2022-04-27 Nr. AB-10422-3-61-3-02913-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-346-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02913-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys – A. B., V. V.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 3R-645(2.13-1.) (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas teigė, kad Inspekcija, priimdama Sprendimą, iš esmės vadovavosi tik vieninteliu argumentu, jog pareiškėjas neužtikrino tvarkomų asmens duomenų tikslumo principo ir pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių apsaugos duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies d ir f punktus (turėjo atnaujinti pakeistus duomenis). Pareiškėjas akcentavo, kad su tokia pozicija nesutinka.

3. Pareiškėjas nurodė, kad, A. B. ir V. V. 2019 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Administraciją elektroniniu paštu. Laiške buvo nurodoma, kad A. B. vaikas lanko darželį Vilniuje, tačiau jo, kaip teisėto atstovo, kontaktinių duomenų Centralizuotoje prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinėje sistemoje (toliau – ir IS) nėra. Tą pačią dieną Administracija atsakė į laišką ir paaiškino, kokių veiksmų turi imtis A. B., siekdamas įgyvendinti jo teisę reikalauti ištaisyti netikslius ar neteisingus asmens duomenis. 2019 m. lapkričio 12 d. A. B. elektroniniu paštu buvo pakartotinai išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame išsamiai pateikta visa informacija apie veiksmus, kuriuos jis turėtų atlikti, norėdamas patikslinti duomenis IS.

4. Pareiškėjas, cituodamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1-303 patvirtinto Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, atkreipė dėmesį į tai, kad IS yra susieta su Lietuvos Respublikos gyventojų registru (toliau – ir Gyventojų registras).

5. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 4-677 patvirtintais Valstybės įmonės Registro centro įstatais (toliau – ir Registrų centro įstatai), Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymu, nurodė, kad pareiškėjas, IS analizuodamas pateiktus duomenis pagal oficialius Registrų centro duomenis, turėjo pagrįstą pagrindą juos tvarkyti. Nesant asmenų prašymų apriboti neišsamių arba netikslių duomenų tvarkymą, taip pat galiojant Gyventojų registro duomenų teisingumo prezumpcijai, pareiga tikrinti, ar iš Registrų centro pateikti duomenys yra teisingi ir atitinka asmenų lūkesčius, būtų laikoma neproporcinga priemone.

6. Pareiškėjas, vadovaudamasis Administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 40-223/18(3.1.1E-TD2) (2018 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 40-372/18(3.1.1E-TD2) redakcija) patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju A. B., siekdamas, jog jo tvarkomi duomenys pareiškėjo būtų patikslinti ir ištaisyti, savo tapatybės nepatvirtino nei vienu iš Taisyklių 26 punkte nustatytu būdu, net pakartotinai jam išdėsčius visą duomenų tikslinimo ir ištaisymo tvarką, jis to nepadarė, tačiau Inspekcija šio pareiškėjo argumento Sprendime nedetalizavo.

7. Pareiškėjas nesutiko su Inspekcijos pozicija, kad jis nesiėmė jokių priemonių užkirsti kelio galimam asmens duomenų apsaugos pažeidimui. Tvarkydama asmens duomenis, Administracija vadovaujasi BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punktu, todėl šis atvejis buvo ne išimtis. Laikinai globojamo vaiko atstovais pagal įstatymą tol, kol vaikas nėra įvaikintas ir jo gimimo liudijimas nėra pakeistas, Gyventojų registre nurodomi jo biologiniai tėvai. Tokia situacija susiklosto tiek vaikui nustačius laikinąją, tiek nuolatinę globą (rūpybą). Net jei biologiniams vaiko tėvams yra laikinai ar neterminuotai apribota tėvų valdžia ir vaikui paskirti kiti atstovai pagal įstatymą, kol vaikas neįvaikintas, biologiniams tėvams išlieka galimybė jį susigrąžinti. Taigi dėl šios priežasties duomenys apie jo biologinius tėvus išlieka vaiko asmens dokumente ir Gyventojų registre.

8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Administracija negauna duomenų iš Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos apie tai, kas ir nuo kada įvaikino konkretų vaiką, todėl savo iniciatyva imtis duomenų keitimo ir / ar tikslinimo procedūros neturi teisinio pagrindo. Gavus pranešimą apie galimą duomenų netikslumą, tačiau nesulaukus iš A. B. tapatybę patvirtinančių dokumentų bei tikslių ir teisingų jo duomenų, 2019 m. lapkričio 13 d. su A. B. buvo suorganizuotas susitikimas, kuriame dalyvavo informacinių technologijų, švietimo, socialinių klausimų profesionalai. Susitikimo metu A. B. pateikė tapatybę patvirtinantį dokumentą bei dokumentą, įrodantį, kad jis yra mergaitės įtėvis (jo statusas mergaitės atžvilgiu jau buvo pasikeitęs). Susitikimo metu, dalyvaujant A. B., nedelsiant į IS buvo įvesti jo, kaip mergaitės įtėvio, duomenys, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad įvaikinto vaiko atstovais pagal įstatymą Gyventojų registre yra nurodomi jo įtėviai, IS duomenims atsinaujinus automatiniu būdu, A. B. duomenys nesikeitė. Administracija, siųsdama apmokėjimo sąskaitas, vadovavosi Gyventojų registro pateikta informacija. Pareiškėjui atnaujinus duomenis, buvusi informacija iki A. B. pateikto prašymo nebuvo pakitusi, todėl net nebuvo pagrįsto pagrindo abejoti duomenų tikslumu.

9. Pareiškėjas pabrėžė, kad ėmėsi visų reikiamų priemonių tam, jog užtikrintų tvarkomų asmens duomenų teisingumą – įsitikinusi prašymą pateikusio asmens tapatybe bei gavusi visus reikiamus įrodymus, A. B. prašymą patikslinti ir ištaisyti duomenis įgyvendino tinkamai, t. y. vadovaudamasi BDAR 12 straipsnio 3 dalimi bei 16 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai nedelsdama ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį, patikslino duomenis, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas pažeidė asmens duomenų apsaugos reikalavimus ar net skirti baudą.

10. Pareiškėjas akcentavo, kad nesutinka su Sprendime išdėstyta pozicija, jog asmens duomenų apsaugos reikalavimus pažeidė pakartotinai, tačiau nėra imamasi jokių veiksmų galimam pažeidimui ištaisyti. Siekiant užkirsti kelią galimiems neteisėto įvaikinimo duomenų atskleidimo atvejams bei tokio pobūdžio duomenų tvarkymo pažeidimams ateityje, buvo peržiūrėti sąskaitų siuntimo nustatymai Centralizuotoje prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinėje sistemoje ir sudaryta galimybė tėvams išreikšti savo sutikimą dėl sąskaitų gavimo elektroniniu paštu. Vaiko tėvai (globėjai), pageidaudami gauti sąskaitas elektroniniu paštu, turi prisijungti prie IS savo vardu ir skiltyje „Sąskaitos“ pažymėti varnelę, kuri patvirtina jų sutikimą dėl šios paslaugos gavimo. Taigi tokiu būdu yra užtikrinama, kad kiekvienas iš tėvų (globėjų) gautų tik savo vaiko sąskaitą. Esant tokiam poreikiui, atsivertę vaiko kortelę, tėvai gali redaguoti savo elektroninio pašto adresą. Taip pat buvo imtasi priemonių, kad būtų išspręsta problema dėl Vilniaus miesto gyventojų duomenų, iki šiol atnaujinamų ir gaunamų iš Registrų centro tik kartą per mėnesį, periodiškumo. 2020 m. kovo 23 d. tarp pareiškėjo ir Registrų centro pasirašytas susitarimas Nr. A72-58/20 „Dėl 2019 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų teikimo sutarties Nr. GR-PS-6998(10.21E)pakeitimo”, kurio pagrindu Registrų centro turimi duomenys apie Vilniaus miesto gyventojus bus gaunami tiesiogiai per žiniatinklio paslaugas. Tokiu būdu sudaryta galimybė pagal poreikį atnaujinti Vilniaus miesto savivaldybės IS duomenis pagal tos dienos Registrų centro turimus duomenis apie gyventojus. Iki programavimo darbų dėl žiniatinklio paslaugų aktyvavimo užbaigimo imtasi laikinų IS duomenų apsaugos priemonių – IS registruojant laikinai globojamus ir įvaikintus vaikus nenurodomi globėjų asmens kodai ir kiti globėjų duomenys, o IS jau esant tokiems duomenims, juos pašalina.

11. Pareiškėjas, vadovaudamasis BDAR, teigė, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra jokio pagrindo skirti baudą. Administracinės baudos skyrimo procedūra yra neproporcinga, o baudos paskyrimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus bei viešąjį interesą. Be to, Inspekcijos, kaip asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos Lietuvoje tikslas – ne bausti organizacijas, bet užtikrinti žmonių, kaip duomenų subjektų, teisių apsaugą.

12. Atsakovas inspekcija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

13. Atsakovas tvirtino, kad A. B., pildydamas prašymą IS nurodė savo duomenis, tačiau pagal Administracijos ir Registrų centro 2019 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą sutartį duomenys IS automatiniu būdu iš Gyventojų registro yra teikiami (atnaujinami) kartą per mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos. IS duomenims atsinaujinus automatiniu būdu, pareiškėjo asmens duomenys buvo pakeisti į Gyventojų registre esančius mergaitės biologinės motinos duomenis. Taigi daro išvadą, kad A. B. pildant prašymą IS dėl L. B. darželio, jis IS nurodė savo duomenis, tačiau jie, automatiškai atnaujinant duomenis pagal Gyventojų registre esančią informaciją, buvo pakeisti į mergaitės biologinės motinos duomenis.

14. Atsakovas pabrėžė, kad nėra aišku, kokiu pagrindu pareiškėjas kartą per mėnesį atnaujindavo IS kontaktinius duomenis. Tokie asmens kontaktiniai duomenys kaip elektroninio pašto adresas, nepriklausomai nuo to ar jie yra, ir jei yra nurodyti Gyventojų registre, asmens bet kada gali būti keičiami ir tik pats duomenų subjektas turėtų juos keisti, o ne duomenų valdytojas savavališkai duomenis atnaujinti, remiantis Registrų centre esančia informacija. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad iš Gyventojų registro atnaujinus duomenis buvo gauti būtent A. B. kontaktiniai duomenys, kadangi duomenys buvo atnaujinami ne pagal A. B. duomenis, nurodytus Registrų centre, o pagal vaiko duomenis, nors sutarties dėl ugdymo šalis yra ne vaikas (L. B.), o A. B.

15. Pareiškėjas Inspekcijai nurodė, kad vadovaujasi Aprašo 4 ir 5.1 punktais, kuriame nurodoma, kad prašyme tėvai (globėjai) nurodo savo asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, mobiliojo telefono numerį, elektroninio pašto adresą, faktinę gyvenamąją vietą). Inspekcija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog tretieji suinteresuoti asmenys kartu su skundu Inspekcijai pateikė el. laiškus, iš kurių matyti, kad priminimai sumokėti už L. B. darželį buvo siunčiami jau 2019 m. spalio mėn., todėl daro išvadą, kad pildant prašymą dėl darželio Aprašas dar nebuvo patvirtintas ir galiojantis, o prašymas buvo pildomas remiantis anksčiau galiojusiu Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-57, kurio nuostatos iš esmės atitiko šiuo metu galiojančio Aprašo nuostatas, todėl aktualios nagrinėjamu atveju. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija sprendė, kad A. B., pildydamas IS prašymą dėl L. B. darželio, pateikė visus Apraše nurodytus duomenis, taip pat ir el. pašto adresą. Inspekcijos nuomone, vien tai, kad yra priimtas Aprašas, pagal kurį tėvai (globėjai) privalo pateikti savo kontaktinius duomenis, rodo, jog būtent šie duomenys yra reikalingi ir aktualūs, o ne Gyventojų registre esanti informacija, tačiau pareiškėjas ją vis tiek atnaujina.

16. Inspekcija akcentavo, kad sąskaitos už darželį turi būti siunčiamos tam asmeniui, kuris pateikė prašymą priimti vaiką į darželį, kuris pateikė savo asmens duomenis ir sudarė ugdymo sutartį, o ne Gyventojų registre nurodytam biologiniam vaiko tėvui ar motinai, kurie nėra sudarę sutarties ir neturi prievolės mokėti už vaiko ugdymą. Būtent tokios aplinkybės, jog Registrų centre yra nurodomi teisingi vaiko duomenys, kad jame išlieka duomenys apie biologinius tėvus iki vaikas yra įvaikinamas, neturi reikšmės, kadangi IS duomenys apie vaiką (taip pat ir kontaktiniai tėvų (globėjų) duomenys) nagrinėjamu atveju apskritai neturėjo būti automatiškai atnaujinami ir sąskaitos už darželį turėjo būti siunčiamos būtent A. B. IS nurodytu adresu, o pareiškėja, tvarkydama trečiojo suinteresuoto asmens elektroninio pašto adresą kaip kontaktinį, neužtikrino tvarkomų asmens duomenų tikslumo ir pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies d ir f punktus.

17. Inspekcija, remdamasi BDAR 25 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo užtikrinti, kad iš Registrų centro būtų gaunama ir atnaujinama tik ta informacija, kuri būtina, o ne apskritai visa informacija apie vaiką (įskaitant ir biologinės motinos kontaktus), taigi pareiškėjas neįgyvendino techninių ir organizacinių priemonių, kas lėmė, kad sąskaitos už L. B. darželį buvo siunčiamos jos biologinės motinos kontaktais (el. pašto adresu) ir tokiu būdu buvo atskleista itin jautri informacija apie įvaikinimą, kuri, be įtėvių sutikimo, kol vaikas sulaukia pilnametystės, negali būti atskleista.

18. Inspekcija atkreipė dėmesį į tai, kad skundas Inspekcijoje nebuvo nagrinėjamas tuo aspektu, kad pareiškėjas neįgyvendino A. B. teisės ištaisyti duomenis, kurią reglamentuoja BDAR 16 straipsnis. Taip pat nebuvo nagrinėjama, ar A. B. tinkamu būdu kreipėsi į pareiškėją, ar pateikė visą informaciją, reikalingą tam, kad būtų ištaisyti duomenys. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiama, ar pareiškėjas nepažeidė tikslumo principo, automatiškai pakeisdama A. B. duomenis (el. pašto adresą) kito asmens duomenimis.

19. Nagrinėjant A. B. ir V. V. skundą, buvo nustatyta ir konstatuota, kad nebuvo jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių Administracijai buvo būtina atnaujinti A. B. pildant prašymą IS pateiktus duomenis, t. y. pakeisti juos Registrų centre esančiais duomenimis ir būtent tokiu būdu pareiškėjas pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punkte įtvirtintą tikslumo principą.

20. Inspekcija, remdamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau – ir ADTAĮ) bei BDAR, teigė, kad, nors Sprendime nurodyta, jog jis yra skundžiamas, tačiau suinteresuotumą jį skųsti turi skundą teikę A. B. ir V. V., kurių atžvilgiu Sprendimas buvo galutinis, taip pat pareiškėjas turi suinteresuotumą skųsti Sprendimo dalį, kurioje jam teiktas nurodymas, tačiau ne Sprendimo dalį pradėti administracinės baudos skyrimo procedūrą, kadangi ši Sprendimo dalis yra tarpinis administracinis aktas ir teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

22. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

22.1. 2019 m. lapkričio 8 d. A. B. išsiuntė elektroninį laišką adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad sistemoje nėra ir negali matyti mokėjimo sąskaitų už vaiko darželį, nes įvesti kiti kontaktai, kuriais siunčiama informacija apie vaiką, taip pat uždavė klausimus dėl neteisingų kontaktų įvedimo į sistemą. Tą pačią dieną jam buvo pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad pateikdami prašymą, tėvai suveda kontaktinius duomenis vaiko kortelėje. A. B. buvo prašomas informuoti, jeigu duomenys keitėsi ir juos patikslinti.

22.2. 2019 m. lapkričio 12 d. A. B. siųstame el. laiške buvo paaiškinta, kad dėl IS vaiko kortelėje duomenų pakeitimo tėvai ar globėjai turi kreiptis į Administracijos ikimokyklinio ugdymo skyrių. Laiške nurodyta, kokius dokumentus kreipiantis reikia pateikti. Pažymėjo, kad sutikrinus duomenis jie IS yra atnaujinami, o tėvai ar globėjai apie tai informuojami. A. B. buvo nurodyta, kad jeigu reikia atlikti pakeitimus jo vaiko kortelėje, jis turi atsiųsti visus duomenis bei dokumentus adresu: (duomenys neskelbtini).

22.3. A. B. ir V. V. 2019 m. gruodžio 2 d. su pranešimu apie asmens duomenų saugumo pažeidimą kreipėsi į Inspekciją, kuriame nurodė, kad dėl galimai aplaidžių Administracijos darbuotojų veiksmų buvo pažeisti jų ir jų dukros L. B. asmens duomenys bei įvaikinimo fakto konfidencialumas.

22.4. Inspekcija 2020 m. sausio 2 d. raštu Nr. 2R-19(2.13.) „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ kreipėsi į Administraciją nurodydama, kad nagrinėja A. B. ir V. V. 2019 m. gruodžio 2 d. skundą, todėl prašė atsakyti į minėtame rašte nurodytus klausimus ir pateikti patvirtinančius dokumentus.

22.5. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2020 m. sausio 9 d. Inspekcijai pateikė raštą Nr. (6.7-2019-78)-42 „Dėl A. B. ir V. V. skundo“, kuriame nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierė A. B. ir V. V. kreipimosi pagrindu pradėjo tyrimą savo iniciatyva dėl galimai netinkamo asmens duomenų tvarkymo Administracijoje. Rašte taip pat buvo prašoma atlikus A. B. ir V. V. skundo tyrimą informuoti Vaiko teisių apsaugos kontrolierę apie jo rezultatus. Administracija 2020 m. sausio 15 d. raštu Nr. A51-5440/20 „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ pateikė atsakymą į Inspekcijos 2020 m. sausio 2 d. raštą.

