2013-05-08 Nr. AB-1651-3-62-3-00777-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-1114/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00777-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Marijampolės pataisos namus nufotografuoti pareiškėją vieną ir su šeimos nariais; 2) įpareigoti Marijampolės pataisos namus priimti iš artimųjų vitaminus ir vaistus; 3) įpareigoti Marijampolės pataisos namus daryti dokumentų kopijas iš elektroninės informacijos laikmenos įprastu spausdintuvu A4 formato lapuose; 5) įpareigoti Marijampolės pataisos namus sudaryti pataisos namų bibliotekoje sąlygas susipažinti su teisės aktais ir kodekso komentarais; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 Lt neturtinę žalą (b. l. 2–3, 8–9, 36–37, 41).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas Marijampolės pataisos namai (toliau – Marijampolės PN) savo veiksmais sąmoningai pažeidinėjo pareiškėjo teises ir laisves, dėl ko pareiškėjas patyrė nepatogumus, emocinę depresiją, nervinę įtampą ir dvasinę skriaudą. Pareiškėjas Marijampolės PN prašė, kad būtų leista pareiškėjui ir jo šeimos nariams kartu nusifotografuoti bei prašė nufotografuoti pareiškėją būryje, tačiau atsakovas prašymo netenkino. Pareiškėjas kreipėsi 2012 m. balandžio 19 d. skundu Nr. 49/07-694 ir nurodė, kad jam nebuvo leista nuvykti į Sveikatos priežiūros tarnybą bei gauti reikalingą gydymą. Pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN direktorių su prašymu, norėdamas gauti vitaminus ir vaistus, taip pat pareiškėjui socialinės reabilitacijos viršininkas nepadarė reikalingų kopijų iš USB jungties. Atsakovas nevykdė teisės aktų reikalavimų, dėl ko pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 53–55) nurodė, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XVI skirsnio 104 punkto nuostatomis, asmenims atvykusiems į trumpalaikį ar ilgalaikį pasimatymą su nuteistaisiais, draudžiama įsinešti į pataisos įstaigą daiktus ir reikmenis, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti. Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, draudžiama turėti su savimi šio Kodekso 1 priede nurodytų daiktų ir reikmenų.

Fotoaparatai yra įrašyti šio priedo 14 punkte. Todėl Marijampolės pataisos namų administracija teisėtai nesudarė sąlygų pareiškėjui pasimatymo metu nusifotografuoti su artimaisiais. Kalėjimų departamento 2012 m. balandžio 24 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-156 „Dėl vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo" I skyriaus 2 punkte yra nurodyta, kad aprašas netaikomas maisto papildams ir maistinėms medžiagoms, kurie į rinką tiekiami kaip maisto produktai.

Visi vitaminai yra priskiriami maisto papildams, todėl įsigyjami nuteistųjų parduotuvėje kaip maisto produktai. Jokie maisto papildai (vitaminai) į pataisos namus iš nuteistųjų artimųjų nėra priimami. Vaistai iš nuteistųjų artimųjų yra priimami gydančiam gydytojui leidus. Dėl vaistų priėmimo iš laisvėje esančių asmenų nuteistieji turi kreiptis į Sveikatos priežiūros tarnybos viršininką ar vidaus ligų gydytoją. Pareiškėjas dėl vaistų priėmimo iš artimųjų į Sveikatos priežiūros gydytojus nesikreipė. Taip pat Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 192 punktas numato, kad nuteistieji pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus pateikia raštu.

Pareiškėjas norėjo įteikti skundo elektroninę versiją USB laikmenoje, todėl jam nurodyta laikytis skundo pateikimo tvarkos reikalavimų ir nereikalauti neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. Marijampolės pataisos namų nuteistųjų bibliotekoje gali naudotis kompiuteriu, kuriame įdiegta LITLEX teisės aktų duomenų bazė, todėl norimus dokumentus gali rasti kompiuterio duomenų bazėje, taip pat pareiškėjui leista bibliotekoje lankytis papildomai, todėl sąlygos susipažinti su teisės aktais jam sudarytos.

Marijampolės pataisos namų administracijos nuomone, pareiškėjo V. K. reikalavimai prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo teisės aktų normoms ir yra nepagrįsti, o administracijos veiksmai teisėti, todėl nėra pagrindų neturtinės žalos atlyginimui.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Dėl reikalavimo nufotografuoti teismas nustatė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, XVI skirsnio 104 punktas numato, kad asmenims atvykusiems į trumpalaikį ar ilgalaikį pasimatymą su nuteistaisiais, draudžiama įsinešti į pataisos įstaigą daiktus ir reikmenis, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 112 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, draudžiama turėti su savimi šio Kodekso 1 priede nurodytų daiktų ir reikmenų. Fotoaparatai yra įrašyti šio priedo 14 punkte. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų laisvalaikiui ir kultūros renginiams organizuoti skirto inventoriaus normų“ numatoma 1 fotokamera vienam būriui. Teismas pažymėjo, kad šiose normose numatyta 1 fotokamera skiriama penkių metų laikotarpiui ir naudojama tik įstaigos administracijos atstovų įrašinėjant (šiuo atveju fotografuojant) kultūros ir sporto renginius. Pareiškėjo pasimatymas su artimaisiais, atvaizdas būryje nėra kultūros ir sporto renginys ir fotokamera tam tikslui nenaudojama. Todėl Marijampolės pataisos namų administracija teisėtai ir pagrįstai nesudarė sąlygų pareiškėjui pasimatymo metu nusifotografuoti su artimaisiais.

Dėl reikalavimo įpareigoti Marijampolės pataisos namus priimti iš artimųjų vitaminus ir vaistus teismas nustatė, kad Kalėjimų departamento 2012 m. balandžio 24 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-156 „Dėl vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ I skyriaus 2 punkte nurodyta, kad aprašas netaikomas maisto papildams ir maistinėms medžiagoms, kurie į rinką tiekiami kaip maisto produktai. Visi vitaminai yra priskiriami maisto papildams, todėl įsigyjami nuteistųjų parduotuvėje kaip maisto produktai. Jokie maisto papildai (vitaminai) į pataisos namus iš nuteistųjų artimųjų nėra priimami. Vaistai iš nuteistųjų artimųjų yra priimami gydančiam gydytojui leidus. Dėl vaistų priėmimo iš laisvėje esančių asmenų nuteistieji turi kreiptis į Sveikatos priežiūros tarnybos viršininką ar vidaus ligų gydytoją. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog jis dėl vaistų priėmimo iš artimųjų kreipėsi į Sveikatos priežiūros gydytojus ir Sveikatos priežiūros tarnybos viršininko 2012 m. spalio 25 d. pažyma patvirtina, jog pareiškėjas dėl vaistų priėmimo iš artimųjų į Sveikatos priežiūros gydytojus nesikreipė, todėl pareiškėjo reikalavimas atmestas.

Dėl reikalavimų įpareigoti Marijampolės pataisos namus daryti dokumentų kopijas iš elektroninės informacijos laikmenos įprastu spausdintuvu A4 formato lapuose ir įpareigojimo sudaryti sąlygas susipažinti su teisės aktais ir kodeksų komentarais teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 192 punktas numato, kad nuteistieji pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus pateikia raštu. Šiuo atveju, pareiškėjas norėjo įteikti skundo elektroninę versiją USB laikmenoje, todėl pagrįstai jam nurodyta laikytis skundo pateikimo tvarkos reikalavimų ir prašymas nebuvo patenkintas. Bylos medžiaga patvirtina, kad pokalbio su Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininku metu pareiškėjas nurodė, kad nori susipažinti su Konstitucinio Teismo aktų dviem tomais, kurie jam buvo išduoti, tačiau nenurodė, su kokiais kitais Konstitucinio Teismo aktų tomais nori susipažinti, todėl paprašyta patikslinti, kokie konstitucinės jurisprudencijos tomai jam reikalingi, tačiau pareiškėjas savo prašymo nepatikslino ir dėl jų daugiau nesikreipė. Šias aplinkybes patvirtina Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko K. L. pažyma. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjui 2012 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 20/07-338 ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 20/07-719 (65-66) leista bibliotekoje lankytis papildomai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui sudarytos sąlygos susipažinti su teisės aktais, taip pat pareiškėjas kodeksų komentarus gali įsigyti ir už asmenines lėšas, nes jam tokią teisę numato BVK 93 straipsnio 1 dalis, todėl reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti žalą, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246–6.250 straipsnių nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika konstatavo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą. Vien pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas padarė išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 1 000 000 Lt neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 92–93) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šališkas ir nepagrįstas. Teismas palaikė atsakovo nuomonę ir iš esmės pareiškėjo skundo nenagrinėjo.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 99) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Palaiko savo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus. Pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyta nuomonė ir teiginiai yra tik jo norų ir prieštaravimų, kurie nepagrįsti teisės aktais, išraiška, todėl negali būti objektyviai vertinami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas: įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namus nufotografuoti pareiškėją vieną ir su šeimos nariais; priimti iš artimųjų vitaminus ir vaistus; daryti dokumentų kopijas iš elektroninės informacijos laikmenos įprastu spausdintuvu A4 formato lapuose; sudaryti pataisos namų bibliotekoje sąlygas susipažinti su teisės aktais ir kodekso komentarais; taip pat prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 Lt neturtinę žalą,

Kauno apygardos administracinis teismas skundžiamu 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Taigi šios bylos nagrinėjimo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies nuostatų matyti, jog ABTĮ įtvirtina ribotą apeliaciją, t. y. apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas remiantis jau byloje esančia medžiaga. Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007).

ABTĮ 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Tai reiškia, kad priimdamas sprendimą administracinis teismas turi įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktus, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalu nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-724/2010).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant apribojimo proporcingumą.

Kaip matyti iš Kauno apygardos administracinis teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo, teismas, išanalizavęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nenustatė, kad atsakovas, vykdydamas jam teisės aktų nustatytas funkcijas bei priskirtus uždavinius, tinkamai neatliktų pavestų pareigų ar jas vykdytų pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Kadangi teismas nenustatė, jog Marijampolės pataisos namai būtų pažeidę imperatyvias teisės aktų nuostatas ar, kad pataisos namų veiksmai būtų neteisėti, reikalavimas dėl neturtinės 1 000 000 litų žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas. Tikrindamas atsakovo sprendimų ir veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, motyvuotas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paremtas aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su byloje nagrinėjamais klausimais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktu įrodymų vertinimu ir tuo remiantis padarytomis išvadomis, kad atsakovas veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisės buvo ribojamos nepagrįstai ar neproporcingai.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nepateikia jokių naujų argumentų, savo poziciją dėl teismo šališkumo grindžia teiginiais, kad teismas sutiko su atsakovo argumentais ir skundo nenagrinėjo. Nurodo, kad iš jo ir jo šeimos narių atimama teisė fiksuoti asmens fiziologinį raidos pokytį, kai pareiškėjas jau virš 8 metų atlieka bausmę ir negali nusifotografuoti su artimaisiais. Teigia, kad pagal organizmo fiziologinius simptomus jam trūksta vitaminų. Atsakovas neleidžia įsigyti vitaminų su nuolaida, taip siekdamas pasipelnyti iš nuteistųjų. Dėl minėtų pareiškėjo argumentų pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė skundžiamame sprendime. Teigdamas, kad Marijampolės pataisos namų administracija turėjo padaryti jam dokumentų kopijas iš elektroninės laikmenos, remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo. Pažymėtina, kad minėtu nutarimu patvirtinta tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Kaip nustatyta, pareiškėjas prašė, kad būtų atspausdinta jo skundo kopija iš elektroninės laikmenos. Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad minėta tvarka turėjo būti taikoma šioje byloje ar kad ji būtų pažeista. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje yra konstatavęs, jog vien subjektyvus ir su kokiais nors konkrečiais įvykiais nesusijęs pareiškėjo noras nemokamai gauti dokumentų (teisės aktų) kopijas per se nepatvirtina galimo jo teisių pažeidimo.

Dėl 2009 m. birželio 18 d. Europos Tarybos konvencijos dėl teisės susipažinti su oficialiais dokumentais (ratifikuota 2012 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymu) nuostatų taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė susipažinti su oficialiais dokumentais nėra absoliuti, pačioje konvencijoje (3 straipsnis) numatyti jos apribojimai, kurie turi būti aiškiai nustatyti įstatymuose, būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiant tikslo apsaugoti joje puoselėjamas vertybes. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui sudarytos sąlygos susipažinti su teisės aktais, leista bibliotekoje lankytis papildomai, atsižvelgiant į tai ir įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nepagrįstai ir neproporcingai ribojamos pareiškėjo teisės naudotis teisine literatūra.

Kadangi nagrinėjamu atveju neteisėti valdžios institucijos veiksmai byloje nenustatyti, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė