2026-01-21 Nr. AB-1703-3-61-3-04927-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1425-492/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04927-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kazimiero Simonavičiaus universitetas).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas E. M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 25S193596 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2024 m. spalio 4 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. 2025 m. balandžio 4 d. buvo gautas pranešimas apie pagamintą leidimą laikinai gyventi bei informacija apie jo atsiėmimą Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Gavęs vizą pareiškėjas 2025 m. gegužės 29 d. nuvyko į Jungtinius Arabų Emyratus atsiimti leidimą ir 2025 m. birželio 8 d. atvyko į Lietuvos Respubliką. 2025 m. birželio 10 d. Kazimiero Simonavičiaus universitetas (toliau – ir Universitetas) informavo pareiškėją, kad jis priimtas į organizacinių inovacijų ir vadybos magistro studijas, kurių pradžia 2025 m. rugsėjo 1 d. Kadangi leidimas buvo gautas pavėluotai, todėl Universitetas pranešė apie studijų pradžios nukėlimą į rudens semestrą. Nepaisant to, Migracijos departamentas 2025 m. liepos 30 d. sprendimu, kurį pareiškėjas yra apskundęs teismui, panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Universitetas 2025 m. rugpjūčio 1 d. pateikė Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas priimtas studijuoti ir prašoma išduoti leidimą gyventi nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2027 m. sausio 31 d. Pareiškėjas su Universitetu 2025 m. rugsėjo 1 d. sudarė studijų sutartį ir jis buvo įtrauktas į studijuojančiųjų sąrašą. Nepaisant šių aplinkybių, Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 2 d. priėmė skundžiamą Sprendimą įpareigoti pareiškėją per 30 dienų išvykti į užsienio valstybę – Kamerūną.

2.2. Sprendimas priimtas nepagrįstai, kadangi dar nėra išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, todėl klausimas dėl teisės gyventi Lietuvoje nėra išspręstas. Be to, pareiškėjas mokosi Kazimiero Simonavičiaus universitete, už studijas yra sumokėjęs 5 700 Eur, o Migracijos departamentas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nepradėjo studijų, nors šios aplinkybės buvo žinomos iš Universiteto pateikto tarpininkavimo rašto. Pareiškėjo duomenų 2025 m. rugsėjo 2 d. studentų registre dar galėjo nebūti dėl objektyvių priežasčių, kadangi sutartys su studentais paprastai sudaromos rugsėjį. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, neįvertino visų faktinių aplinkybių, kaip to reikalauja teisės aktai, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

2.3. Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, o turi būti pagrįsti teisinėmis normomis ir faktais. Sprendimas neproporcingas ir pažeidžia gero administravimo bei objektyvumo principus, kadangi išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos, naujo leidimo gavimo procesas užsitęstų ir jis vėl negalėtų tęsti studijų. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, neįvertino Universiteto pateikto tarpininkavimo rašto, taip pat to fakto, kad pareiškėjas yra sumokėjęs už studijas ir sudaręs sutartį bei objektyvių priežasčių, kodėl studentų registre dar nebuvo duomenų, todėl Sprendimas laikytinas nepagrįstu ir naikintinu.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Teisės aktai imperatyviai nustato pareigą užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos pasibaigus vizos ar leidimo laikinai gyventi galiojimo laikui, jeigu jis neįgyja teisę patvirtinančio dokumento. Migracijos departamentas 2025 m. liepos 30 d. sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, kadangi pareiškėjas neatvyko studijuoti. Teismas, nagrinėjantis pareiškėjo skundą dėl šio sprendimo, nebuvo taikęs reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl sprendimas laikomas galiojančiu ir vykdytinu. Pareiškėjo apklausos duomenimis, jis atvyko į Lietuvos Respubliką 2025 m. birželį, tačiau iki ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos studijų nepradėjo. Migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) integracijose su studentų registru, laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 18 d. iki 2025 m. rugsėjo 2 d. duomenų apie pareiškėjo studijas nebuvo. Pareiškėjui dar 2024 m. rugsėjo 25 d. buvo pateikta informacija, kad, neatvykus iki 2025 m. vasario 28 d., jo studijos bus perkeltos. Pareiškėjas buvo pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi studijų, kurios turėjo prasidėti 2025 m. sausio 1 d., pagrindu, tačiau naujo prašymo dėl studijų, prasidedančių 2025 m. rugsėjo 1 d., nepateikė.

4.2. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis pareiškėjas nuo 2025 m. liepos 9 d. iki 2025 m. rugpjūčio 13 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Mundita“, nors leidimas buvo išduotas studijų, o ne darbo pagrindu. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas neatvyko leidime nurodytu tikslu. Pareiškėjo ankstyvas atvykimas į Lietuvos Respubliką ir darbo santykių užmezgimas neatleidžia jo nuo pareigos laikytis leidimo išdavimo sąlygų ir nustatytos studijų pradžios datos.

4.3. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, nustatė, kad nėra pagrindo taikyti griežtesnių priemonių, ir suteikė maksimalią 30 dienų savanoriško išvykimo iš Lietuvos Respublikos trukmę. Sprendimas buvo motyvuotas, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Sprendimas nepažeidžia pareiškėjo teisės ateityje kreiptis dėl vizos ar leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjo nurodyti argumentai nepaneigia Migracijos departamento atlikto teisinio vertinimo ir išvadų pagrįstumo.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Universitetas atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. 6. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2025 m. sausio 31 d. gavo pareiškėjo prašymą Nr. 2410-LLG-1480 išduoti leidimą laikinai gyventi studijų Kazimiero Simonavičiaus universitete pagrindu. Migracijos departamentas 2025 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 25S72155 išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog pareiškėjas yra priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą. Migracijos departamentas, įvertinęs visas su pareiškėju susijusias reikšmingas aplinkybes, 2025 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą Nr. 25S171097, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjas neatvyko studijuoti. Leidimas laikinai gyventi paskelbtas negaliojančiu 2025 m. rugpjūčio 20 d. Pareiškėjas iki paskelbiant leidimą gyventi negaliojančiu, iš Lietuvos neišvyko, todėl pažeidė teisės aktų nuostatą, įpareigojančią asmenį išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. Migracijos departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas neturi jokio galiojančio dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi šalyje, 2025 m. rugsėjo 2 d. priėmė sprendimą Nr. 25S193596, kuriuo įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. spalio 2 d., valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti – Kamerūnas.

8. Teismas pažymėjo, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduotas konkrečiu pagrindu, t. y. studijuoti aukštojoje mokykloje, todėl šio leidimo galiojimas ir užsieniečio teisė gyventi Lietuvos Respublikoje tiesiogiai siejami su faktiniu studijų vykdymu. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, priimtam studijuoti pagal studijų programą Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijoje. Ši teisės norma suponuoja, kad tokio leidimo pagrindas yra ne vien priėmimo faktas, bet ir faktinis studijų vykdymas bei leidimo tikslo realus įgyvendinimas. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, iki Migracijos departamento 2025 m. liepos 30 d. sprendimo, kuriuo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, faktiškai studijų nepradėjo. Kaip nustatyta iš Migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) integracijos su studentų registru duomenų, laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 18 d. iki 2025 m. rugsėjo 2 d. informacijos apie pareiškėjo studijas nebuvo. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad leidimo išdavimo tikslas nebuvo įgyvendintas.

9. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog Universitetas buvo informavęs atsakovą apie studijų pradžios nukėlimą į rudens semestrą ir pateikęs tarpininkavimo raštą, nepašalina pareiškėjo pareigos laikytis leidimo išdavimo sąlygų ir įstatymo nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas, žinodamas, kad planuojamos studijos neprasidėjo, privalėjo kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, tačiau to nepadarė. Toks neveikimas negali būti vertinamas kaip objektyvi priežastis, pateisinanti leidimo panaikinimo pagrindo nebuvimą. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjo teiginiai, jog studentų registre duomenys apie jo studijas galėjo atsirasti vėliau dėl techninių ar administracinių priežasčių, nėra pakankami paneigti Migracijos departamento nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas atkreipė dėmesį, jog duomenys iš studentų registro yra oficialus šaltinis, kuriuo vadovaujamasi vertinant užsieniečio faktinį studijų statusą, todėl jų nebuvimas pagrįstai laikytinas įrodymu, jog asmuo studijų nepradėjo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad leidimo panaikinimo metu pareiškėjas nebuvo įtrauktas į jokį studijuojančiųjų sąrašą, o faktas, jog jis vėliau, t. y. 2025 m. rugsėjo 1 d., sudarė studijų sutartį, nelemia retrospektyvaus leidimo galiojimo atkūrimo ar pagrindo pripažinti Migracijos departamento veiksmus neteisėtais. Administraciniai sprendimai vertinami pagal jų priėmimo metu buvusias aplinkybes, todėl tuo metu egzistavęs faktas, kad pareiškėjas nestudijavo, sudarė pakankamą teisinį pagrindą leidimo panaikinimui ir vėlesniam sprendimui dėl išvykimo priėmimui.

10. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Migracijos departamentas 2025 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 25S171097 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, konstatuodamas, jog pareiškėjas faktiškai neatvyko studijuoti ir tokiu būdu neįgyvendino leidimo išdavimo tikslo. Šis sprendimas, remiantis galiojančiomis teisės normomis, įgijo teisinę galią nuo jo priėmimo momento ir buvo vykdytinas, kadangi pareiškėjas nesiėmė veiksmų, kurie leistų sustabdyti jo galiojimą. Pareiškėjas apskundė minėtą sprendimą Regionų administraciniam teismui, tačiau teismas 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-16767-438/2025 reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikė, t. y. nenurodė sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimo ar vykdymo. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad Migracijos departamentas, priimdamas 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 25S193596, kuriuo pareiškėjas įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos per 30 dienų, veikė turėdamas galiojantį ir teisėtą pagrindą, t. y. ankstesnį sprendimą dėl leidimo panaikinimo.

11. Teismas pažymėjo, kad pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas konkrečiu tikslu, o užsienietis privalo laikytis leidimo išdavimo pagrindo ir tikslų, dėl kurių toks leidimas jam suteiktas. Ši nuostata reiškia, kad užsienietis negali naudotis leidimu kitais tikslais, nei buvo nurodyta prašyme ir įtvirtinta pačiame leidime, nes tai būtų nesuderinama su užsieniečių teisinės padėties reguliavimo principais bei pažeistų valstybės migracijos politikos nuoseklumą. Teismas iš bylos duomenų nustatė, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas studijų pagrindu, siekiant sudaryti jam sąlygas studijuoti Universitete. Vis dėlto, byloje esantys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2025 m. liepos 9 d. iki 2025 m. rugpjūčio 13 d. buvo įdarbintas UAB „Mundita“. Teismo vertinimu, ši aplinkybė suponuoja išvadą, jog pareiškėjas faktiškai vykdė darbo veiklą Lietuvos Respublikoje dar iki studijų pradžios ir taip pažeidė leidimo išdavimo tikslą. Be to, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad studijos, dėl kurių buvo išduotas leidimas, turėjo prasidėti 2025 m. rugsėjo 1 d., todėl pareiškėjo ankstyvas atvykimas ir darbo veiklos vykdymas negali būti vertinami kaip su leidimo tikslais suderinami veiksmai.

12. Teismas, vadovaudamasis UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 4 punktu, konstatavo, kad šioje teisės normoje įtvirtintas teisinis reglamentavimas įpareigoja kompetentingas institucijas užtikrinti, kad užsienietis, netekęs teisinio pagrindo gyventi šalyje, laikytųsi išvykimo pareigos, o valstybės institucijos imtųsi atitinkamų teisėtų veiksmų šiai pareigai įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, nustatęs, jog pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje neturėdamas galiojančio leidimo laikinai gyventi, vadovavosi UTPĮ 125, 127 ir 128 straipsnių nuostatomis ir priėmė sprendimą įpareigoti jį savanoriškai išvykti iš šalies. Teismo vertinimu, šis sprendimas buvo priimtas laikantis teisėtumo, proporcingumo ir individualaus vertinimo principų.

13. Teismas tai pat sprendė, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą, įvertino visas su pareiškėjo teisine padėtimi susijusias reikšmingas aplinkybes, t. y. jo buvimo Lietuvoje trukmę, faktą, taip pat ir tai, kad pareiškėjas neturi šeiminių ar socialinių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, bei tai, kad jis neatvykęs vykdyti studijų ir nesilaikė leidimo išdavimo tikslo. Be to, vadovaujantis UTPĮ 127 straipsnio 1 dalimi, Sprendime buvo nustatytas terminas išvykti savanoriškai.

14. Teismas konstatavo, kad sprendimas dėl grąžinimo buvo priimtas tik tuomet, kai Migracijos departamentas objektyviai nustatė, jog pareiškėjas neturi jokio galiojančio dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvoje. Teismo vertinimu, tokie veiksmai atitinka UTPĮ 128 straipsnio nuostatas, pagal kurias sprendimai dėl užsieniečių grąžinimo priimami tik atlikus individualų situacijos vertinimą ir atsižvelgiant į proporcingumo principą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, veikė teisėtai, laikydamasis įstatymų reikalavimų, tinkamai įvertino faktines ir teisines aplinkybes bei priėmė proporcingą, pagrįstą ir motyvuotą sprendimą. Pareiškėjo teiginiai, kad Sprendimas priimtas skubotai ar neįvertinus individualių jo situacijos ypatumų, laikyti nepagrįstais ir atmesti.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

16.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino esminės aplinkybės, kad pareiškėjas prašymą Nr. 2410-LLG-1480 išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateikė ne 2025 m. sausio 31 d., kaip nurodo atsakovas, o 2024 m. spalio 4 d. Migracijos departamentas neišnagrinėjo prašymo daugiau nei penkis mėnesius, t. y. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui išdavė tik 2025 m. kovo 18 d. Jau leidimo išdavimo metu atsakovui buvo žinomos Universiteto tarpininkavimo rašte nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjui neatvykus iki 2025 m. vasario 28 d., jo studijos bus perkeltos į 2025 m. rugsėjo 1 d. Universitetas 2025 m. birželio 10 d. informavo Pareiškėją, kad jis priimtas į Organizacinių inovacijų ir vadybos magistro studijas anglų k. nuolatinių dieninių studijų formatu, studijų pradžia 2025 m. rugsėjo 1 d.

16.2. Atvykęs 2025 m. birželio 8 d. į Lietuvą pareiškėjas turėjo teisę pateikti naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi studijų pagrindu, tačiau tokių sąlygų nesudarė Migracijos departamentas, nors pats pareiškėjas 2025 m. liepos 22 d. visas aplinkybes dėl studijų perkėlimo į 2025 m. rugsėjo 1 d. buvo nurodęs. Tai patvirtina į bylą pateikta studijų sutartis, Universiteto 2025 m. rugpjūčio 1 d. pažyma apie stojančiojo statusą bei Universiteto 2024 m. rugsėjo 25 d. ir 2025 m. rugpjūčio 1 d. Tarpininkavimo raštai, t. y. įrodymai, kurie buvo žinomi ir Migracijos departamentui prieš priimant skundžiamą sprendimą.

16.3. Pareiškėjas 2025 m. liepos 22 d. atvyko į Migracijos departamentą ir pateikė Universiteto pranešimą, kad studijų pradžia nukelta dėl pavėluotai išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, todėl Migracijos departamentas turėjo pareigą išaiškinti pareiškėjui jo teises ir sudaryti sąlygas pateikti naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi studijų pagrindu, tačiau šios pareigos neįvykdė.

16.4. Aplinkybės, kad pareiškėjas atvyko anksčiau, kūrėsi jam svetimoje šalyje, ieškojo socialinių ryšių, darbo nereiškia to, kad jis nesilaikė pareigos laikytis leidimo išdavimo sąlygų.

16.5. Pareiškėjas 2025 m rugsėjo 1 d. sudarė sutartį su Universiteto ir pateikė šiuos duomenis Migracijos departamentui, tačiau šis rėmėsi ne pareiškėjo pateiktais duomenimis, o studentų registru, kuriame dar nebuvo duomenų apie pareiškėją.

16.6. Migracijos departamentas negali piktnaudžiauti savo įgaliojimais ir sudaryti tokias situacijas, kad pareiškėjas, turėdamas teisėtą lūkestį atvyksta į Lietuvą, t. y. gavęs sprendimą, kuriuo išduodamas jam leidimas laikinai gyventi studijų pagrindu ir atvykęs anksčiau susitvarkyti ir išspręsti tiek gyvenimo sąlygas, tiek susikurti socialinius ryšius prieš pradedant studijas, šių teisių netenka, nes pats Migracijos departamentas, išdavęs leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu praėjus vos 1,5 mėn. nuo pareiškėjo atvykimo, kai universitetai įprastai atostogauja ir administracija studijų sutarčių sudarymą organizuoja prieš prasidedant studijų pradžiai, nusprendžia panaikinti jam leidimą laikinai gyventi vietoje to, kad sudarytų sąlygas pateikti naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi objektyviai įvertinęs visas aplinkybes.

16.7. Jei Migracijos departamentas būtų laikęsis UTPĮ įtvirtintos tvarkos ir per tris mėnesius būtų išsprendęs prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo klausimą, pareiškėjas būtų pradėjęs studijas 2025 m. sausio mėnesį, kaip ir planavo. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo už mokslą, 2024 m. spalio 4 d. pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, kuris dėl ne nuo pareiškėjo veiksmų ar neveikimo buvo išnagrinėtas ir leidimas pagamintas tik 2025 m. balandžio 4 d., todėl pareiškėjas laiku studijuoti nepradėjo dėl Migracijos departamento kaltės.

16.8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, nepagrįstai prioritetą teikė tik vienintelei aplinkybei, kad 2025 m. rugsėjo 2 d. Studentų registre nebuvo duomenų apie pareiškėją, nors šią aplinkybę paneigia kiti į bylą pateikti įrodymai, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Su apeliaciniu skundu pateikiamas išrašas iš studentų registro patvirtina, kad pareiškėjo duomenys registre buvo nuo 2025 m. rugsėjo 1 d.

17. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas laikosi pozicijos, kad esminė aplinkybė nagrinėjamu atveju yra ta, kad yra priimtas administracinis sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, kuris sukelia teisines pasekmes nuo jo priėmimo momento, t. y. tol, kol toks sprendimas nėra panaikintas ar jo galiojimas nesustabdomas, asmens teisinis statusas Lietuvos Respublikoje vertinamas atsižvelgiant į šį galiojantį administracinį aktą. Esant galiojančiam Migracijos departamento sprendimui panaikinti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinus negaliojančiu, pareiškėjas, būdamas Lietuvoje neteisėtai, negalėjo 2025 m. rugsėjo 1 d. sudaryti studijų sutarties su Kazimiero Simonavičiaus universitetu.

19. Atsakovas, vadovaudamasis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1V-615 redakcija) 48 punktu, tvirtina, kad pareiškėjo prašymo užpildymas 2024 m. spalio mėn. nesuteikia pagrindo vertinti, kad prašymas įsigaliojo nuo jo užpildymo dienos.

20. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo nagrinėjamos ir įrodymai Regionų administraciniam teismui teikiami administracinėje byloje Nr. eI2-16767-438/2025, kurioje 2025 m. spalio 23 d. priimtas sprendimas nebuvo skundžiamas ir yra įsiteisėjęs, todėl pareiškėjas nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas atsakovo Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. 25S193596 grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę – Kamerūną, t. y. įpareigoti pareiškėją savarankiškai išvykti per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. spalio 2 d.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad Migracijos departamentas 2025 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą Nr. 25S171097, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jis neatvyko studijuoti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, gavęs Leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, iki Migracijos departamento 2025 m. liepos 30 d. sprendimo faktiškai studijų nepradėjo. Pareiškėjas, būdamas informuotas apie studijų pradžios nukėlimą į rudens semestrą ir turėdamas Universiteto tarpininkavimo raštą, į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, nesikreipė; nuo 2025 m. liepos 9 d. iki 2025 m. rugpjūčio 13 d. buvo įdarbintas UAB „Mundita“, kas neatitiko Leidimo laikinai gyventi išdavimo tikslo. Teismas padarė išvadą, kad sprendimas dėl grąžinimo buvo priimtas tik tuomet, kai Migracijos departamentas objektyviai nustatė, jog pareiškėjas neturi jokio galiojančio dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvoje.

23. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodė, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes byloje: dėl Migracijos departamento delsimo išduoti Leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu jis negalėjo pradėti studijų laiku, todėl jo studijų pradžia buvo perkelta į 2025 m. rugsėjo 1 d.; Migracijos departamentas turėjo pareigą išaiškinti pareiškėjui jo teises ir sudaryti sąlygas pateikti naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi studijų pagrindu. Aplinkybės dėl studijų perkėlimo atsakovui buvo žinomos priimant ginčijamą Sprendimą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galbūt reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

25. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neprideda prie bylos ir nevertina pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateikiamo išrašo iš studentų registro, ypač atsižvelgdama į tai, kad tokie duomenys galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 142 str. 3 d.).

26. Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas nustačius, kad pareiškėjui panaikintas Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Užsienietis iki paskelbiant Leidimą gyventi negaliojančiu (2025 m. rugpjūčio 20 d.) iš Lietuvos neišvyko, todėl jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtas; nustatė, kad užsienietis neturi ilgalaikių ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Sprendime nurodyta, kad užsienietis sutinka savanoriškai išvykti į kilmės šalį, be to, jam nėra užkertamas kelias teisėtai sugrįžti į Lietuvą bei pateikti prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo studijų, darbo ar kitu pagrindu jeigu atitiks UTPĮ numatytus reikalavimus. Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1, 3(1) ir 6 dalimis.

27. UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi; 4 punktas – kai jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui.

28. Pagal UTPĮ 127 straipsnio 1 dalį sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos nustatomas ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas, per kurį užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. <...> Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (UTPĮ 127 straipsnio 6 dalis).

29. UTPĮ 39 straipsnio 1 punktas nustato, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi. UTPĮ 124 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki UTPĮ 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.

30. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2025 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 25S171097 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, konstatuodamas, jog pareiškėjas faktiškai neatvyko studijuoti ir neįgyvendino leidimo išdavimo tikslo. Įsiteisėjusiu Regionų administraciniam teismo 2025 m. spalio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-16767-438/2025 pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento 2025 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 25S171097 panaikinimo atmestas, be kita ko nustačius, kad pareiškėjas elgėsi neteisėtai, nes naudojosi išduotu jam leidimu laikinai gyventi studijų pagrindu ne tuo tikslu, kuriuo jam buvo išduotas šis leidimas, nepradėjęs studijuoti, pradėjo dirbti. Kai yra įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu panaikinimo, nagrinėjamoje byloje jos neturi būti tiriamos iš naujo ir vertinamos minėto Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrįstumo aspektu.

31. Teismas, vertindamas ginčijamo Sprendimo pagrindą sudarančias teisines ir faktines aplinkybes, nustatė, kad nėra jokių pareiškėjo teisėtą buvimą pagrindžiančių duomenų – jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui po to, kai Migracijos departamentas, įvertinęs visas su pareiškėju susijusias reikšmingas aplinkybes, 2025 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą Nr. 25S171097, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), kas ir atitinka UTPĮ 39 straipsnio 1 punkte, 125 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punkte įtvirtintas sąlygas, todėl vadovaujantis 124 straipsnio 1 dalies nuostatomis jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos Sprendime nustatytais terminais ir tvarka (UTPĮ 127 str.).

32. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad Sprendimo priėmimo metu jis buvo sudaręs sutartį su Universitetu, buvo įtrauktas į studentų sąrašus, buvo sumokėjęs studijų įmoką, turėjo Universiteto tarpininkavimo raštą, laikytinos neturinčiomis savarankiškos įrodomosios reikšmės vertinant grąžinimo į užsienio valstybę pagrįstumą, nes ginčijamo Sprendimo priėmimą nulėmė konkreti byloje konstatuota aplinkybė, tai, kad užsienietis gyveno Lietuvoje neteisėtai – neturėdamas leidimo gyventi. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepaneigia nustatyto fakto, o tos priežastys, dėl kurių buvo panaikintas Leidimas, bei vėliau atsiradusios aplinkybės, nagrinėjamu atveju laikytinos peržengiančiomis sprendžiamo ginčo ribas (t. y. nepatenka prie reikalavimo pagrindą byloje sudarančių faktinių duomenų), todėl teismas neturi pagrindo jų nagrinėti. Apeliacinio skundo argumentai vertintini tik grąžinimo į užsienio valstybę pagrįstumo aspektu.

33. Teismo išvadai dėl fakto, kad užsienietis gyvena Lietuvoje neteisėtai, pagrįsti, nagrinėjamu atveju pakanka, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo paliktas Migracijos departamento 2025 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. 25S171097 galioti, ir papildomas aplinkybių vertinimas byloje, sprendžiant dėl grąžinimo į užsienio valstybę pagrindo, nereikalingas.

34. Kitos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama priimant sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, nurodytos UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje: atsižvelgiama į buvimo Lietuvos Respublikoje laiką (1p.), šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (2 p.); esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas) (3 p.); padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. (4 p.).

35. Atsakovo Sprendime buvo įvertinta, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių ekonominių ryšių su Lietuva, atvyko 2025 m. birželio 8 d., turėdamas Leidimą studijų pagrindu, tačiau studijuoti nepradėjo, nuo 2025 m. liepos 9 d. iki 2025 m. rugpjūčio 13 d. dirbo. Nėra nustatyta daugiau šeiminių, socialinių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Tos pareiškėjo nurodomos aplinkybės (žr. 33 p.), kurios atsirado po Migracijos departamento 2025 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 25S171097 dėl Leidimo laikinai gyventi panaikinimo nepriskirtinos prie kitų reikšmingų ryšių su Lietuvos Respublika. Leidimas, išduodamas laikinai gyventi studijų pagrindu, įpareigoja užsienietį laikytis esminės sąlygos – pradėti studijuoti Leidime numatytu laiku. Aptariamu atveju pareiškėjas nesilaikė nustatytos sąlygos, todėl laikytina, kad kiti (studijų) ryšiai su Lietuva nesusiformavo. Be to, nustatyta, kad Leidimo metu pareiškėjas gyvendamas Lietuvoje, nepradėjęs studijuoti, įsidarbino, taigi buvo kitu tikslu, negi Leidime numatytas. Toks padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį negali būti vertinamas kaip nereikšmingas. Apibendrinant darytina išvada kad Sprendime buvo tinkamai įvertintos aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama pagal UTPĮ 128 straipsnio 1 dalį.

36. Taip pat atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad tą aplinkybę, jog leidimas gyventi studijų pagrindu dėl atsakovo kaltės buvo gautas vėliau, negu buvo numatyta studijų pradžia, teismas turėjo įvertinti kaip patvirtinančią Sprendimo nepagrįstumą. Pareiškėjas, žinodamas, kad studijų pradžia bus nukeliama vėlesniam laikui, turėjo būti aktyvus ir apie pasikeitusias aplinkybes informuoti atsakovą, nes UTPĮ nuostatos yra imperatyvios, t. y. įpareigojančios asmenis laikytis leidime nustatytų sąlygų.

37. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nėra teismui nurodęs kitų aplinkybių – administracinio sprendimo priėmimo procedūros esminių pažeidimų, naujai paaiškėjusių aplinkybių (pvz., prieglobsčio prašymo pateikimas, UTPĮ 125 str. 4 d.), ar kokių nors objektyvių kliūčių, dėl kurių grąžinimas į kilmės šalį būtų negalimas (UTPĮ 130 str., 130 (1) str.), kas galėtų būti priežastimi nepriimti sprendimo grąžinti pareiškėjo į užsienio valstybę, todėl ir šiuo aspektu teismui pareiškėjo skundą tenkinti nebuvo pagrindo.

38. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl jis atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo E. M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nekeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė