2019-12-04 Nr. AB-22813-3-61-3-02778-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1384-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02778-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. U. ir D. V. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai G. U. ir D. V. (toliau kartu – ir pareiškėjai) 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2017 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 3R-288(2.13.-1) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jų 2017 m. balandžio 5 d. skundą iš naujo.

2. Pareiškėjų nuomone, atsakovas nepagrįstai atmetė jų skundą dėl asmens duomenų paskelbimo, t. y. pranešimų apie Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija) susirinkimą dėl gauto „G. U. ir D. V. gyv. (duomenys neskelbtini)“ ieškinio iškabinimo 2017 m. balandžio 4 ir 5 d. ant keturių daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinių durų iš lauko pusės, negavus pareiškėjų sutikimo ir jų neinformavus apie tokio pobūdžio veiksmus. Pareiškėjai atsakovo atliktą tyrimą laikė formaliu, paviršutinišku, tvirtino, kad atsakovas nebendradarbiavo su pareiškėjais, nesiteiravo jų pozicijos dėl Bendrijos pirmininko M.

T. pateiktų paaiškinimų ir kt. Sprendime remiamasi M. T. paaiškinimais, tačiau, pareiškėjų vertinimu, šie paaiškinimai yra itin abstraktūs, neinformatyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, prieštaraujantys pareiškėjų pateiktiems duomenims bei duomenims, kuriuos pareiškėjai galėjo pateikti, jei jie būtų buvę informuoti, jog Bendrijos pirmininkas neigia susirinkimo organizavimo, pranešimų spausdinimo faktus. M. T. nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, patvirtinančių jo teiginius, kad susirinkimas buvo organizuojamas daugumos Bendrijos narių iniciatyva, o iš ginčo aplinkybių matyti, jog buvo priešingai, nes, pirma, M.

T. procesinius dokumentus iš teismo gavo tą pačią 2017 m. balandžio 4 d., antra, susirinkime dalyvavo mažai Bendrijos narių – iki 10 butų savininkų. M. T. teiginiai, kad pranešimus galėjo iškabinti bet kuris asmuo, įskaitant pačius pareiškėjus, atmestini, nes, pirma, šiuos pranešimus galėjo iškabinti tik asmuo, informuotas apie Bendrijos pirmininkui tą pačią dieną įteiktus procesinius dokumentus bei jų turinį, turintis pareiškėjų asmens duomenis (M. T. konkrečiai nenurodė, kad kam nors būtų atskleidęs tokią informaciją), antra, patys pareiškėjai pranešimus pastebėjo tik vėlai vakare (apie 22 val.) grįžę iš kino teatro, o iš atsakovui pateiktų nuotraukų duomenų matyti, jog nuotraukos darytos 2017 m. balandžio 4 d. 22 val. 2 min. 2017 m. balandžio 5 d. ryte pranešimus nuėmė ir naujus (su pakeista susirinkimo data) pakabino būtent Bendrijos pirmininkas, tai gali patvirtinti pareiškėjo kolega, kuris buvo atvykęs jo pasiimti.

Pareiškėjai teigė, kad išvadą, jog paprastai sąskaitos bei kita informacija iš Bendrijos gaunama į pašto dėžutes arba elektroniniu paštu ir iki šiol jokie gyventojų asmens duomenys nebuvo viešinami, atsakovas priėjo neišsiaiškinęs visų faktinių aplinkybių, t. y. kad paštu pateikiami tik mokėjimo pranešimai, o visi kiti pranešimai pateikiami tokiu pačiu būdu kaip ir ginčo pranešimai – pakabinant ant gyvenamojo namo durų iš lauko pusės. Bendrijos pirmininkas, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, turėjo užtikrinti, kad pareiškėjų duomenys netaptų prieinami ir žinomi tretiesiems asmenims (ne Bendrijos nariams), tačiau to neužtikrino (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 30 straipsnio 1 ir 6 d. pažeidimas), o atsakovas į tai neatsižvelgė.

Taigi net tuo atveju, jei pasitvirtintų Bendrijos pirmininko pateikiama versija apie kitų asmenų savavališką veikimą, jo veiksmai negalėtų būti pripažinti teisėtais.

3. Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas apžvelgė ginčijamo Sprendimo turinį. Teigė, kad tyrimo metu nebuvo kreiptasi į pareiškėjus dėl papildomos informacijos, nes jie skunde neminėjo liudytojo, mačiusio, kaip Bendrijos pirmininkas 2017 m. balandžio 5 d. iškabina (pakeičia) ginčo pranešimus, šios aplinkybės pareiškėjai neminėjo ir 2017 m. balandžio 7 d. rašte. Atsakovas, atsakydamas į skundo argumentus, jog ginčui aktualų Bendrijos narių susirinkimą sušaukė būtent jos pirmininkas M. T., atkreipė dėmesį į Bendrijos 2017 m. birželio 14 d. rašte nurodytą aplinkybę, kad apie 2017 m. balandžio 4 d. gautus procesinius dokumentus (ieškinį) informuoti Bendrijos patalpose buvę nariai, kurių prašyta šią informaciją perduoti kitiems, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ginčo pranešimus parengė ir iškabino būtent Bendrijos pirmininkas.

Dėl pareiškėjų teiginių, jog ginčo pranešimus galėjo iškabinti tik aiškiai apibrėžtas ir pakankamai mažas asmenų ratas, t. y. asmuo, kuris žinojo apie tą pačią dieną Bendrijos pirmininkui įteiktus procesinius dokumentus, jų turinį bei pareiškėjų asmens duomenis, atsakovas pastebėjo, jog ginčo pranešime nebuvo nurodyta ieškinio data ar bylos / proceso numeris, tokią bendro pobūdžio informaciją galėjo žinoti bet kuris asmuo, o iš ankstesnio susirašinėjimo tarp pareiškėjų ir Bendrijos narių dėl konsultacijos teisinio pobūdžio klausimais matyti, jog ne tik Bendrijos pirmininkas, bet ir kiti jos nariai žinojo pareiškėjų asmens duomenis (vardus, pavardes, adresą) ir galėjo juos įrašyti į pranešimo tekstą, be to, šiuo atveju negalima visą įrodinėjimo naštą perkelti tik Bendrijos pirmininkui.

Dėl pareiškėjų paaiškinimų apie liudytoją atsakovas pakartotinai akcentavo, jog ši informacija jam nebuvo pateikta skundo nagrinėjimo metu, pareiškėjai tai nurodė tik gavę Sprendimą, o tokioje situacijoje liudytojo (juolab vienai iš ginčo šalių šališko asmens – pareiškėjo kolegos) parodymai nelaikytini patikimais. Dėl pareiškėjų teiginių apie būdus, kuriais jie gauna pranešimus iš Bendrijos, atsakovas pastebėjo, jog patys pareiškėjai 2017 m. balandžio 5 d. skunde nurodė informaciją gaunantys per laiptinėje esančias pašto dėžutes bei elektroninį paštą, pateikė tai įrodančius dokumentus, tokį informacijos teikimo būdą patvirtino ir Bendrija 2017 m. birželio 14 d. rašte.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjų pozicija, jog jis netyrė numanomo Įstatymo 30 straipsnio 1 ir 6 dalies nuostatų pažeidimo, pažymėjo, kad, remiantis Bendrijos paaiškinimais, informaciją apie iš teismo gautą pareiškėjų ieškinį sužinojo Bendrijos nariai, buvę Bendrijos patalpose, ir nėra duomenų, kad šiose patalpose būtų buvę pašaliniai asmenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Bendrija yra įstatymo įpareigota butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams (Bendrijos nariams) teikti informaciją, susijusią su Bendrijos veiklos vykdymo klausimais.

Bendrijos pirmininko teigimu, informaciją apie prieš Bendriją pareikštą ieškinį (įskaitant pareiškėjų asmens duomenis) sužinojo kiti Bendrijos nariai, t. y. asmenys, turintys teisę tokią informaciją gauti. Atsakovas papildomai pabrėžė, jog Įstatymo nuostatos netaikomos fiziniams asmenims.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu tenkino pareiškėjų G. U. ir D. V. skundą, t. y. panaikino atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 3R-288(2.13.-1) dalį, kuria atmestas pareiškėjų 2017 m. balandžio 5 d. skundas, ir įpareigojo atsakovą tyrimą pagal pareiškėjų 2017 m. balandžio 5 d. skundą atlikti iš naujo, priimant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 51 straipsnio ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas G. U. su 2017 m. balandžio 5 d. skundu kreipėsi į Inspekciją dėl duomenų subjekto teisių pažeidimo, kuriame nurodyta, kad Bendrija neapibrėžtam pašalinių asmenų ratui (daugiabučio namo pirmajame aukšte įsikūrusios įvairios įmonės, dienos metu daugiabučio namo kieme lankosi pašaliniai asmenys) išviešino pareiškėjų asmeninius duomenis, iškabindama ant 4 laiptinių durų iš lauko pusės pranešimus su pareiškėjų vardais ir pavardėmis. Pareiškėjai kartu su skundu pateikė nuotraukas, kuriose matyti, be kita ko, pranešimai, kurių viename nurodyta: „Gerbiamieji namo (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai ar jų įgalioti asmenys! Pranešame, kad (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija gavo G. U. ir D. V., gyv. (duomenys neskelbtini) ieškinį iš Vilniaus miesto apylinkės teismo. Kviečiame visus bendrijos narius susirinkti ir apsvarstyti atstovavimo Vilniaus miesto apylinkės teisme klausimus. Susirinkimas įvyks 2017 m. balandžio mėn. 07 dieną 18.00 val. (duomenys neskelbtini) butas, įėjimas iš (duomenys neskelbtini). Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkas M. T.“, o kitame: „Gerbiamieji namo (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai ar jų įgalioti asmenys! Pranešame, kad (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija gavo G. U. ir D. V., gyv. (duomenys neskelbtini) ieškinį iš Vilniaus miesto apylinkės teismo. Kviečiame visus bendrijos narius susirinkti ir apsvarstyti atstovavimo Vilniaus miesto apylinkės teisme klausimus. Susirinkimas įvyks 2017 m. balandžio mėn. 10 dieną 18.00 val. (duomenys neskelbtini) butas, įėjimas iš (duomenys neskelbtini). Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkas M. T.“.

7. Bendrija, vykdydama Inspekcijos reikalavimą pateikti informaciją, 2017 m. balandžio 20 d. paaiškinime nurodė, kad, pirma, Bendrija neturi informacijos kas ir kieno pavedimu parengė pranešimą, kuris buvo iškabintas ant daugiabučio laiptinės durų; antra, Bendrija neturi informacijos kas, kada, kokiu tikslu pakabino pranešimus ant daugiabučio laiptinės durų; trečia, pranešimai šiuo metu nekabo ant daugiabučio laiptinės durų, po Bendrijos susirinkimo, įvykusio 2017 m. balandžio 10 d., pastebėta, kad pranešimų nėra; ketvirta, pareiškėjas nebuvo informuotas apie jo asmens duomenų skelbimą; penkta, Bendrija pareiškėjo duomenų neskelbė; šešta, pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nesikreipė į Bendriją dėl pranešimų, jis pretenzijas išreiškė žodžiu Bendrijos narių susirinkime, įvykusiame 2017 m. balandžio 10 d.

8. Bendrija 2017 m. gegužės 8 d. paaiškinime nurodė, kad, pirma, informaciją apie Bendrijai pateiktą ieškinį ir rengiamą susirinkimą žinojo visi Bendrijos nariai; antra, informacija apie minėtą ieškinį buvo teikiama žodžiu visiems Bendrijos nariams; trečia, nurodytas Bendrijos narių susirinkimas buvo organizuojamas Bendrijos narių iniciatyva ir pritarimu, informacija apie jį buvo teikiama žodžiu, Bendrija neturi informacijos kas, kada ir kokiu tikslu pakabino pranešimus ant daugiabučio laiptinės durų; ketvirta, Bendrija pareiškėjo duomenų neskelbė; penkta, pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nesikreipė į Bendriją dėl pranešimų, jis pretenzijas išreiškė žodžiu Bendrijos narių susirinkime, įvykusiame 2017 m. balandžio 10 d.

9. Bendrija 2017 m. birželio 14 d. paaiškinime nurodė, kad, pirma, Bendrijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), esantiems Bendrijos nariams pranešta, kad gautas pareiškėjo ieškinys bei šių narių paprašyta informaciją perduoti kitiems nariams; antra, daugumos Bendrijos narių iniciatyva buvo organizuojamas Bendrijos narių susirinkimas; trečia, Bendrijos narių yra nedaug bei nariai pastoviai tarpusavyje bendrauja, t. y. daugumos Bendrijos narių iniciatyva pakeistas susirinkimo laikas ir data; ketvirta, Bendrijos pirmininkas pranešimų nepasirašė.

10. Bendrija 2017 m. liepos 7 d. paaiškinime nurodė, kad Bendrija neturi informacijos, kokių konkrečių Bendrijos narių iniciatyva buvo organizuojamas Bendrijos narių susirinkimas, apie minėtą susirinkimą Bendrijos narius informavo ne vienas Bendrijos narys ir neturima informacijos, kuris asmuo pirmas pradėjo teikti informaciją apie planuojamą Bendrijos susirinkimą.

11. Inspekcija ginčijamu 2017 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 3R-288(2.13.-1) atmetė pareiškėjų skundą. Sprendime, be kita ko, nurodyta, jog įvertinus tai, kad pareiškėjų ir Bendrijos pirmininko pateikta informacija viena kitai prieštarauja, kad pareiškėjai pripažįsta, jog paprastai sąskaitos bei kita informacija iš Bendrijos gaunama į pašto dėžutes arba elektroniniu paštu ir iki šiol jokie gyventojų asmens duomenys nebuvo viešinami, taip pat tai, kad skundo nagrinėjimo metu nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad Bendrijos pirmininkas parengė pranešimus ir paskelbė pareiškėjų asmens duomenis, iškabindamas minėtus pranešimus ant daugiabučio namo laiptinių durų, Inspekcija neturi pagrindo konstatuoti nei fakto, kad Bendrijos pirmininkas parengė pranešimus ir paviešino pareiškėjų asmens duomenis, nei fakto, kad Bendrijos pirmininkas nerengė ir nekabino pranešimų. Atsižvelgus į teismų praktiką ir neturint tiesioginių, pakankamų, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių faktą, kad Bendrijos pirmininkas atliko aptartus veiksmus, administracinio nusižengimo teisena Bendrijos pirmininko atžvilgiu nutrauktina, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimų požymių.

12. Teismas, ištyręs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir bylos rašytinę medžiagą, priėjo prie išvados, kad Inspekcija Sprendimą priėmė neišnaudojusi visų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo jai suteiktų priemonių, neištirdama visų reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, jog tyrimas dėl pareiškėjų skundo buvo atliktas iš esmės įvertinus visus galbūt padaryto pažeidimo aspektus. Pirma, Inspekcija, nors ir disponavo pareiškėjų pateiktais elektroniniais laiškais, kurie patvirtina Inspekcijai teiktame skunde nurodytą aplinkybę, jog tam tikrą informaciją Bendrija savo nariams teikdavo elektoriniu paštu, neatliko jokio savarankiško vertinimo, ar ginčo pranešimuose nurodyti pareiškėjų asmens duomenys ir faktas, kad buvo gautas būtent pareiškėjų ieškinys prieš Bendriją, buvo paskelbti Įstatymo nustatyta tvarka, ar nurodyti pareiškėjų asmens duomenys galėjo būti skelbiami jų teises mažiau ribojančiais būdais, metodais, nustatytais Įstatyme.

Antra, Inspekcija neįvertino pareiškėjo argumento, ar iš tikrųjų daugiabučio namo pirmajame aukšte įsikūrusios įvairios įmonės ir dienos metu daugiabučio namo kieme lankosi pašaliniai asmenys, ir, esant tokiai aplinkybei, neatliko savarankiško vertinimo, ar tokiu atveju duomenų valdytojas elgėsi rūpestingai, atidžiai, siekdamas, kad asmenų duomenys taptų neprieinami ir nežinomi tretiesiems asmenims, t. y. kad nebūtų viešai paskelbti ne tik Bendrijos nariams. Inspekcija neįvertino, ar buvo imtasi priemonių, kad ginčo pranešimuose nurodyta informacija iš esmės netaptų žinoma, be kita ko, pašaliniams asmenims, ją iškabinus ant 4 daugiabučio namo laiptinių durų iš lauko pusės. Trečia, pareiškėjas skunde Inspekcijai nurodė, kad paprastai sąskaitas gauna pašto dėžutėse, o pagal įprastą praktiką kitą informaciją Bendrija teikia elektroniniu paštu, o iš pareiškėjų teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad Bendrija skelbdavo informacinius pranešimus, kuriuose jos narių asmeniniai duomenys neviešinami.

Inspekcija netyrė šių aplinkybių, o tai, kad iki pareiškėjų skundo nebuvo nustatyta atvejų, kai gyventojų asmens duomenys nebuvo viešinami, teismo vertinimu, nėra pareiškėjo skundo nepagrįstumą patvirtinanti aplinkybė. Juolab, kad minėta aplinkybė paneigta pareiškėjų pateiktomis nuotraukomis, iš kurių matyti, kad ginčo pranešimuose buvo paskelbti jų asmens duomenys. Ketvirta, iš Sprendimo turinio matyti, kad jis nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, kuriais remiantis nutarta atmesti pareiškėjų skundą. Iš esmės Inspekcija vertino tik rašytinius Bendrijos paaiškinimus, ir nors pati nustatė, kad jie prieštarauja pareiškėjų argumentams ir Bendrija neturi jokios informacijos nagrinėjamu klausimu, nesinaudojo kitomis Įstatymo jai suteiktomis priemonėmis, kurios skirtos tam, kad Inspekcija galėtų išsiaiškinti pareiškėjų skundo pagrįstumą.

Taigi, nors Inspekcija ir priėmė Įstatymo 51 straipsnyje nurodytą sprendimą, tačiau jame nei paneigė, nei patvirtino pareiškėjų ir Bendrijos teiginių pagrįstumą, todėl Sprendimas neatitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 51 straipsnio ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų (Sprendime pateikta informacija Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu yra nepakankama tam, kad jis būtų pripažintas pagrįstu), yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

III. 13. Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų G. U. ir D. V. skundą.

14. Atsakovas mano, kad teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjų skundą, kadangi kilęs ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui – Sprendimu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, tokią poziciją grindžia teismų praktika. Dėl Inspekcijos veiksmų pakankamumo atliekant tyrimą pagal pareiškėjų skundą pažymėta, jog Inspekcija keturis kartus kreipėsi į Bendriją, prašydama pateikti paaiškinimus dėl skunde nurodytų aplinkybių, tačiau Bendrijos pirmininkas M. T. atsakymuose nepripažino iškabinęs ginčo pranešimus su pareiškėjų asmens duomenimis. Atsakovas atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pateikiami išaiškinimai apie duomenų, sudarančių pagrindą išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, pakankamumą, ir pabrėžia, kad ginčijamas Sprendimas priimtas ne vykdant viešąjį administravimą, o atliekant veiklą, susijusią su administracinių nusižengimų teisena, todėl tokiam aktui netaikytini Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti reikalavimai. Inspekcijai nesurinkus jokių įrodymų, patvirtinančių Bendrijos pirmininko kaltę dėl pareiškėjų asmens duomenų paviešinimo 2017 m. balandžio 4 d., nebuvo pagrindo nurodyti, kokias konkrečiai Įstatymo nuostatas šis asmuo tokiais veiksmais pažeidė. Nesurinkus įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjų asmens duomenis paviešino pareiškėjų skunde nurodytas asmuo – Bendrija, nebuvo pagrindo vertinti, ar duomenų valdytojas – Bendrija – elgėsi rūpestingai, atidžiai, siekdamas, kad asmenų duomenys taptų neprieinami ir nežinomi tretiesiems asmenims. Atsakovas pažymi, jog tyrimo metu jis pasinaudojo Įstatymo 41 straipsnio 1 punkte įtvirtinta teise – gauti paaiškinimus ir dokumentus raštu, ir nebuvo pagrindo pasinaudoti Įstatymo 42 straipsnio 2 punkte numatyta galimybe – atlikti patikrinimą vietoje, nes Bendrijos dokumentacijos ir kompiuterių patikrinimas nebūtų padėjęs nustatyti, koks asmuo iškabino ginčo pranešimus, t. y. patvirtinęs ar paneigęs Bendrijos pirmininko kaltę.

15. Pareiškėjai G. U. ir D. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Pareiškėjai pastebi, jog atsakovas klausimą dėl bylos teismingumo iškėlė tik apeliaciniame procese. Pažymi, kad jie nėra padavę skundo dėl Bendrijos pirmininko M. T., o 2017 m. balandžio 5 d. skunde pažeidimą padariusiu asmeniu įvardijo Bendriją, t. y. pareiškėjai skundą padavė ne dėl fizinio asmens galbūt padaryto administracinio teisės pažeidimo, o dėl juridinio asmens, kaip duomenų valdytojo, veiksmų. Pats atsakovas paklausimus taip pat siuntė ne konkrečiam fiziniam asmeniui, o skunde nurodytam juridiniam asmeniui. Inspekcija turi ne tik teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus (Įstatymo 41 str. 6 p.), bet ir teisę duoti duomenų valdytojui rekomendacijas ir nurodymus dėl asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos (Įstatymo 41 str. 5 p.). Būtent pastarąją Inspekcijos teisę akcentavo teismas, nurodydamas į Įstatymo 51 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjų nuomone, apeliaciniame skunde minima teismų praktika, kurioje pasisakoma dėl ginčų priskirtinumo administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui, nėra susijusi su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia situacija, nes nurodytose bylose iš esmės buvo sprendžiama dėl Inspekcijos teisės surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Taip pat neaišku, kokiu pagrindu atsakovas, gavęs skundą dėl Bendrijos veiksmų, priėmė sprendimą dėl Bendrijos pirmininko galbūt padaryto administracinio teisės pažeidimo. Tai rodo, kad 2017 m. balandžio 5 d. skundas buvo išnagrinėtas netinkamai.

17. Pareiškėjai dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymi, jog atsakovas nenustatinėjo, ar pareiškėjų asmens duomenys buvo skleidžiami Įstatymų nustatyta tvarka, be kita ko, koks fizinis asmuo priėmė procesinius dokumentus, siųstus teismo civilinėje byloje prieš Bendriją (tai būtų padėję nustatyti kas, kokiu būdu ir kam paskleidė pareiškėjų asmens duomenis). Pareiškėjų teigimu, iš pateiktų dokumentų matyti, kad tyrimo metu Bendrija piktnaudžiavo savo teisėmis, nebendradarbiavo su Inspekcija ir iš esmės nepateikė informacijos apie ginčo faktines aplinkybes, tačiau, nepaisant to, Inspekcija nesikreipė į pareiškėjus dėl papildomos informacijos pateikimo, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog Inspekcija nepagrįstai nepasinaudojo kitomis Įstatyme numatytomis priemonėmis, siekdama išsiaiškinti pareiškėjų skundo pagrįstumą, o iš esmės vertino tik rašytinius Bendrijos paaiškinimus, kurie akivaizdžiai prieštarauja pareiškėjų pateiktai informacijai. Pareiškėjai pakartoja, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte yra įsikūrusios mažiausiai keturios įmonės, todėl dienos metu daugiabučio namo kieme lankosi pašaliniai asmenys. Be to, šiame name yra ir Bendrijos buveinė, todėl duomenų valdytojas neabejotinai pastebėjo ant durų išorinės pusės pakabintus ginčo pranešimus, bet nesiėmė jokių veiksmų dėl skleidžiamų pareiškėjų asmens duomenų. Kaip teisingai nurodė teismas, Inspekcija nevertino, ar buvo imtasi priemonių, siekiant užtikrinti, kad ginčo pranešimuose nurodyta informacija netaptų žinoma pašaliniams asmenims. Inspekcija taip pat netyrė aplinkybių, susijusių su numanomu Įstatymo 30 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatų pažeidimu, bei nevertino, ar duomenų valdytojo veiksmai atitiko Įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjų asmens duomenų paskelbimo daugiabučių namų savininkų bendrijos pranešimuose teisėtumo.

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, tarp jų – ar pirmosios instancijos teismas nenusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (2 p.).

20. Šiuo atveju ginčas kilo dėl veiksmų, kuriuos pareiškėjai priskiria Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, ir atsakovo atlikto šių veiksmų vertinimo. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo G. U. 2017 m. balandžio 5 d. skundą dėl Bendrijos veiksmų, ginčijamu 2017 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 3R-288(2.13.-1) (b. l. 12–15) atmetė šį skundą, iš esmės remdamasis Bendrijos pateiktais paaiškinimais ir konstatuodamas, jog nėra tiesioginių, pakankamų, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių faktą, kad Bendrijos pirmininkas M. T. atliko šiuos veiksmus – parengė pranešimą su nurodytais pareiškėjų asmens duomenimis ir 2017 m. balandžio 4 d. paviešino pareiškėjų asmens duomenis, iškabindamas nurodytą pranešimą ant daugiabučio namo laiptinių durų, todėl administracinio nusižengimo teisena M. T. atžvilgiu nutrauktina. Pareiškėjai tvirtina, kad Bendrijos paaiškinimai neatitinka tikrovės, ir būtent ši jų pozicija sudaro skundo teismui pagrindą. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjai pažymi, kad atsakovas nepagrįstai sprendė dėl administracinės atsakomybės M. T. taikymo, kadangi jie skundą padavė ne dėl konkretaus fizinio asmens, o dėl juridinio asmens – Bendrijos veiksmų.

21. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1444 redakcija) 40 straipsnyje įtvirtintos Inspekcijos funkcijos, tarp jų – šio įstatymo nustatyta tvarka nagrinėti asmenų skundus ir pranešimus (toliau – skundai), pagal juos tikrinti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir priimti sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų (2 p.). Inspekcija, atlikusi tyrimą, priima motyvuotą sprendimą: 1) pripažinti skundą pagrįstu; 2) atmesti skundą; 3) nutraukti skundo tyrimą (Įstatymo 51 str. 1 d.). Pastebėtina, kad, nors Įstatymo 41 straipsnio 6 punkte yra įtvirtinta Inspekcijos teisė įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, iš pareiškėjų pateiktų paaiškinimų matyti, jog jie pretenzijas reiškia ne dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo, o dėl netinkamai atliktos administracinės procedūros, kaip ji suprantama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (žr., pvz., 2 str. 24 d.), t. y. veiksmų viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.

22. Šiame kontekste pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2646-662/2016). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas turi įtakos Bendrijos teisėms ir pareigoms, tačiau Bendrijai nepagrįstai nebuvo suteikta galimybė byloje teikti paaiškinimus ir pasinaudoti kitomis bylos proceso šalims suteikiamomis teisėmis, įtvirtintomis, be kita ko, ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje. Taigi, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodant išspręsti Bendrijos įtraukimo į bylos nagrinėjimą klausimą.

23. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai į bylos nagrinėjimą neįtraukė asmens, kurio teisėms ir pareigoms turi reikšmę ginčijamas administracinis aktas (ABTĮ 146 str. 2 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi šiuo teismo procesiniu sprendimu nėra priimamas galutinis sprendimas byloje, t. y. byla nėra išsprendžiama kurios nors proceso šalies naudai, pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Virginija Volskienė