3229d294-e04e-4c80-bfa9-541177efebc9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1418/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.2; 99.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Kazio KailiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 210 m. gegužės 27 d. nutarties dalies, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir Å¡ios žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas A. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui K. Å . dėl skolos priteisimo. IeÅ¡kinio suma – 1

456 205 Lt. Ieškovas sumokėjo 1000 Lt dydžio mokėtino žyminio mokesčio dalį ir prašė atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 10 d. nutartimi atidėjo ieÅ¡kovui A. S. 3000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki sprendimo priėmimo, o nuo likusios 14 562,05 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo jį atleido.

IeÅ¡kovas A. S. 2010 m. gegužės 13 d. pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. IeÅ¡kinio suma – 2 216 406,67 Lt. Prašė atleisti jį nuo likusios 7601,95 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. PraÅ¡ymÄ grindė bloga turtine padėtimi. Nurodė, kad visos jo turėtos pajamos buvo paskolintos atsakovui, kad neturi darbo, yra iÅ¡situokęs, turi du vaikus, kuriuos privalo iÅ¡laikyti, jo turtas yra įkeistas ir nėra likvidus.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi priėmė ieÅ¡kovo A. S. 2010 m. gegužės 13 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl dalies reiÅ¡kiamų reikalavimų, o kitoje dalyje – ieÅ¡kinį atsisakė priimti; atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo A. S. praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones; nutarė atidėti A. S. 7601,95 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl jo atleidimo nuo 7601,95 Lt žyminio mokesčio už patikslintÄ ieÅ¡kinį sumokėjimo, nustatė, kad jis yra grindžiamas raÅ¡ytiniais įrodymais, patvirtinančiais gaunamų pajamų dydį, kurias Å¡iuo metu sudaro tik invalidumo/netekto darbingumo bei naÅ¡lių ir naÅ¡laičių pensija (1146,12 Lt), visos jo turėtos pajamos yra paskolintos atsakovui, jis neturi darbo, yra iÅ¡situokęs, turi du vaikus, kuriuos privalo iÅ¡laikyti, jo turtas įkeistas ir nėra likvidus. IÅ¡ Å¡ių duomenų teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo materialinė padėtis Å¡iuo metu yra gana komplikuota, tačiau yra duomenų, rodančių tokios jo padėties pasikeitimo teigiama linkme tendencijas, t.y. tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas. Teismas sprendė nesant pagrindo visiÅ¡kai atleisti ieÅ¡kovÄ nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir nurodė, kad klausimas dėl valstybei mokėtino žyminio mokesčio bus iÅ¡spręstas priimant galutinį procesinį sprendimÄ . Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai apie Å¡iuo metu susiklosčiusiÄ jo sunkiÄ finansinę padėti sudaro teismui prielaidas likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies (7601,95 Lt) sumokėjimÄ atidėti iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo (CPK 84 str.).

IeÅ¡kovas A. S. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį dalyje, kuria nutarta atidėti jam 7601,95 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo pirmosios

instancijos teisme priėmimo ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atleisti A. S. nuo likusios 7601,95 Lt dalies žyminio mokesčio

sumokėjimo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai atidėjo žyminio mokesčio dalies sumokėjimÄ , nes teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

2. Teismas netinkamas įvertino ieÅ¡kovo turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, kadangi atsakovo pajamos yra minimalios. Teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , jog jo turtinė padėtis gali pasikeisti ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, ir atidėdamas žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, neatsižvelgė, jog iki Å¡io momento ieÅ¡kovas dar neturės teismo sprendimu priteistos sumos.

3. Skundžiama nutartis pažeidžia ieškovo teises, nes jam buvo užkirsta galimybė toliau bylinėtis.

Atsakovas K. Å . atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovo pateikti įrodymai apie jo mėnesines pajamas, daugiau kaip 1,7 karto virÅ¡ijančias minimalų mėnesinį darbo užmokestį, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis yra tokia sunki, kad jis negalėtų sumokėti viso ar bent dalies Å¡ioje byloje mokėtino žyminio mokesčio.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju yra kilęs ieÅ¡kovo atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo klausimas, o taip pat žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo klausimas tuo atveju, kai asmuo praÅ¡o atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutarties skundžiamoje dalyje netenkino ieÅ¡kovo A. S. praÅ¡ymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir, įvertinęs jo turtinę padėtį bei galimÄ jos pagerėjimÄ , nusprendė atidėti 7601,95 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimÄ iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo.

Konstitucijos

30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Ä®statymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimÄ kaip vienÄ iÅ¡ tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, siekė kelių vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiÅ¡kimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimÄ , siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiÅ¡kiai nepagrįstų pareiÅ¡kimų (ieÅ¡kinių); padengti tam tikrÄ valstybės iÅ¡laidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan.

Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti

konstitucinę teisę į realiÄ teisminę gynybÄ sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio

mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK

83 str. 3 d., 84 str.). Dėl Å¡ių institutų paskirties ir jų taikymo savo teismų praktikoje yra ne kartÄ pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkiÄ turtinę

padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti

(Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009, 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau Å¡is sunkumas  yra laikinas, t.y. jog pareigÄ sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).

Asmuo turi teisę pateikti praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ , o taip pat turi teisę pateikti alternatyvų praÅ¡ymÄ . Remiantis proceso dispozityvumo principu, užtikrinančiu teisę dalyvaujančiam byloje asmeniui laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, teismas privataus intereso bylose turi apsiriboti dalyvaujančio byloje praÅ¡ymo iÅ¡sprendimu. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs ieÅ¡kovo A. S. praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atmetė šį jo praÅ¡ymÄ , tačiau iÅ¡sprendė žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimÄ , pripažintina proceso dispozityvumo principo pažeidimu (CPK 13 str.).  Todėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis toje dalyje, kuria buvo nuspręsta atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimÄ , naikintina kaip priimta pažeidus proceso teisės normas, t.y. iÅ¡sprendus procesinį klausimÄ , kuris neturėjo bÅ«ti sprendžiamas nesant ieÅ¡kovo praÅ¡ymo (CPK 338 str., 329 str. 1 d.). Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žyminio mokesčio dalies atidėjimo klausimÄ , nepagrįstai ieÅ¡kovo turtinės padėties pagerėjimÄ siejo su tikimybės, jog teismas, patenkinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, priteis jo praÅ¡omÄ pinigų sumÄ , egzistavimu. Pažymėtina, jog ieÅ¡kinio tenkinimo atveju pareiga sumokėti žyminį mokestį į valstybės biudžetÄ , kurio mokėjimas buvo atidėtas, tektų atsakovui (CPK 93 str.). Todėl ieÅ¡kovo turtinės padėties pagerėjimas tokiu atveju negalėtų turėti reikÅ¡mės jo atidėtos prievolės sumokėti į valstybės biudžetÄ Å¾yminį mokestį įvykdymui. Kadangi, esant atidėtam žyminio mokesčio mokėjimui, bÅ«tent ieÅ¡kinio reikalavimų atmetimas sÄ lygotų ieÅ¡kovo pareigos sumokėti žyminį mokestį atsiradimÄ , pirmosios instancijos teismo argumentai, sprendžiant žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo klausimÄ , ieÅ¡kovo turtinės padėties pagerėjimÄ susiejant su bylos baigtimi, yra nepagrįsti ir nesudarė teisinio pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ .

Nors Vilniaus apygardos teismas skundžiamos 2010 m. gegužės 27 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė apie ieÅ¡kovo A. S. praÅ¡ymo iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo iÅ¡sprendimo rezultatÄ , tačiau iÅ¡ skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog Å¡is praÅ¡ymas buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas nesutinka su tokiu Å¡io klausimo iÅ¡sprendimu ir savo skundo pagrindu nurodo argumentus, susijusius su netinkamu jo turtinės padėties įvertinimu, teisėjų kolegija pasisako ir vertina atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo klausimo iÅ¡sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumÄ (praÅ¡ančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiÅ¡kėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Ä®statymų leidėjas atleidimÄ iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su Å¡iuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiÅ¡kėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VÄ® „ Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.

IÅ¡ ieÅ¡kovo byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieÅ¡kovas yra bedarbis, o jo gaunamas pajamas sudaro naÅ¡lių arba naÅ¡laičių pensija ir invalidumo/netekto darbingumo pensija, kurių dydis vidutiniÅ¡kai sudaro apie 1173 Lt per mėnesį (b.l. 142, 148-149). IeÅ¡kovas yra iÅ¡siskyręs ir turi prievolę kas mėnesį teikti iÅ¡laikymÄ savo dviem nepilnamečiams vaikams (b.l. 144-147). Nors, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo argumentų, jis Å¡iuo metu gauna mažas pajamas, tačiau jo ieÅ¡kinio reikalavimai yra kilę iÅ¡ paskolos

santykių, t.y. turtinių santykių, kurių pagrindu jis paskolino atsakovui K. Å . 582 635,05 Lt dydžio paskolos sumÄ , perduodamas jÄ

grynaisiais pinigais arba mokėjimo pavedimais. Ta aplinkybė, jog ieškovas praeityje disponavo labai didelėmis pinigų sumomis,  nepašalina teismui kilusių abejonių, jog ieškovas ir šiuo metu gali disponuoti viešai nedeklaruotomis pinigų sumomis, dėl ko byloje pateikti įrodymai gali neatspindėti tikrosios jo turtinės padėties. Tai iš dalies patvirtina ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, jog  Lietuvos Respublikos teismuose buvo iškelta ir išnagrinėta keletas civilinių bylų pagal ieškovo A. S. reikalavimus dėl skolų, atsiradusių paskolų sutarčių pagrindu, priteisimo, kuriuose priimtų įsiteisėjusių sprendimų pagrindu ieškovo naudai buvo priteistos tam tikros pinigų sumos.

IÅ¡ byloje ieÅ¡kovo A. S. pateiktų įrodymų matyti, kad jo vardu VÄ® „Regitra“ nėra registruotų transporto priemonių (b.l 150). Tačiau jam nuosavybės teise priklauso įkeistas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 151-152). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2006 m. vasario 8 d. iÅ¡raÅ¡o matyti, jog ieÅ¡kovui priklausančio gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 2003 m. gegužės 26 d. duomenimis buvo 236 584 Lt. Byloje nėra duomenų, kokio dydžio prievolės įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas Å¡is gyvenamasis namas. Be to, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatyta, jog ieÅ¡kovui nuosavybės teise be gyvenamojo namo taip pat priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas sunkios finansinės padėties, nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o atstovavimo sutartį sudarė ir ieÅ¡kinyje nurodė, jog bylÄ ves per atstovÄ â€“ advokatÄ L. MažonÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai ir teismo nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog ieÅ¡kovo turtinė padėtis sudaro pagrindÄ atleisti jį nuo 7601,95 Lt dydžio dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atleisti ieÅ¡kovÄ nuo dalies žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį sumokėjimo, yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko jÄ keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Panaikinti

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarties dalį, kuria A. S. atidėtas 7601,95 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimas

iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo.

Atmesti ieÅ¡kovo A. S. praÅ¡ymÄ dėl jo atleidimo nuo 7601,95 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ A. S. iki 2010 m. gruodžio 15 d. sumokėti į valstybės biudžetÄ 7601,95 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį bei pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjai                                                                                      Artūras Driukas

                                                                                                  Konstantinas Gurinas

                                                                                                  Kazys Kailiūnas