AS-502-185-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS502-185/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03055-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos kelių policijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – ir atsakovas) 2012 m. spalio 25 d. raštą Nr. 39-3-4907;

2) įpareigoti atsakovą pratęsti pareiškėjui vairuotojo pažymėjimo galiojimą iki įsiteisės Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-572/2012.

Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 330 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi (b. l. 6-7) atsisakė priimti pareiškėjo V. J. 2012 m. gruodžio 3 d. skundą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo rašto turinį, darė išvadą, kad jame pareiškėjo atžvilgiu nėra viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, todėl jis negali būti ginčijamas teisme. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalyje pateiktas konkretus sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, tačiau į jį nepatenka pareiškėjo reikalavimas dėl skundžiamo rašto panaikinimo. Teismas nurodė, jog administraciniai teismai nėra įstatymų leidėjo įgalinti tirti ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio-aiškinamojo pobūdžio raštų. Skundžiamu raštu Lietuvos kelių policijos tarnyba informavo pareiškėją apie ATPK 330 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas kreipėsi prašydamas panaikinti administracinį aktą, kuris jam nesukelia jokių teisinių pasekmių, jo skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos 2012 m. spalio 25 d. rašto Nr. 39-S-4907 panaikinimo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu (b. l. 12-18) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Atskirajame skunde nurodoma, jog skundžiamas atsakovo raštas yra viešojo administravimo subjekto priimtas valinio pobūdžio aktas, todėl nagrinėtinas teismų. Pažymi, jog pareiškėjas pateikė prašymą ne pateikti informaciją apie ATPK 330 straipsnio 1 dalies taikymo ypatumus, o pratęsti laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę iki įsiteisės Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-572-572/2012. Pabrėžia, jog atsakovas skundžiamu raštu atsisakė pratęsti vairuotojo pažymėjimo galiojimą iki įsiteisės Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimas. Pabrėžia, jog atsakovui atsisakius pratęsti laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę iki įsiteisės Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, priimtas administracinio įteisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-572-572/2012, pareiškėjui faktiškai yra atimta teisė vairuoti, nors nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl teisės vairuoti atėmimo.

Pareiškėjas mano, jog atsakovui taikius ATPK 330 straipsnio 1 dalies nuostatą jo atžvilgiu buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio 2 dalis. Pažymi, jog nors Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-572-572/2012, neįsiteisėjo, tačiau pareiškėjo atžvilgiu realiai buvo pradėta taikyti bausmė, t. y. nesant įsigaliojusio teismo nutarimo iš jo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, nepratęsiant laikinojo vairuotojo pažymėjimo. Nurodo, jog pareiškėjas patiria sankcijos pasekmes anksčiau nei jo kaltumas buvo įrodytas tuo pažeidžiant Konstitucijoje ir EŽTK įtvirtintą nekaltumo prezumpciją.

Nurodo, jog ATPK 264 straipsnis numato vairuotojo nušalinimą nuo transporto priemonių vairavimo neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų nustatyti, tačiau visiškai nėra aišku, kaip ir kokiu būdu teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nuo teismo nutarimo priėmimo padeda užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose. Pažymi, jog teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nuo teismo nutarimo priėmimo laikytinas ne užtikrinimo priemone, o realia bausme, kuri skiriama nesant įsiteisėjusio teismo nutarimo, tuo pažeidžiant nekaltumo prezumpciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo V. J. 2012 m. gruodžio 3 d. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, iš esmės motyvuodamas tuo, kad Lietuvos kelių policijos tarnybos 2012 m. spalio 25 d. raštas Nr. 39-3-4907 yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Tačiau, pareiškėjo vertinimu, skundžiamu raštu atsakovas atsisakė atlikti jo prašomus veiksmus, t. y. atsisakė pratęsti laikinąjį leidimą vairuoti iki įsiteisės Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, todėl byloje skundžiamas raštas sukelia jam teisines pasekmes ir daro įtaką jo teisėms.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nurodo, jog teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą pratęsti pareiškėjui vairuotojo pažymėjimo galiojimą iki įsiteisės Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-572/2012, atskirai nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į specifines šios bylos aplinkybes ir vadovaujantis proceso operatyvumo principu, dėl nurodyto reikalavimo priėmimo tikslinga pasisakyti, nagrinėjant bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą.

Pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A2.6.-572/2012, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu V. J. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje skyrė 1 250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, už pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje skyrė 100 Lt baudą. Remdamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, teismas šias nuobaudas subendrino ir skyrė pareiškėjui galutinę subendrintą nuobaudą 1 250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Nurodytas teismo priimtas nutarimas buvo apskųstas apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjas byloje skundžia Lietuvos kelių policijos tarnybos 2012 m. spalio 25 d. raštą Nr. 39-3-4907, kuriuo buvo atsakyta į jo skundą, Lietuvos kelių policijos tarnyboje gautą 2012 m. spalio 24 d., reg. 39-AP-146 (b. l. 11), kuriuo pareiškėjas prašė laikinąjį leidimą vairuoti pratęsti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme dienos (b. l. 49). Šiuo atveju skundžiamu raštu atsakovas atsisakė atlikti pareiškėjo prašytus veiksmus ir remdamasis ATPK 330 straipsniu nurodė, jog asmenys, kuriems už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų nutarimu atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, laikomi netekę šios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Atsakovas nurodė, jog šiuo atveju laikinas leidimas vairuoti transporto priemones nepratęsiamas nei nutarimo apskundimo laikotarpiui, nei jį apskundus iki apygardos teismo skundo išnagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateiktu skundu iš esmės nesutinka su atsakovo atsisakymu atlikti jo prašytus veiksmus ir iš esmės siekia, kad jam būtų pratęstas laikinasis leidimas vairuoti iki įsiteisės Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-572/2012.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vairuotojo pažymėjimas pareiškėjui buvo paimtas pritaikius ATPK 269 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos užtikrinimo priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą. Tokiu būdu pareiškėjo reikalavimas pratęsti laikino vairuotojo pažymėjimo galiojimą yra tiesiogiai susijęs su minėtos administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos užtikrinimo priemonės taikymu. Pareiškėjas aptariamu atveju paties vairuotojo pažymėjimo paėmimo teisėtumo neginčija, bet kelia klausimą dėl tolesnio šios administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos užtikrinimo priemonės taikymo sąlygų, t. y. mano, kad jam turėtų būti palikta teisė vairuoti transporto priemones, kol bus galutinai išspręsta jam iškelta administracinio teisės pažeidimo byla. Tačiau tokio pobūdžio klausimas negali būti nagrinėjamas atskiroje byloje. Dėl to, kaip toliau turėtų būti taikoma vairuotojo pažymėjimo paėmimo priemonė (ar vairuotojo pažymėjimas turi būti grąžintas; ar turi būti pratęstas laikino vairuotojo pažymėjimo galiojimas), turi nuspręsti organas, kurio žinioje yra administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje ta priemonė buvo pritaikyta (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-4386/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 6(16), 2008 m. rugsėjis – gruodis, psl. 46-52).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui vairuotojo pažymėjimo paėmimo priemonė buvo taikyta administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje jam buvo surašytas protokolas dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Todėl pareiškėjas, nesutikdamas su policijos veiksmais atsisakant jam pratęsti laikino vairuotojo pažymėjimo galiojimą, dėl atitinkamo klausimo išsprendimo turėtų kreiptis į tą teismą, kurio žinioje yra jam dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla. Tokio pobūdžio skundo, kokį pareiškėjas padavė šiuo atveju, padavimas administraciniam teismui atskiroje byloje yra negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2260/2011).

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija pažymi, jog iš esmės pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, tačiau jis turėjo būti atsisakytas priimti ne 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto, bet ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė