AS-822-87-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-87/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00529-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2; 63.3.8; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Č., B. Č. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Č., B. Č. ir A. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Litgrid turtas“, AB SEB bankas, VĮ Registrų centrui, dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1068 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) nustatytas žemės servitutas – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-1864.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktais.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apie skundžiamą Įsakymą pareiškėjai sužinojo gavę NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. liepos 13 d. raštą Nr. 12SD-(14.12.104.)-740, ne vėliau nei 2012 m. rugpjūčio 14 d. Iš minėtu NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius 2012 m. liepos 13 d. raštu pateiktos informacijos, Įsakymo turinio ir jo priedų akivaizdu, kad ši informacija buvo pakankama teisei kreiptis skundu į teismą realizuoti, todėl būtent nuo šio termino skaičiuojamas kreipimosi su skundu į teismą terminas.

Teismas, remdamasis Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 ir 4 dalimis konstatavo, kad administracinis aktas, kuriuo nustatytas servitutas, nepatenka į ginčų nagrinėtinų neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas sąrašą, todėl pareiškėjai ginčydami Įsakymą turėjo tiesiogiai skundu kreiptis į teismą. Skundo padavimo terminą skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d., pareiškėjai siekdami ginčyti Įsakymą į teismą turėjo kreiptis per vieną mėnesį, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 14 d. Įvertinus šias aplinkybes konstatuota, kad praleistas terminas kreiptis skundu į teismą ir nėra prašoma atnaujinti skundo padavimo terminą.

Vertindamas aplinkybes, kad pareiškėjai ginčydami administracinį aktą dėl servituto nustatymo kreipėsi skundu į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, teismas rėmėsi LVAT formuojama praktika, jog pareiškėjo kreipimasis į kitas institucijas yra paties pareiškėjo subjektyviai pasirinktas jo teisių gynimo būdas ir negali būti laikomas objektyvia priežastimi, pateisinančia termino kreiptis į teismą dėl administracinio akto praleidimą (administracinė byla Nr. AS442-191/2009; administracinė byla Nr. AS525-522/2012). Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nėra numatyta neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka ginčijant administracinį aktą dėl servituto nustatymo, todėl pareiškėjai skundu turėjo tiesiogiai kreiptis į teismą. Pareiškėjams praleidus skundo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti, skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Konstatavęs, kad ginčo dėl servituto nustatymo administraciniam nagrinėjimui nėra numatyta neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, teismas pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 4 d. raštas 1SS-(8.5)-1864 šios bylos kontekste nėra vertinamas kaip sprendimas, priimtas institucijai išnagrinėjus ginčą neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, o kaip viešojo administravimo subjekto atsakymas pareiškėjams rūpimu klausimu. Šis raštas teisinių pasekmių prasme negali būti laikomas administraciniu aktu, kuriuo yra nustatomas ar keičiamas teisių ir pareigų turinys šios bylos nagrinėjimo kontekste, todėl skundas šioje dalyje nėra priskirtas nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ir jį atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Teismas išaiškino, kad dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 4 d. rašto pareiškėjai gali skundu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (ABTĮ 35 str.).

II. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 28–29).

Pareiškėjai mano, kad nagrinėjamu atveju NŽT Klaipėdos skyriaus sprendimo apskundimo tvarka nustatyta specialiame įstatyme – Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatytas ikiteisminis ginčų dėl NŽT teritorinių padalinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjimas. Taip pat remiasi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi, kurioje teismas, atsisakydamas priimti skundą dėl servituto, nustatyto administraciniu aktu, nurodė, kad nebuvo laikomasi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Atsižvelgdami į tai pareiškėjai teigia, kad nepraleido įstatymo nustatyto termino skundui paduoti, nes minėta ikiteismine tvarka pasinaudojo. Kadangi tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjams sukėlė NŽT teritorinio skyriaus sprendimas, mano, kad ginčas teismingas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius su atskiruoju skundu nesutinka, mano kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, yra teisėta ir pagrįsta.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka įtvirtinta Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje. Pagal šio įstatymo 4 dalį, sprendimas nustatyti servitutą skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Ginčas dėl administracinio akto, kuriuo nustatytas servitutas, nepatenka į ginčų nagrinėtinų neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas sąrašą, todėl pareiškėjai, ginčydami NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymą, turėjo tiesiogiai su skundu kreiptis į teismą. Kadangi pareiškėjai praleido skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti, skundžiama nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ (buvęs AB „Litgrid turtas“) prašo atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjai nepagrįstai vadovaujasi Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu, nes šis įstatymas nėra ir negalėjo būti pagrindas priimti pareiškėjų skundžiamą įsakymą. Skundžiamas įsakymas dėl servituto nustatymo turėjo būti skundžiamas teismui ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjai praleido skundo dėl minėto įsakymo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti, todėl teismas pagrįstai atsisakė jį priimti. Kadangi Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 4 d. atsakymas nelaikytinas sprendimu, priimtu išnagrinėjus ginčą ikiteismine tvarka, nėra pagrindo teigti, kad jis turėtų būti skundžiamas teismui pagal NŽT teritorinio padalinio buveinę, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo motyvais, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 4 d. atsakymas nenagrinėtinas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir turėjo būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Tretieji suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas ir AB SEB bankas atsiliepimuose į pareiškėjų atskirąjį skundą klausimą dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo palieka spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą dėl NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1068 ir Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 1SS-(8.5)-1864, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatuodamas, kad skundas dėl NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1068, kuriuo nustatytas žemės servitutas, paduotas praleidus skundo padavimo terminą ir pareiškėjai neprašė jo atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.), o Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 4 d. raštas Nr. 1SS-(8.5)-1864 vertintinas ne kaip institucijos sprendimas priimtas išnagrinėjus ginčą ikiteismine tvarka, o kaip viešojo administravimo subjekto atsakymas pareiškėjams rūpimu klausimu, todėl skundas šioje dalyje nėra priskirtas nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.) ir turėtų būti nagrinėjamas pagal atsakovo, centrinio viešojo administravimo subjekto, buveinę – Vilniaus apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 35 str.).

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, kad pareiškėjų skundžiamas 2012 m. liepos 12 d. Įsakymas priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsniu.

Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Administracinių teismų praktikoje pranešimui apie individualų skundžiamą aktą prilyginama situacija, kai suinteresuotam asmeniui tampa žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t. y. administracinį aktą priėmęs viešojo valdymo subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data bei turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-110/2007).

Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad skundas dėl 2012 m. liepos 12 d. įsakymo teismui buvo paduotas 2012 m. lapkričio 2 d., akivaizdžiai praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti. Pareiškėjai neprašė atnaujinti skundo padavimo termino, todėl teismas pagrįstai atsisakė nagrinėti jų skundą iš dalies dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu.

Dėl pareiškėjų atskirojo skundo argumento, kad šiuo atveju Įsakymo apskundimo tvarka nustatyta specialiame įstatyme – Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje, teisėjų kolegija pažymi, kad Žemės reformos įstatymas reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką (Žemės reformos įstatymo 1 straipsnis), tuo tarpu pareiškėjai skundžia administracinį aktą, kuriuo nustatytas žemės servitutas. Žemės reformos įstatymas nereglamentuoja servitutų nustatymo, todėl jo nuostatos skundžiant Įsakymą netaikytinos. Pareiškėjai taip pat nepagrįstai remiasi Klaipėdos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-939-609/2010. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str. 1 d.). 2007 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS756-529/2007 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinis aktas, kuriuo nustatytas servitutas skundžiamas ABTĮ (33 straipsnio 1 dalyje) nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad Įsakymo apskundimui nėra numatyta ikiteismine tvarka, nėra pagrindo teigti, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2012 m. spalio 4 d. raštu Nr. 1SS-(8.5)-1864, atsakydama į pareiškėjų 2012 m. rugpjūčio 14 d. pateiktus skundą dėl Įsakymo panaikinimo ir pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, nagrinėjo skundą kaip ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucija. Tokią išvadą pagrindžia ir minėto atsakymo turinys, kuriame nėra sprendžiamas klausimas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, nurodoma, kokius ginčus institucija nagrinėja išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat nurodomas rašto apskundimo terminas – per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 4 d. raštas vertintinas kaip viešojo administravimo subjekto atsakymas pareiškėjams rūpimu klausimu. Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra centrinis viešojo administravimo subjektas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nagrinėti skundą dėl šios institucijos 2012 m. spalio 4 d. rašto ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ir teisingai išaiškino, kad pareiškėjai dėl šio rašto gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (ABTĮ 19 str. 1 d., 35 str.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis paliktina nepakeista. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjų atskirojo skundo jame nurodomais argumentais, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. Č., B. Č. ir A. B. atskirąjį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė