32486443-7143-4c9e-95b9-87470e61baa9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-4121-473/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02282-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.3; VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d.

LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, (toliau – Vilniaus PN) 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2019 m. birželio 20 d. (b. l. 1–3).

PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) kamerose buvo pažeidžiamas vienam asmeniui turinti tekti laisvas plotas dėl kamerose buvusio asmenų skaičiaus ir dėl joje esančių baldų ir sanitarinio mazgo. Taip pat dėl kamerose esančio sanitarinio mazgo netinkamo įregimo buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas tiek kitų kameroje buvusių asmenų, tiek pareigÅ«nų atžvilgiu. Dėl nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, dvasines kančias, iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ bei suvaržymus.

PareiÅ¡kėjas savo pozicijÄ grindžia teismų praktika bei teisės aktais. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundÄ teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 12–20). Atsiliepime nurodo, kad pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra yra visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę.

Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176, 14.2. punkte nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali bÅ«ti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Å iose taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Be to, atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo atsakovės atstovas pažymėjo, kad Vilniaus PN korpusų, esančių LukiÅ¡kių skg. 6, Vilniuje, kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, kurios dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, PareiÅ¡kėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinÄ Å¾alÄ , tačiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 7–9). PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas į Kalėjimų departamentÄ su skundais dėl neužtikrinto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto ir dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu nesikreipė. PareiÅ¡kėjas konkrečiai neįvardija priežastinio ryÅ¡io tarp tariamos neteisėtos veikos ir kilusių pasekmių.

Taip pat PareiÅ¡kėjas nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos neturtinės žalos dydis ir kaip konkrečiai apskaičiuotas. Å ios aplinkybės rodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. Teismas k o n s t a t u o j a: PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, kuriÄ atstovauja Vilniaus PN 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimÄ byloje Popov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 26853/04). PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo kalinamas su kitais asmenimis kamerose, kuriose gyvenamasis plotas buvo apie 7 kv. m. EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m. daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ , ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m. daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ . Savo ruožtu vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėtina, kad Å¡is įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m. – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ pateikė duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, Å¡ių kamerų plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju laikytų asmenų skaičių laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2019 m. birželio 19 d. (2019 m. birželio 20 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Vilniaus PN iÅ¡vyko). Taigi, iÅ¡ Å¡ių atsakovės atstovo atsiliepime į skundÄ pateiktų duomenų nustatyta, kad nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. kameroje Nr. 78, kurios plotas – 7,94 m2 , pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d. kameroje Nr. 78 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; nuo 2016 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 11 d. kameroje Nr. 78 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. kameroje Nr. 99, kurios plotas – 7,94 m2, pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 19 kameroje Nr. 83, kurios plotas – 7,94 m2, pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. kameroje Nr. 93, kurios plotas – 7,94 m2 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. sausio 23 d. kameroje Nr. 93 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. sausio 26 d. kameroje Nr. 93 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. vasario 7 d. kameroje Nr. 93 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2017 m. vasario 15 d. kameroje Nr. 89, kurios plotas – 7,86 m2, pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. kameroje Nr. 89 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. gegužės 14 d. kameroje Nr. 224, kurios plotas – 5,33 m2, pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2017 m. gegužės 15 d. ir 2017 m. gegužės 16 d. kameroje Nr. 89, plotas – 7,86 m2, pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2017 m,. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. kameroje Nr. 89 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. birželio 28 d. kameroje Nr. 89 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. kameroje Nr. 89 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. kameroje Nr. 89 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. kameroje Nr. 89 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; 2017 m. lapkričio 7 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių; 2017 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kėjas atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 204, kurios plotas – 6,90 m2 ir kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2017 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. kameroje Nr. 89 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; 2017 m. gruodžio 7 d. ir 2017 m. gruodžio 8 d. kameroje Nr. 89 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2017 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. vasario 13 d. kameroje Nr. 89 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2018 m. vasario 21 d. kameroje Nr. 89 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. balandžio 8 d. kameroje Nr. 89 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; 2018 m. balandžio 9 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2018 m. balandžio 11 d. pareiÅ¡kėjas atvyko iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 89, kurioje iki 2018 m. gegužės 21 d. pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; 2018 m. gegužės 22 d. kameroje Nr. 89 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. liepos 26 d. kameroje Nr. 89 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; 2018 m. liepos 27 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2018 m. rugpjūčio 1 d. pareiÅ¡kėjas atvyko iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 89, kurioje pareiÅ¡kėjas iki 2018 m. rugsėjo 3 buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; 2018 m. rugsėjo 4 d. kameroje Nr. 89 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. kameroje Nr. 89 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. kameroje Nr. 85, kurios plotas – 7,94 m2, pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; 2018 m. rugsėjo 24 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2018 m. rugsėjo 28 d. pareiÅ¡kėjas atvyko iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 85, kurioje iki 2018 m. spalio 28 d. pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; 2018 m. spalio 29 d. kameroje Nr. 85 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. spalio 30 d. ir 2018 m. spalio 31 d. kameroje Nr. 85 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 85 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 234, kurios plotas – 6,86 m2, pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. birželio 19 d. kameroje Nr. 87, kurios plotas – 7,90 m2, pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su dar vienu asmeniu; 2019 m. birželio 20 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-Ä jį sektorių.

IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos dėl vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto, todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl kamerose buvusio galimai per mažo laisvo gyvenamojo ploto atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ to, jog LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176, 14.2 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Šių taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. Nr. V-82 įsakymu patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunktyje nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. liepos mėnesio praneÅ¡ime „Dėl A. D. skundo“ (toliau – PraneÅ¡imas) nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (b. l. 31–32). Dalyje LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinių mazgų patalpos yra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o siekiant užtikrinti asmens privatumÄ , kamerose įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Pranešime, be kita ko, nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – Nr. 257, Nr. 386 – Nr. 395, Nr. 406 – Nr. 417 ir Nr. 418 – Nr. 426. Taigi, iš Pranešimo matyti, kad kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa nebuvo įrengta kaip atskira kabina su durimis. Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo įrengimas jį atitveriant sienele ir užuolaidomis, įkalinimo įstaiga kamerose neužtikrino visiško asmens privatumo.

Å i aplinkybė pripažintina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, kuris papildomai blogino jo buvimo įkalinimo sÄ lygas ir sukėlė jam papildomų nepatogumų. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis minėtoje įkalinimo įstaigoje kamerose esančiais sanitariniais mazgais iÅ¡ viso 1081 dienÄ . Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl nustatytų pažeidimų, pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir kurių pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų patyręs, jei jo laikymo pataisos įstaigoje sÄ lygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentÄ .

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kitaip tariant, teisės aktai neįtvirtina baigtinio kriterijų, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sÄ raÅ¡o. Neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį bei jų trukmę, inter alia (lot. be kita ko), į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai sÄ lygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimÄ , pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sÄ moningo Vilniaus PN elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma suma akivaizdžiai virÅ¡ija pareiÅ¡kėjo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui.

Teismas, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr. pvz., 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1831-525/2019, 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4143-629/2019, 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje A-2299-525/2019, 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2261-502/2019), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už jo patirtÄ neturtinę žalÄ nagrinėjamu atveju priteistina maksimali 1 210 Eur suma.

Dėl nurodytų motyvų pareiÅ¡kėjo skundas tenkintas iÅ¡ dalies (ABTÄ® 1 dalies 5 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. D. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti A. D. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 1 210 Eur (tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Violeta Balčytienė