3259f5d2-b8db-4c0f-82ac-ffc81bb27c26 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedIÅ¡nagrinÄjus bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t y t a : GinÄo esmÄIeÅ¡kovas A. B. Vilniaus apygardos teismui padavÄ ieÅ¡kinį dÄl žalos atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄVilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsÄjo 22 d. nutartimi atsisakÄ priimti ieÅ¡kinį. Teismas nurodÄ, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 41 straipsnio 1 dalis nustato, jog civiliniame procese Å¡alimis â ieÅ¡kovu arba atsakovu â gali bÅ«ti fiziniai ir juridiniai asmenys.
Legislator headnote
AI generated3259f5d2-b8db-4c0f-82ac-ffc81bb27c26 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas, įvertinÄs Å¡ias aplinkybes, konstatavo, kad Å¡iuo atveju nÄra pagrindo taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ir ieÅ¡kinį atsisakÄ priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.Atskirojo skundo argumentaiApeliantas (ieÅ¡kovas) A. B. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsÄjo 22 d. nutartį ir perduoti klausimÄ nagrinÄti kitos apygardos teismui iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:TeisÄjas sprendÄ ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ byloje, kurioje atsakovu yra nurodytas Vilniaus apygardos teismo teisÄjas, tokiu bÅ«du pažeisdamas bendrÄ objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko bylos nagrinÄjimo principÄ .
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2-161-186/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01868-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Egidijus Žironas,teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjo A. B. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsÄjo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį dÄl žalos atlyginimo priteisimo, priimtos civilinÄje byloje Nr. 2-5921-392/2015.
IÅ¡nagrinÄjus bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t y t a : GinÄo esmÄIeÅ¡kovas A. B. Vilniaus apygardos teismui padavÄ ieÅ¡kinį dÄl žalos atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄVilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsÄjo 22 d. nutartimi atsisakÄ priimti ieÅ¡kinį. Teismas nurodÄ, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 41 straipsnio 1 dalis nustato, jog civiliniame procese Å¡alimis â ieÅ¡kovu arba atsakovu â gali bÅ«ti fiziniai ir juridiniai asmenys.
IeÅ¡kovas atsakovu nurodÄ âlietuvių taip vadinamÄ teritorijÄ Lietuvaâ, t. y. ieÅ¡kinį pareiÅ¡kÄ neegzistuojanÄiam atsakovui. Teismas pažymÄjo, kad tam tikra teritorija nÄra subjektas, galintis atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . Teismas taip pat atkreipÄ dÄmesį, kad ieÅ¡kinio turinys yra įžeidžianÄio pobÅ«džio, jame iÅ¡kreipiami oficialÅ«s valstybÄs bei jos institucijų pavadinimai (vartojamos sÄ vokos âtaip vadinama teritorija Lietuvaâ, taip vadinama institucija âLietuvos teisingumo ministerijaâ, taip vadinama institucija âLietuvos generalinÄ prokuratÅ«raâ).
Generalinio prokuroro pavaduotojas tiesiogiai įvardijamas debilu, idiotu ir kriminaliniu nusikaltÄliu, net PrezidentÄ taipogi įvardijama âtaip vadinamaâ. IeÅ¡kovas ne pirmÄ kartÄ reiÅ¡kia panaÅ¡aus pobÅ«džio ieÅ¡kinius, kuriuos buvo arba atsisakyta priimti, arba nustatytas terminas procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti, iÅ¡aiÅ¡kinta pareiga vengti neprocesinÄs retorikos, savo valstybÄs, jos institucijų ir pareigÅ«nų neleistino įžeidinÄjimo. Teismas, įvertinÄs Å¡ias aplinkybes, taip pat tai, kad A.
B. yra įgijÄs aukÅ¡tÄ jį teisinį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , darÄ iÅ¡vadÄ , jog jam yra žinomi tiek bendro pobÅ«džio dokumentų įforminimo, tiek specialÅ«s procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, taÄiau ieÅ¡kovas sÄ moningai jų nevykdo, teikia nepagarbia forma suraÅ¡ytÄ procesinį dokumentÄ . Teismas pažymÄjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodÄs, kad teisÄs norma, reglamentuojanti procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimÄ , neturÄtų bÅ«ti suteikta asmenims, sÄ moningai naudojantiems jÄ ne pagal paskirtį, t. y. remtis ja siekiant ne tik inicijuoti bylos iÅ¡kÄlimÄ , bet ir akivaizdžiai pademonstruoti niekinamÄ , įžeidžiantį požiÅ«rį į valstybÄ bei kitus proceso dalyvius.
Teismas, įvertinÄs Å¡ias aplinkybes, konstatavo, kad Å¡iuo atveju nÄra pagrindo taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ir ieÅ¡kinį atsisakÄ priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.Atskirojo skundo argumentaiApeliantas (ieÅ¡kovas) A. B. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsÄjo 22 d. nutartį ir perduoti klausimÄ nagrinÄti kitos apygardos teismui iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:TeisÄjas sprendÄ ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ byloje, kurioje atsakovu yra nurodytas Vilniaus apygardos teismo teisÄjas, tokiu bÅ«du pažeisdamas bendrÄ objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko bylos nagrinÄjimo principÄ .
Teismas taip pat pažeidÄ principÄ , kad niekas negali bÅ«ti teisÄju savo paties byloje. Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinis teismai bijo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinius iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ esmÄs, rodoma panieka âtaip vadinamos teritorijos Lietuvos konstitucinei santvarkai ir įstatymams, elgiamasi piktybiÅ¡kai proceso Å¡alies atžvilgiuâ. Viso to tikslas nepriimti ieÅ¡kinio tam, kad sueitų ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismas pažeidÄ CPK 137 straipsnio 3 dalį, nes nenurodÄ, į kuriÄ institucijÄ kreiptis su ieÅ¡kinio reikalavimais.
Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinÄjamu atveju nenustatyta. Byloje kilo ginÄas dÄl to, ar pirmosios instancijos teismas teisÄtai ir pagrįstai ieÅ¡kinį atsisakÄ priimti, nenustatÄs termino trÅ«kumams paÅ¡alinti. DÄl teismo sudÄties ir neÅ¡aliÅ¡kumoSkundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisÄtumÄ apeliantas pirmiausiai ginÄija teisÄjo, priÄmusio skundžiamÄ nutartį, Å¡aliÅ¡kumo aspektu.
Apeliantas nurodo, kad teisÄjas nagrinÄjo ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ prieÅ¡ to paties teismo teisÄjÄ .Byloje dalyvaujantis asmuo manantis, kad jo bylÄ nagrinÄjantis teisÄjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65â66 straipsniuose nurodytomis aplinkybÄmis, teikti motyvuotÄ teisÄjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ . Asmuo, reikÅ¡damas tokį nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus iÅ¡nagrinÄta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai â nurodyti konkreÄias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinanÄius įrodymus.Apeliantas pateiktame ieÅ¡kinyje nekelia klausimo dÄl bylÄ nagrinÄjusio teisÄjo neteisÄtų veiksmų.
DÄl Å¡ios priežasties apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad yra pažeidžiamas principas, jog niekas negali bÅ«ti teisÄju savo byloje. Tai, jog teismas nusprendÄ nepriimti ieÅ¡kinio ir grÄ Å¾inti jį pateikusiam asmeniui, savaime neįrodo teismo Å¡aliÅ¡kumo. Atskirajame skunde apeliantas nenurodo jokių aplinkybių bei nepateikia įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima sprÄsti, kad Vilniaus apygardos teismo teisÄjas, priÄmÄs apskųstÄ nutartį, turÄjo asmeninį suinteresuotumÄ bylos baigtimi ar egzistuotų kitos aplinkybÄs, leidžianÄios abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.Apeliantas taip pat nepagrįstai tvirtina, jog buvo nukrypta nuo suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo precedentinÄs praktikos dÄl objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko bylos nagrinÄjimo principo.
NuÅ¡alinimo ar bylos perdavimo nagrinÄti kitam teismui klausimas kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai konkreÄioje byloje, atsižvelgiant į tos bylos situacijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad tokios nutartys, kurios nurodomos atskirajame skunde, precedento galios kitiems, kad ir tos paÄios proceso Å¡alies, teisminiams ginÄams neturi. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad apelianto argumentai dÄl proceso teisÄs normų pažeidimų, kurie sudaro teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindÄ , įtvirtintÄ CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte, yra nepagrįsti.DÄl atsisakymo priimti ieÅ¡kinį kaip nenagrinÄtinÄ teisme civilinio proceso tvarka, kuriame nepagarbiai ir įžeidžianÄiai įvardijami dalyvaujantys byloje asmenys.
Teismai ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinÄ apeliantui, kad tiek paduodant teismui ieÅ¡kinį, tiek suraÅ¡ant teismui kitus procesinius dokumentus turi bÅ«ti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinÄs) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžianÄių formuluoÄių, įskaitant pavadinimus. Taip pat buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CPK 42 straipsnį Å¡alys joms priklausanÄiomis procesinÄmis teisÄmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai. Apeliantui ne kartÄ nurodyta ir tai, kad jo procesiniuose dokumentuose įvardijant atsakovais įvairius subjektus naudojami epitetai âkriminalinÄ Lietuvos Respublikaâ ir pan., negali bÅ«ti vertinami raÅ¡ymo apsirikimu ar tiesiog netikslumu.
Teismai taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad apelianto pasirinktas atsakovų įvardijimas, aiÅ¡kiai iÅ¡kreipiant oficialius valstybÄs bei jos institucijų pavadinimus, vertintinas ne kaip klaida, o kaip sÄ moningas veiksmas, kuriuo siekiama Å¡iuos subjektus pažeminti (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsÄjo 17 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2-1309-464/2015). DÄl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstai pripažino, kad apeliantas kartu su kitu byloje nurodytu ieÅ¡kovu reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, sÄ moningai siekia piktnaudžiauti procesinÄmis teisÄmis, rodo nepagarbÄ teismui ir proceso dalyviams.
Pirmosios instancijos teismas atsisakÄ priimti ieÅ¡kinį dÄl to, kad konstatavo netinkamÄ apelianto procesinį elgesį, prilyginamÄ piktnaudžiavimui teise. ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais bei teismo padarytomis iÅ¡vadomis dÄl tokio ieÅ¡kinio nepriimtinumo nagrinÄti. NustaÄius tokias aplinkybes, nÄra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad ieÅ¡kinio nepriÄmimu siekiama, jog sueitų ieÅ¡kinio senaties terminas. Apeliantui teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ naudojant ne pagal įstatyme nustatytÄ paskirtį, nesusiklostÄ prielaidos CPK 137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam procesinÄs teisÄs normos pažeidimui konstatuoti.
Esant pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodytoms aplinkybÄms, dÄl atskirajame skunde nurodytų argumentų nÄra pagrindo pakeisti ar panaikinti teisÄtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todÄl ji paliekama nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsÄjo 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄjas                                                                              Egidijus Žironas