2021-02-24 Nr. AB-4051-3-61-3-03063-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1439-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03063-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. CSPR–236 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra vientisas 1 470 kv. m ploto sklypas (toliau – ir Sklypas) ir nuosavybės teisės į Sklypą nėra pasibaigusios. Sklypą 1934 metais išpirko pareiškėjo tėvas, o 1948 metais jį pasidalino su A. P. (jai atiteko 304 kv. m Sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas)). Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, buvo atkurtos ir iki okupacijos įgyto turto nuosavybės teisės. Taigi atsistatė nuosavybės teisė į visą 1 470 kv. m Sklypą, A. P. neteko jokių teisių. 2000 metais Žemės sklypu ėmė disponuoti kiti asmenys.

Pasidomėjus paaiškėjo, kad Žemės sklypą 2000 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P19-0161/2000 (toliau – ir Sutartis) su Kauno apskrities viršininko administracija įgijo V. B.. Sandoris įregistruotas Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1122. Pareiškėjas dar 1991 m. gruodžio 1 d. Kauno miesto tarybai pristatė dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į visą 1 420 k. m Sklypo plotą. Taigi Žemės sklypas neaiškiu būdu yra paverstas valstybės nuosavybe ir perduotas kitam fiziniam asmeniui.

Atliekant šiuos veiksmus buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ – nebuvo sudarytas detalusis planas, sklypas nebuvo registruotas valstybės nuosavybe, Sutartis nėra notariškai patvirtinta. VĮ Registrų centras, registruodamas Žemės sklypą kito fizinio asmens (V. B.) vardu kaip valstybinę žemę pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą tuo aspektu, kad valstybinės žemės įregistravimo pagrindu laikė įgaliotos institucijos sprendimą, nors jokių sprendimų dėl paėmimo visuomenės poreikiams, dėl kompensavimo ir panašiai nebuvo.

Įregistravimo pagrindu taip pat nurodoma ir negaliojanti Sutartis. Situacija vertintina kaip privataus turto nusavinimas. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl šių pažeidimų, prašydamas panaikinti Žemės sklypo registraciją V. B. vardu. Tokiu būdu Sklype neteisėtai atsirado 2 savininkai. Tačiau šie prašymai iš esmės nebuvo nagrinėti, nėra paaiškintos priežastys, kodėl šis klausimas nėra sprendžiamas. Tai laikytina vilkinimu ir pareigų neatlikimu. Pareiškėjas vertino, kad jokio termino nepraleido, o Sprendime nepagrįstai atsisakyta priimti ir nagrinėti jo skundą dėl to, kad pareiškėjas kreipėsi dėl ne savo Sklypo.

3. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas teigė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. To paties įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tokių skundų padavimo Centriniam registratoriui tvarka, o 32 straipsnyje – Centriniam registratoriui įtvirtinta tokių skundų priėmimo nagrinėti ir nagrinėjimo tvarka. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad Centrinis registratorius atlieka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos funkciją, todėl esminis skundo nagrinėjimo procedūros pradėjimo bei vykdymo elementas yra teritorinio registratoriaus atitinkamo sprendimo buvimas. Tai reiškia, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 ir 32 straipsnių nuostatos gali būti taikomos, o Centrinis registratorius gali pradėti atitinkamo skundo nagrinėjimo procedūrą tik tuo atveju, kai: l) yra priimti atitinkami teritorinio registratoriaus sprendimai; 2) yra paduotas suinteresuoto asmens skundas dėl šių teritorinio registratoriaus sprendimų panaikinimo.

5. Atsakovas nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra priimti šie teritorinio registratoriaus sprendimai, susiję su ginčo objektu: VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2000 m. kovo 10 d. sprendimas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – 0,0304 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus (toliau – ir Teritorinis registratorius) (iki 2019 m. kovo 1 d. funkcijas vykdė Registrų centro Kauno filialas) 2000 m. kovo 10 d. sprendimas įregistruoti V. B. nuosavybės teises į jį. Teritorinio registratoriaus 2019 m. liepos 1 d. sprendimas, įformintas raštu Nr. S-39948(14.1) „Dėl registracijos panaikinimo“ (toliau – ir Raštas).

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 8 d. skundu prašė Komisijos panaikinti Žemės sklypo registraciją V. B. vardu, t. y. skundė Kadastro tvarkytojo 2000 m. kovo 10 d. sprendimą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – Žemės sklypą ir Teritorinio registratoriaus 2000 m. kovo 10 d. sprendimą įregistruoti V. B. nuosavybės teises į jį. Atsakovas nurodė, jog egzistavo procesinės kliūtys priimti pareiškėjo skundą: 2000 m. kovo 1 d. sprendimams apskųsti praleistas skundo padavimo terminas, nustatytas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje, ir pareiškėjas neprašė jo atnaujinti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kai yra praleistas terminas ir jo neprašoma atnaujinti, Centrinis registratorius skundą privalo atsisakyti priimti. Net ir paprašius atnaujinti terminą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais; skunde Komisijai reikalavimo panaikinti Teritorinio registratoriaus Raštą pareiškėjas nereiškė. Komisijai paduoto skundo forma ir turinys turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus. Skundas neatitiko reikalavimų, nes nebuvo suformuluotas reikalavimas.

7. Atsakovas vertino, kad pareiškėjas skunde Komisijai nepagrįstai nurodė, jog Teritorinio registratoriaus Raštas yra nepasirašytas. VĮ Registrų centras naudoja elektroninį parašą, kuriuo ir buvo pasirašytas šis dokumentas. Pareiškėjui Sprendime buvo aiškiai ir išsamiai išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios procesines kliūtis, nagrinėti pareiškėjo skundą, todėl Komisija, vadovaudamasi galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuluota teismų praktika, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo S. J. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Komisijos Sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Rašto, įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti skundo priėmimo klausimą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 25 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydamas neteismine tvarka panaikinti Žemės sklypo registraciją V. B. vardu. Teritorinis registratorius Raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir paaiškino, kad Teritorinis registratorius nuosavybės teises į Žemės sklypą fiziniam asmeniui įregistravo Sutarties pagrindu. Pareiškėjas 2019 m. liepos 8 d. su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Žemės sklypo registraciją kito fizinio asmens vardu, nurodė, kad Teritorinis registratorius Rašte nepasisakė iš esmės apie pareiškėjo keliamus klausimus (nuosavybės tęstinumą, kt.). Komisija Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą, motyvuodama tuo, kad jis neformuluoja reikalavimo panaikinti Teritorinio registratoriaus Rašto ir tuo, kad praleistas skundo padavimo terminas dėl 2000 m. kovo 10 d. priimtų sprendimų įregistruoti Žemės sklypą kito asmens vardu, o pareiškėjas neprašo jo atnaujinti.

10. Teismas aptarė Nekilnojamojo turto registro 30 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl ABTĮ normų taikymo tuo atveju, kai atitinkamos administracinės procedūros institutas ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatytas, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 2 dalies 8 punktą, gero administravimo principą ir nurodė, kad nors pareiškėjas skunde Komisijai nebuvo aiškiai išreiškęs reikalavimo panaikinti Teritorinio registratoriaus Rašto, iš 2019 m. liepos 8 d. skundo Komisijai turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su juo. Teismas vertino, kad tai, jog pareiškėjas neformulavo reikalavimo panaikinti Teritorinio registratoriaus Raštą yra visiškai formalus trūkumas ir negalėjo atimti iš pareiškėjo teisės, kad jo klausimą išnagrinėtų viešojo administravimo institucija. Teismas sprendė, jog Komisija turėjo būti pakankami aktyvi ir nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau ji atsisakė priimti skundą ir jį nagrinėti. Todėl teismas Komisijos Sprendimo dalį dėl Teritorinio registratoriaus Rašto panaikino kaip prieštaraujančią aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.) ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą.

11. Teismas analizavo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios teisės normos taikymo aspektu ir pažymėjo, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio nuostatas, prašymas dėl termino atnaujinimo nėra privaloma sudėtinė skundo dalis, todėl prašymo atnaujinti terminą nebuvimas nepatenka į ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies reguliavimą, numatantį trūkumų šalinimo institutą. Teismas vertino, jog iš pareiškėjo skundo Komisijai turinio negalima spręsti, kad jis siekia termino atnaujinimo, pareiškėjas skunde teismui laikėsi pozicijos, kad jokio termino nepraleido. Teismas nustatė, jog vieno mėnesio apskundimo terminas 2000 m. kovo 10 d. priimtiems sprendimams (registruoti Žemės sklypą kito fizinio asmens vardu), kuriuos prašė panaikinti pareiškėjas, teikiant skundą Komisijai akivaizdžiai buvo praleistas, pareiškėjas jo atnaujinti neprašė. Teismas sprendė, kad Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl 2000 m. kovo 10 d. sprendimų.

III. 12. Pareiškėjas S. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos Sprendimą ir Žemės sklypo teisinę registraciją V. B. vardu.

13. Pareiškėjas pakartoja skundo pirmosios instancijos teismui argumentus ir papildomai nurodo, kad:

13.1. Skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta panaikinti Žemės sklypo registraciją V. B. vardu. Žemės sklypas įregistruotas ne įsakymu, bet notariškai nepatvirtinta Sutartimi, jokių sprendimų dėl žemės ploto įregistravimo nėra išduota. Tam, kad žemė taptų valstybės nuosavybe, o vėliau būtų parduota kitam fiziniam asmeniui reikalinga priimti sprendimus, susijusius su nekilnojamojo turto paėmimu visuomenės poreikiams tenkinti, kompensavimo dydžiu ir tvarka, žemės perdavimu kitam fiziniam asmeniui iš laisvos valstybinės žemės fondo, o ne iš privačios nuosavybės. Žemės sklypas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybė, todėl valstybė negali disponuoti šiuo turtu. Žemės sklypas parduotas kaip valstybės nuosavybė pažeidžiant galiojančius įstatymus, piliečio konstitucinę teisę į nuosavybę be teisėto Sklypo savininko žinios. Byloje yra Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašas, kuris patvirtina, kad gyvenamojo namo statyba baigta 1924 metais, žemė, kurioje stovi pastatas, įregistruota 1995 metais;

13.2. Aplinkybė, kad Žemės sklypas 2000 m. kovo 10 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nebuvo žinoma ir paaiškėjo tik vėliau, surinkus reikalingus duomenis. VĮ Registrų centras privalėjo pateikti informaciją šiuo klausimu, kadangi VĮ Registrų centro archyve yra visa su žemės dydžiu susijusi dokumentacija. Teritorinio registratoriaus Raštas, kaip ir visi atsakovo išduoti raštai (2019 m. rugpjūčio 16 d., 2019 m. spalio 9 d.) nepasirašyti, taigi negaliojantys, juose nėra jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl nuosavybės tęstinumo ir neteisėtos registracijos, jie formalūs;

13.3. Teismas sprendime nurodė, jog praleistas terminas dėl 2010 m. kovo 10 d. priimtų sprendimų, tačiau pagal ABTĮ terminas nėra praleistas, nes nebuvo žinoma apie Žemės sklypo registraciją, todėl ir skųsti nebuvo galimybės. Nekilnojamojo turto registracija nėra šios bylos klausimas, svarbiausia yra nuosavybės pažeidimas, todėl nesutiktina su teismo sprendimo dalimi, kuria atmesta Komisijos Sprendimo dalis dėl teisinės Žemės sklypo registracijos V. B. vardu.

14. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, įsigilino į jos esmę, ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus ir ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus. Teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus Teismas sprendime teisingai ir pagrįstai nustatė, kad Komisija, išanalizavusi pareiškėjo 2019 m. liepos 8 d. skundą teisingai nustatė, jog yra praleistas skundo padavimo terminas Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus 2000 m. kovo 10 d. sprendimams skųsti ir pareiškėjas šio termino neprašo atnaujinti. Taigi, teismas, nenustatęs Komisijos neteisėtų veiksmų, pagrįstai paliko galioti Komisijos Sprendimo dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą panaikinti Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus 2000 m. kovo 10 d. sprendimus (įforminti registro įrašu). Ta aplinkybė, kad teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teismo sprendimą naikinti;

15.2. Pareiškėjas prašo teismo panaikinti Žemės sklypo teisinę registraciją, t. y. iš esmės prašo panaikinti Kadastro tvarkytojo 2000 m. kovo 10 d. sprendimą įregistruoti Žemės sklypą ir Teritorinio registratoriaus 2000 m. kovo 10 d. sprendimą įregistruoti V. B. nuosavybės teises į jį. Pažymėtina, kad teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi, kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-719-442/2019 paliko nepakeistą, atsisakė priimti šį pareiškėjo reikalavimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. CSPR-236, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjo S. J. 2019 m. liepos 8 d. skundą, pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus 2000 m. kovo 10 d. sprendimų (registruoti Žemės sklypą kito asmens vardu), nes teikiant skundą Komisijai terminas akivaizdžiai buvo praleistas ir pareiškėjas neprašė jo atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad Komisija nebuvo pakankamai aktyvi, nenustatė termino pareiškėjui skundo trūkumams pašalinti, todėl įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundo dalies dėl Teritorinio registratoriaus Rašto panaikinimo priėmimo klausimą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei pirmosios instancijos teismui ginčytus sprendimus: Komisijos Sprendimą, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,304 ha dydžio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę registraciją V. B. vardu. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, susijusių su Žemės sklypo teisine registracija, Teritorinio registratoriaus Rašto turiniu, nepagrįstai sprendė, jog praleistas terminas dėl 2010 m. kovo 10 d. priimtų sprendimų.

19. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Nekilnojamojo turto registro įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 30 straipsnis reglamentuoja teritorinių registratorių priimtų sprendimų skundimą. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Centriniam registratoriui paduoto skundo dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo forma ir turinys turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus reikalavimus. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

21. ABTĮ 24 straipsnio, reglamentuojančio skundo (prašymo, pareiškimo) formos ir turinio reikalavimus, 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad skunde turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę, jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas) maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis (t. y. esant maksimaliai vienodam aiškumui dėl ginčo esmės, asmens reikalavimų bei šių reikalavimų teisinio pagrindo) kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o priešingai, papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas. Tuo pačiu tai reiškia, kad, palyginus su ABTĮ nustatyta skundų nagrinėjimo administraciniame teisme tvarka, asmeniui, siekiančiam apginti savo tariamai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, neturi būti nustatytos procedūrinės (procesinės) kliūtys tokiam siekiui realizuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1275/2010).

23. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A2-955/2007 išaiškino, kad Centrinis registratorius tais atvejais, kai skundas paduotas praleidus nustatytą vieno mėnesio terminą ir neprašoma jo atnaujinti, skundo nenagrinėja. Taip pat pažymėjo, kad toks teisinis reglamentavimas nėra betikslis, jis nustatytas atsižvelgiant į reglamentuojamų santykių svarbą ir būtinumą garantuoti jų stabilumą bei šių santykių dalyvių užtikrintumą esama padėtimi, galimybę jiems planuoti ūkinę veiklą ar tvarkyti nuosavybę, kartu paliekant galimybę kitiems asmenims ginti savo teises ir tuo atveju, jei dėl svarbių priežasčių to padaryti negalėjo įstatymo nustatytu laiku.

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 25 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydamas neteismine tvarka panaikinti Žemės sklypo registraciją V. B. vardu. Teritorinis registratorius Raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir paaiškino, kad Teritorinis registratorius nuosavybės teises į Žemės sklypą fiziniam asmeniui įregistravo Sutarties pagrindu. Pareiškėjas 2019 m. liepos 8 d. su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Žemės sklypo registraciją kito fizinio asmens vardu, nurodė, kad Teritorinis registratorius Rašte nepasisakė iš esmės apie pareiškėjo keliamus klausimus (nuosavybės tęstinumą, kt.). Komisija Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą, motyvuodama tuo, kad jis neformuluoja reikalavimo panaikinti Teritorinio registratoriaus Rašto ir tuo, kad praleistas skundo padavimo terminas dėl 2000 m. kovo 10 d. priimtų sprendimų įregistruoti Žemės sklypą kito asmens vardu, o pareiškėjas neprašo jo atnaujinti.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ginčo klausimų aspektu, atsižvelgusi į bylos faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tai, kad pareiškėjas neformulavo reikalavimo panaikinti Rašto yra visiškai formalus trūkumas ir negalėjo atimti iš pareiškėjo teisės, jog jo klausimą išnagrinėtų viešojo administravimo institucija. Toks skundo trūkumas (nesuformuluotas skundo reikalavimas) negali būti pripažintas pakankama priežastimi atsisakyti priimti pareiškėjo skundą jo neatitikties ABTĮ nustatytiems reikalavimams pagrindu. Pirmosios instancijos teismas taip pat priėjo prie teisingos išvados, kad Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus 2000 m. kovo 10 d. sprendimų įregistruoti Žemės sklypą kito asmens vardu. Pareiškėjas Komisijai nepateikė prašymo dėl termino atnaujinimo, taigi Komisija neturėjo teisės elgtis kitaip, kaip tik atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl minėtų 2000 m. kovo 10 d. sprendimų.

26. Dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pažymėtina, jog šioje byloje apeliacine tvarka tikrinamas pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškėjo reikalavimą panaikinti Žemės sklypo teisinę registraciją atsisakė priimti. Įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-719-442/2019 pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis palikta nepakeista, taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo pasisakyti dėl pareiškėjo reikalavimo, susijusio su Žemės sklypo teisine registracija, kuris nebuvo priimtas nagrinėti (ABTĮ 86 str. 2 ir 3 d.). Apeliacinio skundo argumentai dėl Teritorinio registratoriaus Rašto tinkamo motyvavimo ir įforminimo, nuosavybės teisių pažeidimo (nuosavybės teisių įgijimo / netekimo klausimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai) nesusiję su ginčo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė