3242a8fa-bc45-4e28-9986-0dfceb040283 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1027-661/2022 Teisminio proceso Nr. : 2-55-3-01028-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, Sekretoriaujant Martai Ribinskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo UAB „Tempestas“ atstovui adv. R. K., atsakovo A. P., trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų: A. P., R. G. ir A. G. atstovui adv. V. O., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Tempestas“ ieÅ¡kinį atsakovui A. P., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų: A. P., R. G. ir A. G., dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

1. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių uždarosios akcinės bendrovės vadovo atsakomybę už bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo.

2. IeÅ¡kovas UAB „Tempestas“ pradiniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo A. P.: 92 435,77 Eur, kurį vėliau, po atliktos teismo ekspertizės patikslino ir prašė priteisti 83567,36 Eur žalos atlyginimo; 5 procentų palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; visas patirtas Å¡ioje byloje bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2021 m. balandžio 23 d. UAB „Tempestas“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas atsakovo A. P. atsistatydinimas iÅ¡ UAB „Tempestas“ vadovo (direktoriaus) pareigų ir UAB „Tempestas“ vadovu (direktoriumi) buvo iÅ¡rinktas L. P.. Atsakovas A. P. UAB „Tempestas“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2018 m. gegužės 18 d. Naujai paskirtam bendrovės vadovui susipažinus su bendrovės dokumentas buvo nustatyta, kad atsakovas A. P., eidamas UAB „Tempestas“ direktoriaus pareigas, sudarė nepagrįstus ir žalingus sandorius, supainiojo asmeninius ir bendrovės interesus, siekė asmeninės naudos bendrovės sÄ skaita, taip pat nepateisinamai pigiai pardavė bendrovės turtÄ bei visiÅ¡kai nepagrįstai nutraukė bendrovės ekonominę veiklÄ .

ŽalÄ grindžia Å¡iais argumentais: 3.1. Nepagrįsta darbo sutartis su sutuoktine. Atsakovas A. P., eidamas UAB „Tempestas“ vadovo pareigas, 2020 m. rugpjūčio 24 d. sudarė terminuotÄ 3 mėnesių darbo sutartį su savo sutuoktine A. P. (ankstesnė pavardė Mumėnienė), numatant darbo pradžiÄ 2020 m. rugsėjo 2 d. A. P. buvo įdarbinta kapitono padėjėja, nustatant 958,69 Eur darbo užmokestį. A. P. įdarbinta pagal terminuotÄ darbo sutartį, trims mėnesiams (iki 2020 m. gruodžio 2 d.).

Apie A. P. kvalifikacijÄ , patirtį ir tinkamumÄ kapitono padėjėjos pareigoms nepateikta jokių duomenų. 3.2. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartimi Å¡ioje byloje paskirta turto vertės nustatymo teismo ekspertizė laivo – 2019 m. gamybos pontoninio D klasės trimarino INT0002 rinkos vertei nustatyti jo pardavimo metu 2021 m. kovo 17 d. Teismo ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui J. U..

4. Teismo ekspertas, atlikęs ekspertizę nustatė, kad Turto vertė, 2021 m. kovo 17 d. vertės tyrimo datai, paskaičiuota lyginamosios vertės metodu yra 83567,36 Eur. Teisiniai argumentai Dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo atsakomybės sÄ lygų 5. Kasacinio teismo praktika dėl juridinio asmens vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinės atsakomybės yra nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organÄ , t. y. vadovÄ ) civilinė atsakomybė yra deliktinė.

Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 2.246 – 6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

6. Dėl pirmosios iÅ¡ civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų – veiksmų (neveikimo) neteisėtumo – pažymėtina, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi bÅ«ti individualiai nustatytas Å¡io asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir bÅ«tent iÅ¡ to asmens neteisėto elgesio iÅ¡plaukianti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

7. IeÅ¡kinys atlyginti žalÄ taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali bÅ«ti pareikÅ¡tas inter alia (be kita ko) dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo ir / ar fiduciarinių pareigų pažeidimo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad rÅ«pestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sÄ Å¾iningo bei protingo elgesio reikalavimÄ ; vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

8. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rÅ«pestingumo pareigÄ , Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiÅ¡kia, kad vadovas savo veikloje turi atitikti objektyvius rÅ«pestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus. Tai, ar įmonės vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ rÅ«pestingumo pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

9. Pažymėtina, kad vadovo rÅ«pestingumo pareiga apima ir pareigÄ saugoti įmonės turtÄ , jį tinkamai įtraukti į apskaitÄ : bendrovės vadovo pareiga elgtis rÅ«pestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigÄ tinkamai vesti turto apskaitÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

10. Nagrinėjamu atveju, teismas nagrinėdamas ieÅ¡kovo argumentus, atsižvelgs į nurodytÄ Kasacinio teismo praktikÄ .

11. Dėl darbo sutarties su sutuoktine. IeÅ¡kovas nurodo, jog sutuoktinės įdarbinimas reiÅ¡kia ir situacijÄ , kai įdarbinančio vadovo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, o juridinio asmens turtas (piniginės lėšos) skiriamas (darbo užmokesčio forma) juridinio asmens vadovo Å¡eimos, o tuo pačiu – ir paties vadovo asmeninei naudai (CK 2.87 str.). Taigi, IeÅ¡kovas įrodinėja, jog Å¡i sutartis neteisėta, nes atsakovas jÄ sudarė su sutuoktine ir įmonei darbuotoja nebuvo bÅ«tina.

12. Byloje pateikta atsakovo A. P. darbo sutartis, sudaryta 2019 m. gegužės 1 d. tarp jo ir ieÅ¡kovės UAB „Tempestas“, bendrovės UAB „Tempestas“ įstatai (atsakovo atsiliepimo priedai), patvirtina, kad nuo bendrovės „Tempestas“ įsteigimo (kartu su UAB „Navė“) vieninteliu jos darbuotoju, direktoriumi buvo atsakovas A. P., darbo užmokestis buvo 300 Eur per mėnesį, skaičiuojant 15 Eur / val., dirbant 1 valandÄ 5 darbo dienas per savaitę. Taip pat ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog A. P., eidamas UAB „Tempestas“ vadovo pareigas, 2020 m. rugpjūčio 24 d. sudarė terminuotÄ 3 mėnesių darbo sutartį su savo sutuoktine A. P., numatant darbo pradžiÄ 2020 m. rugsėjo 2 d. A. P. buvo įdarbinta kapitono padėjėja, nustatant 958,69 Eur darbo užmokestį. A. P. įdarbinta pagal terminuotÄ darbo sutartį, trims mėnesiams (iki 2020 m. gruodžio 2 d.).

13. Visų pirma, teismas kaip nepagrįstus atmeta ieÅ¡kovo argumentus dėl CK 6.67 straipsnio taikymo Å¡ios bylos ginčui. Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytas iÅ¡imtis. Tai reiÅ¡kia, kad visi asmenys laikomi sÄ Å¾iningais tol, kol leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nėra įrodoma prieÅ¡ingai. Tačiau įstatymas tam tikrais atvejais gali nustatyti asmens nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , kaip iÅ¡imtį iÅ¡ bendros taisyklės. Viena iÅ¡ tokių iÅ¡imčių, kai asmens nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, įtvirtinta CK 6.67 straipsnyje.

Tačiau Å¡io straipsnio norma taikoma reiÅ¡kiant actio Pauliana (Pauliano ieÅ¡kinys), t. y. taikoma iÅ¡imtinai tik kartu su CK 6.66 straipsnio norma. Tai paaiÅ¡kinama tuo, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana yra specialus institutas, skirtas kreditoriaus pažeistų interesų nuo skolininko nesÄ Å¾iningų veiksmų apsaugai. Å ioje byloje ieÅ¡kinys nebuvo reiÅ¡kimas remiantis CK 6.66 straipsniu, todėl nebuvo teisinio pagrindo taikyti CK 6.67 straipsnyje įtvirtintÄ nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ .

14. Antra, nei atsakovo A. P. darbo sutartis, nei įmonės įstatai, atsakovui, kaip įmonės vadovui nedraudė įdarbinti darbuotojÄ , reikalingÄ Ä¯monės funkcijoms atlikti. Atsakovas pagrindė tokį reikalavimÄ bÅ«tinumu, nes laivas reikalauja nuolatinės valymo priežiÅ«ros, tik vieno įgulos nario buvimas laive su keleiviais neužtikrina jų saugomo bei tvarkos palaikymo. IeÅ¡kovo pateiktos nuotraukos patvirtina aplinkybę, jog, laivavedys yra apatiniame denyje priekyje, o žmonės bÅ«na ir laivo gale, ir virÅ¡utiniame denyje. Be to, kaip nurodė atsakovas, o Å¡ios aplinkybės nepaneigė ir ieÅ¡kovas, laive įrengtas baras su gaiviaisiais gėrimais, kurį taip pat turi aptarnauti įgulos narys.

15. Vien ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo yra atsakovo sutuoktinė, nepaÅ¡alina jos teisės gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ; tai Konstitucijos garantuojama teisė (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis). Byloje nepateikta duomenų, kad trečiasis asmuo realiai nedirbo už gaunamÄ darbo užmokestį (priedus) ar kad Å¡is neatitiko rinkos vidurkio. Konstatavus, kad trečiasis asmuo realiai dirbo, atliko darbo funkcijas, jam mokamas darbo užmokestis, nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeista lojalumo pareiga. Dėl pirmiau nurodytų motyvų atmestini argumentai dėl CK 2.87 straipsnio pažeidimo ir nukrypimo nuo jį aiÅ¡kinančios kasacinio teismo praktikos. Taigi Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

16. Dėl prieplaukos nuomos. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas A. P., bÅ«damas UAB „Tempestas“ vadovu 2020 m. lapkričio 3 d. iÅ¡nuomojo UAB „Tempestas“ pačiam atsakovui priklausančiÄ prieplaukÄ (plaukiojantį įrenginį laivui Å¡vartuoti). Nuomos sutartis sudaryta jau ne sezono metu, kai atsakovui priklausančios prieplaukos panaudojimui realaus poreikio nebuvo. Pusę laikotarpio, už kurį buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita, Å¡i prieplauka UAB „Tempestas“ buvo visiÅ¡kai nereikalinga.

17. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kompetencijos požiÅ«riu bendrovės vadovas, veikdamas bendrovės vardu, turi teisę sudaryti sutartį pats su savimi. Tačiau jis turi veikti taip, kaip pagal pareigas privalo veikti juridinio asmens organas. Juridinio asmens vienasmenis valdymo organas yra bendrovės vadovas. Jo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo (CK 2.87 straipsnio 1–4 dalys).

Juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sÄ skaita, o prieÅ¡ingi jų veiksmai bÅ«tų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas pagal CK 2.87 straipsnį. Å ioje normoje iÅ¡dėstyti reikalavimai, kaip turi elgtis juridinio asmens organo narys, o jo kompetencija sudaryti sandorius yra suvaržoma tuo, kad sandoriais negali bÅ«ti painiojamas nario turtas su asmeniniu turtu ar bendrovės turtas naudojamas asmeninei naudai gauti, ir tai negali bÅ«ti daroma be juridinio asmens dalyvių sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230-2005).

18. Bendrovės valdymo organai, jų nariai nėra laikomi atstovais CK 2.132 straipsnio prasme, nes atstovai yra asmenys, kurie bendrovės valdymo organų yra įgaliojami veikti bendrovės vardu. Todėl CK 2.134 straipsnyje įtvirtinti atstovo įgaliojimų apribojimai nėra taikomi bendrovės valdymo organams, o nagrinėjamos bylos atveju –atsakovui. Kad bendrovės valdymo organams netaikomi tokie apribojimai, tiesiogiai įtvirtinta ir CK 2.87 straipsnio 6 dalyje, nustatančioje juridinio asmens organo nario teisę sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra.

Ši norma nustato, kad apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams CK 2.87 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka arba juridinio asmens dalyviams, jei juridinio asmens steigimo dokumentai ar atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai aiškiai nenustato kitos informavimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

19. Teismo nuomone atsakovo veiksmai nebuvo neteisėti ir žalingi įmonei ar kėlę interesų konfliktÄ . IeÅ¡kovui buvo žinoma arba turėjo bÅ«ti žinoma, kad prieplauka priklauso atsakovui, nes ja naudojosi įmonės laivas. Atsakovo pateiktų argumentų dėl prieplaukos nuomos termino ir kainos ieÅ¡kovas nepaneigė jokiais įrodymais. Nurodyta apmokėjimui pateiktoje sÄ skaitoje, 2380 Eur yra prieplaukos nuomos mokestis už visus 2020 metus. Bendrovės Tempestas laivas iÅ¡ tikrųjų viso 2020 metų navigacijos sezono metu naudojosi Å¡ia prieplauka, ko neneigia ir ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje. Prieplaukos nuomos sutartis dėl suklydimo pavadinta „Panaudos“ o ne „Nuomos“, tai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės, nes sutarties esmė nustatoma iÅ¡ jos turinio. Taigi Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

20. Dėl elektros energijos tiekimo struktÅ«ros atsisakymo. Teismas laiko pagrįstu atsakovo argumentÄ , jog ieÅ¡kovas nevertino elektros energijos tiekimo sÄ lygų specifikos, kad vartotojas negali perleisti savo teisių kitam subjektui, įpareigojant energijos tiekėjÄ pakeisti sutarties Å¡alį. Elektros energijos tiekėjas sudaro individualias sutartis su kiekvienu vartotoju, atsižvelgdamas ir įvertindamas tiek to vartotojo teisinį statusÄ , tiek įvairius techninius dalykus. IeÅ¡kovo nurodoma elektros tiekimo atÅ¡aka nuo pagrindinės linijos su visa įvadine dėže ir apskaitos prietaisais yra elektros tiekėjo nuosavybė.

Tad vien dėl to bendrovė Tempestas negalėjo perleisti jokiam kitam asmeniui „tiekimo struktÅ«ros“. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog 1915 Eur elektros tiekimui įrengti iÅ¡leisti veltui. IÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, jog Å¡ia jungtimi bendrovė naudojosi nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. IeÅ¡kovas nepaneigė, jog per šį laikÄ iÅ¡leistos lėšos neatsipirko. Galimybė perleisti Å¡iÄ jungtį kitam asmeniui ir iÅ¡ to gauti pajamų byloje nėra įrodyta.

Taigi šioje dalyje ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

21. Dėl sandorių su R. G..IeÅ¡kovas įrodinėja, jog atsakovo sandoriai su R. G. buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingi ir fiktyvÅ«s. Tačiau ieÅ¡kovas nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 12, 178 str.). Byloje pateikti ieÅ¡kovo raÅ¡ytiniai įrodymai apie įmonės atliktus sandorius, t. y. sÄ skaitos-faktÅ«ros, kurios patvirtina atliktų Å«kinių-finansinių operacijų tikrumÄ . IeÅ¡kovas jų nėra paneigęs jokiais kitais įrodymais. Atsakovas prieÅ¡ingai – savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog įstatymai nenumato bÅ«tino liemenių dėvėjimo.

Dėl liemenių bÅ«tino dėvėjimo sprendžia laivo kapitonas, nepriklausomai nuo to, ar laivas yra vandens telkinyje. Å iuo atveju atsakovas, bÅ«damas įmonės vadovu, galėjo priimti nurodytÄ sprendimÄ vienasmeniÅ¡kai dėl liemenių bÅ«tinumo ir įsigijimo. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės vadovaujasi prielaidomis, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kodėl nebuvo reikalingos liemenės. Taigi Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

22. Dėl bÅ«tinumo parduoti ginčo laivÄ . Kaip jau minėta, iÅ¡ „Liteko“ duomenų matyti, kad 2021 metais bendrovei UAB „Tempestas“ Vilniaus apylinkės teisme bendrovės akcininkė UAB „Navė“ iÅ¡kėlė dvi civilines bylas: civilinę bylÄ Nr. e2-1484-723/2021 dėl 17 533,33 Eur skolos ir civilinę bylÄ Nr. e2-1476-341/2021 dėl 12 600 Eur skolos, kuriose ieÅ¡kiniai patenkinti akcininkės reikalautai bendrai 30 133 Eur sumai. Tokios vertės turto ar gautino per kelerius metus pelno, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima įvykdyti teismo sprendimus, UAB Tempestas neturėjo. Taigi atsakovo argumentas, jog Å¡ių sprendimų priverstinis vykdymas galėjo sukelti bendrovės bankrotÄ yra pagrįstas.Pagal bendrovės Ä®status atsakovas turėjo teisę parduoti ginčo laivÄ tam nereikėjo jokių derinimų su akcininku.

23. Dėl laivo pardavimo už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ . IeÅ¡kovas įrodinėja, jog atsakovas pardavė laivÄ už už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ . Atsakovas A. P. sudarė 2021 m. kovo 17 d. pirkimo - pardavimo sutartį, kuria buvo parduotas UAB „Tempestas“ priklausęs Laivas už 17 500 Eur (su PVM).

24. IÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų matyti, kad Laivas buvo nupirktas už 30 492 Eur (25 200 Eur be PVM). Net jeigu ir įvertinus, kad Laivo nusidėvėjimas jo pardavimo momentui galėjo bÅ«ti 5876,49 Eur, atsakovas, LaivÄ parduodamas už 17 500 Eur, jį pardavė žemesne, nei jo likutinė vertė. Taigi, ieÅ¡kovui buvo padaryta žala, todėl yra pagrindas apskaičiuoti padarytos žalos dydį.

25. Teismo ekspertas, atlikęs ekspertizę nustatė, kad Turto vertė, 2021 m. kovo 17 d. vertės tyrimo datai, paskaičiuota lyginamosios vertės metodu yra 83 567,36 Eur.

26. Atsakovas pateikė nuomonę, kurioje nurodė, jog nėra pateikta jokių duomenų, kad palyginimui su bylos ginčo laivu parinkti plaukiojantys statiniai yra sertifikuoti pramoginiai laivai. Tai reglamentuoja 2013 m. lapkričio 20 d. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2013/53/ES“ Dėl pramoginių ir asmeninių laivų, kuria panaikinama direktyva 94/25/EB“. Atsakovo nuomone ekspertas vertinimÄ atliko lygindamas skirtingų klasių laivus, t. y. LaivÄ lygino ne su pramoginiais laivais, gabenančiais keleivius, o su laivais-namais, be to, laivų rinkos vertės buvo lyginamos ne su Lietuvos rinka, bet su Nyderlandais, neapžiÅ«rėtas ir neįvertintas ginčo laivas natÅ«ra.

27.  Kasacinio teismo praktikoje pažymėta tai, kad teismas negali teisingumo vykdymo funkcijos perduoti teismo ekspertams; ekspertizės iÅ¡vada teismui nėra privaloma, o turi bÅ«ti vertinama visumos kitų bylos įrodymų kontekste. Ä®rodinėjimo procesui ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo taikomi bendrieji CPK įtvirtinti reikalavimai. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės iÅ¡vada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 36 punktas).

28.  Įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai.

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ paÅ¡alinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29, 30 punktus).

29. Spręsdami dėl teismo ekspertizės akto įrodomosios reikÅ¡mės teismai turi įvertinti ir jo atitiktį įstatyme įtvirtintiems turinio reikalavimams. Ekspertizės akte turi bÅ«ti smulkiai apraÅ¡omi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos iÅ¡vados ir pateikti pagrįsti atsakymai į teismo iÅ¡keltus klausimus (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti tai, kad ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, kad iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kad iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).

Taip pat ekspertizės duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

30. Nagrinėjamu atveju teismas negali remtis pateikta eksperto iÅ¡vadomis, nes 2019 m. gegužės 2 d. Sutartyje, kuria Laivo gamintojas UAB „Inter corpora“ pardavė LaivÄ bendrovei „Navė“, ir iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje, taip pat UAB „Navė“ sutartyje bei sÄ skaitoje, pagal kurias laivas buvo parduotas UAB „Tempestas“, o ir Laivo registracijos liudijime nurodoma, kad tai pramoginis D klasės (projektavimo kategorijos) laivas, modelis – INT 0002 ir unikalus serijinis numeris LT-INTC0002E919. Tuo tarpu Ekspertizės akte nėra jokių duomenų, kad palyginimui su bylos ginčo laivu parinkti bÅ«tent pramoginiai laivai.

31. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualusis turto arba verslo vertinimas – tai turto arba verslo, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrÄ dienÄ , vertinimas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedÅ«ros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – ir Metodika). Metodika yra patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159.

32. Metodikos 56 punkte nurodyta, kad lyginamuoju metodu nustatoma turto rinkos vertė. Pagal Metodikos 57 punktÄ , lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogiÅ¡ku arba panaÅ¡iu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui.

33. Vadovaujantis Metodikos 58 punktu, taikant lyginamÄ jį metodÄ : pirma, surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is mėnesius įvykusių analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius; antra, įvertinami vertinamo turto ir analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu bÅ«tina) analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sÄ lygų, iÅ¡reiÅ¡kiančių vertinamo turto ir analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto skirtumus, požiÅ«riu.

34. Lyginant pateiktas ieÅ¡kinio priede – ginčo laivo nuotraukas ir eksperto pateiktas nuotraukas, pagal kurias jis vertino ginčo laivus, matyti esminis skirtumas. IeÅ¡kovo pramoginis laivas – skirtas keleiviams pervežti, o ekspertas vertino pramoginius laivus-namus. Be to, nėra jokių duomenų apie tai, ar ekspertas vertino Lietuvos rinkÄ ginčo klausimu. Teismo nuomone byloje nėra įvertinta ginčo laivo komplektacija, įrangos nusidėvėjimas ir techninė bÅ«klė. Å iuo atveju byloje nebuvo kliūčių apžiÅ«rėti ir įvertinti ginčo laivÄ natÅ«ra. Nagrinėjamu atveju, taip pat kyla didelių abejonių, kurių ekspertas nepaaiÅ¡kino, kaip Laivo 2019 m. gegužės 2 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina, kuria laivo gamintojas UAB „Inter corpora“ pardavė laivÄ bendrovei „Navė“, už 30 492 Eur, pakilo daugiau nei 2,5 karto. Taigi, dėl iÅ¡vardintų priežasčių nėra pagrindo vadovautis eksperto nustatyta Laivo verte.

35. Kita vertus, teismas įvertina atsakovo elgesį, kaip nerÅ«pestingÄ ir neatidų, nes jis laivÄ pardavė žemesne nei likutinė Laivo vertė, pasirinktam asmeniui, prieÅ¡ tai nedėjęs jokių pastangų rinkoje parduoti ginčo laivÄ už maksimaliÄ kainÄ . Taigi, atsakovas tokiu bÅ«du padarė žalÄ savo vadovaujamai įmonei. Kadangi Å¡iuo atveju teismas negali vadovautis eksperto iÅ¡vada, tai remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, mano jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys turi bÅ«ti patenkinamas iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovui priteisiama atsakovo padaryta žala 12 992 Eur, t. y. skirtumas tarp Laivo įsigijimo kainos pagal 2019 m. gegužės 2 d. pirkimo pardavimo sutartį ir pardavimo trečiajam asmeniui kainos (30492-17500=12992).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 36. IeÅ¡kovas UAB „Tempestas“ pradiniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo A. P.: 92 435,77 Eur, po atliktos teismo ekspertizės ieÅ¡kinį patikslino ir prašė priteisti 83 567,36 Eur žalos atlyginimo. Pateikdamas pirminį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas buvo sumokėjęs 1612 Eur žyminio mokesčio. Už patikslintÄ ieÅ¡kinį (83 567,36 Eur) mokėtina žyminio mokesčio suma yra 1479 Eur. Taigi, ieÅ¡kovui grÄ Å¾intina 133 Eur žyminio mokesčio (1612-1479) (CPK 87 str.).

37. IÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kinį, spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.). Kaip minėta, patikslinto ieÅ¡kinio suma buvo 83 567,36 Eur, o ieÅ¡kovui priteista 12992 Eur žalos atlyginimo. Taigi, ieÅ¡kinys buvo patenkintas 15,55 procento. Atitinkamai turi bÅ«ti paskirstytos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos. Kaip nurodyta, už patikslintÄ ieÅ¡kinį mokėtinas žyminis mokestis yra 1479 Eur, o 15,55 procento nuo Å¡ios sumos yra 230 Eur. Taigi, Å¡i žyminio mokesčio suma iÅ¡ atsakovo priteisiama ieÅ¡kovui.

Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 580 Eur atstovavimo išlaidų, 15,55 procento nuo šios sumos yra 90,20 Eur. Taigi, ši atstovavimo išlaidų suma iš atsakovo priteisiama ieškovui. Atsakovas ir tretieji asmenys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas dėl šio klausimo nepasisako. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: Ieškovo UAB „Tempestas“ ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti ieškovui UAB „Tempestas“ (juridinio asmens kodas 304837845) iš atsakovo A.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12992 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 230 Eur žyminio mokesčio ir 90,20 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui UAB „Tempestas“ (juridinio asmens kodas 304837845) 133 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugsėjo 14 d., mokėjimo nurodymu Nr. 110. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėjas Alvydas Barkauskas