3251efc8-e7c4-452b-ab1a-028b537608bd · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Z                                                                                                                                              Nuorašas                                                                                                                                                         Pranešėja L.Gurevičienė                                                                                    Byla Nr. 1A-26-149/2016Teisėja D.Mickevičienė                                                Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00011-2007-5                                                                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                                                 (S)                                                                                                              1.1.7.1;1.1.8.1.;2.4.5.;2.4.6.3.1.;

                                                                                                                       2.4.6.3.2.;2.4.6.4.1.;2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Rositos Patackienės, sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Šimonei, nuteistiesiems K.

K. ir B. P., nuteistųjų gynėjams advokatams Edmundui JonuÅ¡ui ir Ričardui Suslavičiui, nukentėjusiosios L. S. atstovui advokatui Raimondui Garlauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. K. gynėjo advokato Edmundo JonuÅ¡o bei nuteistojo B. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:- K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;- B.

P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 2 d., ir, vadovaujantis LR BK 54 str. 1 d., 3 d., nuteistas 30 MGL dydžio, t.y. 3900 (trijų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų) litų bauda.Nukentėjusiosios L. S. civilinis ieÅ¡kinys atmestas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: K. K. nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos datos, iki 2007 m. sausio 19 d., iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su UAB „Inovita“ direktoriumi B.

P., bÅ«damas UAB „Inovita“ konsultantu ir aktyviai dalyvaujantis Å¡ios įmonės veikloje, turėdamas tikslÄ apgaule UAB „Inovita“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas) naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiosios L. S. 2463/88440 ha dalį žemės sklypo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio prie Gelvonų ir Ozo gatvių, Vilniaus mieste, jis (K. K.) inicijavo fiktyvų UAB „Vric“ akcijų pirkimÄ â€“ pardavimÄ , ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje pateikė UAB „Inovita“ direktoriui B.

P. pasiraÅ¡yti fiktyviÄ 2006 m. gruodžio 18 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ B. P. jÄ pasiraÅ¡ius, A. D. neva už 1050700 Lt pardavė UAB „Inovita“ 100 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių UAB „Vric“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) akcijų, po ko jis, K. K., pasinaudodamas nukentėjusiosios L. S. teisiniu neiÅ¡prusimu, piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, žodžiu pateikė jai melagingus duomenis apie tai, kad ji negalinti parduoti savo žemės sklypo dalies be kitų savininkų sutikimo, dėl ko pradžioje reikia sudaryti mainų sutartį, L.

S. priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį iÅ¡mainant į UAB „Vric“ akcijas, bei melagingai žadėdamas vėliau iÅ¡pirkti akcijas, nenurodydamas konkretaus akcijų iÅ¡pirkimo termino, ir sumokėti L. S. 1050700 Lt, neketindamas savo pažado tesėti, tokiu bÅ«du jis, K. K. tyčia suklaidino L. S. ir inicijavo mainų sutarties sudarymÄ , pateikdamas Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro, Gedimino pr. 3A-2, Vilniuje, notarei D. J. visus reikiamus dokumentus mainų sutarčiai sudaryti bei vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatęs mainomos L.

S. priklausančios žemės sklypo dalies vertę – 1051000 Lt ir mainomų UAB „Vric“ akcijų vertę – 1051000 Lt, ir L. S., paveikta jo, K. K., aukščiau nurodytų melagingų duomenų ir pažado, 2007 m. sausio 19 d. minėtame notaro biure, su UAB „Inovita“, atstovaujama B. P., sudarė nelygiaverčių mainų sutartį, pagal kuriÄ L. S. iÅ¡mainė jai priklausančiÄ aukščiau nurodytÄ 2463/88440 ha dalį žemės sklypo, esančio prie Gelvonų ir Ozo gatvių, Vilniaus mieste, kurios vidutinė rinkos vertė 2007 m. sausio 19 dienai 1999334 Lt, į 100 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Vric“ akcijų, priklausančių UAB „Inovita“, kurių nominali vertė 10000 Lt, ir Å¡ios sutarties pagrindu (Mainų sutarties 3.1 str.) L.

S. perdavė žemės sklypo dalį UAB „Inovita“ privačion nuosavybėn, o UAB „Inovita“ priėmė šį turtÄ Å¡ia sutartimi jos pasiraÅ¡ymo ir notarinio patvirtinimo dienÄ ir įgijo nuosavybės teises į jį, tačiau vėliau jis, K. K., savo pažado L. S. neiÅ¡tesėjo, UAB „Vric“ akcijų iÅ¡ jos neiÅ¡pirko ir pažadėtos sumos nesumokėjo, tokiu bÅ«du UAB „Inovita“ naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ L. S. priklausančiÄ 2463/88440 ha dalį žemės sklypo, esančio prie Gelvonų ir Ozo gatvių, Vilniaus mieste, kurios vidutinė rinkos vertė 2007 m. sausio 19 dienai 1999334 Lt.

Tokiais savo veiksmais K. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 2 d.B. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos dienos, iki 2007 m. sausio 19 d., iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su UAB „Inovita“ konsultantu ir aktyviai dalyvaujančiu Å¡ios įmonės veikloje K. K., bÅ«damas UAB „Inovita“ direktoriumi, turėdamas tikslÄ apgaule UAB „Inovita“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas) naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiosios L.

S. 2463/88440 ha dalį žemės sklypo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio prie Gelvonų ir Ozo gatvių, Vilniaus mieste, K. K. inicijavus fiktyvų UAB „Vric“ akcijų pirkimÄ -pardavimÄ , ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje pateikus jam, B. P., pasiraÅ¡yti fiktyviÄ 2006-12-18 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ jam, B. P. jÄ pasiraÅ¡ius, A. D. neva už 1050700 Lt pardavė UAB „Inovita“ 100 vnt. 100 litų nominalios vertės paprastųjų vardinių UAB „Vric“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) akcijų, po ko K.

K., pasinaudodamas nukentėjusiosios L. S. teisiniu neiÅ¡prusimu, piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, žodžiu pateikė jai melagingus duomenis apie tai, kad ji negalinti parduoti savo žemės sklypo dalies be kitų savininkų sutikimo, dėl ko pradžioje reikia sudaryti mainų sutartį, L. S. priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį iÅ¡mainant į UAB „Vric“ akcijas, bei melagingai žadėdamas vėliau iÅ¡pirkti akcijas, nenurodydamas konkretaus akcijų iÅ¡pirkimo termino, ir sumokėti L.

S. 1050700 Lt, neketindamas savo pažado tesėti, tokiu bÅ«du K. K. tyčia suklaidino L. S. ir inicijavo mainų sutarties sudarymÄ , pateikdamas Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro, Gedimino pr. 3A-2, Vilniuje, notarei D. J. visus reikiamus dokumentus mainų sutarčiai sudaryti bei vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatęs mainomos L. S. priklausančios žemės sklypo dalies vertę – 1051000 Lt ir mainomų UAB „Vric“ akcijų vertę – 1051000 Lt, ir L. S., paveikta K. K. aukščiau nurodytų melagingų duomenų ir pažado, 2007 m. sausio 19 d. minėtame notaro biure su UAB „Inovita“, atstovaujama jo, B.

P., sudarė nelygiaverčių mainų sutartį, pagal kuriÄ L. S. iÅ¡mainė jai priklausančiÄ aukščiau nurodytÄ 2463/88440 ha dalį žemės sklypo, esančio prie Gelvonų ir Ozo gatvių, Vilniaus mieste, kurios vidutinė rinkos vertė 2007 m. sausio 19 dienai 1999334 Lt, į 100 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Vric“ akcijų, priklausančių UAB „Inovita“, kurių nominali vertė 10000 Lt, ir Å¡ios sutarties pagrindu (Mainų sutarties 3.1 str.) L. S. perdavė žemės sklypo dalį UAB „Inovita“ privačion nuosavybėn, o UAB „Inovita“ priėmė šį turtÄ Å¡ia sutartimi jos pasiraÅ¡ymo ir notarinio patvirtinimo dienÄ ir įgijo nuosavybės teises į jį, tačiau vėliau K.

K. savo pažado L. S. neiÅ¡tesėjo, UAB „Vric“ akcijų ir jo neiÅ¡pirko ir pažadėtos sumos nesumokėjo, tokiu bÅ«dų UAB „Inovita“ naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ L. S. priklausančiÄ 2463/88440 ha dalį žemės sklypo, esančio prie Gelvonų ir Ozo gatvių, Vilniaus mieste, kurios vidutinė rinkos vertė 2007 m. sausio 19 dienai 1999334 Lt. Tokiais savo veiksmais B. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 2 d.Apeliaciniu skundu nuteistojo K.

K. gynėjas advokatas E. JonuÅ¡as praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalį, pagal kuriÄ K. K. pripažintas kaltu bei nuteistas pagal LR BK 182 str. 2 d., ir priimti naujÄ nuosprendį – K. K. pagal LR BK 182 str. 2 d. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tik iÅ¡dėstė kaltinamųjų K. K. ir B. P. teisme duotus parodymus, po to visų kitų liudytojų ir L.

S. parodymus, nurodė, kad įvertino juos ir padarė iÅ¡vadÄ , kad K. K. kaltė visiÅ¡kai įrodyta. Tačiau, apelianto teigimu, iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies teksto matyti, kad į faktines bylos aplinkybes teismas neįsigilino, iÅ¡ esmės nevertino nei kaltinamųjų parodymų, nei liudytojų ir L. S. parodymų ir tik formaliai konstatavo, kad K. K. kaltė visiÅ¡kai įrodyta, o L. S. parodymais netikėti nėra pagrindo. Nė dėl vienų iÅ¡ teisme apklaustų asmenų duotų parodymų teismas nepasisakė, nepaaiÅ¡kino, kodėl tiki vienais jų parodymais, o netiki kitais, neatliko jokios parodymų analizės, kokių asmenų ir kurie jų parodymai patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, nesiaiÅ¡kino ir nuosprendyje neaptarė liudytojų ir L.

S. parodymuose esančių akivaizdžių prieÅ¡taravimų, atkartojo prokuroro suformuluoto kaltinimo frazes. Tokiu bÅ«du, teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 20 str. 5 d. reikalavimų vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Pabrėžiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas K. K. pripažino kaltu nenustatęs bÅ«tino sukčiavimo sudėties požymio - apgaulės, neatskleidė jos esmės ir turinio.

Nusikalstamos veikos aplinkybės, pripažintos įrodytomis, nuosprendyje nėra apraÅ¡ytos, įrodymai, kuriais grindžiama teismo iÅ¡vada, motyvai, kuriais vadovaujantis atmetami kiti įrodymai, neiÅ¡dėstyti, padarytos iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatuodamas, kad K. K. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 182 str. 2 d., net nepasisakė, kokios aplinkybės rodo, kad pastarasis turėjo tyčiÄ panaudodamas apgaulę užvaldyti nukentėjusiosios žemės sklypo dalį, taip pat nepasisakė dėl apgaulės turinio, K.

K. bei L. S. parodymų vertinimo, neatskleidė, kuo remdamasis teismas padarė iÅ¡vadas, kad K. K. kažkÄ Å¾adėjo, kÄ nors buvo įsipareigojęs, ir ko neiÅ¡tesėjo. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl UAB „Vric“ akcijos buvo įsigytos fiktyviai, ir kÄ reiÅ¡kia tokia frazė, kokiu bÅ«du ir kieno buvo suklaidinta L. S..Apelianto teigimu, Vilniaus apylinkės teismas nepatikrino ir nieko nepasisakė ir dėl galimai iÅ¡imtinai civilinio teisinio pobÅ«džio santykių tarp K. K. ir L.

S., įteisintų 2007 m. sausio 8 d. sutartyje. Nuteistojo K. K. gynėjo advokato E.JonuÅ¡o vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti ir įvertinti tai, kad L. S. mainų sutartį pasirašė notaro akivaizdoje, jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta sutarties esmė, teisinės pasekmės, jai nebuvo sudaryta kliūčių susipažinti su Å¡ia sutartimi, nuo jos nebuvo nuslėptos esminės sutarties sÄ lygos ir nebuvo nurodyta klaidingų sÄ lygų. Teisme nenustatyta, kad kokia nors apgaulė buvo naudojama įtraukiant L.

S. į jai nenaudingÄ sandorį, tuo labiau nenustatyta, kad buvo ketinama to sandorio nevykdyti. Å iÄ aplinkybę patvirtina tai, kad po 2007 m. sausio 19 d., kai buvo sudaryta mainų sutartis, iki pat 2007 m. gruodžio 14 d., kada prokuroras laikinai apribojo nuosavybės teises į šį žemės sklypÄ , t.y. per beveik metus laiko UAB „Inovita“ įgyto žemės sklypo neperleido tretiesiems asmenims, nedovanojo jo, neiÅ¡mainė, todėl neabejotina, kad sudarant mainų sutartį notarinėje kontoroje L.

