3238e757-4e72-4ae6-993c-72c935cdce48 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2S-1456-613/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05962-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.10; 3.1.18.8; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

L. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui, atstovaujamai akcinės bendrovės SEB banko Vakarų regiono filialo, dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, I. R.. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. L. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti vienaÅ¡aliÅ¡kÄ kreditavimo sutarčių, t. y. 2014 m. lapkričio 21 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 0461401020026-97 su vėlesniais jos pakeitimais; 2015 m. liepos 16 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 04615010240-97; 2016 m. liepos 8 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 0441601020023-97, nutraukimÄ neteisėtu ir atlyginti ieÅ¡kovo byloje patirtas iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas A. L. 2020 m. spalio 13 d. teismui pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės B. T. užvestose vykdomosiose bylose Nr. 0005/20/01287, Nr. 0005/20/01288, Nr. 0005/20/01289, Nr. 0005/20/01290, Nr. 0005/20/01291, Nr. 0005/20/01292, Nr. 0005/20/01293 ir Nr. 0005/20/01294, kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia grėsmė, jog, tęsiant vykdymo veiksmus antstolės B. T. užvestose vykdomosiose bylose, kai ginčai dėl sutarčių vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo ir prievolės dydžio, delspinigių ir palÅ«kanų apskaičiavimo teisingumo nėra iÅ¡spręsti, ieÅ¡kovas patirs nuostolių – atsakovo apskaičiuota skola, susidarę delspinigiai, su kuriais ieÅ¡kovas nesutinka, bus nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ turto, kuriam nustatyta hipoteka.

Atitinkamai hipoteka įkeistas turtas bus parduotas už mažesnę nei rinkos kainÄ ir jo nebus galima iÅ¡reikalauti iÅ¡ sÄ Å¾iningų trečiųjų asmenų.

3. Atsakovė AB SEB bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡o laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi ieÅ¡kovo A. L. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

5. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, teikdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrindė vykdomųjų bylų, kuriose iÅ¡ieÅ¡kojimÄ praÅ¡oma sustabdyti, ryÅ¡io su byloje pareikÅ¡tais reikalavimais. Pažymėjo, kad vykdomieji įraÅ¡ai, kurių pagrindu pradėtÄ priverstinį vykdymÄ praÅ¡oma stabdyti nagrinėjamoje byloje, nėra ginčijami.

6. Teismas taip pat pažymėjo, kad, nesustabdžius atsakovo pradėtų priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų iki Å¡io ginčo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai gali bÅ«ti iÅ¡ dalies įvykdyti arba pabaigti įvykdžius vykdomuosius dokumentus, tačiau, teismo vertinimu, teisinės galimybės ginti savo interesus ir teises ieÅ¡kovas neprarastų, o objektyvaus pagrindo teigti, kad atsakovas ieÅ¡kinio tenkinimo atveju vengtų iÅ¡siieÅ¡kotų sumų grÄ Å¾inimo, nėra.

7. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybės, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 8. IeÅ¡kovas A. L. (toliau – apeliantas) pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. IeÅ¡kovo vertinimu, praÅ¡omos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindu, nepažeidžia proporcingumo principo, nes, tik taikant praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, yra užtikrinama minimali ieÅ¡kovo teisių ir interesų apsauga, užkardomas nuostolių atsiradimas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. 8.2. IeÅ¡kovo vertinimu, teismas neįvertino praÅ¡ymo motyvų, praÅ¡omas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones turėjo įvertinti teisingumo ir proporcingumo aspektu ir įvertinti Å¡ių priemonių taikymo padarinius esant skirtingam procesiniam rezultatui, dėl to priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nutartį. 8.3.

Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra iÅ¡saugoti turtÄ , kuriam yra nustatyta hipoteka, užtikrinanti ieÅ¡kovo finansinių įsipareigojimų atsakovei įvykdymÄ . 8.4. Pažymėjo ir tai, kad CK 4.192–4.196 straipsniuose nustatyta kreditoriaus reikalavimo patenkinimo iÅ¡ turto, kuriam nustatyta hipoteka, tvarka, t. y. kreditorius turi teisę patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto turto, kai sueina prievolės įvykdymo terminas. Nagrinėjamu atveju, kreditoriaus vertinimu, prievolės įvykdymo terminas suėjo, kreditoriui nutraukus vienaÅ¡aliÅ¡kai kredito sutartis.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio pagrindo, ieÅ¡kovas ginčija sutarčių nutraukimo teisėtumÄ , t. y. teismui patenkinus ieÅ¡kinį nebus jokio teisinio pagrindo kreditoriaus reikalavimÄ tenkinti ir kartu turto priverstinis pardavimas bÅ«tų neteisėtas. Be to, iki teismo sprendimo priėmimo pardavus turtÄ , jo iÅ¡reikalavimas iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo bÅ«tų negalimas. 8.5. Teigia, kad, vykdymo procese realizavus hipoteka įkeistÄ turtÄ , ieÅ¡kovas praras visas galimybes ginti savo pažeistas teises, nes parduoto įkeisto turto iÅ¡reikalauti iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo neturės teisės. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo turtinis interesas yra konkretus turtas, o ne pinigai, kaip savo nutartyje samprotauja teismas.

9. Atsakovė AB SEB bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡o ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Atskirojo skundo motyvai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį. 9.2. Teigia, kad ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebus reikalingas priverstinis vykdymas, dėl to pirmosios instancijos teismas padarė teisingas iÅ¡vadas, kad praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės Å¡iuo atveju užtikrintų ne galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ , o ieÅ¡kovo pareigų, kylančių iÅ¡ ginčo sutarties, tolesnį ir nepertraukiamÄ vykdymÄ . 9.3.

Pažymėjo, kad vykdomosios bylos, kurias prašoma stabdyti, yra pradėtos vykdomųjų raštų, išduotų pagal hipotekos / įkeitimo sandorius, pagrindu. Ieškiniu nėra reiškiamas reikalavimas pripažinti hipotekos / įkeitimo sandorius ar vykdomuosius raštus negaliojančiais. Vykdomųjų procesų, kurie pradėti teisėtai pagal galiojančius vykdomuosius įrašus, išduotus teisėto sandorio pagrindu, stabdymas niekaip neužtikrins galimai palankaus teismo sprendimo byloje įvykdymo.

Vien tai, kad apeliantas siekia iÅ¡saugoti hipoteka / įkeitimu apsunkintÄ turtÄ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, kuriuo reikalaujama pripažinti kredito sutarčių nutraukimÄ neteisėtu, pagrindu, nesuteikia teisės teigti, kad skundžiama teismo nutartis neteisėta ir naikintina. 9.4. Taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju siekia taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir prevenciniu tikslu, t. y. motyvuodamas galimomis neigiamomis pasekmėmis ir galima žala (pasireiÅ¡kiančia tuo, kad jis nori iÅ¡saugoti turtÄ ), tačiau nereiÅ¡kia prevencinio ieÅ¡kinio.

Patenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal pareikÅ¡tus reikalavimus, bÅ«tų iÅ¡kreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, paskirtis ir tikslai, o teismas, spręsdamas tarpinį procesinį klausimÄ , neteisėtai ir nepagrįstai a priori iÅ¡spręstų Å¡alių ginÄÄ . 9.5. Mano, kad vien aplinkybė, kad vykdymo procese galimai bus realizuotas ieÅ¡kovo turtas, kurį jis siekia iÅ¡saugoti, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pažeidžiamas Å¡alių interesų pusiausvyros principas ir turėtų bÅ«ti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (kurios neužtikrina bÅ«simo teismo sprendimo), kadangi ieÅ¡kovas turėtų teisę ginti savo pažeistas teises kitais bÅ«dais (pvz., reikÅ¡ti prevencinį ieÅ¡kinį, praÅ¡yti pripažinti iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä neteisėtu, praÅ¡yti sugrÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas ir pan.).

Be to, byloje nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas – bankas, bÅ«damas finansų įstaiga, dėl kokių nors priežasčių bÅ«tų nepajėgus ir (ar) vengtų ieÅ¡kinio tenkinimo atveju inicijuoti iÅ¡ieÅ¡kotų pinigų grÄ Å¾inimo (o Å¡ių negrÄ Å¾inus, tai jau bÅ«tų kito ginčo dalykas), dėl to ieÅ¡kovo interesai bÅ«tų iÅ¡ esmės užtikrinti ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 10.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

11. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , atskirÄ jį skundÄ , sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sÄ lygų 14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato laikinosios apsaugos priemonės – iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymo galimybę. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju – sustabdant vykdymo veiksmus, bÅ«tina siekti proceso Å¡alių – iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko – interesų pusiausvyros, nepažeisti proporcingumo principo. Be to, vykdymo veiksmų sustabdymas turi bÅ«ti bÅ«tinas, teisėtas ir pagrįstas bei adekvatus pagal bylos aplinkybes siekiamam tikslui.

15. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones motyvuodamas tuo, kad praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieÅ¡kinio dalyku. IeÅ¡kovas atskirajame skunde nurodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«simas teismo sprendimas neteks prasmės, nes bus iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, o jis siekia iÅ¡saugoti ir tęsti Å¡alių sutartinius santykius. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

16. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, atsižvelgdamas į aplinkybes, ar pasunkės bÅ«simas galutinis teismo sprendimas, jeigu nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

17. Pažymėtina, kad galutinis teismo sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla iÅ¡sprendžiama iÅ¡ esmės ir atsakoma į ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieÅ¡kinys patenkinamas visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies ar ieÅ¡kinys atmetamas. Taigi bÅ«simo teismo sprendimo galimas turinys turėtų bÅ«ti vertinamas pagal byloje pareikÅ¡tus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi bÅ«simu teismo sprendimu bus atsakoma į ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turėtų bÅ«ti vertinama, ar, priėmus ieÅ¡kovui palankų sprendimÄ , t. y. patenkinus jo pareikÅ¡tus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Dėl Å¡ios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikÅ¡tais reikalavimais ir gali užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, jei Å¡ie reikalavimai bÅ«tų patenkinti, įvykdymÄ , ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikÅ¡ti. Vien tik kreipimasis į teismÄ ir tam tikrų reikalavimų pareiÅ¡kimas nesuteikia pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ Å¡alį bei savaime nesudaro pagrindo taikyti bet kokias laikinÄ sias apsaugos priemones.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apelianto praÅ¡omų pripažinti kredito sutarčių nutraukimÄ neteisėtu pagrindu yra iÅ¡duoti vykdomieji įraÅ¡ai Nr. MK-8962, MK-8964, MK-9043, MK-9053, MK-9045, MK-9051, MK-9049, MK-9047, kurie pateiktas antstoliui ir jo pagrindu užvestos vykdomosios bylos Nr. 0005/20/01287, Nr. 0005/20/01288, Nr. 0005/20/01289, Nr. 0005/20/01290, Nr. 0005/20/01291, Nr. 0005/20/01292, Nr. 0005/20/01293 ir Nr. 0005/20/01294. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu vienaÅ¡alį 2014 m. lapkričio 21 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 0461401020026-97 su vėlesniais jos pakeitimais, 2015 m. liepos 16 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 04615010240-97 ir 2016 m. liepos 8 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 0441601020023-97, sudarytos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės AB SEB banko, nutraukimÄ ir atnaujinti jos vykdymÄ .

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu nereiÅ¡kia reikalavimų dėl iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų susigrÄ Å¾inimo ar vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti kredito sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir negaliojančiu, nereiÅ¡kiant kitų materialinių teisinių reikalavimų, ieÅ¡kinio patenkinimo atveju reikÅ¡tų tik prejudicinio fakto kitai civilinei bylai nustatymÄ ir toks reikalavimas negali bÅ«ti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis bÅ«tų nustatomi turtinio pobÅ«džio ribojimai.

Pirmosios instancijos teismui tenkinus ieÅ¡kinį (t. y. pripažinus sutarties nutraukimÄ neteisėtu (negaliojančiu) nuo ab initio (nuo pradžios)), bÅ«tų pratęstas (atstatytas) ieÅ¡kovo su atsakove sudarytų sutarčių galiojimas tomis pačiomis sÄ lygomis ir atsakovė negalėtų remtis aplinkybėmis, kad Å¡alių sutartis buvo nutraukta teisėtai. Teismų praktikoje pažymima, jog ieÅ¡kiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galiÄ ieÅ¡kiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo.

Užtikrinti įvykdymÄ to, ko faktiÅ¡kai nereikės vykdyti, negalima. BÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali bÅ«ti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikÅ¡tais ieÅ¡kinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-886/2010; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2498-661/2015; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2893-450/2018).

Taigi ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebus reikalingas priverstinis vykdymas, dėl to pirmosios instancijos teismas padarė teisingas iÅ¡vadas, kad praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės Å¡iuo atveju užtikrintų ne galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ , o ieÅ¡kovo pareigų, kylančių iÅ¡ ginčo sutarties, tolimesnį ir nepertraukiamÄ vykdymÄ .

19. Pažymėtina, ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju siekia taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir prevenciniu tikslu, t. y. motyvuodamas galimomis neigiamomis pasekmėmis ir galima žala, bet ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė prevencinio ieÅ¡kinio. Patenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal pareikÅ¡tus reikalavimus, bÅ«tų iÅ¡kreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, paskirtis ir tikslai, o teismas, spręsdamas tarpinį procesinį klausimÄ , neteisėtai ir nepagrįstai a priori iÅ¡spręstų Å¡alių ginÄÄ , t. y. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės įsiterptų į materialiuosius teisinius santykius bei sutarties Å¡alių tarpusavio teisių ir pareigų pagal sandorį vykdymÄ , taip akivaizdžiai bÅ«tų pažeisti atsakovo, hipotekinio kreditoriaus, interesai ir pažeistas ekonomiÅ¡kumo principas (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

20. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad priverstinai pardavus įkeistÄ turtÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo procese apeliantas netektų turto, tačiau vien ta aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pažeidžiamas Å¡alių interesų pusiausvyros principas ir turėtų bÅ«ti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (kurios neužtikrina bÅ«simo teismo sprendimo), kadangi apeliantas turėtų teisę ginti savo pažeistas teises kitais bÅ«dais (pvz., reikÅ¡ti prevencinį ieÅ¡kinį, praÅ¡yti pripažinti iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä neteisėtu, praÅ¡yti sugrÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas ir pan.), o byloje nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas – bankas, bÅ«damas finansų įstaiga, dėl kokių nors priežasčių bÅ«tų nepajėgus ir (ar) vengtų ieÅ¡kinio tenkinimo atveju inicijuoti iÅ¡ieÅ¡kotų pinigų grÄ Å¾inimo (o Å¡ių negrÄ Å¾inus, tai jau bÅ«tų kito ginčo dalykas), dėl to ieÅ¡kovo interesai bÅ«tų iÅ¡ esmės užtikrinti ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

21. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties 22. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiÅ¡kino proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Giedrė Seselskytė