3232fcd1-5b5a-4041-84fa-8a2b38ba099a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-37/2014Teisminio proceso Nr. 2-37-3-02018-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 30.; 121.21. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės ir Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R.

J. B., J. M., R. S., V. R., P. S. Å ., A. Č., A. D., R. D., R. D., A. G., V. G., P. G., V. G., L. I., V. K., G. K., A. K., A. K., R. K., S. M., A. M., B. M., J. P., M. P., B. S., Z. Å ., D. S., M. Å ., Z. Å ., R. T., A. U., V. V., J. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-368-425/2012 pagal ieÅ¡kovų R. J. B., J. M., R. S., V. R., P. S. Å ., A. Č., A. D., R. D., R. D., A. G., V. G., P. G., V. G., L.

I., V. K., G. K., A. K., A. K., R. K., S. M., A. M., B. M., J. P., M. P., B. S., Z. Š., D. S., M. Š., Z. Š., R. T., A. U., V. V., J. Ž., J. D., A. J., V. R., R. L. ieškinius atsakovams J. V., O. V. ir J. R. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine, atsakovų įpareigojimo įteisinti naujai pastatytus garažų boksus ir juos perduoti ieškovų asmeninėn nuosavybėn, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje, Rokiškio rajono 3-iojo notarų biuro notarė V.

V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, V. L., E. K., S. N., A. K., D. T., E. V.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniais praÅ¡ydami:- pripažinti 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IVVR-3083, niekine;- įpareigoti atsakovus O. V. ir J. V. per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti vietoj sandėlio ir taros sandėlio, esančių (duomenys neskelbtini), naujai pastatytus garažų boksus ir perduoti faktiÅ¡kai naudojamus garažų boksus ieÅ¡kovų asmeninėn nuosavybėn;- priteisti iÅ¡ O.

V. ir J. V. bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2002 m. atsakovas J. V., žadėdamas pastatyti garažus (duomenys neskelbtini), ieškojo žmonių, norinčių statytis tokius garažus ir rinko iš jų įnašus, kurių dydis svyravo nuo 4 500 Lt iki 10 000 Lt. Ieškovai pažymėjo, kad atsirado 37 žmonės, norintys įsigyti garažus, iš kurių atsakovas J. V. surinko apie 200 000 Lt. J. V. apie 2003 m. sandėlį ir taros sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini), rekonstravo, įrengdamas garažo boksus.

Per aštuonerius metus įrengti garažų boksai nebuvo įteisinti. 2005 m. birželio 7 d. tarp atsakovų O. V., J. V. ir J. R. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria J. R. įsigijo iš O. V. ir J. V. sandėlį ir taros sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini). Ši sutartis buvo patvirtinta Rokiškio rajono 3-ojo notarų biuro notarės V. V. (notarinio registro Nr. IVVR-3083). Ieškovai teigė, kad 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė.Ieškovai pažymėjo, kad 2005 m.

J. V. ir O. V. negalėjo perleisti nuosavybės teisės į sandėlį ir į taros sandėlį, kadangi tokie objektai fiziškai nebeegzistavo, o sandoris, neturintis dalyko, yra savaime negaliojantis (niekinis). J. V. ir O. V. 2005-06-07 sutartimi statinius J. R. perleido už 1 500 Lt, tačiau toje pačioje sutartyje nurodyta, kad parduodamų pastatų vertė yra 68 900 Lt. Pastatų pirkėjas J. R. yra atsakovės O. V. brolis, visi atsakovai gyvena kartu, po sutarties sudarymo J. V. elgėsi kaip statinių savininkas, o J.

R. daugiau kaip penkerius metus visiškai nesinaudojo įsigytu turtu, todėl ieškovai nurodė, kad jei teismas manys, jog 2005-06-07 sutartimi nebuvo pažeistos imperatyvios teisės normos, tuomet ši sutartis vertintina kaip apsimestinis sandoris nesiekiant sukurti teisinių pasekmių. Tiek sandorio, prieštaraujančio imperatyvioms teisės normoms, tiek apsimestinio sandorio negaliojimo teisiniai padariniai yra vienodi: turi būti taikoma restitucija. Restitucijos taikymui nėra jokių kliūčių, kadangi J.

R. negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu įgijėju, nes turtas įgytas už 50 kartų mažesnę nei rinkos vertė, be to J. R. yra atsakovės O. V. brolis. IeÅ¡kovai taip pat nurodė, kad atsakovai J. V. ir O. V. įpareigotini prisiimtus įsipareigojimus vykdyti natÅ«ra, t. y. įteisinti faktiÅ¡kai pastatytus garažus ir perduoti juos ieÅ¡kovams nuosavybėn. IeÅ¡kovai A. J., V. R., J. D. patikslinę ieÅ¡kinį prašė įpareigoti J. V., J. R. ir O. V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti pastatÄ garaÅ¾Ä , (duomenys neskelbtini), ir į asmeninę nuosavybę A.

J. perduoti 22,68 kv. m patalpÄ , plane pažymėtÄ 1-22, V. R. 22,40 kv. m patalpÄ , plane pažymėtÄ 1-6, J. D. 22,53 kv. m patalpÄ , plane pažymėtÄ 1-11. IeÅ¡kovai nurodė, kad 2000 metais J. V. A. J. ir V. R. sumokėjo po 4 000 Lt, J. D. sumokėjo 4 500 Lt, kad J. V., rekonstruodamas sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovams įrengtų garažus. Garažus-patalpas J. V. ieÅ¡kovams perdavė 2001 m., Å¡iomis patalpomis ieÅ¡kovai naudojasi iki Å¡iol, tačiau J. V. ir statytojas J.

R. neįteisino ir ieÅ¡kovams neperdavė nuosavybės dokumentų į patalpas, pastate-garaže, todėl ieÅ¡kovai prašė teismo atsakovus įpareigoti tai padaryti. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti niekine 2005 m. birželio 7 d. tarp pardavėjų J. V., O. V. ir pirkėjo J. R. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį.Ä®pareigojo J.

R. per keturis mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti nuosavybės teisių perleidimo sutartis dėl pastate-garaže, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastate-garaže, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančių garažų asmeninės nuosavybės teisių perleidimo su faktiškai garažų boksus naudojančiais R. J. B., J. M., R. S., V. R., P. S. Š., A. Č., A. D., R. D., R. D., A. G., V. G., P. G., V. G., L. I., V. K., G. K., A. K., A.

K., R. K., S. M., A. M., B. M., J. P., M. P., B. S., Z. Š., D. S., M. Š., R. T., A. U., V. V., J. Ž., R. L., A. J., V. R., J. D. ir Z. Š.Likusioje dalyje ieškinį atmetė.Teismas konstatavo, kad tarp ieškovų ir atsakovų nėra ginčo, t. y. šalys sutinka ir pripažįsta faktus, kad visi ieškovai, sumokėję konkrečias pinigų sumas atsakovui J. V., įgijo faktines teises ir realias galimybes be trukdymų naudotis garažais, esančiais (duomenys neskelbtini). Šalių ginčas kilo dėl atsakovo J.

V. neįvykdyto pažado įstatymo nustatyta tvarka perleisti jo turimas nuosavybės teises į 47 garažus visiems ieÅ¡kovams. A. J. V. ir O. V. savo nesutikimÄ perleisti jų turimas asmeninės nuosavybės teises į garažus visiems ieÅ¡kovams motyvavo faktu, kad 2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo garažus pardavė J. R., todėl neturi realių galimybių perleisti ieÅ¡kovams jų reikalaujamų nuosavybės teisių į garažus.Teismas pažymėjo, kad atsakovas J. V. ir dalis ieÅ¡kovų, laikotarpiu nuo 2000 m. ir vėliau, sudarė atsakovams J. ir O.

V. asmeninės nuosavybės teise priklausančių ir dalinai įrengtų garažų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis nors ir rašytine forma, tačiau ne notarine forma. Tiek 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 255 str., tiek 2001-07-01 įsigaliojusio Civilinio kodekso 1.74 str. 1 d. įsakmiai numatė, kad nekilnojamojo turto, o toks turtas yra ir ginčo garažai, pirkimo-pardavimo sandoriai sudaromi notarine forma. Ieškovai, būdami patyrę ir apdairūs, žinodami, kad nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas sudaromas notaro patvirtintomis sutartimis, pasitikėdami atsakovu J.

V., nesudarydami notarine forma garažų pirkimo-pardavimo sandorių, prisiėmė galimas neigiamas pasekmes ir nepatogumus dėl neperleistų nuosavybės teisių, kas leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl kilusio ginčo yra dalis ir ieÅ¡kovų kaltės. Teismas pripažino pagrįstu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio motyvÄ , kad atsakovai J. ir O. V. 2005-06-07 sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu J. R., pažeidė įsipareigojimus ieÅ¡kovams, kadangi sandėlis 5F1p, 689,83 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taros sandėlis 6F1p, 298,00 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo perstatyti į garažus ir įsipareigoti parduoti ieÅ¡kovams bei tretiesiems asmenims.

Nė vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų bei trečiųjų asmenų nedavė atsakovui J. V. sutikimo sudaryti 2005-06-07 sandorį su atsakovu J. R. (CK 6.307str.).Teismas pripažino, kad atsakovas J. V., priimdamas pinigus ir perduodamas nebaigtus įrengti ginčo garažus ieÅ¡kovams ir tretiesiems asmenims, prisiėmė pareigÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka perleisti nuosavybės teises ieÅ¡kovams bei tretiesiems asmenims į ginčo garažus, t.y. įsipareigojo parduoti garažus (CK 6.309 str. 1 d.). Teismas, pripažindamas pažeistas ieÅ¡kovų teises bei turėdamas pareigÄ jas ginti, įvertino ir CK 6.38 str. 3 d. numatytÄ principÄ Å¡alims atlikti pareigas kuo ekonomiÅ¡kiau ir vykdant prievolę bendradarbiauti su kita Å¡alimi (Å¡alių pareiga kooperuotis).

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovų reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovus įteisinti naujai pastatytus garažų boksus ir juos perduoti ieÅ¡kovų asmeninėn nuosavybėn iÅ¡ dalies yra įvykdęs ir sutinka toliau vykdyti atsakovas J. R.Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo J. R. vardu sudaryta valstybinės žemės po ginčo garažais nuomos sutartis, jo užsakymu yra atliktas dviejų garažų paskirties pastatų statybos, dviejų sandėliavimo paskirties pastatų griovimo ir naujos statybos projektas, J.

R. vardu parengtas detalusis planas, atlikta topografinė nuotrauka, geodezinė kontrolinė nuotrauka, iÅ¡duotas statybos leidimas ginčo garažų pastatų pertvarkymui, atlikti garažų kadastriniai matavimai, jo vardu įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo pastatus. A. J. R. yra kreipęsis į valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ dėl pažymos apie nebaigtÄ garažų statybÄ , kurios pagrindu VÄ® Registrų centre įregistruotų nebaigtÄ garažų statybÄ ir bÅ«tų reali galimybė sudaryti ginčo garažų perleidimo ieÅ¡kovams sandorius.Teismo posėdžio metu atsakovas J.

R. siÅ«lė ieÅ¡kovams ginÄÄ pabaigti taikiai, t. y. atidėti bylos nagrinėjimÄ ir sudaryti galimybę VÄ® Registrų centre ginčo garažus kaip 85-95 proc. baigtumo statybÄ Ä¯registruoti J. R. vardu ir tuomet pas notarÄ sudaryti ginčo garažų perleidimo ieÅ¡kovų nuosavybėn sutartis. IeÅ¡kovai su tokiu atsakovo J. R. pasiÅ«lymu ginÄÄ baigti taikos sutartimi nesutiko, motyvuodami, kad garažai turi bÅ«ti visiÅ¡kai užbaigti, garažų stogo danga atitikti reikalavimus, be to, ieÅ¡kovai garažus įsigijo ne iÅ¡ J.

R., o iÅ¡ J. V. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai, nustatyta tvarka nesudarydami konkrečių garažo pirkimo-pardavimo sutarčių su atsakovu J. V., nepateikė teismui įrodymų dėl kokio lygio garažų baigtumo buvo susitarta, kokiu santykiu bus apmokamos iÅ¡laidos, susijusios su nuosavybės teisių į garažų boksus perleidimu ir t. t.Teismas, įvertinęs, kad ieÅ¡kovai pinigų sumas atsakovui J. V. sumokėjo už nebaigtus garažus su garažų vartais, o garažus vėliau savo lėšomis įsirengė, pripažino atsakovų pareigÄ sudaryti galimybę notarine forma perleisti nuosavybės teises į garaÅ¾Ä ieÅ¡kovams.

Teismas, įvertinęs atsakovo J. R. iÅ¡ esmės pabaigtus atlikti organizacinius veiksmus įregistruojant VÄ® Registrų centre ginčo garažus J. R. vardu kaip nebaigtos statybos objektus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ekonomiÅ¡kiausiai ir greičiausiai bÅ«tent atsakovas J. R. gali realiai įvykdyti ieÅ¡kovų reikalavimus sudaryti ginčo garažų perleidimo ieÅ¡kovams sandorius, nes teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai teigė, kad naudotis garažais jokių kliūčių nėra, tačiau jie neturi nuosavybės teisių į naudojamus garažus.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjų J.

V., O. V. ir pirkėjo J. R., panaikinimas sukeltų visiÅ¡kai nereikalingas materialines ir organizacines iÅ¡laidas atsakovams, susijusias su ginčo garažų valstybinės žemės nuomos sutarties, statybos leidimo, kadastrinių matavimų atlikimo, nuosavybės teisių perregistravimu J. ir O. V. vardu ir t. t., nes atsakovas J. R. nurodytus veiksmus jau yra atlikęs ir turi realiÄ galimybę artimiausiu metu patenkinti ieÅ¡kovų reikalavimÄ perduoti jų nuosavybėn faktiÅ¡kai ieÅ¡kovų naudojamus garažus, todėl teismas netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti niekine 2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutartį tarp pardavėjų J.

V., O. V. ir pirkėjo J. R.A. J. R., sudarydamas 2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutartį su V., žinojo ir tÄ faktÄ pripažino teisme, kad bÅ«tent jam reikės garažų boksų nuosavybės teises perduoti garažų statytojams ieÅ¡kovams, su kuo atsakovas visiÅ¡kai sutiko. Aptartų motyvų pagrindu, siekiant nebedidinti Å¡alių iÅ¡laidų bei užtikrinti ieÅ¡kovams kuo greitesnį jų pažeistų nuosavybės teisių gynimÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent atsakovas J. R. įpareigotinas sudaryti su ieÅ¡kovais nuosavybės teisių į garažų boksus perleidimo sutartis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai A. R. J. B., J. M., R. S., V. R., P. S. Å ., A. Č., A. D., R. D., R. D., A. G., V. G., P. G., V. G., L. I., V. K., G. K., A. K., A. K., R. K., S. M., A. M., B. M., J. P., M. P., B. S., Z. S., D. S., M. Å ., Z. Å ., R. T., A. U., V. V. ir J. Ž. apeliaciniu skundu praÅ¡o:- panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimÄ dalyje, kurioje buvo atmestas reikalavimas pripažinti 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IVVR-3083, niekine ir atmestas reikalavimas įpareigoti O.

V. ir J. V. dėl nuosavybės teisių perleidimo sutarčių sudarymo;- ieškinį tenkinti pilnai: pripažinti 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IVVR-3083, niekine ir įpareigoti atsakovus O. V. ir J. V. per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti vietoj sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taros sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naujai pastatytus garažų boksus, bei sudaryti nuosavybės teisių perleidimo sutartis dėl pastate-garaže, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastate-garaže, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), esančių garažų asmeninės nuosavybės teisių perleidimo su faktiškai garažų boksus naudojančiais apeliantais;- priteisti iš O.

V., J. V. ir J. R. bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu ieÅ¡kinio motyvÄ , kad atsakovai O. V. ir J. V., sudarydami 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pažeidė savo prisiimtus įsipareigojimus apeliantams, nes nei iÅ¡ vieno iÅ¡ jų nebuvo gautas sutikimas sudaryti minėtÄ sutartį su atsakovu J. R. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tokiais veiksmais atsakovai O. V. ir J. V. pažeidė CK 6.307 str., numatančio, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktÄ nebÅ«damas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus negalioja, reikalavimus.

Taigi iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė tiek faktines ginčo aplinkybes, tiek tinkamai taikė materialinės teisės normas dalyje dėl 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo teisinio pagrindo. Tačiau pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo 2005 m. birželio 7 d. pirkimo pardavimo sutartį paliko galioti taikydamas CK 6.38 str. nuostatas.CK 6.307 str. yra įtvirtinta imperatyvi teisės norma, jog pirkimo-pardavimo sutartis, kuria pardavėjas parduoda ne jam priklausantį daiktÄ yra negaliojanti.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir CK 6.317 str. 1 d., numatančioje, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktÄ valdyti pirkėjui nuosavybėn ir patvirtinti pardavėjo nuosavybės teisę į perleidžiamÄ daiktÄ . Bet koks kitas aiÅ¡kinimas akivaizdžiai iÅ¡kreiptų pačiÄ pirkimo-pardavimo sutarties esmę. Å iuo atveju atsakovai O. V. ir J. V. negalėjo perleisti nuosavybės teisių atsakovui J. R., nes 2005 m. birželio 7 d. patys jų nebeturėjo. Net jei atsakovas J. R. ir įvykdytų pirmosios instancijos teismo įpareigojimus, apeliantai negalėtų bÅ«ti laikomi teisėtais ginčo pastatų savininkais, nes įgytų nuosavybės teises iÅ¡ asmens, kuris pats jų neturi.Pirmosios instancijos teismas pripažino imperatyvių teisės normų pažeidimÄ , sudarant 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau netaikė CK 1.80 str. nuostatų, nepaisydamas net to, kad niekinis sandoris negalioja pats savaime.Savo sprendimÄ nepripažinti 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties niekine pirmosios instancijos teismas motyvavo CK 6.38 str. 3 d., numatančia, kad kiekviena Å¡alis turi atlikti savo pareigÄ kuo ekonomiÅ¡kiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita Å¡alimi.

Apeliantų nuomone ši teisės norma ginčo teisiniams santykiams netaikytina, kadangi apeliantų su atsakovu J. R. nesieja ir nesiejo jokie civiliniai teisiniai santykiai, todėl nei sutartinės, nei deliktinės prievolės tarp jų nesusiklostė (CK 6.1 str.). Savo prievoles atsakovams O. V. ir J. V. (perduoti jų nuosavybėn pinigus už statomus garažus) apeliantai yra įvykdę prieš kelis metus ir beveik dešimt metų laukė, kol šie atsakovai įvykdys jų prisiimtus įsipareigojimus. Šie atsakovai dešimt metų vilkindami pastatytų garažų įteisinimo ir perdavimo apeliantų nuosavybėn klausimus patys grubiai pažeidė CK 6.38 str. 3 d. reikalavimus.

Vien ta aplinkybė, kad Å¡iuo metu valstybinės žemės po ginčo garažais nuomos sutartis yra sudaryta su atsakovu J. R. negali bÅ«ti vertinama kaip ekonomiÅ¡kiausias ir greičiausias bÅ«das apginti pažeistas apeliantų teises, nes: atsakovas J. R. nėra prievolės Å¡alis; nėra teisėtai įgijęs nuosavybės teisių į ginčo pastatus; neturi jokio turto, kuriuo galėtų užtikrinti tinkamÄ pirmosios instancijos teismo nustatyto įpareigojimo vykdymÄ ; valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku, be to Nacionalinės žemės tarnybos atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad žemės nuomos sutartis bus sudaryta su tais asmenimis, kurie nuosavybės teise valdys ginčo pastatus.Pirmosios instancijos teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad reikalavimÄ 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti niekine ieÅ¡kovai grindė ir tomis faktinėmis aplinkybėmis, kad visos ginčo Å¡alys (taip pat ir atsakovai) pripažino, jog Å¡ios sutarties sudarymo dienai ginčo pastatai jau nebeegzistavo. 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis dėl sutarties dalyko neatitikties įmanomumo reikalavimui yra niekinė, nes objektyviai nebuvo galima įvykdyti to, dėl ko Å¡alys susitarė dėl to, kad dar iki ginčijamos sutarties sudarymo nekilnojamieji daiktai fiziÅ¡kai visiÅ¡kai neegzistavo (fizinis neįmanomumas).

Pirmosios instancijos teismui apeliantai pateikė įrodymus, kad 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai O. V. ir J. V. 2 statinius, esančius (duomenys neskelbtini), perleido atsakovui J. R. už 1 500 Lt, tačiau toje pačioje sutartyje yra nurodyta, kad parduodamų pastatų vertė yra 68 900 Lt, t. y. net 50 kartų didesnė nei sutarties kaina, atsakovas J. R. yra atsakovės O. V. brolis, visi atsakovai gyvena kartu ir po ginčijamos sutarties sudarymo atsakovas J. V. elgėsi kaip ginčo nekilnojamojo turto savininkas, o atsakovas J.

R. daugiau kaip penkerius metus visiÅ¡kai nesinaudojo įgytu nekilnojamuoju turtu. Pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo nevertino, ar Å¡is sandoris nėra tariamas, t. y. sudarytas neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 str.). Tiek sandorio, prieÅ¡taraujančio imperatyvioms įstatymo normoms, tiek tariamo sandorio negaliojimo teisiniai padariniai yra vienodi: CK 1.80 str. 2 d. numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o CK 1.86 str. 2 d. numatyta, kad tokiems sandoriams taikomos Å¡io kodekso 1.80 str. 2 d. nuostatos.

Esminis Å¡alių nesutarimas, kilęs nagrinėjamoje byloje buvo tas, kad apeliantai pareiÅ¡kė reikalavimÄ perduoti jų nuosavybėn įteisintus garažus, o atsakovai įrodinėjo, kad garažai turi bÅ«ti perduodami esamos bÅ«klės. Nors pirmosios instancijos teismas tenkino reikalavimÄ dėl nuosavybės teisių perleidimo, tačiau nepasisakė dėl kilusio ginčo garažų baigtumo klausimu.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nurodė, kad mažina ieÅ¡kovams priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas 25 procentais.

Å ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apeliantai neginčija, tačiau byloje esantys kvitai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neskaičiavo tų iÅ¡laidų, kurias ieÅ¡kovai patyrė Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant pirmÄ ja instancija RokiÅ¡kio rajono apylinkės teisme.Sprendžiant klausimÄ dėl žyminio mokesčio priteisimo iÅ¡ atsakovų nebuvo priteistas žyminis mokestis A. K., Z. Å . naudai. A. J. V. ir O. V. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti turėtas atstovavimo iÅ¡laidas.

Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiÅ¡kai teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė Å¡iuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, jame iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad teismo motyvai, jog atsakovas J.

R. gali greičiausiai ir ekonomiÅ¡kiausiai įvykdyti ieÅ¡kovų reikalavimus ir sudaryti ginčo garažų perleidimo ieÅ¡kovams sandorius atitinka protingumo kriterijų, todėl nėra pagrindo keisti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1-2 d.).Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2-3 d.) nėra nustatyta, byloje paduodant apeliacinį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, bylos medžiagÄ , pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atsakovams tenkintas iÅ¡ dalies, naikintinas, perduodant bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000-04-04 pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Rokiškio konservai“ pardavė J. V. sandėlį 5F1p, turintį 689,83 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taros sandėlį 6F1p, turintį 298 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 30 000 Lt (t. 1, b. l. 76). 2001-06-12 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N73/01-0107 J. V. 99 metams išnuomotas 0,4193 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio tikslinė paskirtis – kitos paskirties (pramoninės-ūkinės statybos) žemė, ūkinės veiklos pobūdis - pramonės, sandėliavimo objektų statyba ir eksploatavimas (t. 1, b. l. 14-15).2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutartimi J.

V. ir O. V. pardavė J. R. sandėlį 5F1p, turintį 689,83 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taros sandėlį 6F1p, turintį 298 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) už 1 500 Lt (t. 1, b. l. 67). 2005-06-07 sudarytas pastatų perdavimo-priėmimo aktas (t. 1, b. l. 68). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-10-06 išrašo matyti, kad į pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės 2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įregistruotos J.

R., o nuo 2005-06-30 apribota disponavimo teisė Panevėžio apygardos teismo nutartimi (t. 1, b. l. 18-21). Dėl 2005-06-07 pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiaApeliantai apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl 2005-06-07 pirkimo pardavimo sutarties ir mano, kad ši sutartis yra negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.307 str, 1.80 str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant dėl ieškovo teisių, ginamų ieškiniu, įgyvendinimo pirmiausia būtina identifikuoti jų teisinę prigimtį ir tada spręsti dėl galimo jų gynimo būdo.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, jog tarp ieškovų ir atsakovų nėra ginčo, t. y.

Å¡alys sutinka ir pripažįsta faktus, kad visi ieÅ¡kovai, sumokėję konkrečias pinigų sumas atsakovui J. V., įgijo faktines teises ir realias galimybes be trukdymų naudotis garažais, esančiais (duomenys neskelbtini). IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas ir dalis ieÅ¡kovų, laikotarpiu nuo 2000 m. ir vėliau, sudarė atsakovams J. ir O. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančių ir dalinai įrengtų garažų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis nors ir raÅ¡ytine forma (pvz. pirkimo pardavimo sutartis su A.

Å . 2001-11-30, t. 1, b. l. 22), tačiau ne notarine forma. Teismas taip pat pripažino, kad atsakovas J. V., priimdamas pinigus ir perduodamas nebaigtus įrengti ginčo garažus ieÅ¡kovams ir tretiesiems asmenims, prisiėmė pareigÄ Ä¯statymu nustatyta tvarka perleisti nuosavybės teises ieÅ¡kovams bei tretiesiems asmenims į ginčo garažus, t. y. įsipareigojo parduoti garažus (CK 6.309 str. 1 d.). Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos iÅ¡vados nėra pagrįstos bylos duomenimis, neiÅ¡siaiÅ¡kinta kokio pobÅ«džio teisiniai santykiai siejo ieÅ¡kovus su atsakovu J.

V.Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovas ir dalis ieÅ¡kovų sudarė pirkimo pardavimo sutartis, tačiau konkrečiai nenurodė nei ieÅ¡kovų, su kuriais galimai buvo sudarytos pirkimo pardavimo sutartys, nei tokių sutarčių sÄ lygų. Teismas taip pat teisiÅ¡kai nekvalifikavo kokio pobÅ«džio sutartiniai teisiniai santykiai siejo ieÅ¡kovus ir atsakovÄ J. V., tačiau sprendė dėl galimo ieÅ¡kovų pažeistų subjektinių teisių gynimo bÅ«do ir įpareigojo atsakovÄ J.

R. sudaryti nuosavybės perleidimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjant ieÅ¡kovų reikalavimų pagrįstumÄ , pirmiausia bÅ«tina nustatyti kokie duomenys patvirtina juos ir atsakovÄ J. V. siejusių susitarimų egzistavimÄ . Pagal byloje esančius duomenis galima spręsti tik dėl pirkimo –pardavimo sutarties sudarytos su ieÅ¡kovu A. Å . Taip pat byloje yra duomenys apie ieÅ¡kovo R. S., perduotas pinigines lėšas garažo statybai atsakovui J. V. (t. 1, b. l. 147). IeÅ¡kovų P. Å ., J.

M. pagal byloje esančius duomenis (t. 1, b. l. 148-149, 152) su atsakovu J. V. jokie sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo, kadangi garažus jie įgijo iÅ¡ V. L., E. K. IeÅ¡kovas S. M. savo paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad garaÅ¾Ä Ä¯sigijo iÅ¡ U. (t. 4, b. l. 166). IeÅ¡kovas B. S. paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad naudojasi garažu, tačiau negalėjo nurodyti asmens iÅ¡ kurio garaÅ¾Ä Ä¯sigijo. A. D. paaiÅ¡kinimuose patvirtino, kad garaÅ¾Ä Ä¯sigijo iÅ¡ Ž. K. (t. 5, b. l. 51). Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime dėl Å¡ių aplinkybių nepasisakė, nevertino ar Å¡ių ieÅ¡kovų pažeistos subjektinės teisės, konstatavus pažeidimo faktÄ galėjo bÅ«ti ginamos ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du.

E. V., R. L., D. T. (t. 3, b. l. 141-13) yra pateikę paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodo, kad naudojasi garažais. R. L. taip pat yra pareiÅ¡kusi reikalavimÄ Ä¯pareigoti J. V. ir O. V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti pastatÄ garaÅ¾Ä ir perduoti Å¡iame garaže esančiÄ patalpÄ jai asmeninės nuosavybės teise (t. 3, b. l. 182). R. L. ieÅ¡kinyje taip pat nurodoma, jog ji sumokėjo 4000 Lt, kad J. V. rekonstruodamas savo sandėlius įrengtų jai garaÅ¾Ä ir jį perduotų nuosavybės teise.IeÅ¡kovai A.

J., V. R. ir J. V. ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o įpareigoti J. V. ir O. V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti pastatÄ garaÅ¾Ä ir perduoti Å¡iame garaže esančias patalpas jiems asmeninės nuosavybės teise (t. 4, b. l. 17). Å iame ieÅ¡kinyje nurodoma, jog minėti ieÅ¡kovai sumokėjo po 4000 Lt J. V., kad pastarasis rekonstruodamas savo sandėlius įrengtų jiems garažus ir perduotus į juos nuosavybės teises. R. K. pateikė J. V. pasiraÅ¡ytus raÅ¡ytinius pakvitavimus, kurie patvirtina, kad J.

V. iÅ¡ jo priėmė garažų statybai 4500 Lt (t. 4, b. l. 133-137). Apie Z. Å . 4500 Lt įnaÅ¡Ä garažo statybai galima spręsti iÅ¡ J. V. patvirtinimo ant jos praÅ¡ymo (t. 4, b. l. 139). Byloje taip pat yra duomenys apie A. G. 4000 Lt įnaÅ¡Ä â€žuž garaÅ¾Ä â€œ į J. V. sÄ skaitÄ banke (t. 4, b. l. 141). IeÅ¡kovas L. I. paaiÅ¡kinimuose tvirtino, jog garaÅ¾Ä Ä¯sigijo per atsakovÄ J. V., už jį sumokėjo 5600 Lt (t. 4, b. l. 167). Byloje taip pat yra pateikti ieÅ¡kovų R. D., V. G., M.

P., A. K., A. K., V. K., Z. Å . raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai (t. 5, b. l. 28-35) apie J. V. perduotas pinigų sumas garažų statyboms. IeÅ¡kovai V. G., R. J. B., R. D., J. Ž., R. T., B. M., V. V., A. Č. patvirtino, kad dėl garažų statybos tarėsi, garažus įsigijo iÅ¡ atsakovo J. V. (t. 5, b. l. 50-52). Atsakovas J. V. dvejomis pažymomis patvirtino, kad A. M. yra pilnai atsiskaitęs už dviejų garažų statybÄ (t. 4, b. l. 178). Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kokio pobÅ«džio teisiniai santykiai ieÅ¡kovus V.

R., A. G., P. G., G. K., J. P., M. Å ., Z. Å ., A. U., J. Ž. siejo su atsakovu J. V.Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, ir nurodytų duomenų nepakanka teismo iÅ¡vadai, kad atsakovas ir ieÅ¡kovai sudarė pirkimo pardavimo sutartis. Å ios aplinkybės privalėjo bÅ«ti nustatytos, kadangi ieÅ¡kovai savo ieÅ¡kinio reikalavimus pripažinti J. V. O. V. ir J. R. sudarytÄ 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia siejo su savo kaip savininkų teisių pažeidimu (CK 6.307 str.).

Tam, kad teismas tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius galėtų kvalifikuoti kaip pirkimo-pardavimo santykius bÅ«tina nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl esminių sutarties sÄ lygų (CK 6.162 str. 2 d.), o įstatymų numatytais atvejais šį susitarimÄ iÅ¡reiÅ¡kia ir atitinkama forma (CK 6.159 str.). Pagal CK 6.305 str. 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ).

SÄ lygos dėl sutarties dalyko perdavimo ir priėmimo nuosavybėn (patikėjimo teise) už tam tikrÄ kainÄ yra esminės pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygos. Å ioje byloje teismas nevertino ar Å¡alių susitarimas, kurio egzistavimÄ patvirtina įvairaus turinio raÅ¡ytiniai pakvitavimai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai ir kiti įrodymai, atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sampratÄ . Teismas taip pat turėjo identifikuoti ar ieÅ¡kovus P. Å ., J. M., S. M., B. S., A. D., V. R., A. G., P. G., G. K., J. P., M. Å ., Z. Å ., A.

U., J. Ž. pagal byloje esančius duomenis (t. 1, b. l. 148-149, 152, t. 4, b. l. 166, t. 5, b. l. 51, kt.) su atsakovu J. V. apskritai siejo kokie nors sutartiniai teisiniai santykiai. Tik nustačius juos ir atsakovÄ J. V. siejusių teisinių santykių prigimtį, konstatavus, jog ieÅ¡kovų subjektinės teisės buvo pažeistos, bÅ«tų galima nustatyti kokiu bÅ«du (CK 1.138 str.) Å¡ios pažeistos teisės gali bÅ«ti ginamos.Pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinta ir tai, dėl kokio sutarties dalyko, jei bÅ«tų pripažinta, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, Å¡alys buvo susitarusios.

Pagal CK 6.306 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali bÅ«ti neiÅ¡imti iÅ¡ apyvartos daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali bÅ«ti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtinės teisės. Pirkimo-pardavimo sutarties dalykas gali bÅ«ti apibÅ«dintas tiek pagal individualius požymius, tiek pagal rūšį (CK 6.306 str. 3 d. ). Pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimÄ ir kiekį (CK 6.306 str. 4 d.).

Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo bÅ«ti nurodyti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte (CK 6.396 str. 1 d.). Å iuo atveju iÅ¡ byloje esančių įrodymų galima spręsti tik apie Å¡alių susitarimÄ pirkti, statyti garažus buvusioje RokiÅ¡kio konservų gamyklos teritorijoje (duomenys neskelbtini), tačiau teismas, pripažinęs, jog ieÅ¡kovus ir atsakovÄ J.

V. siejo pirkimo-pardavimo santykiai, nepasisakė dėl sutarties dalyko, buvusio tokių susitarimų sudarymo metu. Pagal byloje esančius duomenis žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra registruoti pastatas-sandėlis ir pastatas-taros sandėlis (t. 1, b. l. 18-19). Tai patvirtina, kad šalims tariantis dėl garažų pirkimo ir/ar statybos atsakovas J. V. nuosavybės teise garažų minėtame žemės sklype neturėjo. Atsiliepime į ieškinį atsakovai J. V., O. V. ir J. R. (t. 4, b. l. 44-46) patvirtina, kad pastate garaže 1G1p už jų sumokėtus pinigus įrengtomis ir jiems perduotomis patalpomis naudojasi atsiliepime nurodyti asmenys, tarp kurių nurodyti ir ieškovai.

Ieškovų atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad garažų boksai neįteisinti, bet nurodė, jog prašo juos įteisinti, o po to perduoti ieškovams (t. 3, b. l. 146). Taip pat nurodė, kad „didžioji dalis pinigų buvo mokami už tai, kad bus garažai pastatyti. Atsakovas J. V. rinko pinigus statyboms. Iš esmės jis garažus pastatė, bet jų neįteisino (t. 4, b. l. 106). Tačiau tokie duomenys šalių susitarimus patvirtinančiuose dokumentuose nenurodyti arba tokių dokumentų apskritai nėra.

Teismo sprendimu tenkinant iÅ¡ dalies ieÅ¡kovų reikalavimÄ sudaryti nuosavybės teisių perleidimo sutartis turtÄ identifikuojantys duomenys dėl kiekvieno garažo taip pat nenurodyti. Teismas tik nurodė sudaryti nuosavybės perleidimo sutartis su faktiÅ¡kai garažų boksus naudojančiais ieÅ¡kovais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks pirkimo-pardavimo sutarties dalyko apibrėžimas nepakankamas. Teismas turėjo vertinti Å¡alių (ieÅ¡kovų ir atsakovo J. V.) susitarimÄ ir tuo aspektu, ar Å¡alys susitarė dėl bÅ«simo daikto (statomo garažo) pirkimo, ar Å¡alių susitarimas buvo pirkti atsakovui J.

V. priklausiusių patalpų dalį, šalims susitariant ir dėl tolimesnių rangos darbų, kuriuos atlikus įsigytos patalpos būtų rekonstruotos į garažus. Tik identifikavus ar šalis siejo pirkimo-pardavimo santykiai, ar rangos teisiniai santykiai, o galbūt šalių susitarimai gali būti mišriais (taikant kelių sutarčių rūšių teisės normas) galima spręsti dėl taikytino pažeistų subjektinių teisų gynimo būdo. Teismas taip pat turėjo vertinti, jog pagal byloje esančius duomenis kai kurių ieškovų su atsakovu J.

V. apskritai nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Todėl teismas turėjo vertinti ar šiems ieškovams, kurie garažus įgijo iš kitų asmenų, turėjusių susitarimus su atsakovu J. V., perėjo iš tokių susitarimų kilusios teisės ir pareigos, kokio pobūdžio susitarimai turto perleidėjus siejo su atsakovu J. V. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nenustačius tokio pobūdžio ginčo sprendimui reikšmingų aplinkybių, nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).Nors teismas sprendime ir pasisakė dėl privalomos notarinės formos nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai, tačiau plačiau šios aplinkybės neanalizavo, nevertino jos įtakos ieškovų susitarimų su atsakovu J.

V. galiojimui. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi bÅ«ti notarinės formos (6.393 str. 1 d. ). Formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančiÄ (6.393 str. 2 d. ). Nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Å is faktas turi bÅ«ti įformintas CK 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena Å¡alis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktÄ , tai kitos Å¡alies praÅ¡ymu teismas gali priimti sprendimÄ dėl sutarties įregistravimo.

Å iuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Å alis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimÄ , turi atlyginti kitai Å¡aliai dėl to patirtus nuostolius (6.393 str. 4 d. ). CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viena iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė sandorį, kuriam bÅ«tinas notaro patvirtinimas, o antroji Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

Å iuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. CK 6.309 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktÄ kartu perduodant daiktÄ bÅ«simajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas, o pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktÄ Ä¯sipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip. Kai pirkti ar parduoti daiktÄ Ä¯pareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita Å¡alis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymÄ .

Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra Å¡alių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Nustačius, kad Å¡alys atlieka pirkimo–pardavimo sutarčiai bÅ«dingus veiksmus, konstatuotina, kad jos bÅ«tent jÄ ir vykdo. Tokiu atveju teismo pripažinimas Å¡alis sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia ir reikalaujamÄ sutarties formÄ , kaip bÅ«tinÄ nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties elementÄ (CK 6.159 straipsnis, 6.309 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis).

Tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ Å¡ių aplinkybių taip pat nenustatinėjo.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tik pripažinus, kad ieÅ¡kovus ir atsakovÄ J. V. siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai ir tarp jų buvo sudaryta garažų pirkimo-pardavimo sutartis, gali bÅ«ti sprendžiama dėl J. V.. O. V. ir J. R. sudarytos 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo. Fakto, kad parduotas daiktas priklauso ne daikto savininkui, pripažinimas yra bÅ«tina sÄ lyga taikant 6.307 straipsnio normÄ .

Taigi esminė aplinkybė, sudaranti pagrindÄ ieÅ¡kinio dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia patenkinimui, yra pardavėjo teisinis statusas ir jo buvimas (nebuvimas) daikto savininku daikto perdavimo momentu. CK 6.307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kuriÄ pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktÄ nebÅ«damas daikto savininko įgaliotas, gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieÅ¡kinį. Pripažinus sutartį negaliojančia Å¡iuo pagrindu, daiktas grÄ Å¾inamas savininkui, iÅ¡skyrus atvejus, nustatytus CK 4.96 straipsnyje (CK 6.307 straipsnio 3 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad daikto savininkas ar kitas asmuo, turintis įstatymo ar sutarties pagrindu atsiradusių teisių į be savininko valios parduotÄ daiktÄ (nagrinėjamu atveju jais galėtų bÅ«ti ieÅ¡kovai), turi teisę reikalauti pripažinti daikto pardavimo sutartį negaliojančia ir iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ neteisėto valdymo, t. y. toks asmuo, pripažinus daikto pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, turi teisę pareikÅ¡ti neteisėtai daiktÄ Ä¯gijusiam asmeniui daiktinį (vindikacinį) ieÅ¡kinį dėl daikto iÅ¡reikalavimo.

Toks ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas dėl to, kad daiktas išėjo iÅ¡ savininko valdymo be jo valios ir savininkas (kitas turintis reikalavimo teisę asmuo) nėra daikto neteisėtos pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alis, jo su pirkėju nesieja prievoliniai teisiniai santykiai ir jis neturi teisinio pagrindo reikalauti daikto prievolių teisės normų pagrindu. Tai reiÅ¡kia, kad daikto savininkas (kitas reikalavimo teisę turintis asmuo) aptartu teisiniu pagrindu (CK 6.307 straipsniu) praÅ¡ydamas pripažinti sutartį negaliojančia, negali pažeistos teisės ginti reikalaudamas grÄ Å¾inti daiktÄ taikant restitucijÄ , nes Å¡i yra prievolių teisės institutas ir taikytinas tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, nes restitucija yra asmeninis, o ne daiktinis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010).

Apeliacinės instancijos teismas dėl to, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo vertintos aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovų teisių į daiktÄ (garažus) atsiradimo pagrindu, plačiau nepasisako dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo netenkintas ieÅ¡kovų reikalavimas pripažinti J. V.. O. V. ir J. R. sudarytÄ 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Tačiau nurodo, jog teismo taikytas ieÅ¡kovų pažeistų subjektinių teisių gynimo bÅ«das – įpareigoti J.

R. sudaryti nuosavybės perleidimo sutartis, negalimas, kadangi ieÅ¡kovų ir atsakovo J. R. jokie sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo. Todėl negalimas ir vieno iÅ¡ sutartinių teisių gynimo bÅ«dų taikymas. BylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismas turėtų nustatyti ar ieÅ¡kovai ir atsakovas J. V. buvo sudarę pirkimo-pardavimo sutartis, kurių pagrindu nuosavybės teisė į garažus buvo perleista ieÅ¡kovams, taigi atsakovas J. V. ginčijamos sutarties sudarymo metu nebuvo parduodamo daikto savininkas.

Nustatęs egzistuojant Å¡iuos juridinius faktus, teismas gali spręsti dėl 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo. Dėl civilinių teisių gynimo bÅ«doBylÄ nagrinėjantis teismas taip pat papildomai pasisako dėl taikytinų pažeistų subjektinių teisų gynimo bÅ«dų Å¡ioje situacijoje. IeÅ¡kovai savo ieÅ¡kinyje sujungė kelis reikalavimus ir be 2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia prašė įpareigoti O. V. ir J. V. per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įteisinti vietoj sandėlio ir taros sandėlio, esančių (duomenys neskelbtini) naujai pastatytus garažų boksus ir perduoti faktiÅ¡kai naudojamus garažų boksus ieÅ¡kovams nuosavybėn. Teismas tokį ieÅ¡kovų reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies ir įpareigojo J.

R. per keturis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti nuosavybės teisių perleidimo sutartis dėl pastatuose garažuose, adresu (duomenys neskelbtini) esančių garažų asmeninės nuosavybės teisių perleidimo su faktiÅ¡kai garažų boksus naudojančiais ieÅ¡kovais. Apeliaciniu skundu apeliantai praÅ¡o Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti, įpareigojimus dėl garažų įteisinimo bei nuosavybės teisės perleidimo sutarčių sudarymo per teismo nustatytÄ terminÄ nurodant vykdyti atsakovams O.

V. ir J. V.. Apeliacinis teismas pažymi, kad toks ieÅ¡kinio dalyko formulavimas ir jo pagrindu priimto teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra teisiÅ¡kai ydingi. Pirma, ieÅ¡kovų reikalavimas įteisinti vietoj sandėlio ir taros sandėlio naujai pastatytus garažų boksus yra neapibrėžtas, sÄ lyginis ir neįvykdomas. Teismui priimant procesinį sprendimÄ dėl ieÅ¡kovų reikalavimų atitinkamai turi bÅ«ti suformuluota ir rezoliucinė teismo sprendimo dalis (įpareigojimas), kuri vėliau bus perkelta į vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

Todėl teismo sprendimu formuluojant įpareigojimÄ atsakovui, toks įpareigojimas turi bÅ«ti suformuluotas taip, kad jį bÅ«tų galima įvykdyti priverstine tvarka. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi sÄ voka „įteisinti“ ir „garažų boksai“ neatitinka teisės aktų reikalavimų. IeÅ¡kovų reikalavimų esmė gali bÅ«ti apibrėžta kaip reikalavimas įpareigoti atsakovus atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre bÅ«tų įregistruoti garažų paskirties pastatai, su juose esančiomis garažų paskirties patalpomis.

Tačiau tokie veiksmai negali bÅ«ti apibrėžiami sÄ voka“ įteisinti“. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo“ patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ vartojama garažo sÄ voka, o ne garažo boksas. Teismo sprendimo, tenkinančio ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, rezoliucinėje dalyje turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai aptarti veiksmai, kuriuos įpareigojami atlikti atsakovai, taip pat aptartos jų neatlikimo teisinės pasekmės (CPK 273 str. 1 d.).

Sprendžiant dėl tokio įpareigojimo taip pat turėtų bÅ«ti vertinama ar tokių atsakovų veiksmų atlikimas nesusijęs su trečiųjų asmenų veiksmais (valstybės institucijų leidimu, CK 6.202, 6.203 str.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis detalizuoja daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindus. Vienu iÅ¡ daiktinių teisių registravimo pagrindų yra ir valstybės institucijos sprendimas.

Pagal bylos duomenis R. B. 2011 m. spalio mėnesį užsakovo J. R. užsakymu paruošė (duomenys neskelbtini) esančių dviejų garažų paskirties pastatų statybos, dviejų sandėliavimo paskirties pastatų griovimo ir naujos statybos Statybos projektÄ (priedas voke). RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija 2011-11-25 J. R. iÅ¡davė leidimÄ Nr. LNS-56-111125-00062 statyti naujÄ statinį, kuriuo leidžiama: statyti naujus statinius: garaÅ¾Ä Nr. 1 ir garaÅ¾Ä Nr. 2, pagrindinė naudojimo paskirtis - garažų paskirties pastatai, statinio kategorija - neypatingas statinys; griauti statinius: sandėlį 1F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taros sandėlį 2F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo paskirties pastatai, statinio kategorija – neypatingas statinys (t. 5, b. l. 24).

Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį statinių, iÅ¡skyrus nurodytus Å¡io straipsnio 2 dalyje, kurių statybai iÅ¡duotas Å¡io Ä®statymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybÄ leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama suraÅ¡ant statybos užbaigimo aktÄ . Å is dokumentas ir bÅ«tų pagrindas registruoti nuosavybės teises į naujai pastatytus statinius. Bylos duomenimis nustatyta, jog toks dokumentas atsakovui J. R. nebuvo iÅ¡duotas. Tačiau pagal Å¡ioje byloje esančius duomenis visus veiksmus, susijusius su garažų statyba, yra atlikęs J.

R., todėl pripažinus jo ir atsakovų O. V., J. V. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, priklausomai nuo pasirinkto teisių gynimo bÅ«do veiksmus, susijusius su garažų registravimu nekilnojamojo turto registre galėtų atlikti atsakovas O. V., J. V. arba patys ieÅ¡kovai. Todėl teismo nuomone, ieÅ¡kovai bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat turėtų tikslinti savo ieÅ¡kinio reikalavimus ir Å¡ioje dalyje.Antra, vertinant ieÅ¡kovų reikalavimo įpareigoti atsakovus O.

V. ir J. V. sudaryti nuosavybės teisių perleidimo sutartis su faktiÅ¡kai garažų boksus naudojančiais ieÅ¡kovais, vykdytinumÄ , teismas taip pat konstatuoja, jog toks reikalavimas yra prieÅ¡taringas ir neįvykdomas. Pabrėžtina, jog iÅ¡ tokio reikalavimo turinio nėra aiÅ¡ku kokios rÅ«Å¡ies nuosavybės teisių perleidimo sutartį su ieÅ¡kovais turėtų sudaryti atsakovai. NeaiÅ¡ku ar sudaroma sutartis turėtų bÅ«ti atlygintinė, ar ne, kokios kitos Å¡ios sutarties sÄ lygos. NeaiÅ¡kios ir tokio įpareigojimo neįvykdymo pasekmės. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal sutarčių teisėje vyraujantį sutarties laisvės principÄ (CK 6.156 straipsnis) Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis, draudžiama versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais bÅ«dais. Kokiu Å¡ioje normoje nustatytu bÅ«du ginti savo teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ , pasirenka ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje nurodydamas reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimÄ . Ginčo santykių teisinį kvalifikavimÄ atlieka teismas. Kaip jau buvo minėta tik nustačius Å¡alis siejusių teisinių santykių prigimtį, galima spręsti dėl jų gynimo bÅ«do.

Todėl teismas turėtų vertinti kiekvienÄ ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ J. V. saisčiusių teisinių santykių prigimtį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pripažinus, jog ieÅ¡kovus ar jų dalį siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, jų teisės adekvačiai galėtų bÅ«ti ginamos taikant CK 6.309 straipsnio 3 dalies nuostatÄ - kai pirkti ar parduoti daiktÄ Ä¯sipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita Å¡alis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymÄ .

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra Å¡alių veiksmai, kurie yra pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Nustačius, kad Å¡alys atlieka pirkimo–pardavimo sutarčiai bÅ«dingus veiksmus, konstatuotina, kad jos bÅ«tent jÄ ir vykdo. Tokiu atveju teismo pripažinimas Å¡alis sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia ir reikalaujamÄ sutarties formÄ , kaip bÅ«tinÄ nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties elementÄ (CK 6.159 straipsnis, 6.309 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis).

Å ios aplinkybės turėtų bÅ«ti nustatinėjamos ir vertinamos bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovams atitinkamai patikslinus savo ieÅ¡kinio reikalavimus. Teismui pripažinus, kad ieÅ¡kovų (dalies jų) su atsakovu nesieja pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai minėtas gynimo bÅ«das (sutarties sudarymo patvirtinimas, CK 6.309 str. 3 d.) negalimas. Tokiu atveju teismas, įvertinęs Å¡alies siejusių teisinių santykių prigimtį, turėtų taikyti kitus civilinių teisių gynimo bÅ«dus (iÅ¡ieÅ¡kant nuostolius, taikant kitus įstatyme numatytus bÅ«dus).

Tačiau, kaip jau buvo minėta dėl galimo teisės gynimo bÅ«do sprendžia ieÅ¡kovai formuluodami savo ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko ydingumÄ bei bÅ«tinumÄ tikslinti ieÅ¡kinį, kadangi sutarčių teisėje vyrauja sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.), pagal kurį Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis, ir yra draudžiama versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį. Teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus, CPK 5 straipsnyje įtvirtintÄ teisę į teisminę gynybÄ , ieÅ¡kovams turi bÅ«ti sudaryta procesinė galimybė iÅ¡taisyti ieÅ¡kinio trÅ«kumus.

Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretÅ«s tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

Nutartyje nurodytos aplinkybės lemia bÅ«tinumÄ Ä¯vertinti tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo J. V. susiklosčiusių teisinių santykių prigimtį, identifikavus Å¡alis siejusius teisinius santykius spręsti dėl galimo pažeistų subjektinių teisių gynimo bÅ«do taikymo, taip pat sudaryti ieÅ¡kovams galimybę patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus, Å¡ių aplinkybių aiÅ¡kinimasis ir vertinimas reikÅ¡tų bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ naujo, be to ieÅ¡kinio reikalavimų tikslinimas galimas tik pirmosios instancijos teisme, todėl byla gražinama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir civilinė byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas (CPK 93 str. 5 d.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a:

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. TeisėjosDanutė GasiÅ«nienė Danutė MilaÅ¡ienė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė