Legislator Case Law & Legislation
3259f5d2-b8db-4c0f-82ac-ffc81bb27c26 AI generated

3259f5d2-b8db-4c0f-82ac-ffc81bb27c26 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 3259f5d2-b8db-4c0f-82ac-ffc81bb27c26
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IÅ¡nagrinėjus bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t y t a : Ginčo esmėIeÅ¡kovas A. B. Vilniaus apygardos teismui padavė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 41 straipsnio 1 dalis nustato, jog civiliniame procese Å¡alimis – ieÅ¡kovu arba atsakovu – gali bÅ«ti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Legislator headnote

AI generated

3259f5d2-b8db-4c0f-82ac-ffc81bb27c26 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, konstatavo, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ir ieÅ¡kinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.Atskirojo skundo argumentaiApeliantas (ieÅ¡kovas) A. B. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir perduoti klausimÄ nagrinėti kitos apygardos teismui iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teisėjas sprendė ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ byloje, kurioje atsakovu yra nurodytas Vilniaus apygardos teismo teisėjas, tokiu bÅ«du pažeisdamas bendrÄ objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko bylos nagrinėjimo principÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-161-186/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01868-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5921-392/2015.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t y t a : Ginčo esmėIeÅ¡kovas A. B. Vilniaus apygardos teismui padavė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 41 straipsnio 1 dalis nustato, jog civiliniame procese Å¡alimis – ieÅ¡kovu arba atsakovu – gali bÅ«ti fiziniai ir juridiniai asmenys.

IeÅ¡kovas atsakovu nurodė „lietuvių taip vadinamÄ teritorijÄ Lietuva“, t. y. ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė neegzistuojančiam atsakovui. Teismas pažymėjo, kad tam tikra teritorija nėra subjektas, galintis atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kinio turinys yra įžeidžiančio pobÅ«džio, jame iÅ¡kreipiami oficialÅ«s valstybės bei jos institucijų pavadinimai (vartojamos sÄ vokos „taip vadinama teritorija Lietuva“, taip vadinama institucija „Lietuvos teisingumo ministerija“, taip vadinama institucija „Lietuvos generalinė prokuratÅ«ra“).

Generalinio prokuroro pavaduotojas tiesiogiai įvardijamas debilu, idiotu ir kriminaliniu nusikaltėliu, net Prezidentė taipogi įvardijama „taip vadinama“. IeÅ¡kovas ne pirmÄ kartÄ reiÅ¡kia panaÅ¡aus pobÅ«džio ieÅ¡kinius, kuriuos buvo arba atsisakyta priimti, arba nustatytas terminas procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti, iÅ¡aiÅ¡kinta pareiga vengti neprocesinės retorikos, savo valstybės, jos institucijų ir pareigÅ«nų neleistino įžeidinėjimo. Teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, taip pat tai, kad A.

B. yra įgijęs aukÅ¡tÄ jį teisinį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , darė iÅ¡vadÄ , jog jam yra žinomi tiek bendro pobÅ«džio dokumentų įforminimo, tiek specialÅ«s procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, tačiau ieÅ¡kovas sÄ moningai jų nevykdo, teikia nepagarbia forma suraÅ¡ytÄ procesinį dokumentÄ . Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad teisės norma, reglamentuojanti procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimÄ , neturėtų bÅ«ti suteikta asmenims, sÄ moningai naudojantiems jÄ ne pagal paskirtį, t. y. remtis ja siekiant ne tik inicijuoti bylos iÅ¡kėlimÄ , bet ir akivaizdžiai pademonstruoti niekinamÄ , įžeidžiantį požiÅ«rį į valstybę bei kitus proceso dalyvius.

Teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, konstatavo, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ir ieÅ¡kinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.Atskirojo skundo argumentaiApeliantas (ieÅ¡kovas) A. B. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir perduoti klausimÄ nagrinėti kitos apygardos teismui iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teisėjas sprendė ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ byloje, kurioje atsakovu yra nurodytas Vilniaus apygardos teismo teisėjas, tokiu bÅ«du pažeisdamas bendrÄ objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko bylos nagrinėjimo principÄ .

Teismas taip pat pažeidė principÄ , kad niekas negali bÅ«ti teisėju savo paties byloje. Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinis teismai bijo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinius iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės, rodoma panieka „taip vadinamos teritorijos Lietuvos konstitucinei santvarkai ir įstatymams, elgiamasi piktybiÅ¡kai proceso Å¡alies atžvilgiu“. Viso to tikslas nepriimti ieÅ¡kinio tam, kad sueitų ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalį, nes nenurodė, į kuriÄ institucijÄ kreiptis su ieÅ¡kinio reikalavimais.

Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieÅ¡kinį atsisakė priimti, nenustatęs termino trÅ«kumams paÅ¡alinti. Dėl teismo sudėties ir neÅ¡aliÅ¡kumoSkundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ apeliantas pirmiausiai ginčija teisėjo, priėmusio skundžiamÄ nutartį, Å¡aliÅ¡kumo aspektu.

Apeliantas nurodo, kad teisėjas nagrinėjo ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ prieÅ¡ to paties teismo teisėjÄ .Byloje dalyvaujantis asmuo manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ . Asmuo, reikÅ¡damas tokį nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai – nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus.Apeliantas pateiktame ieÅ¡kinyje nekelia klausimo dėl bylÄ nagrinėjusio teisėjo neteisėtų veiksmų.

Dėl Å¡ios priežasties apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad yra pažeidžiamas principas, jog niekas negali bÅ«ti teisėju savo byloje. Tai, jog teismas nusprendė nepriimti ieÅ¡kinio ir grÄ Å¾inti jį pateikusiam asmeniui, savaime neįrodo teismo Å¡aliÅ¡kumo. Atskirajame skunde apeliantas nenurodo jokių aplinkybių bei nepateikia įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas, priėmęs apskųstÄ nutartį, turėjo asmeninį suinteresuotumÄ bylos baigtimi ar egzistuotų kitos aplinkybės, leidžiančios abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.Apeliantas taip pat nepagrįstai tvirtina, jog buvo nukrypta nuo suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo precedentinės praktikos dėl objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko bylos nagrinėjimo principo.

NuÅ¡alinimo ar bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui klausimas kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai konkrečioje byloje, atsižvelgiant į tos bylos situacijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad tokios nutartys, kurios nurodomos atskirajame skunde, precedento galios kitiems, kad ir tos pačios proceso Å¡alies, teisminiams ginčams neturi. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudaro teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindÄ , įtvirtintÄ CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte, yra nepagrįsti.Dėl atsisakymo priimti ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka, kuriame nepagarbiai ir įžeidžiančiai įvardijami dalyvaujantys byloje asmenys.

Teismai ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinę apeliantui, kad tiek paduodant teismui ieÅ¡kinį, tiek suraÅ¡ant teismui kitus procesinius dokumentus turi bÅ«ti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitant pavadinimus. Taip pat buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CPK 42 straipsnį Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai. Apeliantui ne kartÄ nurodyta ir tai, kad jo procesiniuose dokumentuose įvardijant atsakovais įvairius subjektus naudojami epitetai „kriminalinė Lietuvos Respublika“ ir pan., negali bÅ«ti vertinami raÅ¡ymo apsirikimu ar tiesiog netikslumu.

Teismai taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad apelianto pasirinktas atsakovų įvardijimas, aiÅ¡kiai iÅ¡kreipiant oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, vertintinas ne kaip klaida, o kaip sÄ moningas veiksmas, kuriuo siekiama Å¡iuos subjektus pažeminti (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1309-464/2015). Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstai pripažino, kad apeliantas kartu su kitu byloje nurodytu ieÅ¡kovu reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, sÄ moningai siekia piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rodo nepagarbÄ teismui ir proceso dalyviams.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį dėl to, kad konstatavo netinkamÄ apelianto procesinį elgesį, prilyginamÄ piktnaudžiavimui teise. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais bei teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl tokio ieÅ¡kinio nepriimtinumo nagrinėti. Nustačius tokias aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad ieÅ¡kinio nepriėmimu siekiama, jog sueitų ieÅ¡kinio senaties terminas. Apeliantui teisę į teisminę gynybÄ naudojant ne pagal įstatyme nustatytÄ paskirtį, nesusiklostė prielaidos CPK 137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam procesinės teisės normos pažeidimui konstatuoti.

Esant pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodytoms aplinkybėms, dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                              Egidijus Žironas