22.6. Inspekcija 2020 m. liepos 27 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-645(2.13-1.) „Dėl A. B. ir V. V. 2019-12-02 skundo“, kuriuo nusprendė: 1) A. B. ir V. V. skundą pripažinti pagrįstu (1 punktas); 2) Administracijai teikti nurodymą – imtis organizacinių ir techninių priemonių, kad IS tvarkomi asmens duomenys būtų tikslūs ir apie nurodymo įvykdymą informuoti Inspekciją iki 2020 m. rugsėjo 27 d. (2 punktas); 3) pradėti administracinės baudos Administracijai skyrimo procedūrą (3 punktas).

23. Teismas nurodė, kad ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas BDAR ir ADTAĮ. Teismas apžvelgė BDAR nuostatas (5 str. d p., f p., 24 str., 25 str., Preambulės 57 p.), Aprašo nuostatas (3.1 p., 3.2 p., 4 p., 5.1 p., 5.10 p., 10.1 p.).

24. Teismas, įvertinęs tai, kad tarp Administracijos ir Registrų centro 2019 m. rugpjūčio 7 d. sudarytos sutarties pagrindu duomenys IS automatiniu būdu iš Gyventojų registro teikiami (atnaujinami) kartą per mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos, taigi IS duomenims atsinaujinus automatiniu būdu, A. B. duomenys buvo pakeisti į Gyventojų registre esančius A. B. dukros biologinės motinos duomenis, dėl ko sąskaitos už vaiko ugdymą buvo siunčiamos netinkamu elektroninio pašto adresu, konstatavo, kad aplinkybė, jog duomenys IS buvo tvarkomi sutarties pagrindu, nesudarė pareiškėjui teisėto pagrindo tvarkyti netikslius ar neteisingus trečiojo suinteresuoto asmens A. B. kontaktinius asmens duomenis, kuriuos, nepriklausomai nuo jų nurodymo ar nenurodymo Gyventojų registre, turi teisę keisti jis pats, o ne šių duomenų valdytojas, juos savavališkai atnaujindamas. Atsižvelgęs į tai, teismas pritarė Sprendime padarytai išvadai, kad Administracija, tvarkydama elektroninio pašto adresą, kaip kontaktinį šios bylos trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenį, neįgyvendino tinkamų organizacinių ir techninių priemonių, neužtikrino tvarkomų asmens duomenų tikslumo principo, tuo pažeisdama BDAR 5 straipsnio 1 dalies d ir f punktus, todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą pripažino pagrįstu, nes pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad iš Registrų centro būtų gaunama ir atnaujinama tik ta informacija, kuri yra būtina, o ne visa informacija apie vaiką, įskaitant biologinės motinos kontaktus.

25. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija vertino tai, ar Administracija nepažeidė tikslumo principo, automatiškai pakeisdama A. B. duomenis (el. pašto adresą) L. B. biologinės motinos elektroninio pašto adresu. Nagrinėjamu atveju Inspekcija Sprendime konstatavo, kad Administracija neturėjo jokio teisėto pagrindo atnaujinti A. B. prašymo pildymo metu IS teiktus duomenis, todėl tokiu būdu pakeitus ji pažeidė aukščiau minėtą BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punkte įtvirtintą tikslumo principą. Konstatuotina, kad Inspekcija Sprendime neturėjo pagrindo nagrinėti šias aplinkybes, kadangi buvo nustatytas pažeidimas. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad A. B., siekdamas, jog jo tvarkomi duomenys būtų patikslinti ir ištaisyti, savo tapatybės nepatvirtino nei vienu Taisyklių 26 punkte nustatytu būdu, net pakartotinai jam išdėsčius visą duomenų tikslinimo ir ištaisymo tvarką, jis to nepadarė.

26. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad ėmėsi visų reikiamų priemonių siekiant užtikrinti tvarkomų asmens duomenų teisingumą, teismas vadovavosi ADTAĮ nuostatomis (31 str. 2 d., 34 str. 10 p.) bei BDAR nuostatomis (58 str. 2 d.) ir nurodė, kad Sprendimu pareiškėjui bauda nebuvo paskirta, o jo dalis (3 punktas) pradėti administracinės baudos Administracijai skyrimo procedūrą yra tarpinio pobūdžio procedūrinis sprendimas, nes teisines pasekmes pareiškėjui sukeltų Inspekcijos sprendimas skirti baudą, todėl darytina išvada, kad Sprendimo dalis, kuria, nuspręsta pradėti administracinės baudos skyrimo Administracijai procedūrą nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl reikalavimas dėl Sprendimo 3 punkto panaikinimo nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

27. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra tinkamai pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

III. 28. Pareiškėjas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

29. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

29.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai konstatavo, jog tretiesiems asmenims atskleisti jautrūs duomenys, tačiau galimai buvo atskleisti tik kontaktiniai duomenys ir vardas bei pavardė. Nors tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Inspekcija laikosi pozicijos, jog Administracija atskleidė itin jautrius duomenis dėl įvaikinimo, tačiau jokių konkrečių įrodymų, kodėl atskleisti duomenys laikytini jautriais, nepateikė. Biologinei motinai nebuvo siunčiami jokie jautrūs, su įvaikinimu susiję duomenys. Kontaktiniai duomenys, vardas, pavardė nelaikytini itin jautriais duomenimis, susijusiais su įvaikinimu, dėl kurių Administracijai turėtų būti paskirta milžiniško dydžio bauda (šiuo atveju 15 000 Eur).

29.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėjui Registrų centras pateikia duomenis, pagal kuriuos ir yra siunčiamos pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros dėl darželio lankymo apmokėjimo. Atsižvelgiant į Įstatų 11.5.11 ir 11.5.12 punktus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, Administracija neturėjo pagrindo abejoti Registro centre esančių duomenų tikslumu ir tikrumu, siųsti sąskaitas ne registre nurodytu oficialiu el. paštu, jei iš tiesų Registrų centras pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, tai nėra jokių neteisėtų Administracijos veiksmų, kadangi nebuvo jokio pagrįsto pagrindo abejoti informacijos tikrumu ir subjekto, siunčiančio duomenis, patikimumu. Administracija, sistemoje analizuodama pateiktus duomenis pagal oficialius Registrų centro duomenis, turėjo pagrįstą pagrindą tvarkyti šiuos duomenis. Nesant A. B. prašymo apriboti neišsamių arba netikslių duomenų tvarkymą, o tik galimai ištaisyti netikslius duomenis, taip pat galiojant Gyventojų registro duomenų teisingumo prezumpcijai, pareiga tikrinti, ar iš Registrų centro de jure (teisiškai) teisingi duomenys yra teisingi de facto (faktiškai) ir (ar) atitinka asmenų lūkesčius, būtų laikoma neproporcinga priemonė.

29.3. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Inspekcija netinkamai aiškino duomenų tikslumo principą, kuris reiškia, kad turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, jog tvarkomi duomenys būtų ištrinami arba ištaisomi. Inspekcija, priimdama Sprendimą, iš esmės vadovavosi vieninteliu argumentu, kad Administracija neužtikrino tvarkomų asmens duomenų tikslumo principo ir pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies d ir f punktus (turėjo atnaujinti pakeistus duomenis). Nagrinėjamu atveju pagrįstų aplinkybių ištaisyti A. B. kontaktinių duomenų nebuvo, nes nebuvo gautas jo prašymas su jo asmens tapatybės patvirtinimu, tad Administracija neturėjo teisės keisti duomenis, gautus iš Registrų centro.

29.4. Administracija negauna duomenų iš Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos apie tai, kas ir nuo kada įvaikino konkretų vaiką, todėl savo iniciatyva imtis duomenų keitimo ir/ar tikslinimo procedūros neturi teisės. Dėl šios priežasties A. B. neįvykdžius savo pareigos ir vadovaujantis Taisyklių 18.3 punktu, nesikreipus į Administraciją dėl netikslių ar neteisingų duomenų ištaisymo, Administracija jų ištaisyti neturėjo teisinio pagrindo. A. B., siekdamas, kad jo tvarkomi duomenys Administracijoje būtų patikslinti ir ištaisyti, savo tapatybės nepatvirtino nei vienu iš Taisyklių 26 punkte nustatytu būdu, net pakartotinai jam išdėsčius visą duomenų tikslinimo ir ištaisymo tvarką, jis to nepadarė, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio Administracijos argumento nepasisakė.

29.5. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai įvertinti nebuvo arba itin paviršutiniškai, motyvuojant iš esmės tik tuo, kad pareiškėjas privalo laikytis BDAR nuostatų, pirmosios instancijos teismui tik deklaratyviai ir formaliai konstatavus, kad teismas sutinka su atsakovo išdėstyta pozicija.