S. atžvilgiu jokia apgaulė nebuvo panaudota. Notaras mainų sutarties sudarymo metu L. S. viskÄ paaiÅ¡kino ir nurodė sandorio sudarymo pasekmes.Akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo remdamasis ir kokiu pagrindu nustatė, kad K. K. inicijavo mainų sutarties sudarymÄ . Nenurodė, kokiais įrodymais paremtas teiginys, kad K. K. notarei D. J. pateikė Å¡iam sandoriui reikalingus dokumentus. PrieÅ¡ingai, pati notarė D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji neprisimena, kas jai tuos dokumentus pateikė.

Vilniaus apylinkės teismas Å¡iuo atveju padarė tik niekuo nepagrįstÄ prielaidÄ , kad tai padarė K. K. Å¡ios aplinkybės nepagrįsdamas jokiais įrodymais.Be viso to, apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta minimo žemės sklypo ir įmonės UAB „Vric“ akcijų verte. Kaltinime teigiama, kad UAB „Vric“ akcijų vertė yra lygi jos įstatiniam kapitalui, t.y. 10 000 Lt, nors byloje nustatyta, kad pagal 2006 m. balansÄ Å¡i įmonė valdė 1 980 048 Lt vertės turtÄ .

L. S. žemės sklypo vertė sandorio dienai pagal VÄ® „Registrų centro“ 2012 m. kovo 1 d. pažymÄ buvo 1 999 334 Lt. Tačiau, Å¡i suma yra apskaičiuota pagal viso 8,8440 ha ploto sklypo vertę aritmetiÅ¡kai paskaičiavus L. S. tenkančios dalies kainÄ . Byloje nenustatyta, kokia bÅ«tų to L. S. priklausiusio žemės sklypo kaina įvertinus jį kaip atskiro sandorio objektÄ , jo paklausumÄ , vietÄ , perspektyvÄ jį perparduoti, esamus suvaržymus ir kt. Tokiu bÅ«du, tikroji Å¡ių abiejų objektų vertė nenustatyta, todėl teigti, kad buvo sudaryta nelygiaverčių mainų sutartis, teismas neturėjo pagrindo.

Konkrečių Å¡ių objektų tyrimų nebuvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu, o K. K. ir jo gynėjo praÅ¡ymai dėl tokio tyrimo paskyrimo buvo nemotyvuotai atmesti ir teisme. Teismas tiesiog konstatavo, kad mainų sutartis nelygiavertė remdamasis vidutine žemės sklypo rinkos verte 2007 m. sausio 1 d., kuriÄ pažymoje pateikė VÄ® „Registrų centras“. Notarės D. J. parodymai dėl teisingos sandorio vertės pirmosios instancijos teismo liko neįvertinti. Apelianto teigimu, jeigu Notarė įformino sandorį su akivaizdžiai neteisinga kaina, tai turėtų bÅ«ti svarstomas ir notarės atsakomybės klausimas, nes notaras atsako už sandorių teisėtumÄ .Be to, teismas pripažinęs, kad K.

K. nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje su B. P., turėjo atskleisti jų susitarimo daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu turinį bei nustatyti jų tyčios bendrumÄ ar bendro intereso buvimÄ , tačiau to nepadarė.Pažymima ir tai, kad L. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė prieÅ¡taringus ir nenuoseklius parodymus, dalis iÅ¡ kurių vertintini kaip melagingi parodymai. Apeliaciniu skundu nuteistasis B. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl B.

P. veikos pagrįstos ne įrodymais, bet prielaidomis. Be to, bylÄ nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipė dėmesį tik į kaltinančius įrodymus ir neatsižvelgė į nuteistÄ jį teisinančius, pažeidžiant LR BPK 20 str. reikalavimus, t.y. esmingai pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Tuo tarpu kita grupė bylos duomenų (įrodymų) – nepalankių ir prieÅ¡taraujančių kaltinimui, vienaip ar kitaip teisinančių B. P. – nuosprendyje iÅ¡ viso nevertinti.

Pažymima, jog šie kaltinimui prieštaraujantys įrodymai byloje nebuvo paneigti kitais, taip pat nuosprendyje nenurodyta, kodėl į juos nėra atsižvelgiama. Dėl šios priežasties, nuteistojo teigimu, nuosprendis surašytas esmingai pažeidžiant LR BPK 305 str. 1 d. reikalavimus. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuteistojo B. P. veiksmų, savo išvadas grindė iš esmės vieninteliu motyvu – aplinkybe, kad nuteistasis B. P. buvo UAB „Inovita“ direktorius, kuris sudarė iš pradžių UAB „Vric“ akcijų įsigijimo sandorį, vėliau ginčo mainų sutartį.

Tačiau, vien Å¡ios aplinkybės nustatymas nepatvirtina B. P. veiksmų neteisėtumo, t.y. LR BK 182 str. numatytos veikos padarymo.Teigiama, kad B. P. neatliko jokių veiksmų, nulėmusių nukentėjusiosios valiÄ sudaryti mainų sutartį, t.y. jokia apgaulė nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo panaudota. Nukentėjusioji L. S., duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, nurodė kad B. P. nepažįsta, ne jis bendravo su nukentėjusiÄ jÄ , ne su juo buvo derinamos minėtos sutarties vykdymo sÄ lygos, atsiskaitymo už parduotÄ sklypÄ klausimas, ne jis siÅ«lė vykti pas notarÄ pasiraÅ¡yti mainų sutartį.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad L. S. perduotų pagal minėtÄ mainų sutartį akcijų vertė lygi UAB „Vric“ įstatiniam kapitalui. Pasak apelianto, tai, kad ginčo mainų sutarties sudarymo metu akcijų rinkos vertė buvo ne 10000,00 Lt pirmiausia patvirtino liudytoja notarė D. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2012 m. sausio 18 d. teisiamojo posėdžio metu nurodžiusi, kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ant minėtÄ sutartį ji užsakė UAB „Vric“ balansÄ ir įvertino, kad sudaromas lygiavertis sandoris.

Tačiau, kodėl Å¡ie liudytojo parodymai, teisinantys B. P., nevertinti, pirmosios instancijos teismas nemotyvuoja. Pažymima, kad liudytoja notarė D. J. nurodė, kad Å¡io balanso buvo papraÅ¡yta tam, kad bÅ«tų galima įsitikinti, ar tai bus lygiaverčiai mainai. Be to, iÅ¡ byloje esančio UAB „Vric“ balanso turinio taip pat galima nustatyti tikrÄ jÄ akcijų vertę, kuriame atsispindi, jog įmonė mainų sutarties sudarymo metu turėjo turto už 1980048,00 Lt, 2006 metų bendrovės veikla buvo pelninga.

Tai, kad akcijų vertė ne 10000,00 Lt patvirtino ir liudytoju apklaustas A. D., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2012 m. vasario 22 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad akcijos buvo vertos daugiau nei 1,3 mln. Be to, remiantis bylos medžiagoje pateiktu Akcijų pirkimo - pardavimo sutarties priedu Nr. 1, sutarties Å¡alys susitarė dėl sutarties kainos – 1050700,00 Lt. Taigi palyginus Å¡iuos duomenis su byloje esančio VÄ® „Registrų centro“ duomenimis apie žemės sklypÄ , žemės sklypų perleidimo sutartimis, akcijų vertė mainų sudarymo metu buvo lygiavertė žemės sklypo vertei.Apeliaciniame skunde be viso ko nurodoma, kad byloje netinkamai nustatytas ir įvertintas subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – kaltė, dėl ko nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 182 str. 2 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 11 d. nuosprendyje konstatavo, jog Å¡ioje byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės įrodymų vertinimo kontekste leidžia teismui daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog B. P. tiesiogine tyčia atliko nurodytus neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamos bylos atveju buvo nustatyta, kad B. P. neneigia, jog buvo notarų kontoroje, pasirašė mainų sutartį su L. S., tačiau jÄ pasiraÅ¡inėjo turėdamas visai kitÄ informacijÄ , t.y. apie jokius K. K. ir L. S. susitarimus jis nieko nežinojo.

Jis nepažinojo nei L. S. prieÅ¡ tai, nei kitų liudytojų. B. P. įsitikinimu, K. K. jam pateikė melagingus faktus, t.y. jo, kaip UAB „Inovita“ direktoriaus, pagalba buvo nupirktos akcijos, kurios buvo iÅ¡mainytos į žemės sklypÄ , o vėliau visa įmonė su jai visu kitu priklausančiu turtu buvo užvaldyta.Pabrėžiama, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog tarp apelianto B. P. ir nukentėjusiosios L. S. susiklostė iÅ¡imtinai turtiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi bÅ«ti sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir bÅ«dais.

Pati nukentėjusioji L. S. 2012 m. vasario 13 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad B. P. nesupranta, kÄ jis byloje veikia. Nukentėjusioji davė tuos pačius parodymus ir 2012 m. balandžio 13 d. teisiamojo posėdžio metu.Vilniaus apygardos teismo 2014-08-25 nuosprendžiu K. K. bei B. P. buvo iÅ¡teisinti, motyvuojant tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau tekste – LAT) 2015-04-25 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka, savo sprendimÄ motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nepasisakė dėl visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, nepaÅ¡alino esminių prieÅ¡taravimų tarp byloje esančių duomenų, neįvertino bylos įrodymų visumos sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymių kontekste, įrodymus vertino atskirai vienÄ nuo kito, o ne jų visetÄ , pirmenybę teikdamas K.

K. bei B. P. teisinantiems įrodymams, nepagrįstai sureikÅ¡mindamas tam tikrus tokių įrodymų aspektus, nevertindamas Å¡iuos įrodymus kitų juos neatitinkančių bylos duomenų kontekste. Perduodamas bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nurodė, jog, iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti bylos įrodymus ir aplinkybes, pasisakydamas dėl visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, paÅ¡alinti esminius prieÅ¡taravimus tarp byloje esančių duomenų, įvertinti įrodymų visetÄ sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių kontekste, akcentuodamas ne tik sukčiavimo objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, ir, remdamasis teismų praktika, pateikti tinkamai motyvuotÄ B.

P. bei K. K. veiksmų teisinį vertinimÄ .Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimÄ , papildomai apklausė nukentėjusiÄ jÄ L. S., K. K. ir apeliantÄ B. P..Teismo posėdyje K. K. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo K. K. gynėjo advokato E.JonuÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, dėl B. P. apeliacinio skundo nepasisako, B. P. ir jo gynėjas praÅ¡o B. P. apeliacinį skundÄ tenkinti, o K. K. gynėjo advokato E.JonuÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusioji ir jos gynėjas gynėjas palaiko B.

P. apeliacinio skundo argumentus, o K. K. gynėjo advokato E.JonuÅ¡o apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti, prokurorė praÅ¡o nuteistojo K. K. gynėjo advokato E.JonuÅ¡o ir B. P. apeliacinius skundus atmesti.B. P. apeliacinis skundas tenkintinas, K. K. advokato Edmundo JonuÅ¡o apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais.

Nagrinėdamas bylÄ , Å¡is teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumÄ : ar teismo iÅ¡vadas patvirtina iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, kad turi bÅ«ti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006). Dėl K. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentų Kolegijos vertinimu K. K. veika kvalifikuota tinkamai.Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymÄ ar turtinės teisės įgijimÄ neteisėtÄ baudžiamÄ ja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimančius privalomai vykdytinÄ sprendimÄ , siekiant tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010).

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo bÅ«das ir gali pasireikÅ¡ti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2013). Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi bÅ«ti esminė, t. y. turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013).Vienas iÅ¡ apgaulės sukčiaujant bÅ«dų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu.

Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiÅ¡kas sukčiavimo požymis, o tik vienas iÅ¡ apgaulės bÅ«dų, naudojamų siekiant įgyti turtÄ , turtinę teisę. Be to, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-255/2012).

Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės bÅ«das sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryÅ¡ių. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu ar apskritai nukentėjusiojo asmens įtraukimu į jam nenaudingÄ sandorį, apie baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant ir į tai, ar kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų apsunkintas, pvz.: sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ ir nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-7-198/2008, 2K-78/2009, 2K-133/2010, 2A-7-9/2013).Pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 2K-7-322-2013 nurodyta, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgi­ji­mo, turtinės prievolės iÅ¡vengimo ar panaikinimo bÅ«das ir gali pasireikÅ¡ti nukentėjusiojo su­klai­di­ni­mu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ dėl turto, turtinės teisės per­lei­dimo, tur­tinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės per­leidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti.

Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kal­ti­nin­ko tur­tinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi bÅ«ti esminė, t. y. turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvyk­dymÄ . Esant tokiam pagrindinio sukčiavimo elemento – apgaulės sÄ vokos aiÅ¡kinimui, ypatingai svarbu nustatyti ne tik faktines įvykio aplinkybes bet ir panaudotÄ apgaulės bÅ«dÄ bei tai, ar panaudota apgaulė paveikė nukentėjusįjį ir ar nulėmė jo apsisprendimÄ veikti kaltininkui palankiu bÅ«du.

Nors K. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais iš dalies paties K. K. parodymais, bei jo parodymais, duotais apeliacinės instancijos teismo posėdyje; kito kaltinamojo B. P. parodymais bei jo parodymais, duotais apeliacinės instancijos teismo posėdyje; nukentėjusiosios L. S. duotais parodymais bei jos parodymais, duotais apeliacinės instancijos teismo posėdyje; pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais liudytojų:

R. S., Z. G., M. U., A. O., V. L., G. V., T. M., S. V. parodymais, kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais. Apklaustas pirmosios instancijos, o po to ir apeliacinės instancijos teisme K. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tuo metu jo vadovaujamoje įmonėje UAB „Verslo kontinentai“ dirbo B., kuris asmeniškai užsiėmė nekilnojamuoju turtu. R. B. kreipėsi į jį pagalbos ir pasakė, kad yra problema, po to jis atvažiavo su L. S.. Paaiškėjo, kad pastaroji 2000 m. buvo pasirašiusi sutartį su R.

B. dėl teisių į nuosavybės atstatymÄ Ä¯ jos senelių turtÄ perleidimo. Tuo metu buvo duotos iÅ¡vados, kad ten nuosavybė nebus atstatoma, nes žemė reikalinga visuomenės poreikiams ir yra saugomų teritorijų sÄ raÅ¡e. R. B. tvarkė nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ tÄ Å¾emę. 2007 m. buvo priimti sprendimai, kad ta žemė yra grÄ Å¾intina ten gyvenusiems asmenims. Tuomet pas L. S. atvyko advokatai verslininkai, susitarę dėl žemės pirkimo su kitais savininkais. Jų interesas buvo nusipirkti visÄ sklypÄ , todėl su L.

S. buvo sudarytas susitarimas, kad jie sutvarko tÄ Å¾emės sklypÄ L. S. ir jos tėvo vardu, o už tai jie S. V. duoda 2/3 žemės sklypo. S. V. su L. S. pasirašė sutartį, atspindinčiÄ jų susitarimÄ , t.y., kad 2/3 žemės atitenka jam, o 1/3 – L. S. su tėvu. Nors tÄ pačiÄ Å¾emę buvo perleidusi R. B., o po to perleido S. V., faktinis savininkas buvo R. B.. Teisinių paslaugų sutartį sudarė su L. S. asmeniÅ¡kai, kaip „Verslo kontinentai“ vadovas, vykdant pavedimo sutartį R.

B. nedalyvavo. Derybas vedė su L. S., dalyvaujant G., L. S. dukrai, R. B., bent jau tuo metu, kai buvo sudaryta pavedimo sutartis, kai UAB „Verslo kontinentai“ turėjo atstovauti L. S. interesus dėl problemų, kilusių su V.. R. B. su L. S. pateikė dokumentus, kur buvo parašyta, kad V. perka 2/3 žemės sklypo, kurį L. S., jos brolis ir tėvas atgaus kai bus atstatytos teisės. Kai buvo pasirašyta sutartis tarp „Verslo kontinentai“ ir L. S., teko eilė kartų su ja susitikti, dažniausiai dalyvaudavo ir Z.

G. iÅ¡ jos pusės. Jis dalyvavo su tais žmonėmis susitikimuose, kurie vykdavo ir pas L. S. namuose. Per visÄ laikÄ buvo gal 2-3 susitikimai kavinėje. IÅ¡kildavo tam tikrų klausimų, nes buvo daromas spaudimas iÅ¡ S. V.. Pastarasis pradėjo spausti ir reikalauti sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Jis, gi, norėjo ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, vedė derybas su S. V., su adv. O.Silevičiumi. Advokatas O.Silevičius pradėjo važinėti pas L. S., jai buvo grasinama, jam taip pat buvo grasinama, todėl jis patarė L.

S. iÅ¡sikelti iÅ¡ savo namų, kol bus aiÅ¡kinamasi, kol vyks derybos su S. V.. IÅ¡ pradžių L. S. gyveno pas Z. G., po to persikėlė į vieno kambario butÄ . Kas tÄ butÄ jai surado, nepamena, jis nei konkretaus buto, nei konkretaus adreso, kur gyventi L. S., nenurodė. Ä® butÄ , kur persikėlė L. S., atvažiavęs nebuvo.Apie mainų sutartį sužinojo vėliau, kai norėjo gauti atlygį už savo atliktÄ darbÄ . L. S. atsisakė bendrauti, nenorėjo mokėti pinigų. Su L. S. turėjo tik tiek reikalų, kiek tai lietė vykdant sutartį.

Ä® jokius kitus reikalus nesikiÅ¡o ir nieko niekam nežadėjo, Å¡iai dienai žemės sklypo savininkas yra UAB „Inovita“. Dėl minėto žemės sklypo sugrÄ Å¾inimo ar pinigų priteisimo į jį niekas nesikreipė. UAB „Inovita“ yra skolinga UAB „Vric“, A. D. yra pareiÅ¡kęs UAB „Inovita“ pretenzijas. L. S. yra UAB „Verslo kontinentai“ skolininkė, bet į balansÄ neįtraukta, jos skola yra pusė akcijų vertės. Mano, kad L. S. turėtų parduoti akcijas ir sumokėti jam pusę akcijų vertės, o akcijų vertė yra lygi žemės sklypo vertei.

Ji turėtų su juo atsiskaityti už suteiktas paslaugas, o, kadangi jis atstovavo ir jos tėvÄ (buvo žodinis susitarimas, kad gina ne tik jos, bet ir tėvo interesus), turėtų, pardavusi ir tėvo sklypÄ , sumokėti pusę gautos sumos, arba, manant, kad atstovauta buvo netinkamai ar nepilnai, sėsti ir tartis, kokia dalis turi bÅ«ti sumokėta jo įmonei už suteiktas paslaugas, o ne reikalauti 2 mln. litų. Matė mainų sutartį, viskas buvo teisėta, tačiau buvo keista kodėl mainų sutartyje nurodyti abu objektai įvertinti milijonu litų.

Jam paaiÅ¡kino, kad notarė nesutiko už mažesnę kainÄ forminti sandorio, nes nuo to priklauso jos honoraras, Å¡iuo atveju honoraras buvo 5 tÅ«kst. litų nuo tos vertės, todėl teko nurodyti tokiÄ kainÄ , kokiÄ notarė rekomendavo, nes kitu atveju sandoris nebÅ«tų sudarytas. Kas notarei pateikė visus dokumentus, nežino. Kadangi tai buvo mainų sandoris, niekas vertės ir kainų nenustatinėjo. NesiÅ«lė pirkti bendrovės „Vric“ akcijas. Čia buvo bendrovės „Inovita“ vadovų – B.

P. ir M. U. – idėja nupirkti tas akcijas. Taip pat jis nesiÅ«lė akcijas iÅ¡mainyti į sklypÄ , nors mano, kad tokie mainai galimi – tai sÄ Å¾iningas sandoris ir jis jam pritartų, jeigu jo bÅ«tų tuo metu paklausę. R. B. dalyvavo mainų sandoryje, kurį pasirašė UAB „Inovita“ ir jo sandorio Å¡alis L. S., kadangi turėjo sudaręs sandorį su L. S. dėl teisių perėmimo į atstatomÄ jos senelių žemę. Tokios buvo jo sÄ sajos UAB „Inovita“. Pati L. S. yra ne kartÄ pasakiusi, kad R.

B. jai žadėjo milijonÄ . Tik vėliau ėmė tvirtinti, ir K. K. visÄ laikÄ visur dalyvavo arba žadėjo. Jis tuo metu UAB „Inovita“ direktoriumi nedirbo neturėjo jokių įgaliojimų, nebuvo tos įmonės darbuotojas, nebuvo akcininkas, prieÅ¡ tai ten dirbo G. V.. Tik vėliau, po poros metų, jis laikinai atstovavo UAB „Inovita“ – laikinai ėjo direktoriaus pareigas. A. D. nepažinojo ir jokių bendrų reikalų su juo neturėjo. Tai, kad UAB „Inovita“ gavo sklypÄ , o L.

S. gavo akcijas, dar reikėtų vertinti, kas iÅ¡ tikrųjų didesnę naudÄ gavo – reikia žiÅ«rėti, kokia yra vertė žemės sklypo ir kokia akcijų vertė, ir tada vertinti, kas ir kokiÄ naudÄ gavo. Å iuo metu UAB „Inovita“ yra bankrutavusi. Vienu metu A. D. norėjo atgauti pinigus už akcijas, reikalavo pinigų, o UAB „Inovita“ tuo metu negalėjo sumokėti. UAB „Vric“ neiÅ¡keltas bankrotas. Jeigu L. S. turi akcijas, kas draudžia jam jas pirkti.Apklausta pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji L.

S. parodė, kad ji pažįsta K. K., B. P. nepažinojo, matė tik vienÄ kartÄ , kai pasirašė mainų sutartį. PrieÅ¡ 11 metų R. B. sutiko jai padėti susirasti jos senelio B. K. žemę, tačiau dokumentai nebuvo rasti. Vėliau iÅ¡ žemėtvarkos tarnybos gavo praneÅ¡imÄ , kad yra atkurta jos močiutės V. K. žemė. Nuvykus į žemėtvarkos tarnybÄ su savo pussesere R., pastaroji supažindino jÄ su S. V., kuris sutiko nupirkti iÅ¡ jos žemės sklypÄ . Tuo metu jau turėjo dokumentÄ , patvirtinantį, kad jai ir jos tėvui priklauso 24 arų žemės sklypas.

Su S. V. jie sudarė sutartį, kad pastarasis nupirks iÅ¡ jos ir iÅ¡ tėvo žemę, tai buvo 2006 m. spalio mėn. Po kelių savaičių jos namuose atsirado R. B. su K. K.. R. B. ji nebuvo mačiusi porÄ metų, o K. K. visai nepažinojo. Su K. K. jÄ supažindino R. B., kuris atrodė, kaip jo pasiuntinys, nes vykdė visus K. K. nurodymus. Jie pradėjo kalbėti apie žemę, tačiau ji pasakė, kad dėl žemės sklypo pardavimo sudaryta sutartis su S. V.. Supykę jiedu iÅ¡važiavo, tačiau po kelių dienų vėl sugrįžo ir pradėjo įkalbinėti nutraukti sutartį su S. V., teigė, kad S. V. jÄ apgaus, siÅ«lė parduoti namÄ , viso buvo atvykę apie 3-4 kartus, vežė į kavinę, o 2007 m. sausio 08 d. jÄ iÅ¡vežė gyventi į vieno kambario butÄ Apkasų gatvėje, Vilniuje, kad jos nerastų S. V. ir neduotų pasiraÅ¡yti jokių dokumentų.

Jai buvo paaiÅ¡kinta, kad sandoris buvo reikalingas, tikslu greičiau atsikratyti S. V. paslaugų, kad jis negalėtų pretenduoti į jai priklausantį žemės sklypÄ . R. B. ir K. K. teigė, kad žemės sklypo negalima parduoti be bendrasavininkų sutikimo, nes toje vietoje yra dviračių zona ar parkas. Apie mainų sutartį tik užsiminė, jog laikinai nori pakeisti žemės savininkÄ . Ji nesuvokė, kad sandorį sudaro ne su fiziniais asmenimis, o su juridiniu asmeniu. Nelabai suprato, kam reikėjo juos vežti į Vilnių.

Jai buvo aiÅ¡kinama, kad turi bÅ«ti kuo toliau nuo S. V., kad jis negalėtų jų surasti. IÅ¡ tikrųjų 2006 m. sausio mėn. su S. V. buvo pasiraÅ¡yta sutartis, o 2007 m. sausio mėn. S. V. nuvežė jos tėvÄ pas antstolį. Kur tėvas pasirašė vekselį 40000 Lt sumai. Iki Å¡iol iÅ¡ tėvo pensijos kas mėnesį iÅ¡skaičiuoja po 130 Lt. Skolai padengti iÅ¡ varžytinių buvo parduotas vienas aras žemės. S. V. jai su tėvu sumokėjo 1500 Lt, kai pasiraÅ¡inėjo sutartį, daugiau jokių pinigų iÅ¡ jo nėra gavusi, todėl S. V. iÅ¡ jos pinigų ir nereikalavo, reikalavo tik iÅ¡ tėvo, vyko teismai, bet priteista nebuvo, nes notarė nepatvirtino, kad buvo sumokėta tokio dydžio suma. Su S. V. sutartis buvo nutraukta.

Pokalbio metu dalyvavo Z. G. R. B., ir K. K.. S. V. supyko, pasakė, kad jam reikia skubiai paskambinti ir išėjo pro duris. Daugiausiai klausimų S. V. užduodavo K. K.. ji apie mėnesį bendradarbiavo su S. V., po to atsisakė bendradarbiauti, kadangi K. K. ir R. B. jÄ Ä¯kalbėjo nutraukti susitarimÄ su S. V.. Kai ji pasiskundė K. K., kad S. V. už sklypÄ jai nieko nesumokėjo, K. K. jai pasakė, kad jokių pinigų ji iÅ¡ S. V. negaus ir tik tuomet, kai jis (K. K.) atgaus sklypÄ iÅ¡ S. V. ir jį parduos, ji galės atgauti savo pinigus.Notarų kontoroje buvo susitikusi su S. V., K.

K. uždavinėjo jam klausimus, S. V. pasiteiravus, ar su juo ji ketina bendradarbiauti, ji atsakė, kad su R. B. ir K. K.. Vėliau S. V. matė tik teisme. Jo advokatas Oskaras kelis kartus dar buvo pas jÄ atvažiavęs, įkalbinėjo nesusidėti su R. B. ir K. K.. Kadangi ji jau buvo susitarusi su K. K., todėl atsisakė bendradarbiauti su S. V.. Žemaičių gatvėje, Vilniuje, esančioje K. K. kontoroje ji sudarė pavedimo sutartį be notaro, K. K. atspausdino sutartį ir abu pasirašė. Sutarties esmė buvo ta, kad, jeigu K.

K. atsiima iÅ¡ S. V. jos žemę, tai žemės sklypÄ ji su K. K. dalinasi per pusę. Praėjus keletui dienų į butÄ , esantį Apkasų gatvėje, atvažiavo R. B. ir jÄ nuvežė į notarų kontorÄ Gedimino prospekte, kur ir buvo pasiraÅ¡yta mainų sutartis, K. K. paaiÅ¡kino, kad tai daroma tam, kad niekas neatsitiktų su žemės sklypu. Mainų sutartyje buvo nurodyta, kad po 2-3 metų jai bus sumokėta 1000050 Lt už žemės sklypÄ , o pusė Å¡ios sumos liks pas K. K.. Bute Apkasų gatvėje ji pragyveno tik 3 mėnesius, vėliau atsisakė ten gyventi dėl tėvo sveikatos.

Kai gyveno bute Apkasų gatvėje, K. K. su R. B. nuolat pas jÄ atvažiuodavo. Po to K. K. buvo pas jÄ kaime, tačiau labai norėjo, kad apie tai nesužinotų jos brolis, todėl susitikimus skyrė toliau nuo namų. Sutartį pasirašė pasitikėdama žmonėmis. Buvo pažadėta grÄ Å¾inti pinigus už žemę. Ä®tikino, kad mainų sandoris reikalingas tik tam, kad ji galėtų atsikratyti S. V. paslaugų. R. B. ir K. K. įtikino, kad be bendrasavininkių sutikimo neįmanoma parduoti žemės sklypo ir mainų sutartis reikalinga tam, kad pakeisti žemės sklypo savininkÄ .

Suprato, kad jai turėjo sumokėti 1000050 Lt, o kitÄ pusę – K. K.. Å¡iÄ sumÄ nustatė ne ji, kaina buvo nurodyta mainų sutartyje. Apie žemės kainÄ nebuvo kalbėta. Notarų kontoroje ji pasirašė dokumentÄ , kuriame buvo nurodyta Å¡i suma. Suprato, kad tas milijonas atiteks jai. Jos iÅ¡silavinimas – vidurinis. Apie akcijas girdėjo iÅ¡ televizijos. Suprato, kad, jeigu įdės pinigus, tai gaus dividendus, įmonės veikla jai visai nerÅ«pėjo. Pasirašė mainų sutartį su tikslu gauti 1000050 Lt, nes manė, kad tai yra pirkimo-pardavimo sandoris.

R. B. ir K. K. pažadėjo žodžiu per 2-3 metus akcijas iÅ¡ jos iÅ¡pirkti. Tai buvo tuomet, kai ji gyveno bute Apkasų gatvėje ir kur jie nuolat atvažiuodavo. Po to, kai jÄ kelis kartus aplankė mokesčių inspektorius, klausinėdamas, kodėl nemoka mokesčių, ji parašė pareiÅ¡kimÄ , kad neturi mokėti mokesčių, kadangi nėra įmonės vadovė, apie įmonę nieko nežino, jokio pelno iÅ¡ įmonės veiklos negauna – tiesiog laukia, kada jai bus grÄ Å¾inta žemė arba pinigai.Po sandorio sudarymo neieÅ¡kojo UAB „Inovita“, tik skambino Z.

G. ir teiravosi apie K. K. ir R. B.. Po kiek laiko jai paskambino Z. G. ir paprašė atvykti į Vilnių susitikti su K. K.. Susitiko su juo Z. G. namuose, Vilniuje. K. K. jai įrodinėjo, kad mainų sutartis buvo sudaryta Å¡iaip sau, viena sklypo dalis priklauso jai, o tėvo dalis – K. K.. tuomet jiedu susiginčijo, nes K. K. su jos tėvu jokių sandorių nėra sudaręs, jis tik kartu su ja buvo nuvykęs pas antstolius, susižinoti apie vieno aro žemės pardavimÄ , kadangi buvo areÅ¡tuota visa žemė, o jie manė, kad susidariusiai skolai padengti pakanka parduoti vienÄ arÄ .

Tuo metu antstolis vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal 40000 Lt vekselį, nors realiai tėvas iÅ¡ S. V. nesiskolino, jie įrodinėjo teisme, kad tėvas negalėjo pasiskolinti tokios sumos, tačiau iÅ¡ tėvo priteisė 10000 Lt sumÄ , kuri Å¡iuo metu iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ jo pensijos.K. K. kontoroje ji pasirašė atstovavimo sutartį ir įgaliojimÄ , o notarų kontoroje pasirašė mainų sutartį. Ä® notarų kontorÄ jÄ vežė R. B.. Notarų kontoroje taip pat buvo K. K., kuris trumpam buvo užėjęs į kontorÄ , po 10-15 minučių jis išėjo, nes automobilyje jo laukė žmona.

PasiraÅ¡ant sutartį jis nedalyvavo, jokių tarpusavio derybų nebuvo, K. K. tik paaiÅ¡kino, kaip pasiraÅ¡yti, ir iÅ¡važiavo.VasarÄ pas jÄ Ä¯ kaimÄ kartu su Z. G. ir A. G. atvykusiam K. K. ji pasakė gražinti jai žemę arba pinigus. Po to karto jiedu daugiau nesimatė, dar buvo susitikę, kai per avarijÄ nukentėjo jos dukra, tuomet ji vėl primygtinai siÅ«lė K. K. paimti iÅ¡ jos akcijas, kurios jai buvo nereikalingos. Pinigus grÄ Å¾inti žadėjo R. B. kartu su K. K.. Jaučiasi apgauta, nes neturi nei žemės, nei pinigų.

IÅ¡ B. P. pinigų nereikalauja.Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja R. S. parodė, kad L. S. yra jos motina. Ji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur parodė, kad jos dėdė Z. G. supažindino jos motinÄ L. S. su R. B., kaip asmeniu, kuris gali greitai sutvarkyti žemės dokumentus. R. B. atvažiuodavo pas juos, tvarkė kažkokius reikalus, vėliau jis kažkur dingo. Motina bandė jo ieÅ¡koti, bet netrukus atvažiavo L. ir V. kartu su nepažįstamu vyriÅ¡kiu, kaip vėliau sužinojo S. V., kuris turėjo padėti sutvarkyti žemės dokumentus.

S. V. vežė kažkur jos motinÄ su seneliu ne mažiau 4-5 kartus. Ji pati buvo kartu tik vienÄ kartÄ , kai susitiko mieste. Apie kÄ jie tarėsi, negirdėjo, tačiau jos motina L. S. atėjusi pasakė, kad S. V. davė jai 200 Lt. Ji žinojo, kad su S. V. jos mama ir senelis sudarė sutartį, pagal kuriÄ sutvarkius žemės dokumentus ir vėliau pardavus žemę, pasidalins per pusę. Jai taip pat žinoma, kad S. V. yra davęs apie 1400 Lt jos motinai po sutarties pasiraÅ¡ymo, taip pat dar 200 Lt. Seneliui K.

S. taip pat yra davęs 100 Lt. Senelis sakė, kad pasirašė kažkokį dokumentÄ , tačiau nežino kokį. 2007-01-07 ryte atvažiavo R. B. su Z. ir A. G., kurie pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl sudarytos sutarties su S. V.. R. B. tikino, kad S. V. juos apgaus, todėl pasiÅ«lė pasislėpti nuo S. V., atvežė ir apgyvendino juos Vilniuje, Apkasų gatvėje, bute, kur gyveno apie 3 mėnesius. R. B. duodavo po 10-20 litų pragyvenimui. Pastarasis dažnai bÅ«davo su vyriÅ¡kiu, vardu K.. Vėliau motina grįžo į kaimÄ , kur su sugyventiniu nuolat gėrė, o atvažiavus A.

O., viskÄ jam papasakojo. Tuomet A. O. ėmėsi padėti jos motinai, sakė, kad pažįsta gerÄ advokatÄ , kuris padės, nes visi apgaudinėja. Jis minėjo UAB „Teisingumas“ ir jo pažįstamÄ vardu T.. Sudarė su jos mama sutartį, pagal kuriÄ A. O. atstovaus jos motinÄ . Tuomet jau jis veždavo motinÄ , kad pasiraÅ¡inėtų dokumentus. VienÄ kartÄ ji taip pat važiavo į UAB „Teisingumas“, kur T. liepė jai pokalbyje nedalyvauti, girdėjo, kad buvo minimas S. V., kas vyko toliau, L.

S. nepasakojo (2 t., b.l. 24-26).Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas A. O. parodė, jog L. S. gyvena su jo tėvu. Jam kilo įtarimas, kad įvyko apgaulė, todėl kreipėsi į prokuratÅ«rÄ . Sužinojo, kad L. S. apsigyveno Vilniuje, apie tai jam pasakė tėvas, nuvažiavo pas L. S. ir paklausė, kodėl ji čia apsigyveno. L. S. atsakė, kad K. K. ir R. B. atvažiuoja ir siÅ«lo kažkokias akcijas. Tuomet, kilus įtarimui, kreipėsi į UAB „Teisingumas“, paprašė T.

M. pasidomėti, ar viskas gerai su žeme. Kad į butÄ Vilniaus m. atvažiuodavo K. K. ir R. B., pasakė L., taip pat pasakė, kad pastarieji jÄ nuvežė į tÄ butÄ gyventi, jis pats asmeniÅ¡kai matė tame bute ir K. K., ir R. B.. L. už žemę buvo pažadėję apie milijonÄ . T. M. jo pažįstamas ir už konsultacijas atlygio neprašė. Su K. K. nenorėjo bendrauti, pastarasis pats bandė su juo susisiekti. Apie B. P. jis nieko nežino, jo nematė.Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju T.

M. parodė, kad jis dirba UAB „Teisingumas“. L. S. kreipėsi į jo pažįstamÄ A. O. dėl kilusios pas jÄ problemos – žemės iÅ¡viliojimo iÅ¡ jos apgaulės bÅ«du. L. S. su savo tėvu K. S. atvyko pas jį ir paaiÅ¡kino, kad jiems iÅ¡nuomavo butÄ K. K. ir R. B., žemės klausimus tvarkė S. V., B. P. nepažįsta. L. S. aiÅ¡kino, kad jai perdavė akcijas, buvo žadėta sumokėti milijonÄ litų už žemę, tačiau jÄ apgavo, ji neteko savo žemės. Kreipėsi į mokesčių inspekcijÄ , norint sustabdyti viskÄ .

Jis padėjo parengti dokumentus Generalinei prokuratÅ«rai dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo. PareiÅ¡kimÄ Generalinei prokuratÅ«rai parašė iÅ¡ L. S. ir K. S. aiÅ¡kinimų. L. S. aiÅ¡kino, kad buvo apgauta. L. S. kaip akcininkė jokių dokumentų iÅ¡skyrus mainų sutartį neturėjo. Prašė mokesčių inspekcijos, kad jos nebaustų ir procesÄ sustabdytų. Paslaugų sutarties su L. S. nesudarė, tarp jų buvo žodinė sutartis, o teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta su A.

O., kuris turėjo įgaliojimÄ , iÅ¡duotÄ K. S. ir L. S.. AsmeniÅ¡kai jis nebuvo susitikęs su K. K. ir R. B.. Tik kartu su advokate S.Naidenko rašė raÅ¡tÄ , buvo surengtas susitikimas, bet jis neįvyko, buvo gautas UAB „Verslo kontinentai“ raÅ¡tas, kad bandoma viskÄ iÅ¡spręsti taikiai. Dovanojimo sutartis su K. S. buvo sudaryta tik todėl, kad pastarajam buvo grasinama, grasino R. B. ir su K. K. susiję asmenys, K. S., bijodamas ir norėdamas, kad nuo jo atstotų, padovanojo jam priklausantį sklypÄ .

Å is sklypas buvo iÅ¡keistas mainų sutartimi į jo motinai priklausančias akcijas.              Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju Z. G. parodė, kad L. S. jo buvusi kaimynė. Ji turėjo atgauti žemę, reikėjo atstatyti visus dokumentus, kartu važiavo į archyvÄ , davė pinigų, reikėjo viskÄ sutvarkyti žemėtvarkoje. Savo žemę pardavinėjo paduodamas skelbimÄ Ä¯ laikraÅ¡tį. Jam skambino R. B., tačiau jie nesutarė dėl kainos.

Kai savo žemę jau buvo pardavęs, jam vėl paskambino R. B., klausė ar nežino, kas nori parduoti žemę, jis pasakė apie savo kaimynę L. S.. Buvo visi susitikę, kalbėjo, kad būtina sutvarkyti visus dokumentus. Buvo kartu notarinėje kontoroje, vėliau atsirado S. V.. Sudarant mainų sutartį dalyvavo jis su žmona taip pat buvo L. S., K. K., kurį matė kartu su R. B., jiedu kartu dirbo. Važiavo kartu, kaip pažįstami. Mainų sutartį sudarė tam, kad S. V. nepaimtų žemės, – taip sakė L.

S.. Kas L. S. pasiÅ«lė žemės sklypÄ mainyti į akcijas, nežino.             Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja A. G. parodė, kad nukentėjusiÄ jÄ pažįsta, vyras su pastarÄ ja gyveno kaimynystėje. L. S. kreipėsi į jos vyrÄ dėl žemės atstatymo, prašė padėti surinkti reikiamus dokumentus, jos vyras vežė į L. S. į archyvÄ , po to vėliau kartu buvo notarinėje kontoroje. Girdėjo, kad R. B. nupirko teises į nukentėjusiajai priklausančiÄ Å¾emę, apie tai jai pasakė L.

S..             Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas M. U. parodė, kad 2000 m. įkÅ«rė įmonę „Inovita“, jis buvo tik akcininkas, direktoriumi paskyrė B. P., pastarasis jį supažindino su K. K. ir pristatė kaip įmonės konsultantÄ . Ä® įmonės valdymo reikalus jis nesikiÅ¡o. VeiklÄ vykdė direktorius. Ä®monės veikla domėjosi mažai, kartais kaip akcininkas pasiraÅ¡inėdavo, domėjosi, ar įmonės veikla sėkminga. Buvo pasiraÅ¡omi akcininko sprendimai įsigyjant ar parduodant įmonės turtÄ .

Dėl žemės sklypo B. P. pasakė, kad K. K. pasiÅ«lė gerÄ sandorį, po to jis pasirašė sprendimÄ dėl įmonės „Vric“ akcijų įsigijimo, pats asmeniÅ¡kai Å¡ių akcijų neįsigijo, akcijas įsigijo įmonė, jis tik pasirašė sprendimÄ , buvo įsitikinęs, kad jos naudingos įmonei. Atsiskaitymo už akcijas terminų nežinojo, sutartį vykdė direktorius, nežinojo kokiu tikslu akcijos buvo įsigytos, pasitikėjo direktoriumi, kuris sakė, kad įmonė užsidirbs pinigų.

K. K. buvo konsultantas teisiniais klausimais, padėjo B. P. ir pasiÅ«lė jam šį projektÄ , dėl mainų sutarties nieko nežino.             Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja D. J. parodė, kad ji dirba notarinėje kontoroje notare, pilnai tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Parduodant turtÄ reikalingas kitų bendraturčių sutikimas. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant mainų sutartį buvo užsakytas UAB „Vric“ turto balansas. Ä®monė turėjo turto už 1980048 Lt.

Å io balanso buvo papraÅ¡yta tam, kad įsitikinti ar mainai yra lygiaverčiai, patikrino ar įmonė neturi įsiskolinimų, kliūčių patvirtinti sutartį nebuvo. L. S. turėjo suprasti, kÄ pasiraÅ¡o (t.4, b.l. 38).             Apklaustas liudytoju R. B. parodė, kad L. S. pažįsta pagal skelbimÄ , iÅ¡ jos įsigijo teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ Å eÅ¡kinėje. Sudarė su pastarÄ ja sutartį ir sumokėjo 5000 litų, pradėjo tvarkyti dokumentus, tačiau iki Å¡iol dokumentų nesutvarkė.

Jis įsigijo teisę į žemę, esančiÄ Ozo gatvėje. K. K. pažįsta, tačiau su UAB „Verslo kontinentai“ nieko bendro neturi. Apie UAB „Inovita“ yra girdėjęs, jis juos padavė į teismÄ . L. S. pažįsta nuo tada, kai pirko teisę į jam priklausančiÄ Å¾emę. Apie mainų sutartį sužinojo tik žemėtvarkos skyriuje. Teisių pirkimo sutartį su L. S. pasirašė notarinėje kontoroje, dėl mainų sandorio su K. K. jokių reikalų netvarkė, apie jokį L.

S. butÄ nieko nežino ir jame nebuvo. Nors dirbo UAB „Verslo kontinentai“ vadybininku, tačiau su Å¡ia byla ir sandorio dokumentais nieko bendro neturėjo. A. O. nepažįsta, apie sandorį su juo nekalbėjo. Kai sužinojo apie mainų sutartį, kreipėsi į teismÄ . Jis L. S. nesiÅ«lė daryti mainų sutarties, dėl teisių perleidimo sutarties L. S. jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. VienÄ kartÄ parduotÄ Å¾emę ji iÅ¡mainė dar kartÄ .             Apklaustas teismo posėdyje liudytoju S. V. parodė, kad pažįsta nukentėjusiÄ jÄ L.

S.. Jis sužinojo, kad jos giminės ir tame tarpe ji norėtų parduoti savo bÅ«simÄ Å¾emės sklypÄ . Tuo metu jis turėjo neinvestuotų pinigų ir nutarė, kad tai bÅ«tų gera investicija. Buvo sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau nieko nepavyko. Žemės sklypo jis neįsigijo. Žmonės, su kuriais jis sudarė tÄ preliminarinę sutartį, atsisakė savo įsipareigojimų ir tÄ sklypÄ pardavė ar iÅ¡keitė kitiems asmenims. L. S. brolis jam grÄ Å¾ino pinigus, o iÅ¡ tėvo buvo priteista.

Dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡Â K. S. kreipėsi pas antstolius. Tuomet buvo parduotas vienas aras žemės, tokiu bÅ«du dalis skolos buvo padengta. L. S. tėvas K. didžiÄ jÄ dalį pinigų grÄ Å¾ino per teismo antstolius. Su K. K. buvo susitikęs, kai ketino pirkti žemę. Prie notaro biuro pamatė, kad pas notarÄ eina tie žmonės, iÅ¡ kurių jis ketino pirkti žemę, tuomet ir jis užėjo. Biure buvo L. S., K. K. ir dar keletas žmonių. Suprato, kad L. S. nori nutraukti su juo sudarytÄ sutartį.

Neatsimena, ar buvo skolinami L. ir jos giminaičiams pinigai pagal vekselius. Su K. K. buvo susitikę vienÄ ar du kartus, susitikimai vyko greičiausiai dėl tos žemės, tačiau visų smulkmenų neatsimena.              Apklausta teismo posėdyje liudytoja V. L. parodė, kad pažįsta L. S.. Dėl žemės sklypo ji beveik nieko nežino, nors L. S. kažkÄ pasakojo, tačiau ji nelabai gerai atsimena. Gali patvirtinti, kad nukentėjusioji 2007 metais gyveno jų name Apkasų gatvėje apie 3-4 mėn. L.

S. į šį butÄ atkraustė du vyrai – R. ir K.. L. S. Å¡iame bute gyveno labai vargingai. Vyrus, kurie atkraustė nukentėjusiÄ jÄ , dar matė du ar tris kartus, jie ateidavo pas L. S.. Liudytoja teismo posėdžio metu iÅ¡ tų vyriÅ¡kių, kurie lankėsi pas L. S., nurodė K. K.. PaaiÅ¡kino, kad turi gerÄ regimÄ jÄ atmintį. L. S. aiÅ¡kino, kad butÄ jai kažkas nuomoja ir ji čia gyvena laikinai.             Apklausta teismo posėdyje liudytoja G. V. parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius, nukentėjusios nepažįsta.

Å iuo metu žemės sklypas priklauso UAB „Inovita“, ji dirba Å¡ioje bendrovėje nuo įsteigimo dienos vyriausios buhalterės pareigose, o nuo 2008 m. rugpjūčio pabaigos tapo direktore. Kai UAB „Inovita“ įsigijo žemės sklypÄ , ji nedirbo, todėl aplinkybių, kaip buvo įsigytas Å¡is žemės sklypas, nežino. K. K. paprašė dirbti UAB „Inovita“ direktorės pareigose, jis jos pusbrolis. Kai Å¡ioje įmonėje dirbo buhalterės pareigose, įmonei vadovavo B. P.. UAB „Inovita“ direktore buvo paskirta tuometinio akcininko M.

U. sprendimu. Jos žiniomis, UAB „Inovita“ faktiškai vadovavo K. K.. Nuo pat šios bendrovės įkūrimo visi sprendimai buvo priimami jo iniciatyva, nors jis nebuvo UAB „Inovita“ akcininkas. UAB „Inovita“ direktore dirbo iki 2009-04-01. Įmonė turėjo teisinių problemų ir praktiškai nevykdė jokios veiklos. K. K. faktiškai vadovavo minėtai įmonei, patardamas dėl esminių priimamų sprendimų ir pats priimdavo sprendimus. Pradėjus jai dirbti direktore, B. P. jokių dokumentų jai neperdavė.Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje B.

P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad šioje situacijoje jaučiasi pats apgautas ir nukentėjęs. Su K. K. susipažino 2002-2003 m. per jo pusseserę G. V.. Nuo 2000 m. buvo UAB „Inovita“ direktoriumi. K. K. buvo akcininkas, UAB „Inovita“ niekada nedirbo, o jis užsiėmė įmonės steigimu, nes tai buvo jo įmonė. Įmonė užsiėmė konsultacijomis, nekilnojamuoju turtu. Kadangi įmonė užsiėmė investicijomis, tai prasidėjo pasiūlymai iš K. K.. Neneigia, kad buvo notarų kontoroje, pasirašė mainų sutartį su L.

S., tačiau jÄ pasiraÅ¡inėjo turėdamas visai kitÄ informacijÄ , kuriÄ pateikė K. K.. Apie jokius K. K. ir L. S. susitarimus nieko nežinojo. Jis nepažinojo nei L. S., nei kitų liudytojų. Pasirašė sutartį tik todėl, kad K. K. sakė, kad žemė yra vertinga ir jÄ pardavus galima uždirbti pinigų, apie jokius pažadus nebuvo kalbėta. Sutartį pasirašė notarų biure, ji buvo jau paruoÅ¡ta, kas ruošė dokumentus, jis nežino. K. K. jam paskambino ir pasakė, kokiÄ dienÄ ir kokiu laiku jis turi bÅ«ti notarinėje kontoroje.

Pasirašant mainų sutartį dalyvavo ir L. S., suprato, kad pastarajai buvo viskas išaiškinta. Jis suprato, kad su L. S. buvo atsiskaitoma. Įsigyti UAB „Vric“ akcijas pasiūlė K. K., A. D. niekada nematė, už akcijas nebuvo atsiskaityta. Sutartis buvo sudaroma su A. D., tačiau tada dėl apmokėjimo nebuvo sutarta. Matė, kad įmonė turi savo vertę, todėl ir sutiko pirkti akcijas. K. K. teikė jam paslaugas, tačiau kur dirbo, nežinojo, tačiau apie UAB „Verslo kontinentai“ buvo girdėjęs. Sudarant mainų sutartį buvo klastojami jo, kaip įmonės direktoriaus, parašai. K.

K. su savo artimais žmonėmis klastojo paraÅ¡us prieÅ¡ jį, viskÄ darė už akių. Be jo, pasiraÅ¡ant mainų sutartį, notarinėje kontoroje buvo L. S., R. B., vyras ir žmona, kurių pavardžių nežino, taip pat trumpam buvo užėjęs K. K.. Nežino ar L. S. buvo perduoti UAB „Vric“ dokumentai. Tai dienai UAB „Inovita“ 1000000 Lt neturėjo, todėl mokėjimas buvo atidėtas, kas nustatė akcijų vertę, neprisimena. UAB „Inovita“ žemės sklypÄ Ä¯sigijo tam, kad vėliau jį parduoti.

Su K. K. buvo kalbama, kad, jei žemės sklypas bus pelningai panaudotas, tai kažkoks atsiskaitymas bus ir su juo, koks konkrečiai – nežino. UAB „Vric“ akcijų pirkimo idėjÄ pasiÅ«lė K. K.. Jis pats UAB „Vric“ dokumentų neperėmė, faktinio perėmimo nebuvo, sandoris registrų centre įregistruotas nebuvo. Dėl vadovo skyrimo buvo suklastoti paraÅ¡ai. Modelį, kad akcijas iÅ¡mainyti į sklypÄ , pasiÅ«lė K. K.. Kai buvo pasiraÅ¡yta sutartis, netrukus apgaule buvo užvaldytos UAB „Inovita“ akcijos.

Å iam veiksmui buvo ruoÅ¡tasi iÅ¡ anksto. Å iuo metu žemė priklauso UAB „Inovita“. Jo įsitikinimu, K. K. jam pateikė melagingus faktus. Jo, kaip UAB „Inovita“ direktoriaus, pagalba buvo nupirktos akcijos, kurios buvo iÅ¡mainytos į žemės sklypÄ , o vėliau visa įmonė su jai priklausančiu turtu buvo užvaldyta, jos savininke tapo K. K. žmona.Kai UAB „Inovitai“ reikėjo buhalterio, K. K. pasiÅ«lė, kad buhalterinę apskaitÄ galėtų vesti jo vadovaujamos įmonės buhalteriai.

Kad tai buvo K. K. planas apgauti tiek L. S., tiek jį (B. P.) patvirtina daug byloje išnagrinėtų faktų, kurie tuo pačiu paneigia, kad jiedu veikė kartu. Tai patvirtina ir pats UAB „Vric“ įsigijimas, panaudojant jį (B. P.), kaip „Inovita“ direktorių, nes UAB „Vric“ akcijas parduoti su atidėtu apmokėjimu būtų neįmanoma nepažįstant tų žmonių. Šiai dienai tiek įmonėje UAB „Vric“, tiek UAB „Inovita“ yra padirbtų ir suklastotų parašų.

Jeigu bÅ«tų veikęs kartu, jo parašų nereikėtų padirbinėti. Å iai dienai jis neturi nei UAB „Vric“, nei UAB „Inovita“, kuriÄ apgaulės bÅ«du įgijo K. K. su savo žmona, nei akcijų, nei sklypo. K. K. paprasčiausiai juo pasinaudojo, kad apgaulės bÅ«du užvaldytų įmonę, o finale ir visÄ turtÄ . InformacijÄ apie UAB „Vric“ iÅ¡girdo iÅ¡ K. K., kuris pasiÅ«lė įgyti įmonę, turinčiÄ daug skolininkų, o kadangi užsiima skolų iÅ¡ieÅ¡kojimais, tai pažadėjo padėti jam tas skolas iÅ¡ieÅ¡koti.

Su A. D. dėl UAB „Vric“ pardavimo taip pat tarėsi K. K., nes jis (B. P.) A. D. nepažinojo, nebuvau jo matęs ir nėra su juo bendravęs. Tokio masto sandorio pasiraÅ¡ymas tik pavirtina, kad jis nieko bendro su ta įmone neturėjo. Sandorį buvo suplanavęs ir paruošęs K. K.. O mainų lygiavertiÅ¡kumÄ notarinėje kontoroje patvirtino notarė, kai pristatinėjo UAB „Vric“ akcijų vertę, ir duomenis apie disponuojamÄ turtÄ , todėl jam nekilo abejonių, kad įmonė buvo vertinga.

Žemės sklypo irgi nebuvau matęs, tik pagal K. K. pasakojimus suprato, kad, galbÅ«t, tai yra vertingas sklypas. DidžiÄ jÄ dalimi tÄ sandorį atliko pasitikėdamas K. K., kadangi buvo pasitikėjimas iÅ¡ seno, per giminės, per tam tikrus sandorius, kurie jau buvo įvykę sėkmingai, pasitikėdamas jų bendravimo praeitimi, pasitikėjo ir tuo metu, kad taip ir bus iÅ¡ tikrųjų. Nei slaptų susitarimų, kurie vyko ilgÄ laikÄ , L. S., nei asmenų, kurie čia dalyvavo iki sandorio sudarymo nematė, nebendravo, nebuvo susitikęs, juos asmeniÅ¡kai pamatė arba iÅ¡girdo jų pavardes teisme.

Apie jų susitarimus ir bendravimus, pinigų ir pelnų dalybas ir t.t. taip pat iÅ¡girdo tik teismo posėdžiuose. Nei vienos nusikalstamos veikos nesa padaręs, pats yra apgautas, netekęs pinigų, turto, laiko, daug metų buvo suvaržytas dėl pareikÅ¡tų jam kaltinimų.             IÅ¡ 2006-12-27 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimų Nr. 2.4-01-4670 ir Nr. 2.4-01-4668 matyti, kad buvo atkurtos L. S. ir jos tėvui K. S. nuosavybės teisės į buvusio savininko V. K. priklausančios žemės dalį, grÄ Å¾inant po 0,246 ha žemės, esančios 8,8440 ha ploto žemės sklype prie Gelvonų-Ozo gatvių, Vilniuje, buvusio Å eÅ¡kinska Gura rėžinio kaimo teritorijos (t.1, b.l. 26-29).             IÅ¡ 2007-01-08 tarp L.

S. ir UAB „Verslo kontinentai“, kuriÄ atstovavo direktorius K. K., sudarytos pavedimo sutarties matyti, kad pagal Å¡iÄ sutartį L. S. įgaliojo UAB „Verslo kontinentai“ imtis visų priemonių, kad bÅ«tų panaikintas 2006-10-30 sandoris, reg. Nr.7526, sudarytas Vilniaus r. 1-ajame notarų biure (t.1, b.l. 38-39).             IÅ¡ 2006-12-18 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog UAB „Inovita“, kuriai atstovavo direktorius B. P., įsigijo UAB „Vric“, kuriai atstovavo A.

D., 100 vienetų 100 litų nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų už 1050700 litų (t.4, b.l. 61, 103-104). 2006-12-18 akcijų pirkimo pardavimo sutarties priede nurodyta, kad šalys susitarė dėl 1050700 Lt kainos (t.4, b.l. 105).             Iš 2006-12-29 UAB „Inovita“ direktoriaus sprendimo matyti, kad laikinai eiti direktoriaus pareigas pavedama V. V. (t.4, b.l. 106), kuriam perduoti UAB „Vric“ dokumentai (t.4, b.l. 109).             Iš 2007-01-19 Mainų sutarties matyti, jog L.

S. išmainė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių 2462/88440 dalių žemės sklypo prie Gelvonų ir Ozo gatvių, Vilniuje, į UAB „Inovita“, atstovaujamos direktoriaus B. P. privačios nuosavybės teise priklausančias 100 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Vric“ akcijų, kurių nominali vertė 10100 Lt. Šalių susitarimų akcijos įvertintos 105100 litų (t.3, b.l. 36-44).             Šie viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti įrodymai neginčijamai įrodo, kad K.

K. turėjo iÅ¡ anksto susiformavusiÄ tiesioginę tyčiÄ užvaldyti svetimÄ , L. S. priklausantį didelės vertės turtÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje K. K. sukčiavimas pasireiÅ¡kė apgaulės bÅ«du įtraukti nukentėjusiÄ jÄ L. S. į jai nenaudingÄ mainų sandorį ir tokiu bÅ«du užvaldyti nukentėjusiajai priklausantį didelės vertės žemės sklypÄ , kuris, pavykus Å¡iai apgaulei, tapo UAB „Inovita“ nuosavybe. L. S. sudaryti jai nenaudingÄ sandorį įtakojo jos atžvilgiu K.

K. panaudota apgaulė, iÅ¡ esmės įtakojusi L. S. valiÄ veikti pagal K. K. sumanymÄ . K. K. apgaulė pasireiÅ¡kė tuo, kad L. S. sÄ moningai buvo klaidinama sudaryti mainų sutartį, žadant vėliau akcijas iÅ¡ jos iÅ¡pirkti už sutartyje nurodytÄ sumÄ , nors nebuvo ketinama pažadų tesėti ir su ja atsiskaityti, taip iÅ¡sakant melagingus ketinimus ir nuslepiant reikÅ¡mingas esmines aplinkybes. Pažymėtina, jog raÅ¡tu nebuvo įteisinti žodiniai pažadai ateityje tas akcijas iÅ¡ L. S. iÅ¡pirkti.

Tai yra K. K. suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobÅ«dį, Å¡iuos padarinius numatė ir jų norėjo. Apie tai, kad K. K. apgaulės bÅ«du siekė užvaldyti L. S. priklausantį didelės vertės turtÄ , patvirtina ir K. K. sumanymas fiktyviai įsigyti UAB „Vric“ akcijas, kurias, panaudojus jau minėtÄ apgaulę, iÅ¡mainyti į L. S. priklausantį žemės sklypÄ . UAB „Vric“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties fiktyvumÄ patvirtina ir tai, kad liudytojas A.

D., buvęs UAB „Vric“ direktorius, apklaustas teisme, negalėjo nurodyti, kas konkrečiai derėjosi su UAB „Inovita“ dėl šio sandorio, tvirtino, jog pagal šį sandorį su juo nėra atsiskaityta, nors pačioje sutartyje nurodyta, jog pirkėjas (A. D.) pinigus gavo prieš pasirašant sutartį. Apie tai, kad už UAB „Vric“ akcijas A. D. gavo 1050700 Lt grynaisiais iki UAB „Vric“ pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, nurodyta ir Vilniaus aps. VMI patikrinimo akte (t.3, b.l. 176-183).

Be to, A. D. nurodė, kad yra perleidęs reikalavimo teisę advokatams, tačiau negalėjo nurodyti kam konkrečiai, bei nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. A. D. negalėjo nurodyti ir kas konkrečiai sudarė sutartyje nurodytÄ akcijų vertę – 1 050 700 Lt. A. D. parodė, kad Å¡iÄ sutartį pasirašė ir paliko kontoroje, su B. P. jis nesimatė pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį, jos sÄ lygų su juo neaptarinėjo ir dėl akcijų vertės nesiderėjo. Pažymėtina ir tai, jog UAB „Vric“ buvęs direktorius A.

D. negalėjo nurodyti kas sudarė parduodamų įmonės akcijų vertę. Teigė, kad sukaupta informacija, turtas (vertybiniai popieriai), kuriuo disponavo UAB „Vric“, iš tiesų buvo verta daugiau nei 1050700 Lt. Dabar pagrįsti akcijų, vertybinių popierių, o ypač sukauptos informacijos vertės dokumentaliai pagrįsti negali, nes visi UAB „Vric“ dokumentai buvo perduoti prisistačiusiam direktoriumi. Taip pat A. D. parodė, kad dėl UAB „Vric“ akcijų pirkimo derėjosi „Inovita“ teisininkas ar advokatas, bet pavardės neatsimena.

Å iuo metu, teismo posėdyje to asmens nėra. Tuo pačiu jis parodė, kad pažinojo V. V. (KunicinÄ ), kurį atsiuntė UAB „Inovita“. Tai buvo žmogus su patirtimi, gerai dirbančia galva, Rusijoje jis užsiminėjo verslu, todėl manė, kad UAB „Vric“ bus puiki galimybė žmogui įsikabinti, įsitvirtinti Lietuvoje, nes Rusijoje verslo sÄ lygos yra nekokios, jis ten buvo paieÅ¡komas, slapstėsi. Kažkas iÅ¡ jo (A. D.) firmos darbuotojų pasakė, kad reikia įdarbinti V. V., kad jis galėtu susipažinti su firmos reikalais, todėl jis kažkuriam laikui įdarbino V.

V. UAB „Vric“ direktoriaus pavaduotoju, o pats buvo direktorius. V. V. reikėjo statuso, kad jis galėtu įeiti į bankÄ , pasižiÅ«rėti sutartis. Nežino, kodėl mokesčių inspekcijos pažymoje nurodyta, kad V. V. oficialiai nebuvo įdarbintas UAB „Vric“ įmonėje. Paskyrus V. V. direktoriumi, A. D. įmonės dokumentus ir spaudÄ perdavė naujai paskirtam direktoriui (V. V.) (t. 3, b.l. 23-26). A. D. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl UAB „Vric“ direktoriumi buvo paskirtas asocialus asmuo – V.

V., kuris nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, Vilniaus apygardos teismo 2010-03-22 nutartimi iÅ¡duotas Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui už jos teritorijoje padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (t.3, b.l. 212). Pažymėtina, kad UAB „Inovita“ nebuvo pajėgi atsiskaityti už perkamas akcijas sandorio sudarymo momentui, nors akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog su pardavėju atsiskaityta prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį. Tai patvirtino ir B. P.. Taipogi A.

D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad iki Å¡iol už akcijas su juo neatsiskaityta, nors Valstybinei mokesčių inspekcijai savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad su juo atsiskaityta. A. D. tvirtino, jog K. K. nepažinojo, juo pradėjo domėtis vėliau, po apklausos policijos komisariate, tačiau B. P. parodė, kad Å¡iÄ sutartį jam pateikė pasiraÅ¡yti K. K.. Visos paminėtos aplinkybės įrodo 2006-12-18 UAB „Vric“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties fiktyvumÄ ir tai, jog Å¡ios sutarties sudarymÄ inicijavo bÅ«tent nuteistasis K.

K.. Pažymėtina, kad prokuratÅ«ros 2011-07-05 nutarimu ikiteisminis tyrimas A. D. atžvilgiu nutrauktas (t.3., b.l. 18-22). Tai, kad nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje K. K. parodymai yra melagingi, įrodo ir įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2013-06-17 iÅ¡teisinamajame nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1-139-634/2013, teisminio proceso Nr. 1-20-2-00426-2008-7) nustatytos faktinės aplinkybės, turinčios prejudicine galiÄ . Apklaustas teismo posėdyje, K. K. parodė, kad jis buvo vienintelis UAB „Inovita“ steigėjas, akcininkas bei faktinis valdytojas, visus sandorius, sudaromus UAB „Inovita“ vardu sprendė jis, dėl jų derėdavosi, B.

P. derybose dėl sandorių sudarymo net nedalyvaudavo. UAB „Inovita“ akcininku ir jų valdytoju buvo jis, o M. U. buvo tik įformintas kaip steigėjas. Teigė, galėjęs ir pats bÅ«ti steigėju, bet nusprendė bÅ«ti akcininku, kad iÅ¡saugoti konfidencialumÄ . B. P. ir M. U. pasitikėjo, nes B. P. ketino vesti jo pusseserę G. V., o M. U. draugė buvo artimiausia G. draugė. Apie tai, kad K. K. buvo faktinis UAB „Inovita“ vadovas paliudijo Å¡ioje byloje apklausti liudytojai G. V., M. U. bei B.

P.. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip parodė nukentėjusioji L. S., jos žemės sklypo dalies vertę nustatė pats K. K. vienasmeniškai, su ja nebuvo jokių derybų dėl mainomo sklypo vertės, o K. K., vienasmeniškai sprendęs dėl sklypo dalies vertės, galėjo nustatyti ir žymiai mažesnę sklypo vertę, bet buvo nustatyta milijono litų vertė. Kad mainai buvo lygiaverčiai pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino ir manų sandorį patvirtinusi notarė D. J., kur ji parodė, kad, prieš pasirašant mainų sutartį, buvo užsakytas UAB „Vric“ turto balansas.

Įmonė turėjo turto už 1980048 Lt. Šio balanso buvo paprašyta tam, kad įsitikinti ar mainai yra lygiaverčiai, patikrino ar įmonė neturi įsiskolinimų, kliūčių patvirtinti sutartį nebuvo, todėl nuteistojo ir jo gynėjo argumentai, kad žemės sklypo vertė 2007 m. sausio 19 d., apskaičiuota lyginamuoju metodu lygi 22000 litų, o minėtas žemės sklypas buvo parduotas už 10 tūkst. litų, įrodomosios reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, vertinant byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes bei paties K.

K. suvokimÄ apie tuo metu egzistavusiÄ Å¡io įgyjamo sklypo vertę. Pažymėtina, kad pats K. K., 2007-01-08 pavedimo sutarties 1 punkte nurodė, kad parduodamo žemės sklypo kaina yra apie 150000 Lt už arÄ , bendra sklypo vertė – 3300000 Lt, Å¡i kaina gali kisti priklausomai nuo rinkos sÄ lygų, ir visais atvejais galutinis sprendimas priimamas abiem sutarties Å¡alims sutarus, tai patvirtinant dviÅ¡aliai pasiraÅ¡ytu aktu. Nei viena iÅ¡ sandorio Å¡alių negali nuspręsti be kitos Å¡alies raÅ¡tiÅ¡ko patvirtinimo.

Sklypas gali bÅ«ti parduodamas ir dalimis (t.1, b.l 38-39). Taigi, atsižvelgiant tiek į K. K., tiek į L. S. iÅ¡silavinimÄ , asmenines savybes, darytina iÅ¡vada, jog K. K., pasitelkdamas kitus asmenis, siekė inicijuoti ir sudaryti UAB „Inovita“, o tuo pačiu ir sau naudingÄ sandorį. Tai liudija įvykiai po mainų sutarties sudarymo, kuomet jo žmona tapo UAB „Inovita“ akcininke, o jis direktoriumi. Kolegija nekvestionuoja iÅ¡teisinamojo nuosprendžio K. K. atžvilgiu motyvų, nes tai nėra Vilniaus apygardos teismui įstatymo priskirta funkcija, tuo pačiu kolegija pripažįsta Kauno apylinkės teismo 2013-06-27 įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurias pavirtino Kauno apygardos teismas 2013-12-05 nutartimi ir kurios turi prejudicinę galiÄ .

Å ių teismų sprendimais nustatyta, kad tikrasis UAB „Inovita“ akcijų savininkas ir veiklos vadovas buvo K. K., kuris taip pat įnešė lėšas, reikalingas įstatiniam Å¡ios bendrovės kapitalui.              Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, konstatuodamas, jog teisminio nagrinėjimo metu K. K. pateikė nuotraukas, patvirtinančias jo bendravimo faktus su M. U. ir B. P.. Nors datos prie nuotraukų yra nurodytos paties K.

K., nei M. U. nei B. P. Å¡ių nurodytų datų nenuginčijo, kas leido teismui konstatuoti, kad datos yra nurodytos teisingai ir kad K. K. su M. U. ir B. P. buvo pažįstamas ne vėliau nei nuo 1999-2000 metų. K. K. parodymai apie UAB „Inovita“ veiklÄ , Å¡ios veiklos įvairius aspektus, faktai, kad K. K. turėjo UAB „Inovita“ leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad K. K. dalyvavo UAB „Inovita“ veikloje žymiai didesniu mastu, nei tai nurodė M. U.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galiÄ patvirtinančias nuostatas (byloje turi bÅ«ti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, byloje nustatyti faktai pirmoje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis ir nustatomas faktas yra reikÅ¡mingas abiejose bylose.Taigi, visos Å¡ios aplinkybės paneigia K.

K. ir jo gynėjo argumentus, kad K. K. nekonsultavo UAB „Inovita“ dėl UAB „Vric“ akcijų pirkimo ir dėl žemės sklypo mainų, nesiÅ«lė pirkti bendrovės „Vric“ akcijas, taip pat jis nesiÅ«lė akcijas iÅ¡mainyti į sklypÄ , kad tai buvo bendrovės „Inovita“ vadovų – B. P. ir M. U. – idėja nupirkti tas akcijas, kad tuo metu jis (K. K.) neturėjo jokių įgaliojimų, iki mainų sutarties nebuvo nei tos įmonės darbuotojas, nei akcininkas, jie atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti ir vertintini, kaip K.

K. gynybinė versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat kolegija atmeta K. K. ir jo gynėjo argumentus, kad K. K. neaptarė su L. S. mainų sutarties sÄ lygų, nenustatė sklypo kainos, nežadėjo jai sumokėti pinigus arba grÄ Å¾inti žemę, nesurado jai butÄ Apkasų gatvėje, kad Å¡iame bute jis nėra buvęs, akcijų iÅ¡pirkti L. S. nežadėjęs. Å iuos argumentus paneigia kiti vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai. Pats K.

K. patvirtino, kad jis vadovo UAB „Penki kontinentai“, kurioje dirbo jam pavaldus R. B.. Nukentėjusioji L. S. parodė, kad su S. V. buvo sudaryta sutartis, pagal kuriÄ pastarasis turėjo nupirkti iÅ¡ jos ir jos tėvo žemę, tai buvo 2006 m. spalio mėn. Po kelių savaičių jos namuose atsirado R. B. su K. K.. R. B. ji nebuvo mačiusi porÄ metų, o K. K. visai nepažinojo. Su K. K. jÄ supažindino R. B., kuris atrodė kaip K. K. pasiuntinys, nes vykdė visus jo nurodymus. Jie pradėjo kalbėti apie žemę, tačiau ji pasakė, kad dėl žemės sklypo pardavimo sudarė sutartį su S. V..

Supykę jiedu iÅ¡važiavo, tačiau po kelių dienų vėl sugrįžo ir pradėjo įkalbinėti nutraukti sutartį su S. V., teigė, kad S. V. jÄ apgaus, siÅ«lė parduoti namÄ , viso buvo atvykę apie 3-4 kartus, vežė į kavinę, o 2007 m. sausio 8 d. jÄ iÅ¡vežė gyventi į vieno kambario butÄ Apkasų gatvėje, Vilniuje, kad jos nerastų S. V. ir neduotų pasiraÅ¡yti jokių dokumentų. Liudytoja R. S. parodė, kad R. B. pasiÅ«lė jos motinai pasislėpti nuo S. V., atvežė ir apgyvendino juos Vilniuje, Apkasų gatvėje, bute, kur gyveno apie 3 mėnesius.

R. B. duodavo po 10-20 litų pragyvenimui. Pastarasis dažnai bÅ«davo su vyriÅ¡kiu, vardu Kęstas. Liudytojas A. O. parodė, jog L. S. gyvena su jo tėvu. Sužinojo, kad L. S. apsigyveno Vilniuje, apie tai jam pasakė tėvas, nuvažiavo pas L. S. ir paklausė, kodėl ji čia apsigyveno. L. S. atsakė, kad K. K. ir R. B. atvažiuoja ir siÅ«lo kažkokias akcijas, žada sumokėti milijonÄ , jis pats asmeniÅ¡kai matė tame bute ir K. K., ir R. B.. Liudytoja V. L. patvirtino, kad nukentėjusioji 2007 metais gyveno jų name Apkasų gatvėje apie 3-4 mėn. L.

S. į šį butÄ atkraustė du vyrai – R. ir K.. L. S. Å¡iame bute gyveno labai vargingai. Vyrus, kurie atkraustė nukentėjusiÄ jÄ , dar matė du ar tris kartus, jie ateidavo pas L. S.. PaaiÅ¡kino, kad turi gerÄ regimÄ jÄ atmintį ir teismo posėdžio metu vienÄ iÅ¡ tų vyriÅ¡kių, kurie lankėsi pas L. S., nurodė K. K.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje K. K. negalėjo paaiÅ¡kinti ir atsisakė komentuoti savo parodymus, duotus Kauno apylinkės teismo posėdyje, patvirtinančius aplinkybę, kad bÅ«tent jis buvo realus ir vienintelis UAB „Inovita“ vadovas ir vienasmeniÅ¡kai priiminėjo visus sprendimus, o nuo 2006 m. iki 2008 m. organizavo ir UAB „Inovita“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .Taip pat atsisakė komentuoti savo parodymus, patvirtinančius, kad „B.

P., kaip įmonės vadovas, vykdė visus kaip įmonės savininko priimtus sprendimus ir nurodymus, tačiau į įmonės veiklÄ visiÅ¡kai nesigilino, nes buvo visÄ laikÄ labai užimtas arba iÅ¡vykęs, sandorių derybose nedalyvavo. Pagrindinėse įmonės derybose sudarant įvairius sandorius kaip įmonės savininkas dalyvavo ji pats (K. K.), o B. P., kaip samdomas direktorius, juos vykdydavo tik iÅ¡ formalios pusės, juos pasiraÅ¡ydamas.“ Taip pat K. K. neneigė, kad 2008-08 akcijos buvo perraÅ¡ytos jo sutuoktinės vardu, o B.

P. atleistas iÅ¡ UAB „Inovita“ direktoriaus užimamų pareigų.Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo R. B. parodymais, kur jis parodė, kad apie mainų sutartį sužinojo tik žemėtvarkos skyriuje, dėl mainų sandorio su K. K. jokių reikalų netvarkė, apie jokį L. S. butÄ nieko nežino ir jame nebuvo, materialiai L. S. nerėmė, nors dirbo UAB „Verslo kontinentai“ vadybininku, tačiau su Å¡ia byla ir sandorio dokumentais nieko bendro neturėjo, L.

S. nesiÅ«lė daryti mainų sutarties, dėl teisių perleidimo sutarties L. S. jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Su kuo atvažiavo L. S. į notarų kontorÄ nematė. Atkreiptinas dėmesys, kad R. B. parodymai yra identiÅ¡ki K. K. parodymams, jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡ tirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad B. buvo UAB „Verslo kontinentai“, kuriam vadovavo K. K. darbuotoju. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos ir teismo iÅ¡reikalautų nuosavybės į žemę atkÅ«rimo bylų seka, kad R.

B. nuo 2001 metų viso nuosavybės teisių į L. S. žemę atkÅ«rimo laikotarpiu iki pat nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir po to aktyviai sekė ir žinojo proceso eigÄ .              Nukentėjusioji L. S. nuosekliai aiÅ¡kino, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ ji pradėjo dar 2001 metų pabaigoje, kuomet buvo supažindinta su R. B. ir Å¡iam notariÅ¡kai patvirtinta sutartimi pardavė, nors pinigų negavo, nuosavybės teisių į B. K. žemę atkÅ«rimo teises bei žodžiu susitarė, kad, R.

B. pardavus atkurtÄ Å¾emę, juodu gautus pinigus pasidalins (t.7, b.l. 41-49). IÅ¡aiÅ¡kėjus, kad R. B. negali pretenduoti į B. K. žemę, jis, kaip teigė nukentėjusioji L. S., vis dėlto, nenustojo domėtis jos žemės atkÅ«rimo reikalais. 2006 metais bÅ«tent R. B. supažindino jÄ su K. K., jis aktyviai dalyvaudavo jos susitikimuose ir pokalbiuose su K. K., buvo kartu, kai UAB „Verslo kontinentai“ biure buvo pasiraÅ¡oma pavedimo sutartis, taip pat dalyvavo notarų biure pasiraÅ¡ant mainų sutartį, be to, R.

B. ir K. K. mainų sutarties sudarymo laikotarpiu, slėpdami ir saugodami nuo S. V., jÄ buvo apgyvendinę bute Apkasų g., Vilniuje, teikė iÅ¡laikymÄ . Å ias aplinkybes patvirtina ir ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojų A. O., R. S., V. L. parodymai, taip pat ir K. K. parodymai, kuris apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad mainų sutartį pasiÅ«lė sudaryti R. B., klausė kaip įforminti pirkimÄ -pardavimÄ . Tuomet jis (K. K.) domėjosi tuo yra įsitikinęs, kad įforminti pirkimÄ â€“ pardavimÄ bÅ«tų labai sudėtinga, reikėtų gauti visų sutikimus.

Mainų sutartį rengė R. B.. Jam (K. K.) suprantama, kodėl R. B. stengėsi viskÄ neigti, kad jis dalyvavo. Jeigu R. B. pasakytų, kad tvarkė reikalus su juo (K. K.) dėl mainų sandorio, turbÅ«t, bÅ«tų kaltinamųjų suole. K. K. teigimu, R. B. galimai bijojo ir nenorėjo duoti parodymų prieÅ¡ save. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas R. B. atžvilgiu net nebuvo pradėtas, o S. V. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo NVTS prokurorė Rasos LukaÅ¡evič 2011-06-05 nutarimu nutrauktas (t.2, b.l. 168-175).             Taip pat kolegija atmeta, kaip niekuo nepagrįstus K.

K. gynėjo argumentus, jog gerus K. K. ketinimus L. S. atžvilgiu patvirtina ta aplinkybė, kad jis įgyto sklypo nepardavė, jo nepadovanojo, neiÅ¡mainė ir pan., kadangi faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo NTVS prokurorės Miglės MozÅ«raitės 2207-12-07 nutarimu, siekiant užtikrinti galimÄ L. S. civilinį ieÅ¡kinį ir turto konfiskavimÄ , buvo laikinai apribotos UAB ‚Inovita“ nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo, kurio plotas 8,8440 ha, reg.

Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio prie Gelvonų ir Ozo gatvių, Vilniaus mieste (t.2, b.l. 205), taigi K. K. dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių negalėjo disponuoti Å¡iuo sklypu. Kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstus K. K. gynėjo argumentus, kad nukentėjusiosios L. S. parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Kaip pats gynėjas pažymėjo, baudžiamasis procesas Å¡ioje byloje tęsiasi jau 9 metus, todėl atskiruose epizoduose menkaverčiai ir neesminiai vidurinį iÅ¡silavinimÄ turinčios L.

S. parodymų neatitikimai nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu, juo labiau, kad tie neatitikimai nėra reikÅ¡mingi nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jie neprieÅ¡tarauja kitiems vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirtiems ir įvertintiems byloje esantiems įrodymams. Kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai įrodo, kad K. K., veikdamas tiesiogine tyčia, apgaulės bÅ«du įgijo didelės vertės svetimÄ L.

S. priklausantį turtÄ . Dėl B. P. apeliacinio skundo argumentų Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apkaltinamasis nuosprendis B. P. atžvilgiu pagrįstas spėlionėmis ir prielaidomis. Neginčijamų įrodymų, patvirtinančių B. P. kaltę, kad jis apgaulės bÅ«du užvaldė L. S. priklausantį didelės vertės turtÄ , byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatlikęs įrodymų vertinimo, nenustatęs, kuo Å¡ioje byloje pasireiÅ¡kė B. P. bendrininkavimas, B.

P. veiksmus nepagrįstai sutapatino su K. K. veiksmais, nenurodydamas, kuo pasireiÅ¡kė B. P. apgaulė ir kokiais įrodymais grindžiama jo kaltė.Kalbant apie B. P. vaidmenį Å¡ioje byloje, pirmosios instancijos jo veiksmuose įžvelgė tyčiÄ , pasireiÅ¡kusiÄ per vienintelį momentÄ , kai, B. P. bÅ«nant UAB „Inovita“ direktoriumi, buvo sudarytas iÅ¡ pradžių UAB „Vric“ akcijų įsigijimo sandoris, o vėliau ir mainų sandoris. Å iuo konkrečiu atveju kolegija sutinka su B.

P. apeliacinio skundo argumentais, kad vien Å¡ios aplinkybės nustatymas nepatvirtina B. P. veiksmų neteisėtumo, t.y. LR BK 182 str. numatytos veikos padarymo. B. P. neatliko jokių veiksmų, nulėmusių nukentėjusiosios valiÄ sudaryti jai nenaudingÄ mainų sutartį, t.y. jokios apgaulės nukentėjusiosios atžvilgiu nepanaudojo. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad nukentėjusioji L. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad B. P. nepažįsta, pastarasis jai nieko nežadėjo, su juo nebuvo derinamos minėtos sutarties vykdymo sÄ lygos bei atsiskaitymo už parduotÄ sklypÄ klausimas, ne jis siÅ«lė vykti pas notarÄ pasiraÅ¡yti mainų sutartį, ji jokių pretenzijų jam neturi ir jokių reikalavimų jam nereiÅ¡kia.

Pats B. P. ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neneigė, jog buvo notarų kontoroje, pasirašė mainų sutartį su L. S., tačiau jÄ pasiraÅ¡inėjo turėdamas visai kitÄ informacijÄ , t.y. apie jokius K. K. ir L. S. susitarimus jis nieko nežinojo. Jis prieÅ¡ tai nepažinojo nei L. S., nei kitų liudytojų. B. P. įsitikinimu, K. K. jam pateikė melagingus faktus, t.y. jo, kaip UAB „Inovita“ direktoriaus, pagalba buvo nupirktos akcijos, kurios buvo iÅ¡mainytos į žemės sklypÄ , o vėliau visa įmonė su jai visu kitu priklausančiu turtu buvo užvaldyta K.

K..Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad B. P., būdamas vadovu, turėjo gilintis, suvokti sandorio, kuriame dalyvauja esmę ir jo galimus padarinius, būtų svarbūs, jeigu jis realiai valdytų įmonę, priiminėtų savarankiškus sprendimus dėl sandorių sudarymo, asmenų įdarbinimo ar kitais esminiais įmonės valdymo klausimais. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad B. P., formaliai būdamas UAB „Inovita“ vadovu, aklai pasitikėdamas K. K. ir jo paveiktas, pasirašė UAB „Vric“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorį ir šių akcijų mainų į L.

S. nuosavybės teise priklausiusį sklypÄ sandorį. Kaip jau buvo minėta, baudžiamojoje byloje Nr. 1-139-634/2013, teisminio proceso Nr. 1-20-2-00426-2008-7, nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis prejudicinę galiÄ , nustatyta, kad K. K. buvo vienintelis UAB „Inovita“akcininkas bei jos faktinis valdytojas, dėl visų sandorių, sudaromų UAB „Inovita“ vardu, sprendė jis, dėl jų derėdavosi, B. P. derybose dėl sandorių sudarymo net nedalyvaudavo. M. U. buvo tik įformintas kaip steigėjas.

Galėjęs ir pats bÅ«ti steigėju, bet nusprendė bÅ«ti akcininku, kad iÅ¡saugoti konfidencialumÄ . B. P. ir M. U. pasitikėjo, nes Bartas ketino vesti jo pusseserę G. V., o M. U. draugė buvo artimiausia Giedrės draugė. Apie tai, kad K. K. buvo faktinis UAB „Inovita“ vadovas paliudijo Å¡ioje byloje apklausti liudytojai G. V., M. U. bei pats nuteistasis B. P.. A. D. parodė, kad UAB „Vric“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ir paliko kontoroje, su B. P. jis nesimatė pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį, jos sÄ lygų neaptarinėjo, dėl akcijų vertės su juo nesiderėjo.

Analogiškus parodymus davė ir B. P.. Be to, faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad, priešingai, nei teisme liudijo A. D., V. V. (K.) buvo būtent pastarojo arba asmens, kuris faktiškai kontroliavo įmonę „Vric“, o ne bendrovei „Inovita“ vadovavusio B. P. aplinkos žmogus. Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte rašoma, kad V. V. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje byloje yra A. D. pasirašytas dokumentas, kuriame jis nurodo, kad V. V. dirbs bendrovėje „Vric“ darbininku, nors šis asmuo niekada nebuvo oficialiai įdarbintas šioje bendrovėje (t. 3, b.l. 176-190, aktualus b.l. 177 antroji pusė).

B. P. teigimu, UAB „Vric“ dokumentų jis neperėmė, asmens V. V. niekada nematė ir nepažįsta, o jo parašas ant sprendimo, kuriuo jis, neva, paskyrė V. V. UAB „Vric“ direktoriumi (t.4, b.l. 106) yra suklastotas. Šiame kontekste pažymėtina, jog minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-139-634/2013, teisminio proceso Nr. 1-20-2-00426-2008-7, buvo atliktos B. P. ir M. U. parašų ekspertizės, kurios nepaneigė B. P. ir M. U. argumentų kad jų parašai, priimant sprendimus, susijusius su UAB „Inovita“ veikla, buvo klastojami.

Kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo kaltinti B. P. ar kitÄ mainų sandorio Å¡alį tuo, jog jie patikėjo oficialioje valstybės įstaigoje notarės D. J. suteikta informacija apie tai, kad mainų sutartis yra lygiavertė. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja D. J. parodė, kad ji dirba notarinėje kontoroje notare, pilnai tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Parduodant turtÄ reikalingas kitų bendraturčių sutikimas. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant mainų sutartį buvo užsakytas UAB „Vric“ turto balansas.

Įmonė turėjo turto už 1980048 Lt. Šio balanso buvo paprašyta tam, kad įsitikinti ar mainai yra lygiaverčiai, patikrino ar įmonė neturi įsiskolinimų, kliūčių patvirtinti sutartį nebuvo (t.4, b.l. 38). Tuo pačiu, vertinant tai, kad B. P. pats teisme parodė, jog jis žinojo, kad UAB „Vric“, būdama pelninga, įgyta neapmokėjus už šios įmonės akcijas, ir aiškaus paaiškinimo, kokiu tikslu tai buvo padaryta ir koks tame A. D. suinteresuotumas nei iš K. K., nei iš A.

D. negauta, rodo, kad, nors B. P. veiksmuose tiesioginės tyčios nėra, tačiau jo veiksmuose įžvelgiamas nusikalstamas nerÅ«pestingumas, kadangi įmonės vadovui yra keliami padidinti reikalavimai – jis, sudarydamas sandorius, turi veikti sÄ Å¾iningai, objektyviai įmonės ir akcininkų naudai. Å iame kontekste, sprendžiant B. P. kaltės klausimÄ , pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tam, kad kvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 182 str. 2 d., turi bÅ«ti visi Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Nesant bent vieno iÅ¡ jų, baudžiamoji atsakomybė – negalima.Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Kasacinės instancijos teismo iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).Nesant Å¡ioje byloje neginčijamų įrodymų, patvirtinančių B. P. kaltę, jis iÅ¡teisintinas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Dėl K. K. skirtinos bausmės IÅ¡teisinus B. P., Å¡alintina K. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d.) ir paskirta jam 2 metų laisvės atėmimo bausmė mažintina.

Taip pat pažymėtina, jog 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015-03-24) yra pakeistas Lietuvos Respublikos BK 75 str. (TAR, 2015, Nr. 2015-04087). Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nors K. K. nusikalstama veika padaryta ir apkaltinamasis nuosprendis priimtas iki Lietuvos Respublikos BK 75 str. naujos redakcijos įsigaliojimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 3 str. 2 d.

2. veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.Kolegija, įvertinusi nuteistojo K. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas, vedęs, dirba, taip pat tai, kad, nors jo padarytas nusikaltimas priskirtas sunkių nusikaltimų kategorijai, jis nėra smurtinio pobÅ«džio, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, mano, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.  Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.; 326 str. 2 d. 2 p.; 328 str. 1 d. 1 p., 2 p.; 329 str. 1 d. 1 p., kolegija  n u s p r e n d ė:

K. K. gynėjo advokato Edmundo JonuÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-11 nuosprendį – paÅ¡alinti K. K. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d.) ir sumažinti paskirtÄ jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę iki 1 metų ir 6 mėnesių; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos K. K. 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti ilgesniam nei 7 parų laikotarpiui už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-11 nuosprendį dalyje dėl B.

P. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., ir priimti jo atžvilgiu naujÄ nuosprendį, kuriuo B. P. iÅ¡teisinti pagal BK 182 str. 2 d., kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-11 nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė (paraÅ¡as)                                            Leonarda Gurevičienė Teisėjai (paraÅ¡ai)                                                                  Vitalija NorkÅ«naitė                                                                                                Rosita PatackienėNuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkė                                                              Leonarda Gurevičienė