2021-03-17 Nr. AB-5491-4-45-3-00040-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2865-629/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00040-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

vertėjaujant Julijai Levandovskai,

dalyvaujant užsieniečiui A. M. (A. M.), jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo užsieniečio A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. (A. M.) paskirto sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. (A. M.) (toliau – ir Užsienietis) paskirto sulaikymo Centre terminą iki 2021 m. gegužės 13 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Užsienietis nevykdė jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų, nes turėdamas laisvo judėjimo galimybę, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, nesulaukęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimo dėl prieglobsčio nesuteikimo, todėl šiam Departamento sprendimui įsiteisėjus, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtu. Departamentas 2020 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą dėl A. M. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietis 2020 m. lapkričio 30 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Departamentas 2020 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris bylos dar neišnagrinėjo. Iš Departamento pateikto rašto matyti, kad A. M. su šeima skirtingose Europos Sąjungos valstybėse nuo 2002 m. nuolat pateikia prieglobsčio prašymus, kurie netenkinami, yra gyvenę net keturiose Europos Sąjungos šalyse. Kadangi užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, yra didelė tikimybė manyti, kad, turėdamas laisvo judėjimo galimybę, jis vėl gali išvykti iš Lietuvos Respublikos ir tokiu būdu sutrukdyti galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui.

3. Užsienietis su pareiškėjo teikimu nesutiko ir prašė jo nesulaikyti bei taikyti jo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis paaiškino, kad, nors jis ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, vis dar yra prieglobsčio prašytojas, nes jo prieglobsčio byloje galutinis sprendimas nėra priimtas. Užsienietis turi nepilnamečių vaikų, o pratęsus jo sulaikymo terminą bus išskirta šeima. Užsienietis tvirtino, kad iki jo prašymo išnagrinėjimo iš Lietuvos Respublikos neišvyks.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. vasario 11 d. sprendimu Centro teikimą patenkino ir paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą dėl A. M. sulaikymo Centre ir pratęsė jo sulaikymo terminą iki 2021 m. gegužės 13 d.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 2019 m. gruodžio 31 d. į Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punktą atvykę (duomenys neskelbtini) piliečiai: A. M. ir L. G. su vaikais, pateikė prieglobsčio prašymus; Departamentas priėmė prašymus suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės bei apgyvendino minėtus užsieniečius Centre; Departamentas 2020 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-12)12PR-38 nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje;

šis Departamento sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu skundą atmetė; A. M. dėl šio sprendimo pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui; 2020 m. rugpjūčio 1 d. Užsienietis su sutuoktine ir nepilnamečiais vaikais išėjo iš Centro su tikslu neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, tačiau buvo sulaikyti pasienyje su (duomenys neskelbtini); Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2020 m. lapkričio 6 d.;

A. M. kartu su sutuoktine ir nepilnamečiais vaikais 2020 m. rugpjūčio 12 d., 16.10 val., išvyko iš Centro, neteisėtai kirto (duomenys neskelbtini) valstybės sieną, pateko į (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pasieniečių ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. perduoti Lietuvos Respublikos pareigūnams; Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu A. M. buvo sulaikytas Centre iki 2020 m. lapkričio 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu užsieniečio sulaikymo terminas pratęstas iki 2021 m. vasario 13 d.; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, tokiu būdu Departamento 2020 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. (15/6-12)12PR-38 dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje nesuteikimo A. M. įsiteisėjo; Departamentas 2020 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-15)1U-14, kuriuo nusprendė išsiųsti A.

M. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); Užsienietis 2020 m. lapkričio 30 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo; Departamentas 2020 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-15)12PR-168 dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje nesuteikimo; A. M. šį sprendimą yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame byla dar nėra išnagrinėta.

6. Teismas konstatavo, kad A. M. prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje šiuo metu neišnagrinėtas ir dėl to gali kilti papildomas poreikis tikslinti informaciją dėl motyvų, kuriais grindžiamas Užsieniečio prašymas. Teismas akcentavo, kad užsienietis pažeidė teismo sprendimu jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas ir išvyko iš Centro, todėl išlieka pagrindas manyti, kad Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali dar kartą bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, taip sutrukdydamas galutinio sprendimo priėmimui jo byloje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Užsieniečio sulaikymo pagrįstumą konkrečioje situacijoje taip pat konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. bei 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyse.

7. Teismas nustatė, kad įsiteisėjus Departamento 2020 m. kovo 27 d. sprendimui Nr. (15/6-12)12PR-38 dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Užsieniečiui Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, Užsieniečio atžvilgiu buvo priimtas Departamento 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. (15/6-15)1U-14 dėl A. M. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Praėjus keturioms dienoms po šio sprendimo priėmimo Užsienietis pateikė pakartotinį prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Teismas vadovavosi Įstatymo 114 straipsnio 5 dalimi ir nurodytus veiksmus vertino kaip bandymus sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl išsiuntimo, todėl Centro teikimą patenkino kaip pagrįstą.

III. 8. Užsienietis A. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti, t. y. pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietis nurodo, kad sulaikymo pagrindu – išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, galima remtis tik tam tikrą laikotarpį. Jo prieglobsčio prašymo motyvai jau yra išaiškinti, ginčas dėl priimto Departamento sprendimo pagrįstumo vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl teismas nepagrįstai konstatavo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintą sulaikymo pagrindą. Užsienietis pabrėžia, kad yra prieglobsčio prašytojas (byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme), procedūra dėl jo išsiuntimo nėra pradėta ir (ar) vykdoma, duomenų, kad jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti, byloje nepateikta, todėl daro išvadą, kad teismas pažeidė Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą šešių mėnesių sulaikymo terminą. Pareiškėjo teigimu, nepaisant galimybės (ribotai) bendrauti su žmona ir vaikais suteikimo, sulaikymo termino pratęsimas dar trims mėnesiams objektyviai nebegali būti laikomas proporcinga, didelio poveikio nepilnamečių vaikų interesams neturinčia priemone. Užsienietis pažymi, kad jo tapatybė yra nustatyta, taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir/ar viešajai tvarkai, todėl jo atžvilgiu byloje turėjo būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

11. Centras nesutinka su Užsieniečio teiginiais dėl prieglobsčio prašymo ilgo nagrinėjimo, kadangi Departamentas Užsieniečio paskesnį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėjo skubos tvarka per dvylika kalendorinių dienų. Centras nesutinka ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad prieglobsčio prašymo motyvai jau yra išaiškinti, kadangi ginčas dėl Departamento sprendimo dar nagrinėjamas teisme. Centro vertinimu, tai, kad Užsienietis kelis kartus, pasinaudojęs galimybe laisvai judėti, vyko iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, reiškia pareiškėjo nebendradarbiavimą su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Centras atkreipia dėmesį, kad Departamentas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendime nustatė, jog pareiškėjas, pateikęs prieglobsčio prašymą (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), nuolat skųsdavo jam nepalankius sprendimus, siekdamas kuo ilgiau išbūti šalyje, todėl, Centro manymu, tokią taktiką pareiškėjas naudoja ir Lietuvoje. Centras atkreipia dėmesį, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu pareiškėjo atžvilgiu taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2020 m. lapkričio 6 d., tačiau paskirtos priemonės pareiškėjas nevykdė. Centro nuomone, pareiškėjas pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą tik siekdamas sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, Centras daro išvadą, kad Užsienietis, būdamas nesulaikytas, bandys vėl išvykti iš Lietuvos Respublikos. Centras pažymi, kad Užsienietis viso buvimo Centre metu turi galimybę bendrauti su savo šeima, todėl teisė rūpintis savo šeima iš jo nėra atimta ar ribojama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Centro teikimo pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2021 m. gegužės 13 d. teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 6 punkto nuostatomis, Centro teikimą tenkino ir pratęsė Užsieniečio sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. gegužės 13 d.

14. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, savo apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 6 punkto nuostatas, kadangi prieglobsčio prašymo motyvai jau yra išaiškinti, nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir/ar viešajai tvarkai, be to, tenkindamas Centro teikimą pratęsti sulaikymo terminą, teismas pažeidė Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą šešių mėnesių sulaikymo terminą.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

16. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje, be kita ko, ir jų sulaikymo klausimus, yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

17. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5383-556/2019).

19. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atžvilgiu taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą, 5 dalies 6 punktą. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas prieglobsčio prašytojo sulaikymą sieja su būtinybe išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinti, ar pagal šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama aplinkybė, kad užsienietis nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės. Tokia faktinė aplinkybė byloje nustatyta.

20. Tačiau Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

21. Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą (Įstatymo 114 str. 7 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindinės demokratinės visuomenės vertybės – prigimtinės teisės į laisvę – ribojimas įstatymu privalo būti reglamentuotas tiksliai, o įstatymo normos – aiškinamos griežtai, t. y. 6 mėnesių terminas pagal galiojantį reglamentavimą gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 12 mėnesių tik tuo atveju, kai vyksta procedūros dėl užsieniečio išsiuntimo ir (ar) yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį (nesvarbu, ar šis sprendimas yra apskųstas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei bylos faktines aplinkybes, daro išvadą, kad maksimalus galimas Užsieniečio sulaikymo pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį terminas baigėsi, procedūra dėl jo išsiuntimo realiai negali būti vykdoma neįsiteisėjus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo, duomenų, kad jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti, byloje nepateikta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui.

23. Pažymėtina, jog, vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Atsižvelgdama į nurodytą teisės normą bei šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pratęsė užsieniečio sulaikymo terminą, o ne paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę.

24. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis anksčiau pažeidė laikino išvykimo iš Centro taisykles, darytina išvada, kad poveikio priemonės užsieniečiui negali būti visiškai panaikintos. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija nutaria Užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2021 m. gegužės 13 d. (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p. ir 115 str. 4 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši alternatyvi sulaikymui priemonė yra pakankama ir proporcinga nagrinėjamoje situacijoje.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas – Užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kol užsieniečio atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gegužės 13 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio A. M. (A. M.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. (A. M.) sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. gegužės 13 d. tenkinti iš dalies.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį A. M. (A. M.) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kol užsieniečio atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gegužės 13 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Milda Vainienė