3240d09c-5f73-4f8c-b8cd-0a4cbd86c8bb · Pakruojo rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1-158-744/2010 m.

Proceso Nr. 1-75-1-00071-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.2; 1.1.13; 1.2.; 1.2.4; 1.2.4.5; 2; 2.1.7; 2.1.7.4.1; 2.1.10; 2.1.10.1; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.2.2; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.5. (S)

PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 22 d.,

Pakruojis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas, sekretoriaujant Jolantai Plungienei,

dalyvaujant:

prokurorei A. A.,

gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. T.,

specialistui H. D.,

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Solveigai Naglienei,

nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei V. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje

D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), Å«kininkas, dirbantis D. K. individualioje įmonėje barmenu, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, vedęs, neteistas,

           kardomoji priemonė nepaskirta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., n u s t a t ė :

                    Â

                     Kaltinamasis

D. M. 2009 m. rugpjūčio

23 d. apie 20 val. Pakruojo rajone, G. seniūnijoje, D. kaime, jam priklausančio gyvenamojo namo kieme, tyčia apie 30 kartų rankoje turėta

pavarų perjungimo svirties viršutine dalimi (galvute) sudavė nukentėjusiajam A. T., kuris sėdėjo S. M. priklausančiame automobilyje ant galinės sėdynės,

į galvÄ bei veidÄ , tuo jam padarydamas deÅ¡inio momenkaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimÄ , poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose ir deÅ¡inėje galvos pusėje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl deÅ¡inio momenkaulio lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Ä® r o d y m a i

           Kaltinamasis D. M. teisiamojo

posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. T. nemušė, jo nematė nuo

2009 m. pavasario, kai buvo įvykdytos vagystės iš jam bei žmonos broliui L. G. priklausančių angarų.

Įtarė, kad nukentėjusysis prisidėjo prie šių vagysčių, todėl nuo tada ir prasidėjo grasinimai iš jo pusės. Su L.

G. kartu Å«kininkauja. Vagystės neiÅ¡aiÅ¡kintos, vyksta tyrimas. Kur buvo kaltinime nurodytÄ dienÄ ir kÄ veikė neatsimena. Gal buvo namuose, gal dirbo, bet nukentėjusiojo nematė nuo 2009 m. pavasario iki kol susitiko akistatos metu. A. T. pas jį nedirbo, jis ateidavo pas L. G. padirbti kelioms dienoms, bet po tų vagysčių nebepasirodė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ , t.y. rugpjūčio 23 d., buvo iÅ¡vykęs, nes buvo įsitikinęs, kad tÄ dienÄ dalyvavo jubiliejuje. Tačiau, susipažinęs su bylos medžiaga, liudytojų parodymais, neginčija, kad jubiliejus buvo vėliau. Jo nuomone, nukentėjusysis tvirtina, kad jis jį sumušė, nes buvo apkaltintas vagyste ir tokiu bÅ«du dabar kerÅ¡tauja. Civilinių ieÅ¡kinių nepripažįsta.

           Nukentėjusysis A. T. parodė, kad 2009 m.

rugpjūčio 23 d., sekmadienį, apie 17 val. jis nuėjo pas A. ir S. M. Ten su A. ir V. B. išgėrė apie 4 litrus alaus. Jis buvo

iÅ¡gėręs ir prieÅ¡ tai. Jautėsi apsvaigęs, tačiau girtas nebuvo, viskÄ gerai atsimena. S. negėrė. Pabaigus alų sugalvojo nuvažiuoti į D.

kaime esantį alaus barÄ nusipirkti alaus. D. kaimas yra apie 6 km. atstumu nuo J. kaimo. Važiavo S. automobiliu „Mazda 626“.

JÄ vairavo S., Å¡alia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo A., o gale jis ir V. Jis sėdėjo už keleivio, o V. už vairuotojo. Alaus baras yra kaltinamojo D. M. gyvenamojo

namo garaže. Įėjimas į barÄ yra iÅ¡ kiemo pusės. S. automobilį pastatė kieme, netoli įėjimo į

barÄ , ir kartu su A. išėjo į barÄ alaus, o jis su V. liko

automobilyje. Praėjus apie 2 minutėms iÅ¡ gyvenamojo namo išėjo D. M. ir priėjo prie automobilio, kuriame jie su V. sėdėjo. D. M. liepė V. iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, kÄ jis ir padarė. Po

to D. M. apėjo automobilį iš kitos pusės, atidarė dureles ir pradėjo jį mušti. Mušė kumščiu, kuriame

turėjo automobilio bėgių perjungimo svirties galvutę. D. M. jam kažkÄ sakė, bet jis nesuprato kÄ . Jis

nebandė priešintis, tik stengėsi išvengti smūgių, pasislinkdamas arčiau kitų durelių. Viso D. M. kumščiu ir rankoje laikyta automobilio bėgių perjungimo svirties galvute sudavė ne

mažiau 30 kartų į galvos dešinę pusę. Matė, kad prie automobilio buvo priėjusi D. M. žmona, kurios D. M. prašė paduoti dujų

