2021-02-10 Nr. CB-1313-2-68-3-10517-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-505

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10517-2020-7(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. sausio 28 d. gautu pareiškėjo A. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. M. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas jo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjo A. M. paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei pareigą būti aktyviems ypatingosios teisenos byloje, taip pat netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymą bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pareiškėjo nuomone, teismai nepagrįstai reikalavo, kad jis pateiktų papildomus įrodymus, kurių jis dėl savo statuso objektyviai negalėjo pateikti. Teismai nepagrįstai nesivadovavo Konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso 25 straipsnio 2 dalimi, įpareigojančia nacionalinius teismus padėti asmenims be pilietybės išspręsti jų teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalį, nes nesiėmė visų būtinų priemonių visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes. Teismai nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A20-1660-763/2019, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje pastoviai gyvena nuo 1989 m.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai (į. k. 190679146) 38 (trisdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už pareiškėją 2021 m. sausio 27 d. AB SEB bankas, mokėjimo nurodymo Nr. 3580.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Gediminas Sagatys

Algirdas Taminskas