325217fc-2599-41b3-92e8-b60c2edf6d5e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                       Civilinė byla Nr. 2-940/2013                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.2; 121.6.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „IZOBARA“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „IZOBARA“ apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr. 2-4601-431/2012 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „IZOBARA“ ir J.

A. dėl skolos priteisimo. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmė Kreditorius UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „IZOBARA“ 43 633,22 Lt skolos, 10 303,10 Lt delspinigių, o iÅ¡ skolininkų UAB „IZOBARA“ ir J. A. solidariai 59 734,27 Lt skolos ir 11 145,63 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palÅ«kanų bei kreditoriaus patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas kreditoriaus pareiÅ¡kimo pagrindu priėmė teismo įsakymÄ nurodytoms sumoms iÅ¡ieÅ¡koti. Skolininkams pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus dėl priimto teismo įsakymo, ieÅ¡kovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti: iÅ¡ atsakovo UAB „IZOBARA“ 57 436,16 Lt skolos, 13 432,18 Lt delspinigių, solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „IZOBARA“ ir J. A. 63 132,62 Lt skolos, 17 268,17 Lt delspinigių, 5 procentų metines procesines palÅ«kanas bei ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Civilinė byla Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi pagal teismingumÄ buvo perduota Vilniaus apygardos teismui, kuris, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, 2012 m. spalio 13 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino. Atsakovas UAB „IZOBARA“, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė sumažinti mokėtinų delspinigių dydį iki 0,02 procentų per dienÄ , taip pat dėl sunkios finansinės padėties prašė atidėti žyminio mokesčio už skundÄ mokėjimÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pagrįsdamas pastarÄ jį praÅ¡ymÄ atsakovas nurodė, kad įmonė turi finansinių sunkumų, turimas lėšas naudoja tik tiesioginei veiklai, siekiant iÅ¡saugoti veiklÄ , darbo vietas, atkurti mokumÄ bei sumokėti skolas. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsakovui nustatė terminÄ apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti: suformuluoti apeliacinio skundo dalykÄ , nurodant apeliaciniu skundu ginčijamÄ sumÄ , nuo kurios turi bÅ«ti skaičiuojamas žyminis mokestis, taip pat pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, prie kurio bÅ«tų pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ .

Å ios nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas pažymėjo, jog sunkiÄ turtinę padėtį įrodo nekilnojamojo turto registrų, valstybinio socialinio draudimo, VÄ® „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos ir kiti dokumentai. Pirmosios instancijos teismas paaiÅ¡kino, jog, nepaÅ¡alinus nutartyje nurodytų trÅ«kumų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui. Atsakovas UAB „IZOBARA“ 2012 m. gruodžio 17 d. pateikė patikslintÄ apeliacinį skundÄ .

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsakovo UAB „IZOBARA“apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį pateikusiam asmeniui.Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsakovui UAB „IZOBARA“ nustatė deÅ¡imties dienų terminÄ nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti – patikslinti apeliacinio skundo reikalavimÄ , nuo kurio turi bÅ«ti skaičiuojamas žyminis mokestis, bei pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio atidėjimo, prie kurio bÅ«tų pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ . 2012 m. gruodžio 17 d. atsakovas pateikė patikslintÄ apeliacinį skundÄ .

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas UAB „IZOBARA“ 2012 m. gruodžio 4 d. nutartyje nurodytų apeliacinio skundo trÅ«kumų nepaÅ¡alino, t. y. nepatikslino apeliacinio skundo reikalavimo, nuo kurio turi bÅ«ti skaičiuojamas žyminis mokestis, todėl apeliacinį skundÄ laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui. Atskirojo skundo argumentai Atsakovas UAB „IZOBARA“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti nutartį, kuria atsakovo UAB „IZOBARA“ apeliacinis skundas, nepaÅ¡alinus trÅ«kumų laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį pateikusiam asmeniui, ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - priimti atsakovo UAB „IZOBARA“ 2012 m. gruodžio 13 d. patikslintÄ apeliacinį skundÄ .

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Apeliantas 2012 m. gruodžio 13 d. pateikė teismui patikslintÄ apeliacinį skundÄ , paÅ¡alinęs 2012 m. gruodžio 4 d. teismo nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trÅ«kumus, patikslino reikalavimÄ , nuo kurio turi bÅ«ti skaičiuojamas žyminis mokestis bei pateikė motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, prie kurio buvo pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ . Apeliantas patikslintame apeliaciniame skunde tiksliai apibrėžė skundžiamÄ teismo sprendimo dalį: nurodė nesutinkÄ s su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ atsakovo UAB „IZOBARA“ priteista 27 877,06 Lt delspinigių, priskaičiuotų už laiku nesumokėtas įmokas už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2012 m. liepos 5 d. lizingo sutarties Nr. 1080289 pagrindu, taip pat sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ atsakovų solidariai priteista 32 173,60 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 8 d. iki 2012 m. liepos 25 d. lizingo sutarties Nr. 1080621 pagrindu, taip pat su ta teismo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ atsakovo priteistos 5 procentų metinės procesinės palÅ«kanos bei 4 203, 38 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Apeliantas pateikė papildomus įrodymus dėl esamos finansinės padėties, pagrindžiančius praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ : Vilniaus apygardos teismo nutarties restruktÅ«rizavimo byloje kopijÄ , Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto byloje kopijÄ . Apeliantas patikslinto apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje dar kartÄ pabrėžė apeliacinio skundo dalykÄ , t. y. nurodė teismo sprendimo dalį, su kuria nesutinka bei prašė sumažinti priteistų delspinigių dydį iki ne daugiau kaip 0,02 procentų delspinigių per dienÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsakovo UAB „IZOBARA“ apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo, nepaÅ¡alinus trÅ«kumų laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (LR civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320, 338 straipsniai).

            Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Vienas iÅ¡ svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiÅ¡kia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodÄ teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK griežtai ir aiÅ¡kiai reglamentuoja specialiÄ tvarkÄ , kaip asmenys gali įgyvendinti minėtÄ savo teisę.         Kaip žinoma, pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį civilinės, darbo, Å¡eimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktÅ«rizavimo ir kitos iÅ¡ privatinių teisinių santykių kylančios bylos nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso nuostatas.

Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismÄ , bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, privalo laikytis Å¡ios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentÄ , kuris atitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniam dokumentui reikalingi tam, kad nuo pat pradžių bylos nagrinėjimas bÅ«tų aiÅ¡kus, kad ginčo Å¡alys žinotų prieÅ¡ingos Å¡alies reikalavimus ir galėtų tinkamai į juos atsikirsti.

Tai, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas priėmimo klausimÄ . Jeigu procesinis dokumentas neatitinka proceso įstatymo reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminÄ trÅ«kumams Å¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138, 316 straipsniai), o jeigu šį dokumentÄ padavęs asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ trÅ«kumų nepaÅ¡alina, toks dokumentas laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).           Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo 2 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylÄ peržiÅ«rėtų aukÅ¡tesnė teisminė instancija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad nors nurodyto protokolo 2 straipsnio nuostata yra dėl asmens, apkaltinto nusikaltimo padarymu, teisių, ji taikoma ir civilinėse bylose. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R(95)5 „Dėl apeliacijos sistemų ir procedÅ«rų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“ 1 straipsnis, kuriame pažymėta, kad Å¡alims turi bÅ«ti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui.

Bylos peržiÅ«rėjimas aukÅ¡tesnės instancijos teisme užtikrina žemesniųjų instancijų teismų teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo teisingumÄ ir vienodumÄ visoje valstybės teisinėje sistemoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007).            Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog atsakovo pateiktas apeliacinis skundas neatitinka specialiųjų apeliaciniams skundams keliamų reikalavimų.

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad apelianto apeliacinis skundas neatitiko CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punkto, t. y. apeliantas nenurodė apeliaciniu skundu ginčijamos sumos. Be to, nenurodžius apeliaciniu skundu ginčijamos sumos, pirmosios instancijos teismas nesprendė žyminio mokesčio atidėjimo klausimo.              Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog apeliantas, paduodamas apeliacinį skundÄ , nenurodė ginčijamos sumos, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos sumos, su kuria nesutinka.

BÅ«tina pažymėti, jog skundžiama sprendimo dalis (CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir ginčijama suma (CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punktas) yra susijusios, tačiau netapačios apeliacinio skundo turinio dalys.          Vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principais, nagrinėjant civilines bylas prioritetas turi bÅ«ti teikiamas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui iÅ¡ esmės, todėl formalÅ«s procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo.

Nagrinėjamu atveju bÅ«tina pažymėti, jog apeliantas pirminiame apeliaciniame skunde (b. l. 152-153) nenurodė, su kuria teismo sprendimo dalimi nesutinka, nenurodė ir ginčijamos sumos bei apsiribojo tik abstrakčiu praÅ¡ymu sumažinti priteistinų delspinigių sumÄ . Tačiau patikslintame apeliaciniame skunde (b. l. 159-160) apeliantas apibrėžė skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, su kuria nesutinka. IÅ¡ apelianto pateikto patikslinto skundo turinio teismas sprendžia, kad pirmuoju skundo reikalavimu apeliantas UAB „IZOBARA“ praÅ¡o panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteisti delspinigiai.

Antruoju patikslinto apeliacinio skundo reikalavimu apeliantas praÅ¡o sumažinti delspinigius iki 0,02 procentų už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ dydžio. Ä®vertinęs patikslinto apeliacinio skundo turinį apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas tinkamai suformulavo apeliacinio skundo dalykÄ , o tai reiÅ¡kia, kad apeliantas konkrečiai apibrėžė apeliacijos nagrinėjimo ribas. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartyje (b. l. 156) bei skundžiamoje 2012 m. gruodžio 19 d. nutartyje (b. l. 166) akcentuota apeliaciniu skundu ginčijamos sumos nurodymo svarba, tačiau tik formalus tokio trÅ«kumo konstatavimas negali bÅ«ti pripažįstamas akivaizdžia kliÅ«timi asmeniui pasinaudoti apeliacijos teise.

PrieÅ¡inga iÅ¡vada neatitiktų teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principų reikalavimų bei neproporcingai suvaržytų asmens teisę į apeliacijÄ .            Teismas sprendžia, kad apeliaciniu skundu ginčijamos sumos nenurodymas galėjo apsunkinti galimybę pirmosios instancijos teismui iÅ¡spręsti atskirÄ procesinį žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimÄ , tačiau, atsižvelgiant į aplinkybę, jog apeliantas tinkamai suformulavo apeliacinio skundo dalykÄ bei pagrindÄ , tai negalėjo bÅ«ti svarbia kliÅ«timi sprendžiant, ar pateiktas skundas atitinka bendruosius ir specialiuosius procesinių dokumentų reikalavimus.

Pažymėtina, kad CPK 86 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę preliminariai nustatyti mokėtinÄ Å¾yminį mokestį. Teismas sprendžia, jog, įvertinus patikslinto apeliacinio skundo turinį, negalima daryti iÅ¡vados, kad apeliaciniu skundu ginčijama suma nėra ir negali bÅ«ti žinoma. Kaip minėta, apeliantas nurodė, jog nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimu ta apimtimi, kuria iÅ¡ atsakovo UAB „IZOBARA“ priteisti delspinigiai. Apeliantas skundu taip pat praÅ¡o sumažinti mokėtinus delspinigius iki ne didesnio kaip 0,02 procentų už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apeliantas sutinka su mokėtinų delspinigių suma, tačiau ne didesne kaip 0,02 procentai už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Vadinasi, apeliaciniu skundu ginčijamÄ sumÄ sudarytų pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų delspinigių sumos ir tos delspinigių dalies (0,02 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ ), kurios apeliantas neginčija, skirtumas. Teismas sprendžia, kad ginčijamos sumos nenurodymas Å¡iuo atveju yra tik formalus apeliacinio skundo trÅ«kumas, todėl negali bÅ«ti laikomas kliÅ«timi apeliacinio proceso eigai.           Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad skundžiama nutartimi buvo neteisingai pritaikytos teisės normos, reglamentuojančios apeliacinio skundo formos ir turinio trÅ«kumų Å¡alinimo procedÅ«rÄ , apelianto UAB „IZOBARA“ atskirojo skundo dalį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarties panaikinimo tenkina.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimo atidėjimo klausimo, daroma iÅ¡vada, kad nėra galimybės apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ iÅ¡spręsti apeliacinės instancijos teisme (CPK 84, 306 straipsniai). Dėl Å¡ios priežasties UAB „IZOBARA“ apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :        Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį. Atsakovo UAB „IZOBARA“ apeliacinio skundo, paduoto dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo, priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas                                                                                Gintaras Pečiulis