balionėlį. V. jo negynė, nes, matyt, bijojo. Po to iÅ¡ baro išėjo S., kuris, pamatęs, kad jis visas kruvinas, parvežė namo į J. kaimÄ . Ten J. M. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Jo sugyventinė atnešė rÅ«bus, kuriuos persirengė, ir buvo iÅ¡vežtas į Pakruojo ligoninę, kur buvo gydomas 5 dienas. Po to gydėsi namuose. ReiÅ¡kia 5300 litų dydžio civilinį ieÅ¡kinį. 300 litų kainavo vaistai. Jų pirkimo dokumentų neturi, nes vaistus pirko sesuo. Sesuo Å¡ių dokumentų taip pat neiÅ¡saugojo. Turtinės žalos dydžio mažinti nesutiko. 5000 litų įvertino neturtinę žalÄ , kadangi buvo sužalotas, skaudėjo ir dabar dar kartais skaudÄ galvÄ , turėjo nepatogumų, nes reikėjo vykti apklausas. Neturtinės žalos dydį sumažino iki 3000 litų.

           Liudytoja D. M. parodė, kad ji žino, kad jos vyrui yra pareikÅ¡ti kaltinimai A. T. sumuÅ¡imu 2009 m. rugpjūčio 23 d. jų gyvenamojo namo kieme. Ji buvo įsitikinusi, kas su vyru rugpjūčio 22-23 dienÄ dalyvavo draugo B. E. 50 metų jubiliejuje. Jo gimtadienis yra rugpjūčio 25 d., todėl ji buvo įsitikinusi, kad dalyvavo jubiliejuje. Dabar nėra tikra dėl to baliaus laiko. Tokio įvykio, kad jų kieme bÅ«tų sumuÅ¡tas A. T., tikrai nebuvo. Ji jo nebuvo mačiusi kokius du metus, - tiek laiko jis nesilanko pas juos. Dalyvavo akistatoje su V. B.. Jis sakė, kad matė jÄ kieme.

           Nepilnametis liudytojas E. K. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį, nes gulėjo su juo ligoninėje, kaltinamojo nepažįsta. Kai su nukentėjusiuoju gulėjo ligoninėje, pas jį atėjo kažkoks žmogus ir jie su nukentėjusiuoju apie kažkÄ kalbėjosi. Tas žmogus yra pakviestas liudytoju. To pokalbio esmės neprisimena. Nukentėjusysis jam sakė, kad jį sumušė kažkokia automobilio detale, bet neprisimena, ar jis sakė, kas jį sumušė. Nukentėjusiajam buvo sumuÅ¡ta galva. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 53), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 str.

4 d. nustatyta tvarka.

           Liudytojas L. G. parodė, kad yra kaltinamojo D. M. svainis, su juo kartu Å«kininkauja. Nukentėjusįjį pažįsta, tačiau santykiai su juo nėra draugiÅ¡ki, nes jis nekokios reputacijos. Jo nuomone svainis negalėjo sumuÅ¡ti nukentėjusiojo, nes bÅ«tų apie tai pasipasakojęs, jeigu tai bÅ«tų atsitikę. Ä® ligoninę pas nukentėjusįjį jis nebuvo nuvykęs, liudytojas tikriausiai suklydo, o A. T. jį apkalba kerÅ¡taudamas, kadangi jis kreipėsi į policijÄ dėl vagystės, kuria įvykdžius įtarė A. T.. Vagystės metu dingo daiktų 5000 litų vertės. Å iuo metu dar vyksta tyrimas. Nėra buvę tokio atvejo, kad jis iÅ¡ savo svainio namų į J. kaimÄ bÅ«tų vežęs A. M. ir V. B.

           Liudytoja T. G. parodė, kad nukentėjusysis A. T. yra jos sugyventinis, su juo gyvena jau 3 metai, augina du vaikus. KaltinamÄ jį D. M. pažįsta gerai, piktumo neturi. TÄ dienÄ , kai buvo sumuÅ¡tas, A.

T. išėjo pas M. Tai buvo praeitų metų rugpjūčio mėnesį, tikslesnės datos neatsimena. Po to

sugrįžo namo, buvo iÅ¡gėręs, ir antrÄ kartÄ pas M., kurie gyvena netoliese, išėjo apie 17-18 val.

Tada jis nebuvo sužalotas. Po to paskambino S. M. ir pranešė, kad sumuštas A. T.,

jog iÅ¡kvietė „greitÄ jÄ â€œ ir reikia atneÅ¡ti Å¡varių rÅ«bų. Jai beeinant pas M., jÄ pasitiko A. T.. Jam buvo sužalotas

veidas, galva, visi rÅ«bai krÅ«vini. Jis pasakė, kad jį sumušė D. M.. Jis sakė, kad jie nuvažiavo į D., M. nuėjo į barÄ , o tada atėjo D. M., kuris liepė jos broliui V. B. iÅ¡lipti iÅ¡ maÅ¡inos, ir sumušė A. T. A. T. jai sakė, kad jį mušė „ryčiagu“ - burbulu

nuo bėgių perjungimo svirties. Jos brolis V. B., kuris žuvo šių metų liepos 8 d., jai tai pat pasakojo, kad A. T. sumušė

D. M. Jis pasakojo, kad jam sėdint mašinoje, atėjo D. M.,

liepė iÅ¡lipti iÅ¡ maÅ¡inos, o jam iÅ¡lipus, sumušė A. T. Tai jis papasakojo tÄ pačiÄ dienÄ . Brolis

buvo lėto būdo, nesiveldavo į konfliktus, todėl, matyt, ir negynė A. T., o gal bijojo, kad jo paties nesumuštų. Po įvykio A. T. skundžiasi galvos skausmais. Būdama M. kieme matė, kad jos brolį ir A. M. namo parvežė L. G.. Jis pats sėdėjo už vairo.

           Liudytoja S. V. parodė, kad kaltinamÄ jį D. M. pažįsta gerai, nukentėjusįjį A. T. pažįsta iÅ¡ matymo. Ji buvo apklausta policijoje ir davė parodymus apie tai, kÄ jos vyras Z. V., kuris mirė 2010 m. sausio 1 d., jai pasakė. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 54), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, kad jos vyras Z. V. sakė, jog A.

T. sumušė D. M..

           Iš informacijos apie Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis mirė 2010 m. sausio 1 d. (b.l. 55).

           Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamÄ jį ir nukentėjusįjį pažįsta, santykiai su jais geri. TÄ dienÄ , kai buvo sužalotas A. T., o tai buvo prieÅ¡ pusantrų metų, vasarÄ , iÅ¡ pradžių Å¡ventė namie. Kartu su juo buvo A. T., V. B. ir brolis S. PritrÅ«kus alaus, visi iÅ¡važiavo jo nusipirkti į D. kaime esantį alaus barÄ , kuris įsikÅ«ręs kaltinamojo D. M. gyvenamojo namo rÅ«syje. Å is baras yra

arčiausiai namų, apie 7 km. atstumu nuo J.. Automobilį vairavo S. Atvykus prie baro, jis su S. nuėjo į barÄ , o A. T. ir V. B. liko automobilyje. A. T. liepė likti automobilyje, nes jis buvo

susipykęs su D. M. Išėję iÅ¡ baro rado sumuÅ¡tÄ A. T.

Kas jį sumušė nematė, tik vėliau jam pasakė, kad tai padarė kaltinamasis D. M.. S. parvežė A. T. į namus, o mama iÅ¡kvietė „greitÄ jÄ â€œ. Jį į J. iÅ¡ D. parvežė

iš matymo pažįstamas asmuo vardu Laimis, bet negali pasakyti, ar tai D. M. svainis. Kad A. T. sumušė D. M., jis pasisakė, kai jie grįžo į J., „greitoji“ dar nebuvo atvažiavusi. Nesakė kodėl

ir kuo buvo sumuÅ¡tas, tik vėliau brolis sakė ir A. T. gulėdamas ligoninėje sms rašė, kad buvo muÅ¡amas „ryčagu“. Kai iÅ¡vyko į D. kaimÄ pirkti alaus A. T. buvo sveikas, nesumuÅ¡tas, o kai jie išėjo iÅ¡ baro, jis jau buvo sužalotas. Jam buvo labai sumuÅ¡ta galva, ji buvo visa iÅ¡tinusi. D. M. kieme sumuÅ¡to A.

T. nematė, jam tik pasakė, kad A. T. sumuštas, o jį pamatė tik grįžęs į J. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus

parodymus (b.l. 22) Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes. Išklausęs liudytojos J. M. parodymus,

liudytojas nurodė, kad netvirtina, jog jam grįžus į J. kaimÄ , A. T. dar nebuvo iÅ¡vežtas į ligoninę. Bet apie

tai, kad jį sumušė D. M., jam pasakojo pats A. T. Apie tai jis rašė ir iš ligoninės sms žinutėse.

           Liudytojas S. M. parodė, kad kaltinamÄ jį ir nukentėjusįjį pažįsta, piktumų neturi. TÄ dienÄ , o tai buvo praeitų metų vasarÄ , pas juos namuose iÅ¡gėrinėjo brolis A.,

A. T. ir V. B.. Jie gėrė alų, o jis negėrė. Po to jo paprašė nuvežti į D. kaime esantį alaus barÄ , kuris įsikÅ«ręs D.

M. gyvenamojo namo rūsyje, nusipirkti alaus. Tas baras nuo J. kaimo yra apie 6 km.

atstumu. Ten nuvažiavo visi kartu. Ä® barÄ nuėjo dviese su broliu, o A. T. ir V. B. liko automobilyje. Bare užtruko apie 10

minučių. Išėję iš baro pamatė, kad A.

T. sumuštas. Jis sėdėjo automobilyje visas kruvinas, jo veidas buvo ištinęs. Jis paklausė A. T., kas nutiko, o jis atsakė, kad sumušė D.

M. Kai važiavo į D.,

A. T. nebuvo sumuÅ¡tas. D. M. stovėjo netoli maÅ¡inos. Jis buvo blaivus. Tada jis parvežė A. T. į J., o mama iÅ¡kvietė „greitÄ jÄ â€œ. A. T. buvo sumuÅ¡tas pavarų perjungimo svirties burbulu, kuris mėtėsi jo automobilyje. Vėliau, tvarkydamas automobilį, jį rado po priekine sėdyne ir iÅ¡metė. Ant automobilio sėdynės buvo kraujo. A.

T. pykosi su D. M., todėl ir nėjo į barÄ . Apie tai kalbėjo kaime žmonės. Kai jis išėjo iÅ¡ baro, kieme, be A. T., D. M. ir V. B., dar buvo A. G. ir dar keli asmenys, bet jų neįsidėmėjo.

           Liudytoja J. M. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta iÅ¡ matymo, nukentėjusįjį pažįsta gerai, piktumų su jais

nėra. Tai buvo praeitų metų vasarÄ , pavakarį grįžo į namus sÅ«nus S. ir pasakė, kad sumušė A. T.. Jai paklausus „kas“, S. atsakė, kad barmenas,

tada ji suprato, kad tai D. M., nes kito baro D. nėra. Tada ji telefonu iÅ¡kvietė „greitÄ jÄ â€œ. PrieÅ¡ tai A. T. ir

V. B. tÄ dienÄ buvo pas

jos sūnus atėję, visi jie kieme kalbėjosi, po to išvažiavo į D. Tuo metu A. T. nebuvo sužalotas. Kai laukė „greitosios“, A. T. jai patvirtino, kad jį

sumušė D. M. „ryčiagu“.

Jai nukentėjusysis buvo minėjęs, kad yra susipykęs su D. M., jog tarp jų buvo kažkokie nesklandumai,

piktumai. Po įvykio matė maÅ¡inÄ , joje ant sėdynių buvo kraujo. Ji matė, kaip L. G. tamsiu automobiliu

parvežė jos sūnų A. bei V. B., tuo metu A. T. jau buvo išvežę į ligoninę

           Liudytojas A. G. parodė, kad tÄ dienÄ jis buvo alaus bare, kuris yra D. kaime, kaltinamojo gyvenamojo namo rÅ«syje. Matė, kaip į barÄ atvažiavo M. ir nukentėjusysis, kurio pravardė yra „A.“. M. nuėjo į barÄ . Tada prie maÅ¡inos priėjo D. M., atidarė galines dureles ir pradėjo muÅ¡ti,

bet kÄ mušė, jis nematė. Tik kieme buvę vyrai sakė, kad muÅ¡a „A.“. Jis matė, kad D. M., pusiau persisvėręs per dureles, ranka

smūgiavo į ten sėdintį asmenį, tačiau to asmens tada nematė. Po to jis išėjo namo ir kas vyko toliau nematė. Sumušto nukentėjusiojo nematė.

           Liudytoja S. V. parodė, kad asmeniÅ¡kai kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. Ji nurodė, kad dirba Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK tyrėja ir atliko ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje. Ji apklausinėjo ir V. B. Visų smulkmenų negali prisiminti, tačiau jo

parodymų esmė buvo ta, kad jis su draugais nuvažiavo į D. kaime esantį barÄ . Jis su A. T. pasiliko automobilyje. Prie automobilio

priėjo D. M., atidarė automobilio dureles, liepė liudytojui iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. Liudytojas matė, kaip D. M. sumušė A. T. Ä® D. kaimÄ V. B. nuvažiavo su M., kiek pamena, minėjo S. M. automobilį. Pagarsinus liudytojo V. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 18-19), liudytoja parodė, kad protokole viskas nurodyta teisingai. ViskÄ surašė iÅ¡ liudytojo žodžių, liudytojas su protokolu buvo supažindintas ir jį pasirašė. Buvo atliekama liudytojo V.

B. akistata su įtariamojo žmona liudytoja D. M. ir akistatos metu jis tvirtai laikėsi savo

parodymų. Ji apklausinėjo ir liudytojÄ S. V., kuri papasakojo, kad jos vyras matė, kaip D. M. mušė A. T.. S.

V. apklausinėjo todėl, kad tuo metu jos vyras Z. V. jau buvo miręs, o nukentėjusysis buvo paminėjęs jį,

kaip vienÄ iÅ¡ asmenų, mačiusių įvykį.

           IÅ¡ liudytojo V. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsintų teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, matyti, kad jis jį apklausiusiai tyrėjai S. V. nurodė, kad 2009 m. vasarÄ , galėjo bÅ«ti rugpjūčio mėnuo, kartu su A. T., kuris gyvena su jo seserimi, nuėjo pas pažįstamus M.. Ten iÅ¡gėrė. Apie 20 val., gal kiek vėliau, pritrÅ«ko alaus ir sugalvojo nuvažiuoti į

D. kaimÄ esantį alaus barÄ , kurio savininkas, kiek jis žino, yra D. M. Nuvažiavus prie baro, A. ir S. M. iÅ¡lipo iÅ¡

automobilio ir nuėjo į barÄ . Tik jiems nuėjus, iÅ¡ baro išėjo savininkas D. Jis priėjo prie automobilio, atidarė galines

dureles ir liepė jam lipti iÅ¡ automobilio. Jis kalbėjo piktai ir vos neÅ¡aukė ant jo. Jam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, D. įlipo į automobilį ir pradėjo muÅ¡ti A.. Girdėjo, kaip D. kažkÄ Å¡aukė A.. Pastebėjo, kad D. rankoje laiko automobilio svirties antgalį, taip vadinamÄ â€žryčagÄ â€œ. Jis juo trankė A. į galvÄ . Kiek D. sudavė smÅ«gių negali pasakyti, bet labai daug.

Vienu metu į kiemÄ buvo išėjusi D. žmona D. M.. Ji kažkÄ padavė D. Jis girdėjo, kad pasakė kažkÄ apie dujų balionėlį.

D. po kokių 10 min. išlipo iš automobilio ir

nuėjo į namÄ . Jis priėjo prie automobilio ir pamatė, kad A. visas kruvinas, sutinęs. Po to S. iÅ¡vežė A. namo (b.l. 18-19).

           Iš informacijos apie V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis mirė 2010 m. liepos 8 d. (b.l. 20).

           Liudytojas G. Ž. parodė, kad dirbo Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK patruliu, tačiau nepamena įvykio, kad bÅ«tų buvęs iÅ¡kviestas į priėmimo skyrių ir ten bÅ«tų tekę bendrauti su nukentėjusiuoju. Nukentėjusiojo nepažįsta. Pagarsinus byloje esantį tarnybinį praneÅ¡imÄ (b.l. 7), nurodė, kad jame nurodytų aplinkybių neatsimena, tačiau jei jos buvo nurodytos tarnybiniame praneÅ¡ime, vadinasi taip ir buvo.

           Liudytojas I. Š. parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. Nepamena įvykio, dėl kurio buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kuris buvo pagarsintas (b.l. 7).

           Liudytoja B. M. parodė, kad dirba Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centre bendruomenės slaugytoja –

GMP felčere. Praeitų metų vasarÄ , tikslios datos nepamena, vyko į iÅ¡kvietimÄ J. kaime. Nukentėjusiojo

neatsimena, bet gerai atsimena M., nes jie gyveno jos aptarnaujamoje teritorijoje. Kitas aplinkybes prisiminė, kadangi pasiskaitė iškvietimo kortelėje. Nukentėjusysis buvo išgėręs. Jis sakė, kad buvo D., kur buvo sumuštas alaus bare.

           Liudytojas V. V. parodė, kad dirba Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centre vairuotoju, tačiau

neprimena įvykio, kai buvo iÅ¡kviestas į J. kaimÄ . Nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta.

           IÅ¡ 2010-02-24 A. T. protokolo – pareiÅ¡kimo matyti, kad tÄ dienÄ Ä¯ Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK kreipėsi A. T. praneÅ¡damas, kad 2009-08-23 apie 20 val. Pakruojo rajone, D. kaime, alaus baro, kuris yra privataus namo garaže, kieme, jį, sėdintį S. M. automobilyje, sumušė D. M. (b.l. 3).

           IÅ¡ 2009-08-23 Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VTS PB patrulio G. Ž. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad tÄ

dienÄ apie 21:23 val. buvo gautas OVP specialisto I. J. praneÅ¡imas, kad į VÅ¡Ä® „Pakruojo ligoninė“

priėmimo skyrių pristatytas sumuštu veidu A. T.. Nuvykus į priėmimo skyrių išsiaiškinta, kad A. T. akivaizdžiai

girtas, jam nustatytas 2,01 promilės girtumas. Pasak A. T., Pakruojo rajone, J. kaime jį sumušė iš matymo pažįstamas vyriškis

(b.l. 7).

           IÅ¡ specialisto iÅ¡vadų Nr. G 1656/09(04) ir KG 32-1656/09(04) matyti, kad nukentėjusiajam A. T. ne mažiau 2 trauminių poveikių kietais bukais daiktais, kuo galėjo bÅ«ti automobilio pavarų perjungimo svirties dalis, paveikus galvÄ ir veidÄ , buvo padaryti Å¡ie sužalojimai – deÅ¡inio momenkaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose ir deÅ¡inėje galvos pusėje, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl deÅ¡inio momenkaulio lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 15, 17).

           Specialistas H. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. T. dėl iÅ¡vados kreipėsi asmeniÅ¡kai 2009 m. lapkričio 20 d. Kreipėsi be užduoties. TÄ dienÄ , kai jis atvyko, iÅ¡orinių sužalojimų nesimatė, tačiau, spaudžiant deÅ¡inio momenkaulio sritį, jautė skausmÄ . Jis žodžiu nurodė kaip jis buvo sužalotas, kad gydėsi Pakruojo ligoninėje. IÅ¡vadÄ davė vadovaudamasis medicininiais

dokumentais. 2010 m. gegužės 18 d. buvo pateikta tyrėjos S. V. užduotis. Sužalojimai nukentėjusiajam buvo

padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekmėje – vieno į dešinio momenkaulio sritį, kito į dešinės akies sritį. Tačiau tų poveikių galėjo būti ir daugiau. Sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais. Momenkaulio lūžis tikrai negalėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu. Kadangi buvo duomenų, kad buvo smūgiuota pavarų perjungimo svirties dalimi, išvadoje taip ir nurodė, nes sužalojimas atitinka nurodytas aplinkybes. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nebūdingi griūviminei traumai.

           Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymos ir prie jos pridėtų dokumentų matyti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už A. T. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta 1266,00 Lt (b.l. 61, 63, 66).

           Iš 2010-06-30

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK kriminalinės policijos tyrėjos S. V. tarnybinio pranešimo matyti,

kad tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad tÄ dienÄ , kai vyko B. E. jubiliejus, pas B. E. brolį svečiavosi giminaitė A. J., kuri sekančiÄ dienÄ iÅ¡skrido iÅ¡ Kauno

aerouosto į AnglijÄ (b.l. 72).

           IÅ¡ lėktuvo bilieto matyti, kad A. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini), 2009 m. rugsėjo 6 d. (sekmadienį) 12 val. reisu FR2145 iÅ¡skrido iÅ¡ Kauno į LondonÄ (b.l. 76-77).

           Iš VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2010-11-26 pažymos bei prie jos

pridėtų dokumentų matyti, kad iÅ¡kvietimas pas sumuÅ¡tÄ A. T. buvo gautas 2009 m. rugpjūčio 23 d. 20:05

val., 20:06 val. į iÅ¡kvietimÄ iÅ¡vyko felčerė B. M. ir greitosios automaÅ¡inos vairuotojas V. V. Pas sumuÅ¡tÄ jį nuvykta

20:36 val., grįžta iš iškvietimo 21:26 val. Greitosios medicinos pagalbos

kvietimo kortelėje nurodyta, kad greitÄ jÄ iÅ¡kvietė M., o kortelės 17 grafoje „Nusiskundimai“

nurodyta, kad ligonis buvo sumuštas D. kaime, prie alaus baro.

           Iš 2010-12-10 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pažymos matyti, kad 2009 m. gegužės 6 d. ir 12 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl vagystės ir pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš L. G. priklausančio arkinio sandėlio, pranešimai apie įtarimus A. T. šiose bylose nepareikšti.

           Iš kaltinamojo D. M. pateiktų pažymų matyti jo pajamos, turtas bei turtinei įsipareigojimai.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

           Nors kaltinamasis D. M. neigia sužalojęs nukentėjusįjį A. T., teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 str.), konstatuoja, kad kaltinamojo D. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , - tyčia nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo A. T. sveikatÄ , yra įrodyta.

           Teismas nesivadovauja kaltinamojo D. M. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad jis 2009 m. rugpjūčio 23 d. savo gyvenamojo namo kieme nemušė nukentėjusiojo A. T., nes jie paneigti kitais byloje surinktais įrodymais, - iš esmės nuosekliais ir vienodais nukentėjusiojo A. T., liudytojų S. M.,

A. M.,

A. G.,

J. M., T. G., S. V., kurie arba betarpiškai matė, kaip buvo mušamas nukentėjusysis (liudytojas A. G.), arba matė

sumuÅ¡tÄ nukentėjusįjį ir kaltinamÄ jį įvykio vietoje (liudytojas S. M.), arba matė sumuÅ¡tÄ nukentėjusįjį iÅ¡ karto po

sumušimo ir su juo bendravo, taip sužinodami sumušimo aplinkybes (liudytojai A. M.,

J. M., T. G.), arba nukentėjusiojo sumušimo aplinkybes

sužinojo iÅ¡ betarpiÅ¡kai sumuÅ¡imÄ mačiusio asmens (liudytoja S. V.) parodymais. Nors Å¡ių liudytojų parodymuose

yra Å¡iokių tokių neatitikimų, apie kuriuos baigiamojoje kalboje pasisakė kaltinamojo gynėjas advokatas Arvydas Penelis, jie, atsižvelgus į tai, kad liudytojai buvo apklausinėjami praėjus labai ilgam laiko tarpui nuo įvykio, dalis jų buvo iÅ¡gėrę, nelaikytini esminiais. Neesminiai parodymų neatitikimai negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas atmesti Å¡iuos parodymus, nes stresinės aplinkybės turi įtakos įvykio eigos fiksavimui ir įsiminimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. 2K-190/2006). Be to, natÅ«ralu, kad kiekvienoje naujoje apklausoje parodymai dėl neesminių detalių gali skirti. Tai priklauso ne tik nuo konkretaus asmens gebėjimų suvokti ir įsiminti informacijÄ , to asmens bÅ«senos įvykio metu, kitų aplinkybių, susijusių su įvykiu (intensyvumo, stebėjimo nuotolio ir laiko ir t.t.), tačiau ir asmens, fiksuojančio parodymus. Aukščiau paminėtais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – teismo medicinos specialisto H. D. iÅ¡vados ir jo parodymai teisiamojo posėdžio metu, liudytojos S. V., kuri atliko ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje

byloje ir apklausė mirusį liudytojÄ V. B., kuris matė, kad nukentėjusįjį A. T. sumušė kaltinamasis D. M., parodymai, nepilnamečio liudytojo E. K. parodymai, liudytojos B. M. parodymai, VÅ¡Ä®

Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2010-11-26 pažyma bei prie jos pridėti dokumentai, 2009-08-23 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VTS PB patrulio G. Ž. tarnybinis pranešimas. Nors 2009-08-23 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VTS PB patrulio G. Ž. tarnybiniame pranešime (b.l. 7) užfiksuota, kad A.

T. Å¡iam policijos pareigÅ«nui paaiÅ¡kino, kad buvo sumuÅ¡tas J. kaime, Å¡ia Å¡iame dokumente užfiksuota aplinkybe teismas nesivadovauja, kadangi ji prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, paneigiantiems Å¡iÄ aplinkybę, kurie jau buvo aptarti aukščiau, tame tarpe ir 2009-08-23 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotai informacijai, kad nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas ne J. kaime, o D. kaime, prie alaus baro.

Kad bÅ«tent tokiÄ informacijÄ iÅ¡ karto po įvykio nurodė nukentėjusysis A. T., teismo posėdžio metu

patvirtino ir liudytoja B. M. Teismo nuomone, patrulis G. Ž.,

suraÅ¡ydamas minėtÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ , galėjo ir suklysti, tuo labiau, kad J. ir D. kaimai, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo A. T. ir liudytojų A. ir S. M. parodymų, yra Å¡alia.

Neatmestina galimybė, kad policijos pareigūnui nurodydamas sumušimo aplinkybes, galėjo suklysti ir nukentėjusysis A. T., kadangi jam stipriai buvo sumušta galva, o, be to, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

           Dėl byloje surinktų įrodymų patikimumo. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Kaltinamojo gynėjas advokatas Arvydas Penelis baigiamojoje kalboje iÅ¡reiÅ¡kė abejonę įrodymų patikimumu, kadangi, jo teigimu, pats ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai. Teismas, sutikdamas su tuo, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga – Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatas, gavusi informacijÄ (tarnybinį praneÅ¡imÄ ) apie nukentėjusiojo sumuÅ¡imÄ , turėjo bent jau imtis veiksmų jį patikslinti, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumo laipsnį, kaip tai numatyta BPK 168 straipsnyje, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo pradėtas ir atliktas teisėtai, o ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriais buvo gauti duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais, buvo atlikti laikantis BPK normų.

           Vertinant paties kaltinamojo D. M. parodymus atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs, kad įvykio metu nebuvo namuose, nes dalyvavo pažįstamo B. E. jubiliejuje (b.l. 83), tokius jo parodymus ikiteisminio tyrimo patvirtino ir jo sutuoktinė – liudytoja D. M. (b.l. 25-26), ir tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams surinkus neginčijamų duomenų apie tai, kad minėtas jubiliejus vyko vėliau, ir kaltinamajam D. M. susipažinus su bylos medžiaga, teisiamojo posėdžio metu jis jau atsisakė šios versijos.

Nors teismas pripažįsta, kad iki nusikaltimo įvykdymo tarp nukentėjusiojo A. T. ir kaltinamojo D. M. buvo nesutarimų,

tačiau atmeta kaltinamojo D. M. parodymus, kad nukentėjusysis A. T. dėl to jį melagingai apkaltino nusikaltimo įvykdymu, kadangi, visų pirma, nukentėjusysis A. T., jam kreipiantis su pareiÅ¡kimu į Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatÄ , buvo įspėtas apie baudžiamÄ jÄ atsakomybę už melagingÄ Ä¯skundimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ (b.l. 3), jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje buvo įspėtas apie baudžiamÄ jÄ atsakomybę už melagingų parodymų davimÄ , todėl jį kaltinti nusikalstamos veikos padarymu, neturint tai patvirtinančių duomenų, nėra jokio pagrindo; antra, į policijÄ dėl vagysčių kreipėsi ne kaltinamasis D. M., o L. G., todėl, norint atkerÅ¡yti už tai, A. T. logiÅ¡ka bÅ«tų buvę nurodyti L. G., o ne D. M.;

trečia, ikiteisminiuose tyrimuose, kurie buvo pradėti dėl vagysčių iš L. G., A. T. jokie įtarimai nebuvo pareikšti, nors nuo

vagysčių iki 2010 m. vasario 24 d., kada A. T. su pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijÄ , praėjo net devyni mėnesiai laiko. Atsižvelgęs į visas Å¡ias aplinkybes, teismas kaltinamojo D. M. parodymus teisiamojo posėdžio metu vertina kaip jo užimtÄ pozicijÄ siekiant iÅ¡vengti atsakomybės.

           Teismas nesivadovauja ir atmeta liudytojos D. M. parodymus,

kad tikrai nebuvo tokio įvykio, kad jų kieme būtų sumuštas A. T., bei liudytojo L. G. parodymus, kad jis nebuvo nuvykęs į

ligoninę pas nukentėjusįjį ir po įvykio nevežė A. M. ir V. B. į J. kaimÄ , nes Å¡ie liudytojai yra labai artimi kaltinamajam D. M. žmonės (D. M. – kaltinamojo žmona, o

L. G. kaltinamojo svainis, D. M. brolis) ir dėl to yra suinteresuoti bylos baigtimi, be to, šie jų parodymai, kaip ir kaltinamojo D. M. parodymai, paneigti nukentėjusiojo A. T., liudytojų S. M., A. M., A. G., J. M., T. G., S. V., S. V., E.

K. parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais, kurie buvo aptarti aukščiau.

           Liudytojų G. Ž., I. Š. ir V. V. parodymai mažai informatyvūs, nes šie

asmenys aplinkybių, kurios bÅ«tų reikÅ¡mingos bylos nagrinėjimui, neatsimena, todėl teismas iÅ¡samesnės Å¡ių parodymų analizės neatlieka.         Â

           Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad kaltinamojo D. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , yra įrodyta.

           Kaltinamojo D. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kadangi jis tyčia apie 30 kartų rankoje turėta pavarų perjungimo svirties virÅ¡utine dalimi (galvute) suduodamas nukentėjusiajam A. T. į galvÄ bei veidÄ , nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ , nes dėl deÅ¡inio momenkaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. D. M., suduodamas kietais daiktais (rankoje turėta pavarų perjungimo svirties virÅ¡utine dalimi (galvute)) nukentėjusiajam A. T. į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ , tokia jėga, kad lūžo momenkaulis, suvokė pavojingÄ Å¡ios nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad Å¡iais jo veiksmais gali bÅ«ti sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir norėjo Å¡ių pasekmių, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Bausmės skyrimas

           Skirdamas bausmę kaltinamajam D. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis D. M. teisiamas pirmÄ kartÄ (b.l. 98), padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.), metų laikotarpyje iki nusikaltimo įvykdymo administracine tvarka nebaustas (b.l. 99-101), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos G. seniÅ«nija jo elgesiu nusiskundimų nėra gavusi (b.l. 103), Å«kininkauja, dirba D. K. individualioje įmonėje barmenu, gyvena su žmona ir dviem nepilnamečiais vaikais, kurie mokosi D. pagrindinėje mokykloje (b.l. 104), Pakruojo PSPC psichiatro ir priklausomybės įskaitose neįraÅ¡ytas (b.l. 106), nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) D. M. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant Å¡velniausiÄ sankcijoje už jo įvykdytÄ nusikaltimÄ numatytÄ bausmės rūšį - laisvės apribojimÄ (BK 48 str.). Parenkant laisvės apribojimo įpareigojimus, atsižvelgtina į tai, kad D. M. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba, Å«kininkauja, neatlygino nukentėjusiajam nusikaltimu padarytos turtinės žalos (BK 48 str. 4 d., 6 d. 2 p., 5 p.).

           Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. M. kardomoji priemonė neskirtina.

C i v i l i n i ų i e š k i n i ų  i š s p r e n d i m a s

           Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

           Nukentėjusysis A. T. pareiškė 5300 litų dydžio civilinį ieškinį – 300 litų dėl turtinės žalos ir 5000 litų dėl

neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 12). Nukentėjusysis A. T. reikalavimÄ atlyginti turtinę žalÄ kildina

iš to, kad 300 litų išleido vaistams. Dokumentų, patvirtinančių šias išlaidas, nukentėjusysis teismui nepateikė, nurodydamas, kad jų neišsaugojo. Nekelia

abejonių aplinkybė, kad gydant tokį sužalojimÄ , kokį patyrė nukentėjusysis A. T. (deÅ¡inio momenkaulio

lūžį), reikalingi medikamentai net ir baigus stacionarinį gydymÄ , todėl teismas laiko įrodytÄ aplinkybę, kad nukentėjusysis turėjo iÅ¡laidų medikamentams, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis neiÅ¡saugojo Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, nukentėjusiojo A. T. praÅ¡omas priteisti turtinės žalos dydis mažintinas vienu trečdaliu – iki 200 litų.

           Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Ä®statymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo,

teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad nukentėjusysis A. T. dėl kaltinamojo D. M. nusikalstamų veiksmų

patyrė neturtinę žalÄ â€“ jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko jis buvo gydomas ligoninėje, patyrė pavojingÄ galvos traumÄ â€“ momenkaulio lūžį, skaudėjo ir dabar dar kartais skaudÄ galvÄ , turėjo nepatogumų, nes reikėjo vykti į apklausas policijoje, teismo medicinos specialistÄ , teismÄ . Teismas, įvertinęs Å¡ias pasekmes, kaltinamojo D. M. kaltę – padarytas tyčinis nusikaltimas, jo turtinę padėtį – dirba, Å«kininkauja, tačiau iÅ¡laiko du nepilnamečius vaikus, Å¡eima turi įsiskolinimų, taip pat atsižvelgdamas į nukentėjusiojo A. T. teisiamajame posėdyje iÅ¡sakytÄ teiginį, kad sutiktų mažinti praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį iki 3000 litų, bei Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.

birželio 30 d. nutartis byloje Nr. 2K-253/2009), konstatuoja, kad nukentėjusiojo A. T. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 3000 litų – nėra per didelis.

           Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo A. T. civilinis

ieškinys tenkintinas iš dalies, jį priteisiant iš kaltinamojo D. M., nes žala buvo padaryta jo neteisėtais

veiksmais (CK 6.263 str., 6.250).

Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Kalvarijų g. 147, Vilnius, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188784026, buveinė Vilniaus g. 273, Šiauliai, civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (b.l. 64-65), iš kurio 1266,00 Lt buvo sumokėti VšĮ Pakruojo ligoninė už nukentėjusiajam A. T., kuris buvo sužalotas nusikalstamais kaltinamojo D. M. veiksmais, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, yra pagrįstas ir įrodytas pažymomis (b.l. 63, 66), todėl tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš kaltinamojo D. M. (CK 6.263 str.).

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu nukentėjusiajam A. T. padarytÄ 200 (dviejų Å¡imtų) litų dydžio turtinę žalÄ ir per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 3200 (tris tūkstančius du šimtus) litų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nukentėjusiojo A. T. ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini) AB

banke „Swedbank“, banko kodas 73000, - civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jam iÅ¡ D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1266 (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is) litus žalos atlyginimo.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės D. M. neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                               Â

Laisvydas Zederštremas