29.6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, šioje situacijoje taip pat turėjo vertinti ir tas aplinkybes, kad nors A. B. buvo paaiškinta kokiu būdu jis turi patikslinti esamus duomenis, jis to nepadarė, t. y. nepasinaudojo savo teise patikslinti duomenis. Galimai Inspekcija sąmoningai neanalizavo tos aplinkybės, kad A. B., siekdamas, kad jo tvarkomi duomenys būtų patikslinti ir ištaisyti, net pakartotinai jam išdėsčius visą duomenų tikslinimo ir ištaisymo tvarką, savo tapatybės nepatvirtino nei vienu iš Taisyklių 26 punkte nustatytu būdu, nors ši aplinkybė turi lemiamą įtaką susiklosčiusiai situacijai.

29.7. Inspekcija Sprendime dėl gauto skundo išnagrinėjimo rezultatų, atsakydama į skundą padavusio asmens teiginius apie jo tariamai pažeistas teises, paneigdama arba patvirtindama šių teiginių pagrįstumą, privalo nurodyti objektyvius duomenis, kuriais remiantis padaroma vienokia arba kitokia išvada dėl skundo pagrįstumo, turi įvertinti tyrimui reikšmingus teisinius ir faktinius aspektus. Taigi, nors teismas Skundžiamajame sprendime konstatavo, kad Administracija pažeidė tikslumo principą, tačiau visiškai nevertino aplinkybės, jog A. B. pasiūlius patikslinti duomenis, jis šia teise nepasinaudojo, nors Administracija šias aplinkybes išdėstė skunde, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė.

29.8. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, manytina, kad jis yra akivaizdžiai nepagrįstas ir nemotyvuotas – pirmosios instancijos teismas itin formaliai taikė bei aiškino teisės aktus, tik juos pacituodamas, buvo pažeista teismo pareiga visapusiškai ištirti bylos aplinkybes ir atsakyti į kiekvieną šalių keltą klausimą, teismas Administracijos argumentus vertino kaip nesvarbius ir iš esmės dėl visų net nebuvo pasisakyta, visiškai nebuvo įsigilinta į ginčo esmę, kokie duomenys galimai buvo atskleisti, nevertino, jog asmens kontaktai, vardas, pavardė, Administracijos nuomone, nėra laikytini kaip itin jautri informacija, nebuvo vertintini visi procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, į kai kuriuos teiginius neatsakyta arba itin lakoniškai, teismas iš esmės vadovavosi tik Inspekcijos nuomone, perrašė pateikto atsiliepimo į skundą teiginius, plačiau nepateikdamas pozicijos, ar Inspekcijos priimtas sprendimas iš tiesų pagrįstas ir teisėtas. Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars), tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra paremtas išimtinai tik Inspekcijos pozicijos palaikymu, itin selektyviai remiantis teisės aktais, o pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, buvo nevertinti arba vertinti itin neobjektyviai, neišsamiai, tokiu būdu akivaizdžiai paneigiant adekvatų teisės aktų taikymą realioje situacijoje.

30. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui ir pažymi, kad nebuvo jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių Administracijai būtų būtina atnaujinti A. B. pildant IS prašymą pateiktus duomenis, t. y. pakeisti juos Registrų centre esančiais duomenimis ir būtent tokiu būdu Administracija pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punkte įtvirtintą tikslumo principą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 3R-645(2.13-1.).

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas neatlikus išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, netinkamai ir subjektyviai įvertinus byloje esančius įrodymus.

34. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

36. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kilusį ginčą, neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, kad netinkamai ir subjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus. Šiuo aspektu primintina, kad pagal LVAT jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių pareiškėjo prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui.

37. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

38. Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT praktikoje nurodyta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland; 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d.) taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009).

39. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, sprendime išdėstė argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, todėl papildomai jų nekartoja.

40. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę ir priėmė sprendimą, jog atsakovas pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

41. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas atsakovo 2020 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. 3R-645(2.13-1.) buvo priimtas atlikus trečiųjų suinteresuotų asmenų 2019m. gruodžio 2d. skundo tyrimą (institucijoje gautas 2019m. gruodžio 17d. Nr. 1R-7847(2.13.). Šiuo skundu tretieji suinteresuoti asmenys atsakovo prašė įvertinti savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmus atskleidžiant duomenis apie įvaikintą vaiką (jo pavardę), jo lankomą darželį, įtėvių pavardes tretiems asmenims.

42. Trečiųjų suinteresuotų asmenų pateikto skundo turinys ir jame pateiktas prašymas apsprendžia atsakovo atlikto tyrimo ribas, o kartu ir teisme nagrinėjamo ginčo ribas.

43. Pagal Europos parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 4 straipsnio 1 punktą asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.

44. Pagal BDAR 4 straipsnio 2 punktą duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įvertinus kartu su trečiųjų suinteresuotų asmenų skundu atsakovui pateiktą mokėjimo kvitą, kuris buvo siunčiamas elektroninių paštu adresu (duomenys neskelbtini), matyti jog tretiesiems asmenims buvo atskleisti L. B. asmens duomenys (vardas ir pavardė), jos lankomo darželio ir grupės duomenys. Šie duomenys neabejotinai priskirtini BDAR 4 straipsnio 1 punkte apibrėžtiems asmens duomenims, be to, atsižvelgiant į vaiko įvaikinimo faktą, neabejotinai atskleidžia ir tam tikrus įvaikinimo duomenis.

46. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR Civilinio kodekso CK 3.221 straipsnio 2 dalimi, be įtėvių sutikimo, kol vaikas sulaukia pilnametystės, duomenys apie įvaikinimą negali būti atskleisti. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog duomenys apie įvaikinimą priskirtini itin jautriems asmeniniams duomenims.

47. Įvertinus BDAR 4 straipsnio 2 punkte apibrėžtą duomenų tvarkymo sąvoką, šiuo atveju konstatuotina, kad duomenų tvarkymas pasireiškė L. B. asmens duomenų atskleidimu juos persiunčiant tretiesiems asmenims.

48. Pagal BDAR asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik jeigu laikomasi BDAR 5 straipsnyje nustatytų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų bei esant bent vienai iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.

49. Teismo kolegijos vertinimu pareiškėjas turėjo BDAR 6 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą teisinį pagrindą tvarkyti L. B. bei trečiojo suinteresuoto asmens A. B. asmens duomenis, nes šalis siejo sutartiniai santykiai dėl ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo. Tačiau kaip minėta, tam kad asmens duomenų tvarkymas būtų teisėtas, jis be kita ko turi atitikti BDAR 5 straipsnyje nustatytus su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus.

50. BDAR 5 straipsnio 1 dalies d ir f punktai nustato, kad asmens duomenys turi būti tikslūs ir prireikus atnaujinami; turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi; asmens duomenys turi būti tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo (vientisumo ir konfidencialumo principas).

51. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, tvarkydamas L. B. bei trečiojo suinteresuoto asmens A. B. asmens duomenis BDAR 5 straipsnio 1 dalies d ir f punktuose nustatytus principus pažeidė, nes trečiojo suinteresuoto asmens A. B. kontaktinius duomenis (elektroninio pašto adresą) savo iniciatyva pakeitė kito asmens kontaktiniais duomenimis ir panaudojant neteisingus kontaktinius duomenis trečiam asmeniui atskleidė L. B. asmens duomenis.

52. Pažymėtina, kad tiek pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalies d ir f punktus, tiek pagal BDAR 24 ir 25 straipsnius būtent pareiškėjui, kaip duomenų valdytojui, tenka pareiga, atsižvelgiant į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą bei tikslus, taip pat į įvairias tikimybes bei pavojaus rimtumą fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, kad užtikrinti ir įrodyti, kad duomenys tvarkomi laikantis šio reglamento. Pareiškėjui, kaip duomenų valdytojui, tenka pareiga įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, kuriomis būtų užtikrina, kad standartizuotai būtų tvarkomi tik tie asmens duomenys, kurie yra būtini kiekvienam konkrečiam duomenų tvarkymo tikslui.

53. BDAR ir ADTAĮ nenustato konkrečių techninių ir organizacinių priemonių, kurios turi būti taikomos tvarkant vienus ar kitus asmens duomenis. Duomenų valdytojas pats turi pasirinkti atitinkamas technines ir organizacines priemones, kurios užtikrintų, kad duomenys būtų tvarkomi laikantis BDAR reikalavimų.

54. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra pateikęs eilę lokalinių teisės aktų, kuriais reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos informacinėse sistemose (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos informacinės sistemos nuostatai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos informacinės sistemos duomenų saugos nuostatai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos informacinės sistemos naudotojų administravimo taisyklės ir kt.). Tačiau šių lokalinių teisės aktų egzistavimas nepaneigia šioje byloje nustatyto konkretaus fakto, kad pareiškėjas, tvarkydamas L. B. bei trečiojo suinteresuoto asmens A. B. asmens duomenis, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies d ir f punktuose nustatytus principus.

55. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde teikia argumentus dėl gresiančios administracinės nuobaudos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes byloje ginčijamu atsakovo sprendimu jokia administracinė nuobauda pareiškėjui ar jo darbuotojams nėra paskirta, o tik priimtas sprendimas pradėti administracinės baudos skyrimo procedūrą. Pažymėtina, kad teisę pradėti tokią procedūrą atsakovui suteikia ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalis.

56. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė