjimą vietoj pareiškėjo turėtos darbo knygelės, kuri liko pas atsakovą. Pareiškėjo senatvės pensija turi būti apskaičiuota ir paskirta pagal jo įgytą darbo stažą, kuris pagrįstas rašytiniais įrodymais. Pareiškėjo teigimu, atsakovas be teisinio pagrindo reikalauja iš pareiškėjo pristatyti dokumentus, jog jis atliko gamybinę praktiką Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1974–1979 m. Pareiškėjas pažymėjo, kad apie tokios pažymos pateikimą jis nebuvo informuotas.

4. Pareiškėjas iš esmės tapačiais argumentais ginčijo ir VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą, VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimą, VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimą, VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimą (jų dalis) dėl neteisingai apskaičiuoto pensijos dydžio. VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjui buvo paskirta senatvės pensija nuo 2018 m. gruodžio 11 d., atsižvelgiant į dokumentus, pateiktus 2019 m. birželio 11 d. VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo senatvės pensijos dydis buvo atnaujintas (perskaičiuotas) nuo 2019 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į visą per 2018 m. įgytą stažą ir pensijos apskaitos vienetus. VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. patikslintas pareiškėjo senatvės pensijos dydis, atsižvelgiant į 2019 m. spalio 15 d. pateiktus dokumentus. Šiais sprendimais VSDFV Kauno skyrius nusprendė, kokius laikotarpius įskaityti į stažą, pagal kokios trukmės stažą ir pagal kokį apskaitos vienetų skaičių apskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensiją. Pareiškėjas dėl minėtų sprendimų pateikė skundą VSDFV, kuri, išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka jį išnagrinėjusi, 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu paliko galioti minėtus VSDFV Kauno skyriaus sprendimus.

5. Pareiškėjo teigimu, senatvės pensija jam turi būti mokama nuo 2018 m. gruodžio 11 d., t. y. nuo prašymo skirti senatvės pensiją pateikimo dienos su visais pensijai skirti būtinais dokumentais, o VSDFV Kauno skyrius 2020 m. kovo 18 d. sprendimu atnaujino (perskaičiavo) pareiškėjo senatvės pensijos dydį tik nuo 2019 m. sausio 1 d. Pareiškėjas nesutiko, kad antrą kartą perskaičiuojant jo senatvės pensiją į įgytą darbo stažą nebuvo įtraukti šie laikotarpiai: nuo 1991 m. vasario 20 d. iki 1995 m. sausio 2 d. nepertraukiamo darbo darbovietėje UAB „Ramigė“ ir nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 27 d. studijos Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute. Dėl to nepagrįstai buvo sumažintas įgytas darbo stažas nuo 31,01 m. (31 m. 4 d.) stažo ir 24,52 pensijos apskaitos vienetų iki 26,0849 metų (26 m. 1 mėn. 1 d.) ir 20,20 pensijos apskaitos vienetų.

6. Pareiškėjas teigė, jog dėl VSDFV Kauno skyriaus ir Valdybos tarnautojų neveikimo pagal teisės aktų reikalavimus jis patyrė pažeminimą, neteisybės jausmą, nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, sveikatos pablogėjimą, savo teises buvo priverstas ginti teisme, prieš teismo posėdžius padidėdavo kraujo spaudimas, buvo priverstas kreiptis į medikus. Pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas, dėl to patyrė 20 000 Eur neturtinę žalą, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV.

7. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepimais į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, jog VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nes juo yra tik pateikta informacija (paaiškinta, kaip apskaičiuota pareiškėjo senatvės pensija). Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos. Kreipimosi dėl pensijos data laikoma diena, kurią gautas prašymas su visais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintų Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai), 6, 11–13 punktuose nurodytais pensijai skirti būtinais dokumentais. VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendime buvo nurodyta informacija apie pareiškėjo senatvės pensijos apskaičiavimą ir paskyrimą nuo 2019 m. balandžio 15 d.; kad VSDFV Kauno skyrius 2019 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjui nuo 2019 m. balandžio 15 d. paskyrė 253,65 Eur dydžio senatvės pensiją. Senatvės pensija paskirta nuo 2019 m. balandžio 15 d., kadangi pareiškėjas 2019 m. spalio 15 d. pateikė Nuostatų 6.4.4 papunktyje nurodytą dokumentą, kuriuo remiantis į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą įskaitytas darbo laikotarpis Kauno miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Vidaus reikalų valdybos Priešgaisrinės apsaugos skyriuje.

9. Atsakovas tvirtino, kad VSDFV Kauno skyrius 2020 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjui nuo 2018 m. gruodžio 11 d. (už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos) paskyrė 196,83 Eur dydžio senatvės pensiją, atsižvelgdamas į iki 2018 m. lapkričio 30 d. (iki skyrimo mėnesio) įgytą 26,0849 m. (26 m. 1 mėn. 1 d.) stažą ir 20,20 pensijos apskaitos vienetų. Šiuo sprendimu paskirtos senatvės pensijos dydis – 196,83 Eur – nustatytas teisingai. Apskaičiuodamas pareiškėjo iki 2018 m. lapkričio 30 d. įgytą stažą, VSDFV Kauno skyrius įvertino 2019 m. birželio 11 d. pateiktus dokumentus (Kauno miesto savivaldybės administracijos Archyvų skyriaus 2019 m. vasario 18 d. raštą Nr. 24-2-469, 2019 m. vasario 14 d. raštą Nr. 24-2-450 ir 2019 m. vasario 14 d. raštą Nr. 24-2-447) ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenis. Atsižvelgęs į tai, kad UAB „Ramigė“ yra išlikę tik dokumentai apie pareiškėjui apskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį 1992 m. gruodžio mėnesį, 1993 m. sausio–balandžio, birželio, rugsėjo–gruodžio mėnesiais, VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Nuostatų 18 ir 22 punktais, teisėtai ir pagrįstai į pareiškėjo stažą įskaitė darbo UAB „Ramigė“ laikotarpius: 1992 m. gruodžio 15 d. – 1993 m. balandžio 15 d., 1993 m. birželio 15 d. – 1993 m. birželio 30 d. ir 1993 m. rugsėjo 15 d. – 1993 m. gruodžio 31 d. Darbo UAB „Ramigė“ 1994 m. sausio 1 d. – 1994 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpis įskaitytas į pareiškėjo stažą remiantis Registro duomenimis (Registro duomenimis, pareiškėjas iš UAB „Ramigė“ atleistas 1994 m. rugpjūčio 1 d.). VSDFV Kauno skyrius 2020 m. kovo 18 d. sprendimu atnaujino (perskaičiavo) pareiškėjo senatvės pensijos dydį nuo 2019 m. sausio 1 d., atsižvelgdamas į 2018 m. įgytą 1 m. stažą ir 0,70 pensijos apskaitos vienetų (skiriant senatvės pensiją nuo 2018 m. gruodžio 11 d. buvo įskaitytas stažas ir pensijos apskaitos vienetai, įgyti 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu – 0,9167 m. (11 mėn.) stažas ir 0,64 pensijos apskaitos vienetų). Šiuo sprendimu atnaujintos (perskaičiuotos) senatvės pensijos dydis – 212,54 Eur.

10. Atsakovas nurodė, kad į stažą yra įskaitomas tik mokymosi kvalifikacijos įgijimo arba kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) laikas. Jokie kiti mokymosi laikotarpiai į stažą neįskaitomi. Todėl VSDFV Kauno skyrius 2020 m. kovo 18 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai neįskaitė į stažą pareiškėjo mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laikotarpio (1973–1979 m.) ir šio sprendimo priede teisingai nurodė mokymosi laikotarpio neįskaitymo į stažą priežastis ir teisinį pagrindą. Nesant dokumentų, įrodančių, kad mokydamasis pareiškėjas atliko gamybinę praktiką, atsakovo teigimu, nėra pagrindo tikslinti (perskaičiuoti) pareiškėjo stažą.

11. Atsakovas pažymėjo, kad nėra pagrindo atsirasti žalai, nes pareiškėjo pensija apskaičiuota pagal teisės aktų nuostatas, o jo teiginiai apie sumažintą senatvės pensiją prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pareiškėjui pensija VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimu paskirta nuo 2018 m. gruodžio 11 d. vietoj paskirtos VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimu, atnaujinta 2020 m. kovo 18 d. sprendimais. Pensijos nepriemoka apskaičiuota ir išmokėta kovo mėnesį. Atsakovas tvirtino, jog pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų dėl žalos atlyginimo.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV ir atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV, atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

13. VSDFV teigimu, VSDFV 2020 m. vasario 27 d. sprendime Nr. (6.5) I-1365 pagrįstai nurodyta, jog pagal Pensijų įstatymą į stažą įskaitomas tik mokymosi kvalifikacijos įgijimo arba kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) laikas (10 str., 2 priedo 2.4 p. ir 4 p., Nuostatų 1 priedo 32 p.). Jokie kiti mokymosi laikotarpiai į stažą neįskaitomi. Todėl VSDFV Kauno skyrius 2019 m. spalio 18 d. sprendimu teisėtai neįskaitė į pareiškėjo stažą mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laikotarpio (1973–1979 m.) ir minėtame sprendime bei 2019 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. (10.1) DV_S-68329 teisingai nurodė to priežastis.

14. VSDFV 2020 m. vasario 27 d. sprendime nustatė, jog VSDFV Kauno skyrius 2019 m. spalio 18 d. sprendimu senatvės pensiją pareiškėjui paskyrė nuo 2019 m. balandžio 15 d., laikydamas 2019 m. spalio 15 d. kreipimosi dėl pensijos skyrimo data, t. y. data, kurią gauti visi pensijai skirti būtini dokumentai. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nustatė, kad VSDFV Kauno skyrius, 2019 m. birželio 11 d. priimdamas iš pareiškėjo 2019 m. birželio 10 d. prašymą sukaupti duomenis apie stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d., turėjo įvertinti tai, kad pareiškėjui tuo metu jau buvo sukakęs senatvės pensijos amžius ir nuo sukakties dienos buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, ir todėl turėjo pasiūlyti pateikti rašytinį prašymą skirti senatvės pensiją.

Kadangi pareiškėjo senatvės pensijos byloje nėra duomenų, kad 2019 m. birželio 11 d. jis atsisakė pateikti rašytinį prašymą skirti senatvės pensiją, VSDFV nusprendė, jog pareiškėjo prašymo skirti senatvės pensiją pateikimo data laikytina 2019 m. birželio 11 d. VSDFV, atsižvelgdama į tai, kad su VSDFV Kauno skyriuje 2019 m. birželio 11 d. gautu prašymu pareiškėjas pateikė dokumentus apie stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. (Kauno miesto savivaldybės administracijos Archyvų skyriaus 2019 m. vasario 18 d. raštas Nr. 24-2-469, 2019 m. vasario 14 d. raštas Nr. 24-2-450 ir 2019 m. vasario 14 d. raštas Nr. 24-2-447), ir 2019 m. birželio 11 d. gautame prašyme nenurodė, kad jis teiks papildomus dokumentus (tik 2019 m. rugsėjo 9 d. nurodė, kad dar pateiks dokumentus apie stažą 1984–1989 m.), VSDFV Kauno skyriui pavedė paskirti pareiškėjui senatvės pensiją nuo 2018 m. gruodžio 11 d. (už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos skyrimo dienos, t. y. 2019 m. birželio 11 d.), atsižvelgiant į dokumentus, pateiktus 2019 m. birželio 11 d., o nuo 2019 m. lapkričio 1 d. tikslinti senatvės pensijos dydį pagal 2019 m. spalio 15 d. pateiktus dokumentus (Kauno technologijos universiteto 2007 m. rugsėjo 24 d. pažyma Nr. 7480-10-119, Lietuvos ypatingojo archyvo 2019 m. rugsėjo 25 d. raštas Nr. P2-2279 su priedais).

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, VSDFV 2020 m. vasario 27 d. sprendimu panaikino VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimą ir VSDFV Kauno skyrių įpareigojo priimti naujus sprendimus. VSDFV pareiškėjui kartu paaiškino, kad priimant naują sprendimą dėl senatvės pensijos skyrimo nuo 2018 m. gruodžio 11 d. taip pat bus įvertinti ir papildomi duomenys (dokumentai) apie jo darbą UAB „Ramigė“, jei tokių bus gauta.

15. VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimas, 2020 m. kovo 18 d. sprendimai buvo priimti po VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimo panaikinimo ir vykdant VSDFV 2020 m. vasario 27 d. sprendimą. VSDFV Kauno skyrius 2020 m. kovo 17 d. sprendimu paskyrė pareiškėjui senatvės pensiją nuo 2018 m. gruodžio 11 d., atsižvelgdamas į dokumentus, pateiktus 2019 m. birželio 11 d. VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo senatvės pensijos dydis buvo atnaujintas (perskaičiuotas) nuo 2019 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į visą per 2018 m. jo įgytą stažą ir pensijos apskaitos vienetus. VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. patikslintas pareiškėjo senatvės pensijos dydis, atsižvelgiant į 2019 m. spalio 15 d. pateiktus dokumentus.

16. VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendimas buvo priimtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjus pareiškėjo 2020 m. balandžio 4 d. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimą, 2020 m. kovo 18 d. sprendimus ir 2020 m. kovo 20 d. raštą ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių priimti naujus sprendimus, įskaitant į pensijų socialinio draudimo stažą mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1973–1979 m. laikotarpį ir darbo UAB „Ramigė“ laikotarpį nepertraukiamai nuo 1991 m. vasario 20 d. iki 1995 m. sausio 2 d. VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo 2020 m. balandžio 4 d. skundą atmetė. VSDFV, nustačiusi, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad mokydamasis Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute atliko gamybinę praktiką, nustatė, jog nėra pagrindo tikslinti (perskaičiuoti) jo stažą. VSDFV Kauno skyriaus sprendimai priimti vadovaujantis jų priėmimo metu galiojančiomis Pensijų įstatymo ir Nuostatų nuostatomis, tinkamai įvertinus rašytinius dokumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, priimti kompetentingos institucijos, o VSDFV sprendimai, priimti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tinkamai išnagrinėjus pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. ir 2020 m. balandžio 4 d. skundus, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytus viešojo administravimo subjekto sprendimams keliamus reikalavimus. VSDFV teigimu, nėra pagrindo priteisti žalą, nes skundžiamas VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, jame pateikta išsami ir teisinga informacija, todėl pareiškėjo teiginiai apie sumažintą jo senatvės pensiją ir patirtą žalą atmestini.

II. 17. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, neteisingai išaiškino ir pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

III. 20. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu nutraukė administracinę bylą dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. (10.1) DV_S-68329; panaikinti VSDFV 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (6.5)1-1365 dalį, kuria buvo atsisakyta panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. (10.1) DV_S-68329; įpareigoti VSDFV Kauno skyrių priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo 2019 m. spalio 15 d. prašymą; įpareigoti atsakovą VSDFV priimti naują sprendimą dėl dalies, kuria buvo atsisakyta panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-68329.

21. Teismas tenkino iš dalies kitą pareiškėjo skundo reikalavimų dalį. Teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-134 dalies, kuria neįskaitytas į stažą pareiškėjo mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laikotarpis nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 27 d., ir VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendimas Nr. (6.5)1-2901 dėl šios dalies nepakeistas. Teismas panaikino kitą 2020 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-134 dalį. Teismas panaikino VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-3401, VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-3407, VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (6.5)1-290. Teismas įpareigojo VSDFV pareiškėjo 2020 m. balandžio 4 d. skundą išnagrinėti iš naujo, priimant motyvuotą sprendimą (sprendimus) (išskyrus atsisakymą įskaityti į stažą pareiškėjo studijų Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1974–1979 m. laikotarpį). Teismas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV, priteisė 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovų VSDFV Kauno skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV, 308 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

22. Teismas vadovavosi Pensijų įstatymo 10 straipsnio 6, 7 dalimis, Nuostatų 6.4, 6.5 punktais, nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. VSDFV Kauno skyriuje buvo gautas pareiškėjo rašytinis prašymas dėl socialinio draudimo pensijos (senatvės pensijos) skyrimo. VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjui buvo paskirta 253,65 Eur dydžio senatvės pensija nuo 2019 m. balandžio 15 d. Dar prieš minėto sprendimo priėmimą pareiškėjas 2019 m. spalio 15 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu įskaityti į jo darbo stažą senatvės pensijos apskaičiavimo tikslais laikotarpį nuo 1974 m. iki 1979 m., kai pareiškėjas mokėsi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute. Taip pat jis prašė pateikti informaciją raštu, kaip buvo apskaičiuota pareiškėjo pensija.

23. VSDFV Kauno skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2019 m. spalio 15 d. prašymą, pateikė 2019 m. lapkričio 7 d. raštą, kuriame išdėstė, jog VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjui buvo paskirta 253,65 Eur dydžio senatvės pensija nuo 2019 m. balandžio 15 d., nurodė, jog pareiškėjui apskaičiuotas darbo stažas, įgytas iki 1994 m. sausio 1 d., yra 8,9917 m. (8 metai 11 mėnesių ir 27 dienos), informavo, kokie darbo laikotarpiai įskaityti į stažą, be kita ko, nurodė, jog dirbant UAB „Ramigė“ įskaityti laikotarpiai nuo 1992 m. gruodžio 15 d. iki 1993 m. balandžio 15 d. (4 mėn. ir 1 d.), nuo 1993 m. birželio 15 d. iki 1993 m. birželio 30 d. (16 d.) ir nuo 1993 m. rugsėjo 15 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. (3 mėn. ir 17 d.). Minėtame atsakyme VSDFV Kauno skyrius nurodė, kad, vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, 2 priedo 2.4 papunkčiu, į pareiškėjo stažą neįskaitytas mokymosi laikotarpis nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 27 d. Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute, kadangi stažui prilyginamas tik iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvęs mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje, o tokių duomenų pareiškėjas nepateikė.

24. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, pasinaudodamas ikiteismine ginčo tvarka, 2020 m. sausio 27 d. pateikė skundą VSDFV, kreipdamasis dėl VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. rašto ir 2019 m. spalio 18 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo priimti naujus sprendimus, atsakovą prašė pateikti visą medžiagą, susijusią su ginčijamų sprendimų priėmimu. VSDFV 2020 m. vasario 27 d. raštu nurodė, jog skundžiamas 2019 m. lapkričio 7 d. raštas yra informacinio pobūdžio, teisinių pasekmių pareiškėjui nesukuria, juo tik buvo pateikta informacija, atsakant į 2019 m. spalio 15 d. prašymą, todėl jo teisėtumo ir pagrįstumo nenagrinėjo. Pažymėjo, jog tiesiogines teisines pasekmes sukėlė VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimas, dėl kurio VSDFV 2020 m. vasario 27 d. raštu pasisakyta.

25. Iš skundžiamo VSDFV 2020 m. vasario 27 d. rašto turinio teismas nustatė, jog VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. skundą, iš dalies sutiko su pareiškėjo argumentais ir pripažino, jog senatvės pensija pareiškėjui turėjo būti skirta nuo 2018 m. gruodžio 11 d. (už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl senatvės pensijos skyrimo dienos), nes VSDFV teritorinis skyrius pareiškėjo apsilankymo jame metu, t. y. 2019 m. birželio 11 d., turėjo pasiūlyti pateikti jam prašymą skirti senatvės pensiją, todėl nustatė, jog prašymo skirti senatvės pensiją data laikytina 2019 m. birželio 11 d. VSDFV 2020 m. vasario 27 d. raštu VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimą panaikino ir VSDFV Kauno skyrių įpareigojo priimti naujus sprendimus dėl pareiškėjo pensijos apskaičiavimo.

26. Teismas nustatė, kad VSDFV 2020 m. vasario 27 d. rašte konstatuota, jog VSDFV teritorinis skyrius teisėtai ir pagrįstai neįskaitė į pareiškėjo stažą jo mokymosi laikotarpio (1973–1979 m.), 2019 m. lapkričio 7 d. rašte teisingai nurodydamas neįskaitymo priežastis, taigi atsakovo atsisakymas, išreikštas minėtais raštais, galėtų būti ginčo dalyku teisme ir jo nuginčijimas sukelti teisines pasekmes, tačiau, teismo vertinimu, minėtų raštų panaikinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukels. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 15 d. prašymu siekė gauti tam tikrą informaciją, nesutikdamas su atsakovo veiksmais, dar prieš priimant atsakovui 2019 m. spalio 18 d. sprendimą dėl senatvės pensijos paskyrimo. Po 2019 m. spalio 15 d. gauto pareiškėjo prašymo VSDFV Kauno skyriuje buvo priimtas 2019 m. spalio 18 d. sprendimas dėl pensijos paskyrimo, kuris ir sukėlė teisines pasekmes pareiškėjui. Tačiau gauto pareiškėjo 2021 m. sausio 27 d. skundo VSDFV pagrindu (pareiškėjui naudojantis ikiteismine tvarka), Valdybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimu minėtas sprendimas dėl pensijos paskyrimo buvo panaikintas, įpareigojant VSDFV Kauno skyrių priimti naują sprendimą dėl senatvės pensijos skyrimo pareiškėjui nuo 2018 m. gruodžio 11 d. (to ir siekė pareiškėjas 2021 m. sausio 27 d. skundu).

27. Teismas nurodė, kad VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštas nebesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nes juo yra tik pateikta informacinio pobūdžio informacija (paaiškinta, kaip apskaičiuota pareiškėjo senatvės pensija). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nekelia ginčo dėl informacijos nesuteikimo (nereiškia reikalavimo dėl įpareigojimo suteikti informaciją), o jo reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo 2019 m. spalio 15 d. prašymą yra išnagrinėtas, priimti nauji sprendimai, dėl kurių pareiškėjas kelia ginčą šioje byloje.

28. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Valdybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. rašto, Valdybos 2020 m. vasario 27 d. rašto skundžiamos dalies panaikinimas teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels, nutraukė administracinę bylą dėl šių skundo reikalavimų ir dėl išvestinio pobūdžio reikalavimų (įpareigojimo VSDFV Kauno skyrių priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo 2019 m. spalio 15 d. prašymą; įpareigojimo VSDFV priimti naują sprendimą dėl dalies, kuria buvo atsisakyta panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

29. Pasisakydamas dėl pensijos paskyrimo datos, teismas vadovavosi Pensijų įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, Nuostatų 5 punktu, nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui senatvės pensijos amžius sukako 2018 m. lapkričio 8 d., tačiau dėl pensijos paskyrimo jis kreipėsi po įstatymo nustatyto termino. Rašytinis pareiškėjo prašymas buvo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 9 d., vadovaujantis juo, senatvės pensija pareiškėjui minėtu sprendimu buvo paskirta nuo 2019 m. balandžio 15 d. (už 6 mėnesius nuo rašytinio kreipimosi dienos). Teismas nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis su skundais tiek į VSDFV Kauno skyrių, tiek į VSDFV, siekė, kad senatvės pensija būtų paskirta nuo 2018 m. gruodžio 11 d. Teismas nustatė, kad VSDFV 2020 m. vasario 27 d. raštu šiuos argumentus pripažino pagrįstais, konstatavo, jog prašymo skirti senatvės pensiją data laikytina 2019 m. birželio 11 d., todėl teismas darė išvadą, kad byloje nėra ginčo dėl senatvės pensijos paskyrimo datos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo įgalioto atstovo teismo posėdžio metu nurodyti argumentai, jog pareiškėjas VSDFV Kauno skyriuje pirmą kartą apsilankė 2019 m. vasario 8 d., todėl senatvės pensija turi būti paskirta nuo 2018 m. lapkričio 8 d., nebuvo išdėstyti skunde teismui, dėl tokio pobūdžio argumentų nebuvo kreiptasi ir nebuvo išnagrinėti ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl teismas vertino, jog jais peržengiamos skundo ribos ir dėl jų nepasisakė (ABTĮ 80 str. 2 d.).

30. Teismas vadovavosi Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, 10 straipsnio 7 dalimi, 2 priedo „Laikotarpiai, prilyginami stažui“ 1.1, 2.4 punktais, nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas į pensijos bylą 2019 m. spalio 15 d. VSDFV Kauno skyriui pateikė papildomus dokumentus, be kita ko, ir Kauno technologijos universiteto 2007 m. rugsėjo 24 d. pažymą, kuri patvirtina, jog pareiškėjas 1973–1979 m. laikotarpiu mokėsi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute (buvęs pavadinimas) ir įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. Teismas vadovavosi Pensijų įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, pažymėjo, jog socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas nustato Pensijų įstatymas, kuris nustato ir iki 1994 m. gruodžio 31 d. paskirtų pensijų mokėjimo tvarką (1 str. 3 d.), todėl teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, kuriais prašoma vadovautis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Teismas pažymėjo, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato išlygų mokymosi laikotarpio įskaitymui, priklausomai nuo to, ar prieš tai asmuo dirbo. Teismas nurodė, kad pagal Nuostatų 2 priedo 2.4 papunktį įskaitomas į stažą tik iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvęs mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje, o tokių duomenų pareiškėjas nepateikė, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai neįskaitė šio laikotarpio į stažą.

31. Teismas vadovavosi Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, Nuostatų 1 priedo 26 punktu, pažymėjo, kad į stažą įskaitomas studentų ir moksleivių gamybinės praktikos laikas, jeigu jie dirbo mokamą darbą arba ėjo pareigas, už kurias buvo mokama. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų nei VSDFV Kauno skyriui, nei Valdybai iki kreipimosi dėl minėtų sprendimų ginčijimo ikiteismine tvarka. Teismas nustatė, kad šio pobūdžio dokumentai buvo pateikti vėliau ir atsakovo įvertinti vėlesniais sprendimais, dėl kurių ginčo šioje byloje nėra.

32. Teismas konstatavo, jog 2020 m. kovo 18 d. sprendimo dalis, kuria neįskaitytas į stažą pareiškėjo mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laikotarpis nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 27 d., ir VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendimo dalis, kuria šia apimtimi 2020 m. kovo 18 d. sprendimas paliktas nepakeistas, yra teisėta ir pagrįsta. Sprendimuose dėl šios dalies nurodytas faktinis ir teisinis atsisakymo įskaityti minėto laikotarpio stažą pagrindas yra pakankamas ir tinkamai motyvuotas, todėl jo panaikinimui ir išvestinio reikalavimo tenkinimui dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, jog yra akivaizdu, kad pareiškėjui buvo žinomi ir suprantami atsakovo sprendimo argumentai dėl atsisakymo įskaityti į stažą mokymosi laikotarpį. Teismas neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, kad ši 2020 m. kovo 18 d. sprendimo dalis buvo neaiški, nesuprantama.

33. Teismas sutiko su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais dėl nepakankamos sprendimų motyvacijos, netinkamo įrodymų vertinimo (išskyrus dalį dėl neįskaičiavimo į stažą mokymosi laikotarpio nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 27 d.). Teismas vadovavosi Nuostatų 6 punktu, nustatė, kad iš VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimo dėl senatvės pensijos skyrimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjui skirti 196,83 Eur senatvės pensiją nuo 2018 m. gruodžio 11 d., turinio matyti, jog jame faktinis pensijos skyrimo pagrindas neišdėstytas, o teisinis pagrindas nurodytas abstrakčiai, t. y. sprendimas priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Nuostatais, nenurodant konkretaus teisinio pagrindo.

34. Teismas pažymėjo, jog VSDFV 2020 m. vasario 27 d. raštu VSDFV Kauno skyrius buvo įpareigotas atlikti papildomą patikrinimą dėl pareiškėjo darbo stažo UAB „Ramigė“ 1992–1993 metais, o po patikrinimo spręsti dėl ilgesnio darbo stažo įskaitymo, negu buvo įskaityta VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimu, taip pat minėtame rašte nurodyta, jog, priimant naują sprendimą dėl senatvės pensijos skyrimo nuo 2018 m. gruodžio 11 d., bus įvertinti ir papildomi duomenys (dokumentai) apie pareiškėjo darbą UAB „Ramigė“, jei tokių bus gauta. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš skundžiamų sprendimų nėra aišku, kokie faktiniai duomenys buvo nustatyti dėl pareiškėjo darbo UAB „Ramigė“ papildomo patikrinimo metu, nes skundžiamuose sprendimuose ir jų prieduose nepateikta konkreti šių duomenų išraiška.

35. Teismas nurodė, kad iš VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimo turinio ir kartu pateikto socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo nuo 2018 m. gruodžio 11 d. nėra aišku, koks stažo laikotarpis už darbą UAB „Ramigė“ buvo įskaičiuotas į pareiškėjo stažą senatvės pensijai gauti, nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu ir faktiniais duomenimis vadovautasi apskaičiavime nurodant, jog pareiškėjo įgytas stažas sudaro 26,0849 metų (26 m. 1 mėn. 1 d.). Teismas darė išvadą, kad šis sprendimas neatitinka Nuostatų 6 punkte nurodyto reikalavimo, kad jame turi būti remiamasi nurodytais dokumentais ir duomenimis, taip pat neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų dėl teisinio ir faktinio priėmimo pagrindo neišdėstymo jame.

36. Teismas nurodė, kad VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka, pirmiau minėti trūkumai nebuvo pašalinti, iš sprendimo neaišku, kokiais konkrečiais duomenimis vadovautasi, įskaitant į stažą atitinkamus laikotarpius ir apskaičiuojant stažą senatvės pensijai, neišdėstytos aiškios ir konkrečios priežastys dėl kitų įrodymų atmetimo. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo darbo knygelė būtų išlikusi, taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, jog dėl darbo knygelės neišlikimo būtų atsakingas atsakovas. Pareiškėjo argumentai, jog išduodant socialinio draudimo pažymėjimą, jo turėta darbo knygelė liko pas atsakovą, byloje objektyviais duomenimis neįrodyta. Teismas vadovavosi Nuostatų 18 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 584 patvirtintų Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklių 1 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, pažymėjo, jog pagrindinės socialinio draudimo pensijų klausimus reguliuojančios nuostatos, su kuriomis negali konkuruoti žemesnės galios teisės aktai, nustatytos Pensijų įstatyme, kurio 10 straipsnio 7 dalis nedviprasmiškai nustato, jog laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme.

37. Teismas nurodė, kad nustatant reikšmingus stažui laikotarpius UAB „Ramigė“ įrašai Socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. 2001262 turėjo būti vertinami kartu su kitais įrodymais, o atsakovo atsisakymas juos vertinti formaliu pagrindu nepagrįstas, pažeidžia Nuostatų 18 punkto reikalavimus, gero administravimo principą. Teismas pažymėjo, kad VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendime buvo nurodytas teisinis jo priėmimo pagrindas, t. y. Pensijų įstatymo 19 straipsnis ir 59 straipsnio 3 dalis, tačiau faktinis pagrindas neišdėstytas. Sprendime nurodyta, jog informacija apie senatvės pensijos naujinimą pateikiama šio sprendimo priede – Socialinio draudimo senatvės pensijos naujinime, kuriame nurodyta, jog senatvės pensijos dydis naujinamas už 2018 m. (per 2018 m. įskaitytas stažas ir įgyti apskaitos vienetai), tačiau, teismo vertinimu, iš sprendimo turinio ir minėto apskaičiavimo neaišku, kokiais faktiniais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo įgytas stažas sudaro 26,1682 metų (26 m. 2 mėn. 1 d.). Valdybos 2020 m. gegužės 7 d. sprendime šie trūkumai nepašalinti, tik konstatuota, jog sprendimu atnaujintos pensijos dydis – 212,54 Eur, nustatytas teisingai.

38. Teismas nurodė, kad atsakovas nagrinėjo VSDFV skyriui pareiškėjo 2019 m. spalio 15 d. papildomai pateiktus duomenis, tačiau tiek iš teritorinio skyriaus priimto sprendimo, tiek iš Valdybos 2020 m. gegužės 7 d. sprendimo nėra aišku, kokie papildomi stažo duomenys lėmė Sprendime apskaičiuoto stažo, kuris sudaro 30,7599 (30 m. 9 mėn. 4 d.) ir 24,36 įgytų apskaitos vienetų, skaičių, kokie įrodymai tai patvirtina. Teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 15 d. pareiškėjas pateikė Kauno technologijos universiteto 2007 m. rugsėjo 24 d. pažymą Nr. 7480-10-119 ir Lietuvos ypatingojo archyvo 2019 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. P2-2279 su priedais, tačiau iš VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo ir Valdybos 2020 m. gegužės 7 d. sprendimo turinio ir jų priedų nėra aišku, kokie konkrečiai, iš kokių įmonių gauti duomenys buvo įskaityti, kiek konkrečiai stažo ir apskaitos vienetų jų pagrindu apskaičiuota. Teismas konstatavo, kad, nesant aiškių duomenų apie atskirus stažo dėmenis, neaiški atsakovo išvada dėl bendro šiuo sprendimu apskaičiuoto stažo dydžio ir apskaitos vienetų. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu siūlė vadovautis Pensijos byloje esamais suvestiniais duomenimis, tačiau iš esmės pripažino, jog iš jų taip pat negalima nustatyti ir patikrinti sprendimuose nurodytų duomenų dėl stažo dydžio.

39. Teismas pažymėjo, jog su Viešojo administravimo įstatymu ir gero administravimo principu nesuderinama situacija, kai pareiškėjui ginčijamo sprendimo motyvai galimai paaiškėja tik kreipusis į teismą iš atsiliepimo į pareiškėjo skundą. Teisės aktai nenumato galimybės administracinį ginčą nagrinėjantiems tiek išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijoms, tiek teismams sukurti vertinamo administracinio akto motyvus ar juos papildyti, o tokie šių subjektų motyvai negali būti laikomi sudedamąja administracinių aktų dalimi vertinant šių atitiktį įstatymų keliamiems reikalavimams. Teismas akcentavo, jog už tinkamą senatvės pensijos apskaičiavimą yra atsakingas atsakovas. Teismas nurodė, kad negali pašalinti nustatytų pažeidimų, nes tai reikštų (naujos) administracinės procedūros atlikimą už kompetentingą viešojo administravimo subjektą.

40. Teismas pripažino, kad nustatyti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d., 2020 m. kovo 18 d. sprendimų ir VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendimo (išskyrus atsisakymą įskaityti į stažą pareiškėjo studijų Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1974–1979 m. laikotarpį) trūkumai yra esminiai, nes sukliudė pareiškėjui suprasti sprendimų turinį, identifikuoti teisių pasikeitimo pagrindus ir apimtį, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismas nurodė, kad tai sudaro pagrindą skundžiamus sprendimus (išskyrus VSDFV Kauno skyriaus ir Valdybos atsisakymą įskaityti į stažą pareiškėjo studijų Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1974–1979 m. laikotarpį) panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p., 2 d.), įpareigojant atsakovą pareiškėjo 2020 m. balandžio 4 d. skundą išnagrinėti iš naujo, priimant motyvuotą sprendimą (sprendimus).

41. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, nustatė, jog VSDFV teritorinis skyrius ir Valdyba priėmė sprendimus, kurie Viešojo administravimo įstatymo požiūriu nebuvo tinkamai motyvuoti, juos priimdami pažeidė gero administravimo principą, veikdami nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, tačiau nepateisinamo aplaidumo, šiurkščių teisės aktų pažeidimų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų tarnautojų veiksmuose nenustatyta. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka dalis pažeidimų buvo pašalinta paties viešojo administravimo subjekto veiksmais. Teismas nurodė, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog pareiškėjas iki kreipimosi į Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigą neturėjo jo nurodomų sveikatos problemų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp pareiškėjo nurodomų ligų paūmėjimo ir atsakovo neteisėtų veiksmų.

42. Teismas nurodė, kad kreipimasis į teismą pats savaime nesudaro pagrindo tvirtinti, jog buvo patirta žala dėl atsakovo veiksmų. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas byloje buvo atstovaujamas dviejų atstovų, jo dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo minėtus argumentus pripažinti pagrįstais dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad byloje nesurinkta duomenų, jog pareiškėjas būtų atsakovo diskriminuojamas, kaip nors išskiriamas iš kitų subjektų, besikreipiančių dėl pensijos paskyrimo, kad jo padėtis būtų bloginama palyginti su kitais asmenimis. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl Valdybos teritorinio skyriaus darbuotojų nemandagaus aptarnavimo 2022 metais nepatenka į šio skundo nagrinėjimo ribas.

43. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, jog atsakovui nagrinėjant senatvės pensijos paskyrimo (jo stažo apskaičiavimo) klausimą, pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai, neformaliai, pareiškėjas, būdamas ligotas (šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti medicininiai duomenys), dėl to galėjo patirti stipresnių dvasinių išgyvenimų nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, taip pat nepaneigta, jog dėl sprendimų ginčijimo turėjo tam tikrų nepatogumų, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Įvertinęs neteisėtų atsakovo veiksmų ir pareiškėjui padarytos neturtinės žalos pobūdį, pasekmes, taip pat atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo patirta žala gali būti įvertinta skunde nurodyta 20 000 Eur suma. Už patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valdybos, teismas pareiškėjui priteisė 300 Eur sumą, kurią laikė adekvačia viešojo administravimo subjekto padarytais pažeidimais sukeltų neigiamų pasekmių kompensavimui.

44. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis, atsižvelgė į pareiškėjo reikalavimus ir patenkintų reikalavimų apimtį, sprendė, kad pareiškėjo skundas patenkintas 40 procentų, ir iš atsakovų Valdybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valdybos, pareiškėjui priteisė 308 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

IV.

45. Pareiškėjas A. K. apeliaciniu skundu prašo:

1. Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nutraukta administracinė byla dėl pareiškėjo skundo reikalavimų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – panaikinti Valdybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-68329, Valdybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (6.5)1-1365 dalį, kuria buvo atsisakyta panaikinti Valdybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. (10.1) DV_S-68329 ir įpareigoti Valdybos Kauno skyrių priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo 2019 m. spalio 15 d. prašymą bei įpareigoti Valdybą priimti naują sprendimą dėl dalies, kuria buvo atsisakyta panaikinti Valdybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-68329;

2. Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Valdybos Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-134 dalies, kuria neįskaitytas į stažą pareiškėjo mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laikotarpis nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 27 d., ir Valdybos 2020 m. gegužės 7 d. sprendimas Nr. (6.5)1-2901 dėl šios dalies nepakeistas, ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valdybos Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-134 dalį, kuria neįskaitytas į stažą pareiškėjo mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laikotarpis nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 27 d., ir Valdybos 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (6.5)1-2901;

3. Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas pareiškėjo 2020 m. balandžio 4 d. skundą išnagrinėti iš naujo, priimant motyvuotą sprendimą (sprendimus) (išskyrus atsisakymą įskaityti į stažą pareiškėjo studijų Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1974–1979 m. laikotarpį) ir pirmosios instancijos teismo argumentus ir motyvus, kuriais siekiama pareiškėjui senatvės pensiją paskirti nuo 2018 m. gruodžio 11 d. (senatvės pensija turi būti paskirta nuo 2018 m. lapkričio 8 d., kadangi byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui senatvės pensijos amžius sukako 2018 m. lapkričio 8 d.) ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Valdybą pareiškėjo 2020 m. balandžio 4 d. skundą išnagrinėti iš naujo, priimant motyvuotą sprendimą (sprendimus) (įskaitant į stažą pareiškėjo studijų Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1974–1979 m. laikotarpį) ir pareiškėjui senatvės pensiją paskiriant nuo 2018 m. lapkričio 8 d.;

4. Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valdybos, priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

46. Pareiškėjas taip pat prašo: prijungti rašytinį įrodymą Kauno miesto poliklinikos 2022 m. gruodžio 6 d. pažymą Nr. CS-382; priteisti iš atsakovų Valdybos Kauno skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valdybos, 769,94 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme; priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo surašymu ir atstovavimu.

47. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kuria teismas nutraukė administracinę bylą dėl dalies skundo reikalavimų, yra be motyvų ir argumentų, teismas nesigilino į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjo teigimu, atsakovai privalėjo faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški pareiškėjui, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė. Pareiškėjas pažymi, kad, sudarydamas galimybę atsakovams pateikti papildomą medžiagą, kuri nenurodyta atsakovų ginčijamuose sprendimuose, ir nevertindamas pareiškėjo pateiktų įrodymų, pažeidė rungimosi ir lygiateisiškumo principus.

48. Pareiškėjas nurodo, kad byloje yra ginčas dėl senatvės pensijos paskyrimo nuo 2018 m. lapkričio 8 d., nes pareiškėjas VSDFV Kauno skyriuje pirmą kartą apsilankė 2019 m. vasario 9 d. siekdamas pateikti prašymą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, bet Valdybos Kauno skyriaus tarnautojai pasakė, jog jis negali pateikti šio prašymo, kol nebus pateikti visi dokumentai, įrodantys darbo stažą, nors pareiškėjas nurodė, kad Valdybos Kauno skyrius turi jo darbo knygelę, kurioje fiksuojamas visas darbo stažas. Pareiškėjas daro išvadą, kad jam senatvės pensija privalo būti paskirta nuo 2018 m. lapkričio 8 d., o teismo poziciją šiuo klausimu vertina kaip teismo šališkumą valstybinės institucijos naudai, formalų teisingumo vykdymą, pareiškėjo pagrindinių teisių ignoravimą, jo akivaizdų diskriminavimą.

49. Nesutikdamas su teismo vertinimu dėl atsisakymo įskaityti į stažą jo studijų Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1974–1979 m. laikotarpį, pareiškėjas nurodo, kad dėl valstybės nustatyto teisinio reguliavimo jis negavo dalies pagrįstai ir teisėtai įgytos senatvės pensijos, t. y. negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei neteisėtas valstybės diskriminacinis teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. Pareiškėjo teigimu, neatsargūs valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, jog jis patyrė nuostolius, kurių dydis yra lygus negautoms pajamoms – neišmokėtai senatvės pensijos daliai.

Tai sudaro teisinį pagrindą Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėjas nurodo, kad jo stažas senatvės pensijai gauti, įgytas iki 2005 m. sausio 1 d., turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Pareiškėjas paaiškina, kad jo mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1973–1979 m. laikotarpiu, jam visą laikotarpį mokėta studento stipendija, nes atliko gamybinę praktiką ir buvo draustas valstybės, todėl yra teisinis pagrindas minėtą mokymosi laikotarpį įskaičiuoti į stažą pensijai gauti.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas sumažina pareiškėjo senatvės pensiją, kuri buvo paskirta pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad VSDFV Kauno skyrius skundžiamuose sprendimuose nepaneigia, jog mokymasis Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1973–1979 m. ir pareiškėjo darbo stažas įgytas UAB „Ramigė“ yra nepertraukiamas nuo 1991 m. vasario 20 d. iki 1995 m. sausio 2 d. nėra faktinis laikas įskaitomas į darbo stažą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Pensijų įstatyme neįtvirtinta, jog Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1973–1979 m. mokymosi laikas, kaip ir pareiškėjo darbo stažas, įgytas UAB „Ramigė“, yra nepertraukiami nuo 1991 m. vasario 20 d. iki 1995 m. sausio 2 d., neįskaičiuojamas į bendrą stažą pensijai gauti. Pareiškėjas tvirtina, kad nagrinėjamam atvejui yra aktualus teisinis reglamentavimas, nustatytas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (toliau – ir LTSR) ir Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (toliau – SSRS, TSRS) teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose, pagal kuriuos mokslas iki 1995 m. sausio 1 d.

įskaičiuojamas į bendrą stažą senatvės pensijai gauti, nes mokslus pareiškėjas baigė iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo dienos.

50. Nesutikdamas su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, pareiškėjas nurodo, kad įvykdė visas teisės aktuose numatytas pareigas, todėl turėjo objektyviai pagrįstus ir teisėtus lūkesčius gauti senatvės pensiją nuo įgijimo momento. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai įvertino atsakovo neteisėtą veikimą pareiškėjo sveikatos ir orumo aspektu, todėl 300 Eur kompensacija už pareiškėjo patirtą dvasinę skriaudą ir intensyvų pakenkimą jo sveikatai yra aiškiai neteisinga, neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Pareiškėjas tvirtina, kad patyrė dvasinius sukrėtimus, negrįžtamai pablogėjo jo sveikatos būklė, tai patvirtina 2022 m. gruodžio 6 d. pažymos išrašas. Pareiškėjas nurodo, kad jam ne tik pablogėjo sveikata, bet ir neturint pakankamai piniginių lėšų dėl neteisingai apskaičiuotos pensijos sumažėjo jo bendravimo galimybės su giminėmis, draugais, kaimynais, buvo pažeistas jo orumas, teisė oriai praleisti senatvę, jis yra priverstas dirbti, kad galėtų vienas pragyventi, nes jo pensija yra apskaičiuota neteisingai. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į jos pasekmes, šią žalą padariusio atsakovo kaltę, pareiškėjo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pareiškėjo teigimu, atsakovų neteisėti veiksmai buvo ir yra iki šiol itin intensyvūs ir ilgalaikiai. Pareiškėjas nurodo, kad priteista vos 300 Eur neturtinė žala yra nepakankama ir neproporcinga pareiškėjo patirtiems išgyvenimams, kurie buvo intensyvūs ir ilgalaikiai, sąlygoję net pareiškėjo susirgimą. Pareiškėjas pažymi, kad patyrė ir toliau patiria fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, realiai jaučia emocinę depresiją, pažeminimą, kurie yra užfiksuoti pareiškėjo akivaizdžiu negrįžtamu sveikatos pablogėjimu. Pareiškėjas nuolatos jaučia šią dvasinę skriaudą, dėl atsakovo atstovų neteisėtai priimamų sprendimų ir akivaizdžios pareiškėjo diskriminacijos, kas sukelia jam akivaizdų negrįžtamą sveikatos pablogėjimą.

51. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimu yra pažeidžiamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos pareiškėjo teisės į teisingą teismą, į teisingą bylos nagrinėjimą, į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, prieštaraujama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Pareiškėjo teigimu, rašytiniai įrodymai įrodo pareiškėjo nepertraukiamą darbo stažą UAB „Ramigė“, kuris turi būti įtrauktas į pareiškėjo bendrą darbo stažą, kaip ir pareiškėjo studijos Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 27 d. į darbo stažą pensijos apskaičiavimo tikslais.

52. Atsakovas Valdybos Kauno skyrius atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

53. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, nurodo, kad Valdybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nes juo yra tik pateikta informacinio pobūdžio informacija (paaiškinta, kaip apskaičiuota pareiškėjo senatvės pensija). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas, vertindamas, ar Valdybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, ypač detaliai ir nuosekliai įvertino visą skundžiamo rašto turinį, jo priėmimo faktines aplinkybes, nurodė teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose, nustatė visas svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė.

54. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo pozicija dėl jo mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laikotarpio nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 27 d. įskaitymo į stažą, nurodo, kad nei Valdybos Kauno skyrius, nei teismas, nagrinėdamas ginčą, negalėjo vadovautis negaliojančiais LTSR ir SSRS teisės aktais. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjas nei Valdybos Kauno skyriui, nei Valdybai iki kreipimosi dėl šioje byloje skundžiamų sprendimų nebuvo pateikęs dokumentų, įrodančių jo gamybinės praktikos atlikimą. Tokie dokumentai buvo pateikti vėliau ir atsakovo įvertinti vėlesniais sprendimais, dėl kurių ginčo šioje byloje nėra.

55. Dėl pensijos skyrimo pradžios atsakovas pažymi, kad teismas teisingai nustatė, jog reikalavimas skirti pensiją nuo 2018 m. lapkričio 8 d. nebuvo išdėstytas skunde teismui, dėl tokio pobūdžio argumentų nebuvo kreiptasi ir jie nebuvo išnagrinėti ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl teismas pagrįstai dėl jų nepasisakė, nes toks reikalavimas laikytinas peržengiančiu skundo ribas.

56. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo argumentais dėl neturtinės žalos dydžio, nurodo, kad Valdybos Kauno skyrius siekė pareiškėjui nurodyti visą informaciją, susijusią su skundžiamų sprendimų priėmimu, paaiškinti sprendimo priėmimo motyvus, teisinius ir faktinius pagrindus. Nustatyti sprendimų argumentavimo trūkumai nesukliudė pareiškėjui tinkamai bei efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nuomonė, kad dėl galimai neteisėtų atsakovų veiksmų paūmėjo jo lėtinės ligos, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo naudai priteista 300 Eur neturtinė žala yra pagrįsta ir priteisti didesnę žalą nėra pagrindo.

57. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba ir atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valdybos, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

58. Valdyba, nesutikdama su pareiškėjo apeliaciniu skundu, nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjas 2019 m. spalio 15 d. prašymu siekė gauti informaciją apie mokymosi laikotarpio neįskaitymo į pensijų socialinio draudimo stažą priežastis. Ši informacija buvo pateikta Valdybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. rašte. Teismas teisingai pažymėjo, kad po 2019 m. spalio 15 d. gauto pareiškėjo prašymo Valdybos Kauno skyriuje buvo priimtas 2019 m. spalio 18 d. sprendimas dėl pensijos paskyrimo, kuris ir sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes. Valdyba sutinka su teismo išvada, kad Valdybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

59. Valdybos teigimu, teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjas siekė, kad senatvės pensija būtų paskirta nuo 2018 m. gruodžio 11 d. Pareiškėjo įgalioto atstovo teismo posėdžio metu nurodyti argumentai, jog pareiškėjas Valdybos Kauno skyriuje pirmą kartą apsilankė 2019 m. vasario 8 d., todėl senatvės pensija turi būti paskirta nuo 2018 m. lapkričio 8 d., nebuvo išdėstyti skunde teismui, dėl tokio pobūdžio argumentų nebuvo kreiptasi ir jie nebuvo išnagrinėti ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl jais peržengiamos skundo ribos.

60. Dėl mokymosi laikotarpio (1973–1979 m.) Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute neįskaitymo į stažą, Valdyba pažymėjo, kad viešojo administravimo institucijų sprendimas priimamas sprendimo priėmimo metu galiojančiais teisės aktais, todėl teismas teisingai konstatavo, kad Valdybos Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimo dalis, kuria į pareiškėjo stažą neįskaitytas mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laikotarpis nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 27 d., ir Valdybos 2020 m. gegužės 7 d. sprendimo dalis, kuria Valdybos Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimas paliktas nepakeistas, yra teisėtos ir pagrįstos. Valdyba nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog į jo stažą turi būti įskaitytas 1991 m. vasario 20 d.–1995 m. sausio 2 d. laikotarpis UAB „Ramigė“, nes pareiškėjo argumentas, kad jo darbo UAB „Ramigė“ laikotarpis truko iki 1995 m. sausio 2 d., yra nepagrįstas.

61. Valdybos teigimu, pareiškėjo pateiktas papildomas dokumentas – Kauno miesto poliklinikos 2022 m. gruodžio 6 d. pažyma, nepaneigia teismo išvados, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog pareiškėjas iki kreipimosi į Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigą neturėjo atitinkamų sveikatos problemų. Valdyba nurodo, kad teismas teisingai pažymėjo, jog atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo patirta žala gali būti įvertinta skunde nurodyta 20 000 Eur suma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 62. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimų, kuriais spręsti socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo pareiškėjui klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo, atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos priteisimo.

63. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

64. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

65. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikė papildomą rašytinį įrodymą – Kauno miesto poliklinikos 2022 m. gruodžio 6 d. pažymą Nr. CS-382. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

66. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu bei aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos, pareiškėjo pateikto rašytinio įrodymo prie bylos neprideda. Tokia išvada daroma nustačius, kad tokio pobūdžio įrodymas – apie 2020 m. lapkričio 3 d. nustatytą diagnozę ir besitęsiantį pareiškėjo gydymą, galėjo būti teikiamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

67. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui senatvės pensijos amžius sukako 2018 m. lapkričio 8 d. Rašytinis pareiškėjo prašymas dėl pensijos skyrimo buvo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 9 d., senatvės pensija pareiškėjui buvo paskirta nuo 2019 m. balandžio 15 d. Pareiškėjas teikė skundus Valdybos Kauno skyriui ir Valdybai, siekdamas, kad senatvės pensija jam būtų paskirta nuo 2018 m. gruodžio 11 d. Valdyba 2020 m. vasario 27 d. raštu Nr. (6.5)1-1365 pripažino, kad pareiškėjo prašymo skirti senatvės pensiją data yra 2019 m. birželio 11 d., taigi iš esmės tenkino pareiškėjo prašymą, kad senatvės pensija būtų paskirta nuo 2018 m. gruodžio 11 d. (Pensijų įstatymo 41 str. 2 d., Nuostatų 5 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra ginčo dėl senatvės pensijos paskyrimo datos. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas skunduose Valdybos Kauno skyriui ir Valdybai nenurodė aplinkybių dėl kreipimosi į Valdybos Kauno skyrių 2019 m. vasario 8 d. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovo nurodytos aplinkybės apie pareiškėjo apsilankymą Valdybos Kauno skyriuje 2019 m. vasario 8 d. pagrįstai neanalizavo kaip išeinančios už pareiškėjo skundo ribų.

68. Iš bylos medžiagos matyti, kad Valdybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. (10.1) DV_S-68329, atsakant į pareiškėjo 2019 m. spalio 15 d. prašymą, yra pateikiama informacinio pobūdžio informacija apie pareiškėjo senatvės pensijos apskaičiavimą. Valdybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (6.5)1-1365 dalimi buvo atsisakyta panaikinti Valdybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. (10.1) DV_S-68329. Pareiškėjas neginčijo šių raštų dėl to, kad jam nebuvo pateikta informacija, o prašymas įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo 2019 m. spalio 15 d. prašymą buvo išnagrinėtas priimant kitus sprendimus, kuriuos pareiškėjas ginčija šioje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Valdybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimas Nr. (10.1) DV_S-68329 ir Valdybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (6.5)1-1365 dalis, kuria buvo atsisakyta panaikinti Valdybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-68329, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

69. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su šiais pareiškėjo pareikštais skundo reikalavimais, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją, 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).

70. Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Teismo sprendimo motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jo skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl rungimosi ir lygiateisiškumo principų pažeidimo yra paremti subjektyvia pareiškėjo nuomone dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo.

71. Pensijų įstatymas nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas. Pagal Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 punktą, pensijų socialinio draudimo stažas – tai laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai. Pensijų įstatymo 2 priedo „Laikotarpiai, prilyginami stažui“ 2.4 punkte nustatyta, kad asmens stažui prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvęs mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje. Nuostatų 1 priedo 26 punkte nurodyta, kad į stažą įskaitomas studentų ir moksleivių gamybinės praktikos laikas, jeigu jie dirbo mokamą darbą arba ėjo pareigas, už kurias buvo mokama.

72. VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-134 neįskaitytas į stažą pareiškėjo mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laikotarpis nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 27 d. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo mokymosi minėtame institute pobūdis neatitinka įtvirtintam Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4. punkte. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas iki atsakovo sprendimų ginčijimo ikiteismine tvarka nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomos gamybinės praktikos atitiktį Nuostatų 1 priedo 26 punktui. Todėl, atsižvelgiant į nutarties 71 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laikotarpis nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 27 d., taip pat pareiškėjo nurodomas gamybinės praktikos laikas pagrįstai nebuvo įskaityti į stažą.

73. Dėl apeliaciniame skunde išdėstytų pareiškėjo argumentų, susijusių su LTSR ir SSRS teisės aktų taikymu ir jo mokymosi laiko Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1973–1979 m. įskaitymu į stažą senatvės pensijai gauti, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymima, jog Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. įstatymu Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ nutraukė 1977 m. spalio 7 d. TSRS Konstitucijos (Pagrindinio įstatymo), taip pat TSRS ir sąjunginių respublikų įstatymų pagrindų, kitų TSRS įstatymų galiojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2199/2013). Laikotarpiams, prilyginamiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, yra skirtas Pensijų įstatymas ir atitinkamas jo normas detalizuojantys Nuostatai, kurie nereikalauja, sprendžiant dėl konkretaus asmens teisės įskaityti tam tikrą laikotarpį į socialinio draudimo stažą, atsižvelgti į buvusios TSRS valdžios priimtus norminius teisės aktus bei kitus to laikmečio teisės šaltinius. Taigi pareiškėjo argumentai, susiję su iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo jos teritorijoje galiojusiu teisiniu reguliavimu, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

74. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pareiškėjo stažo laikotarpio skaičiavimu už darbą UAB „Ramigė“, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais dėl nepakankamos ginčijamų sprendimų motyvacijos, netinkamo įrodymų vertinimo šiuo aspektu. Pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamus sprendimus (išskyrus VSDFV Kauno skyriaus ir Valdybos atsisakymą įskaityti į stažą pareiškėjo studijų Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1974–1979 m. laikotarpį) ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2020 m. balandžio 4 d. skundą išnagrinėti iš naujo, priimant motyvuotą sprendimą (sprendimus). Taigi, pareiškėjo skundas šioje dalyje buvo tenkintas, todėl teisėjų kolegija dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pareiškėjo darbo stažu, įgytu UAB „Ramigė“, plačiau nepasisako, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

75. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

76. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pirmosios instancijos teismo konstatuotų Valdybos pažeidimų pobūdį, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų patyrė neturtinę žalą, pažeidimai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Teismui konstatavus, kad ginčijami sprendimai Viešojo administravimo įstatymo požiūriu nebuvo tinkamai motyvuoti, juos priimant buvo pažeistas gero administravimo principas, veikiama nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, atsakovo atstovo padaryti pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui pagrįstai priteista 300 Eur dydžio neturtinė žala. Toks pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas neturtinės žalos dydis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas. Pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą priteisti jam didesnę sumą, todėl pirmosios instancijos teismo priteistos sumos nėra pagrindo didinti.

77. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, išsamiai išnagrinėjo bylą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reikėtų vertinti kitaip, keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

78. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Ernestas Spruogis