2013-04-09 Nr. AB-1162-3-61-3-00430-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS444-376/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00430-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės

rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tirchan“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tirchan“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tirchan“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1-987 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Tirchan“ priklausančiame bare“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1-987) 1 punktą, kuriuo uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Sprendimo Nr. 1-987 vykdymą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netenkino.

Pabrėžė, jog prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones asmenys privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo jų taikymo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas savo prašymo nemotyvavo, nenurodė kaip gali pasireikšti negalėjimas įvykdyti pareiškėjui palankų teismo sprendimą. Teismas vertino, kad taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netikslinga.

Nurodė, kad pareiškėjo reikalavimo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones Vilniaus miesto savivaldybės 2013 m. sausio 25 d., 2013 m. sausio 28 d. ir 2013 m. vasario 21 d. priimtiems sprendimams nenagrinėjo, kadangi šioje byloje reikalavimai dėl minėtų sprendimų nėra priimti.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 59–61), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Nurodo, kad šiuo metu atsakovas vykdo apskųstą, todėl neįsiteisėjusį savo Sprendimą Nr. 1-987, jau po jo apskundimo buvo išleisti keli teisės aktai, kildinami iš to paties sprendimo.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nemotyvavo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Teigia, kad skųsdami atsakovo sprendimą pagrįstai manė, kad neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl skundo atsakovas nesiims vykdyti ginčijamo sprendimo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė priėmė dar tris sprendimus: 2013 m. sausio 25 d. raštą Nr. A51-11154 (2.17.1.18-EK6) „Įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą“, 2013 m. sausio 28 d. raštą Nr. A51-11154 (2.171.1.18-EK6) Įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą“, 2013 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. A30-238 „Dėl licencijos, išduotos UAB „Tirchan“ galiojimo sustabdymo“. Pabrėžia, kad visi šie sprendimai kildinami iš ginčijamo akto ir jų sąsajumas akivaizdus.

Mano, kad gali susidaryti situacija, kai licencija bus panaikinta, pareiškėjas bus priverstas reorganizuoti savo darbą, bus atleista dalis darbuotojų, todėl priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą jį vykdyti būtų sunku, nes pareiškėjas nebeturėtų licencijos, įmonėje nebedirbtų darbuotojai, be to pareiškėjas patirtų žalą, nurodo, kad papildomo bylinėjimosi dėl žalos atlyginimo nesiekia.

Mano, jog svarbi aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija iš esmės sutinka su tuo, jog tik teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, jis sustabdytų savo veiksmus susijusius su licencijos panaikinimu ar apribojimu.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad 2013 m. sausio 25 d. raštą Nr. A51-11154 (2.17.1.18-EK6) „Įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą“, 2013 m. sausio 28 d. raštą Nr. A51-11154 (2.171.1.18-EK6) Įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą“, 2013 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. A30-238 „Dėl licencijos, išduotos UAB „Tirchan“ galiojimo sustabdymo“ yra kildinami ir susiję su ginčijamu Sprendimu Nr. 1-987. Pabrėžia, kad pareiga pareiškėjui tikslinti licenciją pareiškėjui kyla iš Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 341 straipsnio 2 dalies 2 punkto.

Pabrėžia, kad skundžiamu sprendimu buvo apribotas alkoholio pardavimo laikas, bet ne panaikinta licencija prekiauti alkoholiu, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis negalės užsiimti ūkine veikla, nepagrįsti.

Mano, kad visi pareiškėjo argumentai yra siejami ne su galimybe įvykdyti būsimą teismo sprendimą, bet su paties ginčijamo akto panaikinimo galimomis pasekmėmis pareiškėjui.

Mano, kad sustabdžius skundžiamo sprendimo vykdymą bus pažeistas viešasis gyventojų interesas, viešoji rimtis, teisė į saugią ir sveiką aplinką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr. pvz. 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr. pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Pareiškėjas šiuo atveju prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1-987 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Tirchan“ priklausančiame bare“, 2013 m. sausio 25 d. raštą Nr. A51-11154 (2.17.1.18-EK6) „Įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą“, 2013 m. sausio 28 d. raštą Nr. A51-11154 (2.171.1.18-EK6) Įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą“, 2013 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. A30-238 „Dėl licencijos, išduotos UAB „Tirchan“ galiojimo sustabdymo“.

ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje numatyta viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių – ginčijamo akto galiojimo sustabdymas. Akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.) iš esmės yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu, nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. pvz. 2007 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-70/2007). ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje expressis verbis įtvirtina, kad pritaikius šią reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas gali sustabdyti būtent akto, dėl kurio yra kilęs teisminis ginčas, galiojimą, galimybės stabdyti kitų aktų galiojimą ABTĮ nenumato. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju pareiškėjas skunde prašė panaikinti tik 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1-987 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Tirchan“ priklausančiame bare“ 1 punktą, o likusių aktų, kurių galiojimą sustabdyti prašo, neginčijo. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad šie aktai yra neatsiejamai susiję, todėl jų galiojimas turi būti stabdomas kartu. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo nagrinėti reikalavimo užtikrinimo priemonės, numatytos ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje taikymą, kiek tai susiję su 2013 m. sausio 25 d. rašto Nr. A51-11154 (2.17.1.18-EK6) o, 2013 m. sausio 28 d. rašto Nr. A51-11154 (2.171.1.18-EK6), 2013 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. A30-238 galiojimo sustabdymu.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Sprendimo Nr. 1-987 galiojimo sustabdymo nurodė, kad pareiškėjas nemotyvavo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Proceso dalyvių prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti konkretus – būtina nurodyti, kokius konkrečius veiksmus prašoma uždrausti atsakovams atlikti ir argumentuoti bei pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (žr. pvz., 2008 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-262/2008). Pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr. pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pirmosios instancijos teismui iš esmės nemotyvavo, taigi pirmosios instancijos išvada yra pagrįsta.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atskirajame skunde grindžia tuo, jog jų nepritaikius, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą būtų sunku jį įgyvendtin, kadangi pareiškėjas nebeturėtų licencijos, darbuotojų. Be to, pareiškėjas bus priverstas reorganizuoti savo darbą.

Galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr. pvz. 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr. pvz. 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. pvz. 2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012).

Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (poreikis reorganizuoti darbą, darbuotojų atleidimai ir pan.), negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą Sprendimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Patenkinus pareiškėjo reikalavimą, būtų atnaujintas alkoholinių gėrimų prekybos laikas, o dėl tokio sprendimo atsiradusi žala galėtų būti atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą. Pareiškėjo verslo interesai negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį užtikrinti viešąją tvarką (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato 2012 m. spalio 17 d. raštas Nr. 10-17-S-21095). Pareiškėjo nurodyti jo turtiniai interesai ir kiti jo nurodyti interesai šiuo atveju visuomeninio intereso nenusveria.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartį vertina kaip pagrįstą ir teisėtą, pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tirchan“ atskirąjį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė