2020-02-26 Nr. AB-4183-3-62-3-02765-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Marijampolės dramos teatro atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Marijampolės dramos teatro skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Marijampolės savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2020-02-26 Nr. AB-4183-3-62-3-02765-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas Marijampolės dramos teatras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 1-312 „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“ ir Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 1-346 „Dėl Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro reorganizavimo sąlygų aprašo derinimo“. Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki bus išnagrinėta ši administracinė byla, sustabdyti ginčijamų sprendimų galiojimą.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-150-525/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02765-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. vasario 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Marijampolės dramos teatro atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Marijampolės dramos teatro skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Marijampolės savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas Marijampolės dramos teatras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 1-312 „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“ ir Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 1-346 „Dėl Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro reorganizavimo sąlygų aprašo derinimo“. Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki bus išnagrinėta ši administracinė byla, sustabdyti ginčijamų sprendimų galiojimą.
II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi skundą atsisakė priimti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-399-261/2017, 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017, 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-837-442/2017), vertino, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai yra tik tarpiniai procedūriniai sprendimai, kurie gali turėti įtakos sprendimo dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo priėmimui / nepriėmimui. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo kreipimosi į teismą dieną būtų priimtas galutinis sprendimas dėl Marijampolės dramos teatro reorganizavimo, todėl ginčijami sprendimai dėl sutikimo reorganizuoti ir reorganizavimo sąlygų aprašo suderinimo patys savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Marijampolės dramos teatro nuostatais, patvirtintais Marijampolės savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 1-718, Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-126/2017, pasiūlė pareiškėjui spręsti dėl tikslingumo teisę į teisminę gynybą realizuoti kreipiantis ne į administracinį teismą, o į bendrosios kompetencijos teismą.
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nesprendė.
III. Pareiškėjas Marijampolės dramos teatras pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad savivaldybės savarankiškų funkcijų veiklos teisminės kontrolės proceso metu gali būti patikrinama, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar savivaldybės institucija neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, tačiau ginčijamas administracinis aktas bei veiksmai (ar neveikimas) nevertinami politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 str. 2 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1930-624/2018).
Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad skundžiami sprendimai yra pirminiai tarpiniai procedūriniai dokumentai, tiesiogiai nesusiję su pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu / pasibaigimu. Nors ginčijamas Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. 1-312 yra pradinis administracinis aktas, kuriuo nėra priimtas sprendimas reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą, tačiau šiuo sprendimu pradėta reorganizavimo procedūra, nustatyti įpareigojimai, kurie būtini tęsiant Marijampolės dramos teatro reorganizavimo procesą. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su reorganizavimu, nes Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimas yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalies ir Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 1-141 patvirtinto Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatas.
Pareiškėjas, akcentuodamas reikalingumą patikrinti skundžiamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad skundžiami administraciniai aktai buvo priimti tuo aspektu, kad Marijampolės savivaldybės taryba netinkamai organizavo administracinio akto priėmimą, t. y. jis nebuvo svarstomas komitetų posėdžiuose, kurių darbotvarkė būtų paskelbta viešai ir juose būtų galėję dalyvauti suinteresuoti asmenys, dėl ko objektyviai nebuvo įvertintos visos aplinkybės, susijusios su Marijampolės dramos teatro reorganizavimu.
Pareiškėjo teigimu, kilęs ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus. ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje ir CPK 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Taigi vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis. Kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (ABTĮ 22 str. 3 d.).
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, konstatavę, kad skundžiami sprendimai yra tarpiniai procedūriniai sprendimai, kurių panaikinimas negalėtų sukelti teisinių pasekmių. Be to, pirmosios instancijos teismas pasiūlė pareiškėjui spręsti dėl tikslingumo teisę į teisminę gynybą realizuoti kreipiantis ne į administracinį teismą, o į bendrosios kompetencijos teismą.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 1-312 „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“, kuriuo nuspręsta reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungiant jį prie Marijampolės kultūros centro (1 punktas). Taip pat šiuo sprendimu nustatytas reorganizavimo tikslas, reorganizuojama biudžetinė įstaiga, dalyvaujanti reorganizavime biudžetinė įstaiga, po reorganizavimo savo veiklą baigianti ir tęsianti įstaiga, jos funkcijos, po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (2–7 punktai). Sprendimu Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus, Marijampolės kultūros centro direktorius ir Marijampolės dramos teatro direktoriai iki 2019 m. gruodžio 11 d. įpareigoti paruošti ir Marijampolės savivaldybės tarybai pateikti suderinti Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro reorganizavimo sąlygų aprašą (8 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė. Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra savivaldybė. Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinė įstaiga reorganizuojama Civiliniame kodekse nustatytais jungimo ar skaidymo būdais. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punkte numatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija apima savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, dalyvavimą steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis.
Nagrinėjamu atveju Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 1-312 „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“ įgyvendinta Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta biudžetinės įstaigos reorganizavimo procedūros vykdymo pradžios sąlyga – duotas savivaldybės tarybos sutikimas reorganizuoti biudžetinę įstaigą Marijampolės dramos teatrą jį prijungiant prie Marijampolės kultūros centro. Šis sprendimas yra priimtas viešojo administravimo subjekto, tačiau jam įgyvendinant viešųjų įstaigų steigėjo (savininko) įgaliojimus ir sudaro prielaidas reorganizavimo procedūrai.
Specialioji teisėjų kolegija teismingumui ne kartą yra nurodžiusi, jog sprendimai dėl reorganizavimo procedūrų, reorganizavimo sąlygų paskelbimo Civiliniame kodekse nustatytu jungimo ar skaidymo būdu yra betarpiškai susiję su civiliniais teisiniais santykiais, todėl tokio pobūdžio ginčai yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis) (žr., 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. T-118/2014, 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. T-126/2017).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai kyla teisinė abejonė, ar nagrinėjama situacija nepatenka į civilinės teisės reguliavimo ribas ir ar nėra nagrinėtina bendrosios kompetencijos teismuose.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia jog būtina kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą (ABTĮ 22 straipsnio 2–3 dalys).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu, 137, 151 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją spręsti bylos pagal pareiškėjo Marijampolės dramos teatro atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Marijampolės dramos teatro skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Marijampolės savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Gintaras Kryževičius
Arūnas Sutkevičius