2023-08-16 Nr. BB-5386-1-04-7-00004-2018-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3684/2023

Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00004-2018-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Audronės Kartanienės, spręsdama nuteistojo K. S. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 3 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis K. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamų nuosprendžio ir nutarties dalis dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir šią bylos dalį jam nutraukti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, nuteisdami K. S. už inkriminuotas nusikalstamas veikas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o pripažindami kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis teisėtais ir leistinais įrodymų šaltiniais, tinkamai nepatikrino tokių veiksmų sankcionavimo teisinio pagrindo, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles; šis pažeidimas laikytinas esminiu, nes suvaržė kaltinamajam garantuojamas teises.

Skunde, pasisakant dėl lėšų mokėjimo bendrovei „L.“, teigiama, kad ši bendrovė teikė paslaugas tiesiogiai UAB „K.“, o techninio prižiūrėtojo V. B. suteiktos paslaugos iš esmės viršijo techninės priežiūros ribas, nes pirminis projektas buvo padarytas nekokybiškai, todėl reikėjo visą darbą perskaičiuoti ir UAB „L.“ patyrė papildomų sąnaudų, už kurias teisėtai buvo siekiama gauti ir buvo gautas papildomas atlygis; V. B. papildomas paslaugas atliko tik po to, kai jam nurodė G. L. (taip pat nuteistas šioje byloje). Apeliacinės instancijos teismas už realiai suteiktas papildomas paslaugas teisėtai sumokėtą atlygį prilygino kyšiui, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, padarė nepagrįstą išvadą, kad papildomus darbus V. B. atliko ne vykdydamas neva fiktyvią 2017 m. liepos 16 d. projektavimo ir techninių konsultacijų sutartį Nr. SB-17/07/16-01, o savo iniciatyva.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nepagrįstai kyšiu pripažintas mokėjimas, atliktas į UAB „A.“ banko sąskaitą pagal 2018 m. liepos 23 d. sąskaitą faktūrą sumokant 1163 Eur, kadangi objekte Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atsirado nenumatytų darbų, kuriuos turėjo atlikti gen. rangovė UAB „K.“, o šių darbų techninės priežiūros paslaugos nebuvo užsakytos ir apmokėtos UAB „A.“, kurios direktorius V. S. objekte vykdė techninio prižiūrėtojo funkcijas ir kuris nurodė, kad nori gauti atsiskaitymą už reikalingas konkrečias jo paslaugas. Išvadą, kad atliktas mokėjimas buvo atlygis už papildomus darbus, o ne kyšis, patvirtina ir tai, kad bendrovė „K.“ neapmokėjo visos sutartyje nurodytos sumos iš karto. Be to, teismai, pripažindami, kad G. L., UAB „L.“ projektų vadovas, ir V. S., UAB „A.“ akcininkas ir bendrovės direktorius, atitinka valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymius, netinkamai aiškino ir konstatavo būtinąjį kyšininkavimo požymį – specialųjį subjektą.

Skunde, pasisakant dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo, nurodoma, kad K. S. vadovaujamo juridinio asmens sudarytos sutartys buvo realios, jose esantys tam tikri, esminės įtakos teisiniams santykiams neturintys formalūs neatitikimai negali būti laikomi tokiais pavojingais, kad galėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, net ir laikant, kad K. S. inkriminuotos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, formaliai atitinka šio nusikaltimo sudėties požymių visumą, jų padarymo aplinkybės (nepadarė žalos įstatymo saugomiems gėriams) leidžia spręsti apie šių veikų mažareikšmiškumą ir sudaro pagrindą atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, konstatavus, kad K. S. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, nurodytų BK 227 straipsnio 1 ir 3 dalyse, sudėties požymių visumos, atitinkamai kaltinimas K. S. iššvaisčius jo žinioje esantį didelės vertės svetimą, UAB „K.“ priklausantį, turtą ir padarius BK 184 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką laikytinas nepagrįstu, nes UAB „K.“, pervesdama lėšas UAB „L.“, tai darė įgyvendindama savo sutartines prievoles.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Paduotu kasaciniu skundu neteisingas baudžiamojo įstatymo taikymas nuteisiant K. S. už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą grindžiamas kvestionuojant teismų padarytas išvadas dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir pateikiant savą įvykių versiją bei gynybinę poziciją atitinkančias išvadas. Prašydamas bylą jam nutraukti, kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų byloje teismų ištirtus įrodymus ir padarytų kitokias, nuteistajam palankias išvadas. Tačiau skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų netiriant, nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant. Kasatoriaus nurodomi argumentai, kuriais nesutinkama su įrodymų vertinimu ir to pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, negali būti apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasaciniame skunde keliami klausimai (dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pagrįstą atlygį bendrovėms „L.“ ir „A.“ už realiai suteiktas paslaugas pripažįstant kyšiu, o inkriminuotas sutartis, sudarytas tarp UAB „K.“ ir minėtų bendrovių, – netikromis, G. L. ir V. S. pripažįstant atitinkančiais valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymius ir UAB „K.“ sutartinių prievolių įgyvendinimą pervedant lėšas UAB „L.“ – iššvaistymu) buvo išnagrinėti apeliacinio proceso metu, nagrinėjant iš esmės analogiškus nuteistojo K. S. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėl jų išdėstant motyvuotas išvadas. Kasatorius netvirtina, kad šis teismas neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų ir taip padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Kasaciniu skundu reiškiama vien nuomonė, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su kyšininkavimo požymių (kyšio dalyko ir specialiojo subjekto) nustatymu.

Kasaciniame skunde iš esmės deklaratyviai teigiama, kad teismai tinkamai nepatikrino kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo teisinio pagrindo ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Šiuo klausimu, kuris buvo keliamas ir apeliaciniame skunde, pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutarties 12–25 punktuose. Kasaciniame skunde nenurodyti teisiniai argumentai, suteikiantys pagrindą manyti, kad tiriant bei vertinant bylos įrodymus buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai.

Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nutarties 78–82 punktuose pasisakyta ir dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su BK 37 straipsnio nuostatų taikymu. Be kita ko, veikos pripažinimas mažareikšme, bausmių individualizavimas yra teismo diskrecija, kuri tiesiogiai priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, o fakto klausimai kasacine tvarka nenagrinėjami. Teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą BK 37 straipsnio (ne)taikymą, kasaciniame skunde nepateikta.

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 3 d. nutartis dėl nuteistojo K. S. skundžiami antrą kartą. Pirmiau paduotą K. S. gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2023 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė priimti kaip neatitinkantį BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimų. Iš naujo paduotas nuteistojo kasacinis skundas taip pat neatitinka kasaciniam skundui keliamų reikalavimų, nes jame nenurodyti BPK 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir juos pagrindžiantys teisiniai argumentai (BPK 368 straipsnio 2 dalis, 372 straipsnio 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo K. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė

Audronė Kartanienė