2019-12-11 Nr. AB-23394-3-62-3-00396-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2259-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00396-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Marijampolės pataisos namų apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. P. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2017 m. vasario 9 d. atliko bausmę Marijampolės PN, kuriuose dušu buvo galima naudotis vieną kartą per savaitę 15 minučių. Būriuose, kuriuose pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę, buvo nuo 55 iki 80 nuteistųjų, todėl neužtekdavo skirto laiko nusiprausti po dušu. Būriuose nebuvo tiekiamas karštas vanduo. Dušo patalpose dušų vamzdžiai surūdiję, nebuvo pertvarų, todėl pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu. Valgyklos patalpa purvina, smirdinti, jose lakstė žiurkės, skraidė paukščiai. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, sumažėjo bendravimo galimybės, buvo prislėgta emocinė būsena, jautė orumo ir garbės pažeminimą.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodė:

3.1. Patalpų atitikimas higienos normoms – tinkamai temperatūrai, apšvietimui, švarai ir sveikatai, gryno oro patekimui ir t. t. – periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Kompetentingos institucijos, turinčios teisę tikrinti patalpų atitiktį higienos normoms, atlieka periodinius patikrinimus kas dvejus metus, o operatyvieji patikrinimai atliekami gavus pačių nuteistųjų skundus. Pareiškėjo minimu ginčo laikotarpiu nei vienas nuteistasis dėl tariamai netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė nei į Marijampolės PN administraciją, nei į kitas kompetentingas institucijas, todėl minėtų būrių patalpos, higienos mazgas ir pirtis (dušinė) visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

3.2. Periodinis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 14 d. Šio patikrinimo metu tikrintos visos Marijampolės PN esančios patalpos, tame tarpe valgykla ir dušinė, patikrinimo metu nebuvo nustatyti jokie pažeidimai. Valgykla ir dušinė atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio.

3.3. Marijampolės PN Ūkio skyriaus specialistai nuolatos tikrina patalpų būklę ir esant poreikiui atlieka paprastus patalpų remonto darbus, surašo avarinių gedimų ir šalinimo aktus. Marijampolės PN 2014 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. 27/10-157 su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“ dėl parazitų naikinimo, kuri nuolat stebi ir prižiūri Marijampolės PN patalpas. Gyvenamųjų bendrabučio tipo patalpų higienos mazge karštas vanduo nėra privalomas, o nuteistieji kartą per savaitę turi teisę pasinaudoti dušu, kuriame tiekiamas karštas vanduo.

3.4. Remiantis Marijampolės PN psichologinės tarnybos 2018 m. kovo 20 d. specialistės pažyma dėl pareiškėjo kreipimosi į psichologinę tarnybą Nr. 55/04-96, nuteistasis į psichologinę tarnybą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nebuvo kreipęsis. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisę pareiškėjui iš atsakovo 216 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad dušu buvo galima pasinaudoti vieną kartą per savaitę 15 minučių, būriuose buvo nuo 55 iki 80 nuteistųjų, todėl neužtekdavo skirto laiko nusiprausti duše, būriuose nebuvo tiekiamas karštas vanduo, vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 68 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) (įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 44 punktu, pagal kuriuos laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog jam buvo sudaryta galimybė kartą per savaitę pasinaudoti dušu, todėl atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtos veiklos požymių nenustatė.

6. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo gyvenamosiose patalpose. Iš byloje pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Marijampolės departamento 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akto Nr. PA.4-432(23.22.4.14.4.12), 2016 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo akto Nr. PA.4-311(23.14.1.4.12), 2016 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akto PA.4-331(23.14.1.4.12), 2016 m. spalio 31 d. patikrinimo akto Nr. PA.4-398(23.14.1.4.12) matyti, jog pažeidimų dėl karšto vandens neįrengimo gyvenamosiose patalpose nenustatyta, t. y. nepažeisti Higienos normos 134:2015 18 punkte nustatyti reikalavimai. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo teiginius dėl gyvenamosiose patalpose (būriuose) neįrengtos šilto vandens tiekimo sistemos atmetė kaip nepagrįstus.

7. Dėl pareiškėjo teiginių, kad dušo patalpose dušų vamzdžiai surūdiję, teismas pažymėjo, jog byloje pateikti NVSC Marijampolės departamento 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo aktas Nr. PA.4-432(23.22.4.14.4.12), 2016 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo aktas Nr. PA.4-312(23.14.1.4.12), 2016 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo aktas PA.4-331(23.14.1.4.12), 2016 m. spalio 31 d. patikrinimo aktas Nr. PA.4-398(23.14.1.4.12), 2016 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo aktas Nr. PA.4-333(23.14.1.4.12) paneigia pareiškėjo nurodytus argumentus dėl netvarkingai įrengtų dušų.

8. Vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su privatumo naudojantis dušu pažeidimu nesant įrengtoms pertvaroms, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikė konkrečių duomenų apie ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose įrengtus dušus (ar juose įrengtos pertvaros), todėl teismas minėtus argumentus vertino pareiškėjo naudai ir pripažino privatumo naudojantis dušu pažeidimą.

9. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl purvinos valgyklos patalpos, blogo kvapo joje, lakstančių žiurkių ir skraidančių paukščių, kadangi šių pareiškėjo teiginių nepatvirtino byloje pateiktas NVSC Marijampolės departamento 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo aktas Nr. PA.4-432(23.22.4.14.4.12). Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas kėlė atsakovo atstovui pretenzijas dėl nurodytų pažeidimų, o šis nesiėmė jokių veiksmų minėtų pažeidimų pašalinimui. Teismas akcentavo, kad Marijampolės PN 2014 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“ dėl buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo, o byloje nėra duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, nedetalizavo nurodytų aplinkybių, kada pažeidimai buvo padaryti, nesiejo nurodytų pažeidimų su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis.

10. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista dėl tam tikrų privatumo apribojimų naudojantis dušu, vertino, jog pareiškėjas patyrė nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Išanalizavęs reikšmingus kriterijus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, pareiškėjo nurodomus neigiamus padarinius, byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę (nenustatyta, kad dėl laikymo Marijampolės PN sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo sveikatai būtų atsiradusi kokia nors žala), atsižvelgęs į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, teismas pareiškėjo patirtą žalą įvertino 216 Eur suma.

III. 11. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 216 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Apeliaciniame skunde nurodo:

11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir nepagrįstai pripažino pareiškėjo privatumo naudojantis dušu pažeidimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) patvirtintos taisyklės nenumato reikalavimų pataisos namų dušo patalpų įrengimui. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ 13 punkto nuostatos numato, kas turi būti įrengta dušo patalpoje, tačiau atskiros kabinos ar sienelės tarp dušų nėra reglamentuotos. Taigi šiuo atveju teisės aktai nebuvo pažeisti.

11.2. Pareiškėjas dušu naudojosi tik kartą per savaitę pagal dienotvarkėje nustatytą laiką, todėl tai negalėjo sukelti jam tokių išgyvenimų ar neigiamų psichologinių pasekmių, orumo žeminimo, kuris galėtų būti įvertintas neturtinės žalos atlyginimu. Neturtinės žalos priteisimas negali tapti pasipelnymo šaltiniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN nuo 2015 m. kovo 1 d. ir iki 2017 m. vasario 9 d.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė pareiškėjui 216 Eur neturtinės žalos atlyginimą, Marijampolės PN administracijai neužtikrinus pareiškėjo privatumo naudojanti dušu. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

15. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir sprendime išdėstytais motyvais, todėl iš naujo jų nekartoja.

16. Atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia argumentais, kad nustatytas teisinis reglamentavimas neįpareigoja Marijampolės PN administracijos įrengti pertvaras dušo kabinose.

17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaros dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Marijampolės PN nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu buvo pažeidžiamas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dėl ko spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

18. Pasisakydama dėl teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos dydžio teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai.

19. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

20. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog neturtinė žala turi būti atlyginta pinigais.

21. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo naudojantis dušu nesuteikimas), mastą ir trukmę (pareiškėjo privatumas naudojantis dušu pažeistas kartą per savaitę 15 min. viso ginčo laikotarpio metu), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, daro išvadą, kad pareiškėjui priteista 216 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga ir pakankama.

23. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė iš esmės tinkamai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė